Administracinė byla Nr. eA-1744-525-2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04987-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 7.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. F. K. (T. F. K.) ir I. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Lietuvos rytas“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Komisija priėmė Sprendimą, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje žurnalistų R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatos. Ginčo publikacija buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2016 m. vasario 20 d. numeryje. 2016 m. kovo 18 d. tretieji suinteresuoti asmenys dėl šios publikacijos pateikė skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai. Skunde nurodyta, kad spausdinant publikaciją buvo pažeistas Visuomenės informavimo etikos kodeksas (kuris tuo metu negaliojo), tačiau Komisija išnagrinėjusi skundą nusprendė, kad yra pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
3. Skunde išsakytos pretenzijos dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų ir Komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendime identifikuotų pažeidimų sudėtys skiriasi, t. y. skunde nebuvo kreiptasi dėl tokių Komisijos identifikuotų pažeidimų: 1) dėl atsakymo teisės suteikimo kritikuojant asmenį; 2) dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo. Komisijos pozicija, kad buvo pažeistos kitos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos (skirtingai nuo nurodytų skunde), paaiškėjo tik per posėdį, kai Komisijos nariai uždavė keletą klausimų ir (ar) išsakė savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tačiau tokio trumpo laiko nepakanka tiksliai ir išsamiai atsakyti į tokiu būdu, t. y. posėdyje, iškeltą problemą, o juo labiau pateikti įrodymus. Tokiu būdu buvo nepagrįstai suvaržyta pareiškėjo teisė būti išklausytam.
4. Komisija konstatuodama pažeidimą dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo peržengė pateikto skundo ribas. Be to, žurnalistė R. K. ieškojo konsultantų, kurie galėtų pateikti savo ekspertinį vertinimą dėl publikacijoje aprašytos situacijos, tačiau pateikti kuo daugiau nepriklausomų asmenų nuomonių buvo objektyviai neįmanoma.
5. Komisija, padarydama išvadą, kad buvo pažeista žurnalistų pareiga kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, rėmėsi 2016 m. liepos 7 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. (SK-55)SPR-68. Pati Komisija, nagrinėdama skundą, jokių naujų aplinkybių nenustatė, nors privalėjo pati atlikti išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, esant poreikiui rinkti įrodymus ir remdamasi atlikto tyrimo duomenimis priimti sprendimą dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, o ne remtis žurnalistų etikos inspektoriaus pagal kompetenciją atlikto tyrimo medžiaga.
6. Pareiškėjas vertino, kad Komisija peržengė skundo ribas nustatydama pažeidimą dėl atsakymo teisės suteikimo kritikuojant asmenį. Paaiškino, kad abu publikacijos autoriai įvairiais būdais bandė susisiekti su publikacijoje aprašomais asmenimis, tačiau arba nebūdavo gaunamas atsakymas, arba atsakymas būdavo neigiamas. Be to, tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovaujanti advokatė ne tik uždraudė rašyti, bet ir rinkti informaciją apie jos klientų veiklą Lietuvoje, o nepaklusus tokiam draudimui pagrasino susidorojimu.
7. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir atsakovas, Asociacija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
8. Nurodė, kad publikacijoje dėl kurios priimtas skundžiamas 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas, buvo pasakojama apie prabangų I. K. gyvenimą ir teigiama, kad šią prabangą užtikrinantis jos vyras verslininkas T. F. K. po skyrybų su buvusia žmona A. K. nėra sumokėjęs visų jai priklausančių pinigų. T. F. K. taip pat buvo kritikuojamas dėl galimai nesąžiningai vykdytos komercinės veiklos ir kaltinamas sukčiavimu parduodant naftos įmonių akcijas. Teigiama, jog galimai nuo šios veiklos nukentėję asmenys kerštaudami buvo išpaišę I. K. namą Vilniuje, subadę automobilio padangas bei sudaužę veidrodėlius ir dėl to buvo kreiptasi į policiją.
9. Publikacijoje buvo pateiktos asmenų, galimai nukentėjusių arba vos nenukentėjusių dėl T. F. K. finansinės veiklos, kritiškos nuomonės, kurios dėl suprantamų priežasčių yra vienašalės ir suinteresuotos. Kitokių nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų dėl aprašomos situacijos publikacijoje pateikta nebuvo, todėl Komisija pagrįstai nustatė pažeidimą dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo. Be to, T. F. K. nebuvo suteikta galimybė pasiteisinti dėl išsakomos kritikos, susijusios su sukčiavimu ir vykdyta komercine veikla, paaiškinti faktus ir (ar) paneigti galimai klaidingą informaciją, kaip ir nenurodyta, kodėl tai nepadaryta, todėl buvo nustatytas pažeidimas dėl atsakymo teisės nesuteikimo kritikuojant asmenį.
10. Publikacijoje taip pat buvo pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie galimai kerštaujančių asmenų apgadintą tretiesiems asmenims priklausantį automobilį ir apie tai, kad jie dėl to yra kreipęsi į teisėsaugos institucijas. Ši informacija galėjo būti patikrinta, tačiau publikacijos autoriai, pasirėmę anoniminiais informacijos šaltiniais, paskelbė ją nepatikrintą, todėl skundžiamame sprendime buvo konstatuotas pažeidimas dėl nepatikrintos informacijos paskelbimo.
11. Pažymi, kad jokiais teisės aktais nėra ribojama Komisijos galimybė spręsti dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, net jei publikaciją skundžiantis asmuo šių pažeidimų neįžvelgia ar vertina juos kitaip. Taip pat skundžiantis publikaciją asmuo neprivalo įvardyti, jo manymu, pažeistų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnių, o pakanka tik nurodyti konkrečius veiksmus ar neveikimą, dėl kurių skundžiamasi.
12. Aptariant neva pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam klausimą, pažymėtina, kad pareiškėją Komisijos posėdyje atstovavęs advokatas turėjo galimybę tinkamai atsakyti į visus Komisijos narių klausimus. Pareiškėjo atstovo pasisakymai nebuvo ribojami ir visi išlikę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo būtina, kad pareiškėjas tinkamai išsiaiškintų savo poziciją. Todėl jos kaltinimai, kad jai nebuvo žinoma trečiųjų asmenų pretenzijų esmė ir kad Komisija nepagrįstai atėmė iš jos teisę būti išklausytam, yra nepagrįsti.
13. Teigia, kad abejotinas pareiškėjo teiginys, kad pateikti daugiau nepriklausomų nuomonių nebuvo įmanoma. Kadangi aprašomą situaciją galėjo pakomentuoti teisėsaugos institucijų atstovai, vertybinių popierių ekspertai, korporatyvinės teisės žinovai, galų gale buvę T. F. K. verslo partneriai, tačiau publikacijoje buvo apsiribota vien tik publikacijos autorių pozicija palaikančiomis šališkomis neįvardytų asmenų nuomonėmis.
14. Priimdama skundžiamą 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Komisija pagrįstai rėmėsi etikos inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės. Tačiau Komisija taip pat atliko išsamų savarankišką tyrimą – pareiškėjui ir publikacijos autoriams buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, posėdyje buvo išklausyti žodiniai pareiškėjos atstovo paaiškinimai. Taigi laikytina, kad Komisija atliko nuodugnų ir išsamų visų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą.
15. Pabrėžia, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai ne tik turi pareigą suteikti kritikuojamam asmeniui teisę atsakyti, bet ir pareigą pranešti visuomenei, jeigu su kritikuojamu asmeniu nėra galimybės susisiekti arba šis atsisako pasinaudoti atsakymo teise.
16. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija turi kompetenciją apskritai vertinti pareiškėjo atliktus pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo kompetenciją priimti sprendimus tik dėl pažeidimų, dėl kurių buvo kreiptasi.
17. Teigia, kad dėl straipsnyje iškilusių klausimų pareiškėjas netgi nesistengė objektyviai įvertinti situacijos, nenurodė jokių nuomonių, todėl tokiomis savo kategoriškomis išvadomis tik siekė sensacijos savo rašomam straipsniui, pažeminti asmenų garbę ir orumą, tačiau ne informuoti visuomenę. Akivaizdu, kad taip buvo šiurkščiai pažeistos tiek žurnalistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, negana to, žurnalistas, ruošiantis minėtus straipsnius, buvo informuotas, kad tretieji asmenys nepageidauja, kad bet kokia informacija būtų apie juos viešinama.
18. Taip pat iš pateikto skundo neaišku, kuo remdamasi pareiškėjas nusprendė, kad skundžiamame sprendime vadovaujamasi žurnalistų etikos inspektorės nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime apie žurnalistų etikos inspektorės sprendimą nėra užsimenama. Atsakovo nurodyti argumentai yra jo paties, o ne kitų asmenų tyrimo rezultatas.
19. Pažymi, kad neaišku, apie kokį skundų nagrinėjimo ribų peržengimą kalba pareiškėjas. Akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokios teisės aktų nuostatos pažeistos.
20. Pareiškėjas neįgyvendino jam teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nesuteikė galimybės suinteresuotiems asmenims pasiaiškinti. Netgi jeigu pareiškėjas ir norėjo traktuoti, jog neva tai suinteresuoti asmenys atsisakė atsakinėti į klausimus, tai turėjo būti paminėta straipsnyje. Be to, pareiškėjas nurodo, kad žurnalistui buvo grasinta, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, priešingai, žurnalistas buvo informuotas, kad tokio turinio straipsniais bus pažeisti norminiai aktai, tačiau to nepaisydamas vis tiek šiuos straipsnius paviešino.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
22. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 24 d. I. K. ir T. F. K. interesams atstovaujanti advokatė A. R. pateikė skundą žurnalistų etikos inspektoriui dėl interneto portale www.lrytas.lt paskelbtose publikacijose („Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“ (2016 m. vasario 21 d.), „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį“. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (II dalis) (2016 m. vasario 22 d.) ir „Meilės lietuvei apakintas turtuolis pamiršo pažadus“ (2016 m. kovo 2 d.)) paskelbtos tikrovės neatitinkančios, T. F. K. ir I. K. garbę ir orumą, visuomenės informavimo principus, Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas pažeidžiančios informacijos.
23. 2016 m. liepos 4 d. žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą Nr. (SK-55) SPR-68, kuriame nurodė, jog jokių duomenų apie T. F. K. neteisėtą ar nesąžiningą komercinę veiklą tyrimo metu nebuvo gauta, be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas etikos inspektorę informavo, jog policijos registruojamų įvykių registre pagal I. K. ir T. F. K. pranešimus ar jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra.
24. Žurnalistų etikos inspektorius nusprendė skundą patenkinti iš dalies ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Lietuvos rytas“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo publikacijoje „Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“, 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimų publikacijoje „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį“ ir reikalauti juos pašalinti.
25. 2016 m. kovo 18 d. I. K. ir T. F. K. interesams atstovaujanti advokatė A. R. pateikė Komisijai skundą, kuriame prašė Komisijos atlikti tyrimą ir įvertinti, ar publikacijos „Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusią turtuolio žmoną. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (I dalis)“ (Lietuvos rytas, 2016 m. vasario 21 d.) ir „Lietuviai juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį. Saldų kaunietės gyvenimą pasišovė apkartinti advokatas (II dalis)“ („Lietuvos rytas“, 2016 m. vasario 22 d.) atitinka Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nustatytus reikalavimus.
26. 2016 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“, kad R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ („Lietuvos rytas“, 2016 m. vasario 20 d., Nr. 34/7500) buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 ir 6 straipsniai bei 22 straipsnio 2 dalis.
27. Pareiškėjas teigė, kad Komisija peržengė skundo nagrinėjimo ribas, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl publikacijų išleidimo metu negaliojusio Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso galimų pažeidimų, o Komisija išnagrinėjusi skundą nusprendė, kad yra pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Be to, buvo identifikuoti pažeidimai, dėl kurių tretieji suinteresuoti asmenys nesikreipė.
28. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (redakcija nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.) 461 straipsnio 6 dalis nustato, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. 2015 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimu buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas). Darbo reglamento 19 punktas nustato, kad Komisijai teikiamame skunde turi būti nurodyta: skundą pateikusio asmens vardas, pavardė, adresas ir elektroninio pašto adresas, kuris bus naudojamas komunikacijai su skundą pateikusiu asmeniu vykdyti, skundo surašymo data (19.1 punktas); konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, dėl kurios skundžiamasi, taip pat pridedama publikacijos kopija ir (ar) laidos įrašas, jeigu skundžiamasi dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai paskleisdami informaciją visuomenei (jeigu asmuo kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl laidos įrašo kopijos, bet gavo neigiamą atsakymą, įrašo kopiją parūpina Komisija) (19.2 punktas); konkretūs veiksmai ar neveikimas, dėl kurių skundžiamasi (19.3 punktas).
29. Iš pateiktų Darbo reglamento nuostatų matyti, kad teikiant skundą Komisijai nebūtina nurodyti, kokio konkretaus teisės akto atitinkami straipsniai yra pažeisti, užtenka tik nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių skundžiamasi.
30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra neteisus teigdama, kad Komisija peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Komisija, nustatydama pažeidimus pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnius, kurių tretieji suinteresuoti asmenys skunde neminėjo, pažeidimo nepadarė. Teismas pažymi, kas Visuomenės informavimo etikos kodeksas įsigaliojo 2016 m. vasario 29 d., jis pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Ginčo publikacija buvo paskelbta 2016 m. vasario 20 d., taigi Komisija nustatydama pažeidimus privalėjo remtis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, kadangi Visuomenės informavimo etikos kodeksas publikacijos paskelbimo metu dar nebuvo įsigaliojęs.
31. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija suvaržė jo teisę būti išklausytam, kadangi apie skunde nenurodytus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimus sužinojo tik Komisijos posėdyje. Atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjui atstovavęs advokatas turėjo galimybę tinkamai atsakyti į visus Komisijos narių klausimus. Pareiškėjo atstovo pasisakymai nebuvo ribojami ir visi išlikę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo būtina, kad pareiškėjas tinkamai išsiaiškintų savo poziciją. Prašymų atidėti posėdį advokatė nepateikė.
32. Atsakovo argumentus pagrindžia byloje esantis išrašas iš 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdžio protokolo, iš kurio matyti, kad advokatė turėjo galimybę atsakyti į visus Komisijos narių užduodamus klausimus ir ja naudojosi, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo suvaržyta jos teisė būti išklausytam. Skundžiamame 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 ir 6 straipsnius bei 22 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas su nurodytais pažeidimais nesutinka.
33. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis nustato, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.
34. 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendime nurodyta, kad publikacijoje „Lietuvės užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ buvo pasakojama apie galimą trečiojo suinteresuoto asmens sukčiavimą prekiaujant įmonių akcijomis ir teigiama, kad dėl šio sukčiavimo yra nuketėjusių asmenų. Publikacijoje buvo atsiliepiama į neaiškią ir konfliktinę situaciją, tačiau kitokių nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų dėl aprašomos situacijos nebuvo pateikta.
35. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog buvo imtasi kokių nors priemonių siekiant gauti nepriklausomų nuomonių ir (ar) ekspertų vertinimų, susijusių su publikacijoje aprašoma konfliktine situacija. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai nesistengė objektyviai įvertinti susiklosčiusios situacijos, o tik siekė, kad rašoma publikacija sulauktų kuo daugiau visuomenės dėmesio. Teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai nustatė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnio pažeidimą.
36. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 straipsnis įtvirtina, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.
37. 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendime buvo nustatyta, kad publikacijoje pateikta netiksli ir neteisinga informacija apie galimai kerštaujančių asmenų apgadintą tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį automobilį ir apie tai, kad jie yra kreipęsi į teisėsaugos institucijas. Publikacijos autoriai, rėmęsi anoniminiais informacijos šaltiniais, informacijos nepatikrino, todėl pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų 6 straipsnio reikalavimus.
38. Pareiškėjas teigė, kad tokius faktus Komisija nustatė tik remdamasi 2016 m. liepos 4 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. (SK-55) SPR-68 ir pati jokių aplinkybių netyrė. Atsakovas nurodė, kad priimdama skundžiamus sprendimus Komisija ne tik rėmėsi žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, bet ir pati atliko tyrimą.
39. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Komisija suteikė pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, susijusius su nagrinėjama situacija, taip pat iš 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdžio protokolo išrašo matyti, kad vykusiame posėdyje Komisija užduodama klausimus pareiškėjo atstovei siekė išsiaiškinti kuo daugiau su nagrinėjamu atveju susijusių aplinkybių. Be to, pabrėžtina, kad Komisija turėjo teisėtą pagrindą priimdama sprendimą remtis ne tik savarankiškai atlikto tyrimo rezultatais, bet ir žurnalistų etikos inspektoriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (SK-55)SPR-68 nustatytais faktais, kadangi jie šiuo atveju Komisijai turėjo prejudicinę reikšmę. Taigi pareiškėjo teiginys, kad Komisija priimdama sprendimą rėmėsi tik žurnalistų etikos inspektoriaus 2016 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (SK-55)SPR-68 nustatytais faktais, atmestinas.
40. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.
41. Komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendime nurodyta, kad T. F. K. publikacijoje buvo kritikuojamas dėl galimai nesąžiningai vykdytos komercinės veiklos, kaltinamas sukčiavimu, tačiau galimybė pasiteisinti dėl jam išsakomos kritikos, paaiškinti faktus ir (ar) paneigti galimai klaidingą informaciją jam suteikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nepadaryta.
42. Pareiškėjas paaiškino, kad abu publikacijos autoriai įvairiais būdais bandė susisiekti su publikacijoje aprašomais asmenimis, tačiau arba nebūdavo gaunamas atsakymas, arba atsakymas būdavo neigiamas. Be to, tretiesiems asmenims atstovaujanti advokatė ne tik uždraudė rašyti, bet ir rinkti informaciją apie jos klientų veiklą Lietuvoje, o nepaklusus tokiam draudimui pagrasino susidorojimu. Byloje pareiškėjas pateikė du siųstus elektorinius laiškus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, į kuriuos atsakymų negavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad elektroninio pašto adresai, į kuriuos publikacijos autoriai siuntė laiškus, priklausė tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. F. K. ir I. K.. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesuteikė tretiesiems asmenims atsakymo teisės.
43. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovaujanti advokatė grasino susidorojimu, jei pareiškėja paskelbs kokią nors informaciją apie jos atstovaujamus privačius asmenis. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų su trečiųjų suinteresuotų asmenų advokate matyti, kad advokatė tiesiog informavo pareiškėją, kad jos klientas yra privatus asmuo ir jokia informacija apie jį negali būti renkama, o tuo labiau skelbiama.
44. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
45. Pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovaujamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, netenkino.
III.
46. Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
47. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
47.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, kad Žurnalistų etikos inspektorės 2016 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (SK-55) SPR – 68 nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjant skundus UAB „Lietuvos rytas“ atžvilgiu, t. y. jų nebereikia nustatinėti ir priimat kitus sprendimus. Ši teismo išvada yra ydinga, kadangi Žurnalistų etikos inspektorės 2016 m. liepos 4 d. sprendimas nebuvo priimtas ne UAB „Lietuvos rytas“ (t. y. pareiškėjo) atžvilgiu, o kitos bendrovės – UAB „Lrytas“ atžvilgiu. Pažymi, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ yra atskiri savarankiški juridiniai asmenys su įstatymo joms nustatytomis teisėmis ir pareigomis.
47.2. Komisijos priimtame Sprendime nėra jokių tyrimo rezultatų, nuorodų, komentarų, paaiškinimų kodėl Komisija priėmė būtent tokį sprendimą, išskyrus nuorodą į Žurnalistų etikos inspektorės atlikto tyrimo rezultatus. Teismas sprendime rėmėsi Komisijos pateiktu posėdžio protokolu ir Komisijos atstovo paaiškinimais, tačiau be bendro pobūdžio išvedžiojimų, nei Komisijos sprendime, nei teismo sprendime nėra Komisijos savarankiškai nustatytų aplinkybių aprašymo ir svarbiau, jų analizės bei vertinimo, t. y. sprendimo priėmimo motyvų.
47.3. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Nurodo, jog tik žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovei užduodant klausimus, tapo aišku kokius pažeidimus Komisija galimai inkriminuoja pareiškėjui. Nesutinka su teismo argumentu, kad visa Komisijos tyrimo eiga ir motyvai bei argumentai matyti Komisijos posėdžio protokole, kuris pridėtas prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad skundo objektas buvo Komisijos sprendimas, o ne Komisijos posėdžio protokolas, be to protokolas nėra pateikiamas suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjo vertinimu, apie Komisijos nustatytus pažeidimus, pareiškėja galėjo gauti tik iš Komisijos sprendimo, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai, todėl nuoroda į Komisijos protokolą, kaip įrodymą ir argumentą, kad Komisija pilnai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, yra nepagrįsta.
47.4. Susirašinėjimas su trečiųjų suinteresuotų asmenų atstove buvo pateiktas teismui tikslu įrodyti, jog buvo dedamos visos pastangos atlikti pareigą išklausyti suinteresuotus asmenis. Teismas nepaneigė fakto, kad susirašinėjimas su suinteresuotų asmenų atstove visgi įrodo aplinkybę, jog šiems asmenims buvo suteikta atsakymo teisė. Vertina, kad dalyje dėl argumentų ir pateiktų įrodymų apie atsakymo teisės suteikimą suinteresuotiems asmenims, teismas padarė visiškai neargumentuotą ir nepagrįstą išvadą.
47.5. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė raštinių įrodymų, jog buvo imtasi kokių nors priemonių dėl įrodymų nuomonių įvairovės užtikrinimo klausimu. Pažymi, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją su prašymu pakonsultuoti, kas/kokia institucija/pareigūnas galėtų kvalifikuotai pakomentuoti situaciją, į ką buvo atsakyta, kad Lietuvoje tokio specialisto nebus, nes ginčo publikacijoje paminėta įmonė Gulf Keystone Petrolem yra registruota Irake (Kurdistano regione) (plačiau http://www.gulfkeystone.com/about-us/overview). Komentuoti buvo atsisakyta dėl tos priežasties, kad įmonė, kurios akcijas padavinėjo T. F. K. yra valstybėje, kurios nacionaliniai teisės aktai, priežiūros institucijos ir kt. reglamentavimas išorėje mažai kam žinomos, todėl pateikti kuo daugiau nepriklausomų asmenų nuomonių buvo objektyviai neįmanoma.
48. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
49. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad Sprendimas buvo priimtas ne apelianto, o UAB „Lrytas“ atžvilgiu. Pažymi, kad Komisijos sprendime remiamasi ne Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atliktu UAB „Lrytas“ vertinimu, o tik konkrečiomis Tarnybos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nežiūrint to, kad Tarnybos sprendimas buvo priimtas UAB „Lrytas“ atžvilgiu, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys skundė ne pirminį informacijos šaltinį – Publikaciją, o jos republikuotą versiją portale rytas.lt, pačiame Sprendime yra konstatuojama, jog pirminis informacijos šaltinis buvo pareiškėjo paskelbta Publikacija dienraštyje ir paaiškinimus dėl ginčo teiginių, Tarnybai teikė būtent pareiškėjas.
50. Nurodo, kad Komisija nors ir rėmėsi Tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog Publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau Komisija taip pat atliko ir išsamų savarankišką tyrimą – pareiškėjui ir Publikacijos autoriams buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, o Komisijos posėdžio metu buvo išklausyti pareiškėjo atstovės paaiškinimai.
51. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad buvo suvaržyta jo teisė būti išklausytam. Pažymi, kad pagal Komisijos Darbo reglamento (interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt) 19 punktą pareiškėjai neprivalo įvardinti jų manymu pažeistus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnius, o pakanka tik nurodyti konkrečius veiksmus ar neveikimą dėl kurių skundžiamasi. Trečiųjų asmenų skunde aiškiai įvardijami pareiškėjo veiksmai ir neveikimas, sudarantys Kodekso 5, 6 ir 22 straipsnių pažeidimo esmę. Atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys savo skunde išdėsto aplinkybes, kurios apeliuoja į šiuo metu galiojančio Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso straipsnius, todėl Komisija Sprendimą priėmė neišeidama už trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo ribų. Pažymi, kad pareiškėjo atstovė Komisijos posėdyje turėjo galimybę tinkamai atsakyti į visus Komisijos narių klausimus, jos pasisakymai nebuvo ribojami, o visos aplinkybės atsispindi Komisijos posėdžio protokole.
52. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjo teismui pateikti elektroniniai laiškai buvo siųsti būtent tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o susirašinėjimas su advokate nelaikomas tinkamu kritikuojamo asmens atsakymo teisės įgyvendinimu. Pareiškėjas privalėjo informuoti skaitytojus, jog tretieji asmenys į laiškus neatsako ir (ar) pranešti apie nesėkmingą susirašinėjimą su jų advokate, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
53. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl nuomonių įvairovės neužtikrinimo. Nurodo, jog aprašomą situaciją būtų galėję pakomentuoti teisėsaugos institucijų atstovai, vertybinių popierių ekspertai, korporatyvinės teisės žinovai, galiausiai, buvę T. F. K. (T. F. K.) verslo partneriai ir pan., tačiau Publikacijoje buvo apsiribota vien tik Publikacijos autorių poziciją palaikančiomis šališkomis neįvardintų asmenų nuomonėmis. Laikytina, kad apeliantas neužtikrino pareigos užtikrinti nuomonių įvairovę ir tokiu būdu pažeidė Kodekso 5 straipsnio reikalavimus.
54. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
55. Nurodo, jog atsakovas sudarė visas galimybes pareiškėjui pasisakyti, teikti paaiškinimus žodžiu ir raštu, todėl akivaizdu, kad atsakovas priimdamas Sprendimą vertino visą medžiagą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas nesudarė pareiškėjui galimybės būti išklausytam bei peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Akcentuoja, jog šiuo klausimu yra suformuota nuosekli teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-637/2011, 2012 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012).
56. Nesutinka, kad Komisijos protokolas nėra įrodymas šioje byloje. Šis protokolas tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas buvo išklausytas, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, išreikšti atsikirtimus.
57. Apelianto teiginys, kad negalėjo pasikonsultuoti su Irake registruotos įmonės atstovais bei imtasi kitų priemonių informacijai patikrinti, nepagrįsti. Akivaizdu, kad žurnalistai siekė ne straipsnio įvairiapusiškumo, o iš anksto suplanuoto rezultato, taip pat pažeminti suinteresuotų asmenų garbę ir orumą. Be to, akivaizdu, kad pareiškėjas, nesuteikdamas kritikuojama asmeniui atsakymo teisės, pažeidė Kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
58. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsni 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas be kita ko patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
59. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl atsakovo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. EKS-27/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta pripažinti, jog R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvos užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ („Lietuvos rytas, 2016-02-20, Nr. 34/7500) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta, ir 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.
60. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 straipsnis nustatė, kad tokia žurnalisto veikla, kai pažeidžiamos šio kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) viešosios informacijos rengėjo administracijai tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones; 2) profesiniam žurnalistų susivienijimui, tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti iš susivienijimo; 3) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises; 4) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.
61. Iš esmės tapačios galimybės taikyti sankcijas Kodeksą pažeidusiam žurnalistui yra numatytos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 63 straipsnyje.
62. Įvertinus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 straipsnio turinį, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad R. K. ir A. L. publikacijoje „Lietuvos užburtą turčių medžioja buvusi žmona“ buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies reikalavimai, tiesiogiai liečia minėtų publikacijos rengėjų (žurnalistų) interesus, o teismo sprendimas, dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo, gali turėti įtakos žurnalistų R. K. ir A. L. teisėms ar pareigoms. Todėl konstatuotina, jog R. K. ir A. L. į šią bylą turėjo būti įtraukti kaip tretieji suinteresuoti asmenys (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
63. Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis), R. K. ir A. L. į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).
64. Nustačius procesinės teisės pažaidą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nebepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Rytis Krasauskas