Civilinė byla Nr. e2S-1150-459/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05957-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo A. T.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. S-21-172-21521 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, bei atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad skundas dėl ginčijamo patvarkymo laiku antstoliui nebuvo pateiktas, kadangi pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. raštu grąžino antstoliui 2021 m. birželio 4 d. patvarkymą ir tikėjosi, kad antstolis geranoriškai pats pasinaikins minėtą patvarkymą, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Tačiau antstolis minėto patvarkymo nepasinaikino ir jį grąžino atgal pareiškėjai, tačiau terminas skundui paduoti jau buvo suėjęs.
2. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, pareiškėjos 2021 m. liepos 22 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir grąžino jį pareiškėjai. Antstolis nurodė, kad vykdymo metu jis nustatė, jog nėra galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojai (pareiškėjai) ir užbaigė vykdomąją bylą, remdamasis nurodytomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Antstolio nuomone, įstatymas nenumato galimybės vykdomąjį dokumentą grąžinti pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą tuo atveju, kai vykdomieji dokumentai neįvykdyti ar nepilnai įvykdyti. Pareiškėja, kaip išieškojimo į valstybės biudžetą atstovė, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, todėl tuo atveju, jeigu ji mano, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai gali atlikti ir pati, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti - 1) atnaujinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; 2) panaikinti 2021 m. birželio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00485. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
3.1. Teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų termino praleidimo priežastys objektyviai pagrįstos, kas ir kliudė jai realizuoti savo teises, įstatymo nustatytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl baudų vykdymo, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad antstolis pasinaikins skundžiamą patvarkymą ir anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą grąžins institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl susidariusią situaciją siekė išspręsti neteisminiu keliu, tačiau antstolis su pareiškėjos nuomone nesutiko ir dokumentus grąžino pareiškėjai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir veiksmai patvirtina ir tai, kad ji nebuvo pasyvi, bendradarbiavo su skundžiamą patvarkymą priėmusiu antstoliu.
3.2. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, jas laikė svarbiomis, taip pat atsižvelgęs į tai, jog bylose dėl antstolio veiksmų egzistuoja ir viešasis interesas, bei tai, kad naikinamasis 90 terminas nėra praleistas, terminą skundui dėl antstolio 2021 m. birželio 4 d. patvarkymo pateikti atnaujino.
3.3. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A5.-125-201/2008 A. T. už administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojęs iki 2016-12-31) 126 straipsnyje ir 187 straipsnyje, padarymą paskyrė 724,05 Eur baudą (2 500 Lt). Nutarimas įsiteisėjo 2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas baudos vykdymą perdavė antstoliui.
3.4. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, teisena turi vykti pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.
3.5. Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų nurodytus klausimus pavedė kontroliuoti pareiškėjai, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendė arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas). Bauda skolininkui paskirta 2008 m. vasario 20 d., pagal ATPK 309 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. liepos 1 d., nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė buvo pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) arba protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), tai yra pareiškėjai nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu ar jų kontrole.
3.6. Šiuo atveju bauda A. T. paskirta 2008 m. vasario 20 d., tai yra iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK 309 straipsnio redakcijos įsigaliojimo. Duomenų, jog A. T. veikos būtų perkvalifikuotos pagal ANK, nėra, todėl teismas sutiko su pareiškėjos skundu, jog vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turi būti nagrinėjamas pagal aktualias ATPK nuostatas, kuriomis ir turėjo vadovautis antstolis, spręsdamas ginčijamus klausimus.
3.7. Teismas nustatęs, kad antstolis patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl tolimesnio jo vykdymo, o ne pareiškėjai, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta, pareiškėjos skundą tenkino, antstolio 2021 m. birželio 4 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikino, vykdomąją bylą grąžino antstoliui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kam turi būti grąžinamas teismo vykdomasis raštas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo: išieškotojui ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip kad nurodyta skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje, nors institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismas, nei išieškotojas neįvardijo.
4.2. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija.
4.3. Nagrinėjamu atveju byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta institucijai, surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, nedalyvaujant ir neišsiaiškinus dėl jos teisių ir pareigų administracinių nuobaudų vykdymo procese. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisminiame procese, kurio sprendimu atsirado pareiga, institucijai, surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, nebuvo suteikta teisė dalyvauti, net nebuvo pranešta apie tokį procesą, nei kažkaip kitaip sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Vien dėl šios aplinkybės pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Pirmos instancijos teismas netgi nenustatinėjo ir nesiaiškino kokia institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu buvo Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2008 m. vasario 20 d. išnagrinėta administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A5-125-201/08.
4.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00485 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo principais, turėjo realią galimybę kreiptis į teismą dėl vykdymo proceso nutraukimo, tačiau savo viršenybės įrodymui pasirinko antstolio veiksmų apskundimo institutą.
5. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-9250-965/2021 palikti nepakeistą ir apelianto Jono Petriko atskirąjį į skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Pareiškėja palaiko savo poziciją, kurią išdėstė savo 2021 m. liepos 22 d. skunde Nr. (23.3-08 Mr) RNA-27807 „Dėl antstolio veiksmų“ ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. skunde Nr. (23.3-08 Mr) RNA-31451 „Dėl antstolio veiksmų“, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.
5.2. Pareiškėjos nuomone, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas šiais bylai reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl tolimesnio jo vykdymo, o ne pareiškėjai, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta, pareiškėjos skundą tenkino, antstolio 2021 m. birželio 4 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikino, vykdomąją bylą grąžino antstoliui.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prieš tai nurodyta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta ir su tokia išvada negalima sutikti.
11. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
12. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
13. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).
15. Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas); pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi) (7 punktas). Kitų vykdomųjų dokumentų turinį gali nustatyti kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka.
16. CPK 640 straipsnyje yra apibrėžtos išieškotojui vykdymo procese tenkančios pareigos. Išieškotojas privalo: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; 2) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą; 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta; 5) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
17. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00485 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A5-125-201/08 dėl 724,05 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. T., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Iš paminėto vykdomojo rašto matyti, kad pastarąjį vykdymui pateikė išieškotoja, Lietuvos Respubliką atstovaujanti, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis atlikęs skolininko A. T. turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė 2021 m. birželio 4 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-21520 ir priėmė 2021 m. birželio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-21521, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
19. Sutiktina su antstolio atskirajame skunde nurodytu teiginiu, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teises pažeidimų kodekse ir CPK nebuvo nustatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija.
20. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).
21. Jau minėto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuostatos nereiškia, kad nutarimą priėmęs organas, šiuo atveju, Klaipėdos apylinkės teismas (2008 m. vasario 20 d. priėmęs nutarimą skirti nuobaudą), turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Sutiktina su antstolio teiginiais, jog teismas, šiai institucijai paskirtose kompetencijos ribose vykdo teisingumą, tačiau nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, ginčo situacijoje paminėtos funkcijos prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu yra pavestos pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to pačios pareiškėjos perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi, kaip teisingai pažymėjo antstolis, priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
22. Prieš tai paminėtos aplinkybės ir pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2021 m. birželio 4 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-21520 ir priėmė 2021 m. birželio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-21521, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.
23. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl tolimesnio jo vykdymo, o ne pareiškėjai, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip nepagrįsta ir neteisinga, kadangi ši išvada neatitinka ginčo situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Dėl nurodytų priežasčių, įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų normas, dėl ko civilinė byla išnagrinėta neteisingai. Taigi pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalis dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog panaikinus ginčijamą nutartį, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį dėl antstolio Jono Petriko 2021 m. birželio 4 d. patvarkymo Nr. S-21-172-21521 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Raimonda Andrulienė