Civilinė byla Nr. e2-1639-1025/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07505-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei, Saturninai Kazbaraitytei, Agnei Valentukonei,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Linui Stuogiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Rimai Kasparavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT) išnuomoti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 13SD-855-(14.13.55.) informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 2,5104 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,4824 ha, reikalingą pagrindiniam pastatui – šiltnamių buitiniam pastatui eksploatuoti. Ieškovei pateikus skundą, NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) atsisakė pakeisti sprendimą, motyvuodama tuo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę, buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t. y. jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai. Taip pat ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu žemės nuomos mokestį ieškovei skaičiuoti tik už faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotą, t. y. 1,3253 ha. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, įregistruoti ir jame esantys statiniai. Visas sklypas, kurio plotas 2,5104 ha, yra naudojamas esamų statinių eksploatacijai ir už jį turi būti mokamas žemės nuomos mokestis. Dar kartą teikė NŽT prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir prašė ieškovei išnuomoti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, todėl privalo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, o išnuomoti žemės sklypą nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) S. J. leidyklai-spaustuvei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ieškovei priklausantys pastatai, kurių unikalūs: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai yra nebaigtos statybos, o siekiant pabaigti juos statyti yra būtina turėti žemės sklypą nuosavybės teise arba jį nuomotis. Teigia, jog nustatyta 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo vertė yra nepagrįstai didelė, todėl vienintelė galimybė eksploatuoti ieškovei priklausančius pastatus yra minėto žemės sklypo nuoma. 

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jog pripažinti nuomos teisę ieškovei nėra pagrindo dėl šių priežasčių: 1. Galiojantis teismo sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo ieškovei yra privalomas ir turi būti vykdomas, nes bylos išsprendimas užtikrino taiką tarp šalių ir civilinių santykių stabilumą. 2. Administracine tvarka atsakovė išnagrinėjo klausimą dėl žemės sklypo nuomos ir sprendimai ieškovės nebuvo ginčyti taigi yra įsigalioję. Šie atsakovės priimti įsigalioję sprendimai leido tikėtis, kad ieškovė neginčydama sprendimų nupirks žemės sklypą ir taip įvykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą.

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė 2023 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 2D-3751, kurioje nurodo, jog patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra: pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1985 metais, statinio kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 46 procentai), užstatymo plotas – 951 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžią - 1987 metais, statinio kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai); užstatymo plotas – 1557 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1527 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1558 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1559 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1557 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais; kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1520 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48%), užstatymo plotas – 1519 m2; pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1987 metais, kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai), užstatymo plotas – 1505 m2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2006 m. kovo 17 d. Statybos inspekcijos tarnyba išdavė pažymą Nr. NS-88(14.13), kuri yra sunaikinta, inspekcijos 2013 m. gruodžio 31 d. dokumentų naikinimo aktu Nr. 4D-3725, kadangi pažymos saugojimo terminas yra pasibaigęs, todėl įvertinti kokie dokumentai buvo pateikti prie prašymo išduoti pažymą inspekcija negali. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“ pradėjo veikti tik nuo 2008 metų, „Infostatyba“ duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) nerasta, archyvo duomenimis apie išduodą statybą leidžiantį dokumentą duomenų taip pat nėra. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 45 punktas numato, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, jeigu statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ir jis galiojo 2010 m. spalio 1 d., tai jis galioja neterminuotai. Pagal Lietuvos TSR ministrų tarybos Valstybinis statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 307, adresu (duomenys neskelbtini)  (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) 1985 metais pradėtam statyti pastatui – šiltnamių buitiniam pastatui statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas, taip pat ir likusiems adresu (duomenys neskelbtini) pastatams – šiltnamiams (8 vnt.), statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas. Pradėti statyti ir neužbaigti statiniai adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamių buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kategorija – neypatingasis statinys ir pastatai – šiltnamiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurių kategorija – neypatingieji statiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi statybą leidžiantis dokumentas privalomas užbaigti šių statinių statybą.

5.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė 2023 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 2D-4751, kurioje papildomai nurodė, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 2023 m. sausio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-161-(14.13.138.), 2022 m kovo 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-895-(14.13.138.) ir 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-1142-(14.13.138.), pastato – šiltnamių buitinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1985 metais, statinio kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 46 procentai), likę dalis laikančiųjų konstrukcijų – pamatai, sienos;   pastatų - šiltnamių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) – išlikę tik dalis laikančiųjų konstrukcijų – dalis pamatų. Nustatant išlikusių konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą reikalinga ekspertizė. Duomenų apie 1987 m. vasario 23 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 3/87 bei jo pratęsimą inspekcija savo duomenų bazėse ir archyvuose neturi. Informacijos apie administracinės ir kitos šiltnamių paskirties statiniams išduotų statybų leidžiančių dokumentų galiojimo terminus nėra. Pažymėjo, kad inspekcija vadovaudamasi Tvarkos aprašo 16 punkto 2 dalimi išduodavo pažymas apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto net pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2006 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr.NS-382(14.13) nurodyta, kad statytojui IĮ S. J. leidyklai – spaustuvei nurodytiems statiniams statybos leidimas Nr. 3/87 išduotas 1987 m. vasario 23 d.

6.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė 2023 m. kovo 28 d. išvadą Nr. 2D-5504, kurioje papildomai nurodė, kad apie Klaipėdos rajono architekto 1987 m. vasario 23 d. išduoto leidimo Nr. 3/87, kuriame nurodyta darbų rūšis – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha ir lauko inžineriniai tinklai, numatyta darbų pradžia 1987 m. vasario 9 d., darbų pabaiga 1988 m. gruodžio 31 d., galiojimo termino pratęsimą informacijos nėra. Pažymėjo, kad nuo 1976 metų iki 1990 metų leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus įformindavo miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajono architektai, todėl informacija apie 1987 m. vasario 23 d. leidimą Nr. 3/87, galimą jo galiojimo termino pratęsimą, disponuoti turėtų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Audrius Saulėnas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas statyti visus statinius, duomenų, kad jis buvo išduotas terminuotai, arba reikėtų išsiimti jį papildomai, nėra, todėl laiko, kad joks papildomas dokumentas šiuo atveju nėra reikalingas ir visi reikalingi statybą leidžiantys dokumentai yra išduoti. Turtą ieškovė įsigijo iš varžytynių su teise baigti statinių statybą ir manė, kad statybos leidimas yra galiojantis. Pripažįsta, kad dalis statinių ir jų pamatai yra išnykę. Ieškovė sutinka statinius naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį ir vykdyti veiklą, jeigu žemės sklypas būtų išnuomotas, kitų įrodymų bei paaiškinimų dėl ketinimo vykdyti veiklą neturi. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytos sąlygos egzistuoja, nėra jokių duomenų, jog pozicija dėl žemės nuomos mokesčio būtų pasikeitusi, todėl prašo ieškinį tenkinti. Negali paaiškinti, kodėl 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimas Nr. 3/87 nebuvo pateiktas, kadangi nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nei pati ieškovė jo neturi. Visi būtini įrodymai byloje buvo pateikti, VĮ „Registrų centras“ pateikė pažymą apie nebaigtas statybas 2006 m. kovo 17 d., nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. 3/87 buvo išduotas 1987 m. vasario 23 d. ir galiojimo terminas nėra nurodytas, todėl laiko, kad jis yra neterminuotas ir galiojantis. Šiuo metu nėra vykdomi jokie statinių darbai. Nesvarsto  tikslinti ieškinio reikalavimų dėl ne viso žemės sklypo nuomos.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Linas Stuogis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, statybos leidžiančio dokumento nėra. Nuo 2006 metų, kuomet ieškovė įsigijo šiuos statinius iki 2010 m. spalio 1 d., kada statybą leidžiantis dokumentas galimai turėjo galioti, šiuo laikotarpiu ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nesiekė išsiaiškinti, ar turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti jo galiojimą. Šiuo atveju galiojančio statybos leidimo nėra, vienintelio 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimo Nr. 3/87, kuriuo statinių darbai turėjo būti užbaigti 1988 m. gruodžio 31 d., galiojimas nėra pratęstas, galiojančio statybos leidimo, kuriuo būtų leistas statyti šiltnamių pastatus, byloje taip pat nėra. Statinių darbai turėjo būti užbaigti iki nurodytos datos, statybos darbai valstybinei komisijai galėjo būti priduoti per 3 metus nuo statybos leidimo gavimo datos, o pratęstas galėjo tik dėl svarbių priežasčių, todėl atsakomybė gauti galiojantį statybos leidimą teko pastatą statančiam asmeniui. Ieškovė, įsigydama pastatus, turėjo domėtis ar jie turi galiojančius statybos leidimus. Ieškovės pateikti duomenys dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, jog minėtas leidimas išduotas teisėtai, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nėra egzistuojančio, galiojančio statybos leidimo. Duomenų, kad nuo 2006 metų iki šiol ieškovė būtų ketinusi užbaigti statinius ir jais naudotis pagal paskirtį, statiniai yra naudojami pagal jų priskirtas funkcijas, nėra. Šiltnamiai yra išnykę, neturi jokios laikančiosios konstrukcijos, taigi net negali būti naudojami, o buitinis pastatas yra nenaudojamas. Šiltnamiai yra visiškai sugriuvę, todėl negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektas. Mano, kad ekspertizė šiuo atveju nėra būtina, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog statiniai yra išnykę. 

9.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Rima Kasparavičiūtė palaikė išvadose išdėstytą poziciją. Duomenų apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą inspekcija neturi, prie pažymos statybos leidimo nėra pridėta, nors išduodant tokią pažymą, prie prašymo toks dokumentas turėjo būti pateiktas. Jeigu statyba nėra užbaigta, tai negali būti rekonstrukcijos ar remonto objektas. Jeigu statybos leidžiantis dokumentas galioja, ieškovė gali atlikti statybos darbus, tačiau jeigu statybos leidžiantis dokumentas nebegalioja, tokių statinių statybai turi būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovės nurodytiems statiniams statybos leidimas yra privalomas, statybos leidimas turi būti galiojantis, jeigu statybos leidimas nėra pratęstas, ieškovė turi gauti naują statybos leidimą. Šiuo atveju statybos leidimas nebegalioja.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

        Ieškinys atmestinas.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-675-1067/2021 ieškovės ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išnuomoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Perkūno g. 19, Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu, nurodant, kad teismo sprendimas dėl nuomos sutarties įforminimo turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1192-730/2021 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 5 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Kasacinės instancijos teismas minėtos nutarties 35 punkte konstatavo, jog, nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant, ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai, turi būti nustatytos tokios aplinkybės: ar ieškovė turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis yra privalomas), jeigu neturi (nors jis yra privalomas), tada ieškinys turi būti atmestas. Jei būtų nustatyta, kad ieškovė galiojantį statybą leidžiantį dokumentą turi (arba jeigu tokio pobūdžio statyboms jis nėra privalomas), tada tam, kad ieškinys būtų tenkintas, ieškovė turi įrodyti ketinimą imtis atitinkamos veiklos, t. y. užbaigti šių statinių statybas ir naudoti šiuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį (nagrinėjamu atveju veiklos, susijusios su šiltnamių naudojimu), taip pat turi būti nustatyta, ar dalis nebaigtos statybos statinių nėra išnykę (jeigu paaiškėtų, kad dalis nebaigtų statyti statinių yra išnykę, o dėl dalies nebaigtų statyti statinių būtų nustatytos sąlygos, kurioms esant savininkas turi teisę į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, tokiu atveju ieškovė turėtų teisę išsinuomoti ne visą ginčo žemės sklypą, o tik jo dalį). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas, ieškovė turi teisę išsipirkti ginčo valstybinės žemės sklypą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo atsakovė įpareigota parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą, pagrindu arba ieškovė turi teisę, kad nebaigti statyti statiniai, esantys ginčo valstybinės žemės sklype, būtų iš jos išpirkti, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalimi (2021m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-717 redakcija).

Dėl statinių būklės ir veiklos vykdymo

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą ir ji yra terminuota bei susijusi su pastatų eksploatavimo tikslais bei trukme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

15.       Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).

16.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

17.       Žemės nuomos teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos XXIX skyriuje. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

18.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 punktas numato, jog asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Pagal Valstybinės žemės nuomos taisyklių 28 punktą vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

19.       Taigi, teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius ir kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad statiniai, esantys ginčo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, nuo 2006 m. gruodžio 5 d., Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti teisiškai, t. y. įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys 8 šiltnamių paskirties įregistruoti pastatai (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006 m. spalio 19 d. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. lapkričio 21 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-382 (13.14) pagrindu, bei nuo 2006 m. kovo 27 d. įregistruotas vienas administracinės paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – šiltnamių buitinis pastatas, 2004 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 02, 2005 m. gruodžio 28 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. vasario 20 d. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. kovo 17 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-88 (13.14) pagrindu.

21.       Nustatyta, kad ieškovei  priklauso 8 šiltnamių paskirties įregistruoti pastatai, kurių statybos baigtumas yra 10 procentų ir fizinio nusidėvėjimo procentas 48 procentai bei vienas administracinės paskirties pastatas - šiltnamių buitinis pastatas, kurio statybos baigtumas yra 46 procentai, o fizinio nusidėvėjimo procentas 13 procentų. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 3 d. duomenimis nustatyta, kad pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuo 2006 m. kovo 27 d., 2004 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 02, 2005 m. gruodžio 28 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. vasario 20 d. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. kovo 17 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-88 (13.14) pagrindu, 46 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 13 proc.); pastatai – šiltnamiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuo 2006 m. gruodžio 5 d., 2006 m. spalio 19 d. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-8533-323/2005, 2006 m. lapkričio 21 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-382 (13.14) pagrindu, 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai - 1987, statybos pabaigos metai - 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas - 48 proc.), visų statinių kategorijos – neypatingoji, būklė – nebaigti statyti.

22.       Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teisės pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ne tik Nekilnojamojo turto registre nurodyta statinių būklė, tačiau būtina nustatyti šių statinių, t.y. tiek šiltnamių buitinio pastato, tiek 8 šiltnamių realų buvimą (egzistavimą) ginčo žemės sklype.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes, minėta, išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo. Tuo atveju, jeigu kyla toks ginčas, teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

24.       Taigi, šiame kontekste svarbu pabrėžti, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

25.       NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-1142-(14.13.138.) konstatuota, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – šiltnamių buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas apgriuvęs be langų, durų, atviromis angomis. Prie kai kurių angų uždėtas tinklas su STOP juosta ir lentelės, kad tai privati valda, teritorija stebima, pašaliniams eiti draudžiama kitų pastatų kurie turi turėti registraciją, išlikusios tik betoninių pamatų liekanos. Valstybinė žemė apaugusi žole, krūmais, medžiais. Pastatai neeksploatuojami, išnykę. Valstybinė žemė apleista ir nenaudojama (pateiktos 6 nuotraukos).

26.       NŽT 2022 m. kovo 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-895-(14.13.138.) konstatuota, kad nuo 2020 m. lapkričio 12 d. patikrinimo Nr. FD-1142-(14.13.138.) niekas nepasikeitę. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – šiltnamis buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apgriuvęs be langų ir durų. Kitų pastatų – šiltnamių yra tik pamatų liekanos. Valstybinė žemė yra apaugusi krūmais, medžiais. Žemės sklype esantys pastatai yra neeksploatuojami, sunykę. Valstybinė žemė yra apleista ir nenaudojama (pateiktos 4 nuotraukos).

27.       NŽT 2023 m. sausio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-161-(14.13.138.) nustatyta, kad teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovi nebaigtas statyti administracinis (duomenys neskelbtini) statinys, kuris nenaudojamas. Taip pat teritorijoje užfiksuoti pavieniai mūriniai blokai, kurie nesudaro uždarų ir vientisų kontūrų. Užfiksuoti blokai galimai yra statinių ((duomenys neskelbtini)) pamatų liekanos (pateiktas statinių išdėstymo planas, fotofiksacija).

28.       Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių: pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinėje žemėje faktiškai nėra, jie yra išnykę; pastatas – šiltnamių buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenaudojamas.

29.       Iš pateiktų faktinių duomenų patikrinimo aktų matyti, adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato – šiltnamių buitinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 1985 metais, statinio kategorija – neypatingoji, būklė – nebaigtas statyti (baigtumas 46 procentai), likę dalis laikančiųjų konstrukcijų – pamatai, sienos. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), pastatų - šiltnamių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) - išlikę dalis laikančiųjų konstrukcijų – dalis pamatų. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 7.10 punkte numatyta, kad laikančioji konstrukcija – vienalytė arba iš detalių surinkta konstrukcija, suteikianti statiniui mechaninį atsparumą ir stabilumą. Laikančiosios konstrukcijos dažniausiai yra pamatai, kolonos, sienos, perdangos, sąramos, sijos, santvaros, gegnės, grebėstai, ryšiai. Šiuo atveju matyti, kad statinių išlikusi dalis laikančiųjų konstrukcijų – dalis pamatų negali užtikrinti esminių statinių reikalavimų, t.y. mechaninio atsparumo ir pastovumo, numatytų  Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 punkte, kuriame nurodyta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: 8.1. viso statinio ar jo dalies griūties; 8.2. neleistinų deformacijų; 8.3. žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių konstrukcijos deformacijų; 8.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai.“

30.       Pažymėtina, kad šalys neprašė skirti statinio ekspertizės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje, kuriame apibrėžta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, priešingai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad dalis statinių ir jų pamatai yra išnykę, atsakovės atstovas laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju ekspertizė nebūtina, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog statiniai yra išnykę, taip pat patvirtino, kad šiltnamiai yra išnykę, šiltnamiai neturi jokios laikančiosios konstrukcijos, taigi net negali būti naudojami, o buitinis pastatas yra nenaudojamas, kuris yra vienintelis neišnykęs pastatas. Šiltnamiai yra visiškai sugriuvę, todėl negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektas. Tam, kad ieškovei nebūtų skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, ieškovė statinius turėtų iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant, ar šiltnamiai gali būti atkurti naujo statinio statybos būdu, ar sklype išlikę fragmentai gali būti atkurti, būtina atlikti ekspertizę, jeigu statyba nėra užbaigta tokie statiniai negali būti rekonstrukcijos ar remonto objektas.

31.       Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių: pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinėje žemėje faktiškai nėra, jie yra išnykę, šių statinių išlikę dalis laikančiųjų konstrukcijų – dalis pamatų, kurie negali užtikrinti esminių statinių reikalavimų; pastatas – šiltnamių buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenaudojamas, likę dalis laikančiųjų konstrukcijų – pamatai, sienos, statinys negali būti rekonstruojamas ar remontuojamas, kadangi yra nebaigtas statyti. 

32.       Pagal kasacinio teismo praktiką nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus). Tik neišnykusio nebaigto statinio, esančio valstybinėje žemėje, statyba gali būti užbaigta, o išnykęs nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

33.       Šiuo atveju, teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys apie šiltnamių buitinį pastatą ir 8 šiltnamius neatitinka faktinės tikrovės, atsakovės pateikti faktinių duomenų patikrinimo aktai paneigia ieškovės 8 šiltnamių realų buvimą (egzistavimą) ginčo žemės sklype, kadangi jie yra išnykę ir valstybinėje žemėje jų faktiškai nėra, o šiltnamių buitinis pastatas yra nenaudojamas ir negali būti rekonstrukcijos ir remonto objektu, kadangi statinys nebaigtas statyti. Kitų duomenų, paneigiančių faktą, jog statiniai yra išnykę ir nenaudojami, byloje nėra.

34.       Asmuo, norintis pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka, be kita ko, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą. Įrodinėjimo pareiga tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti ketinimą imtis atitinkamos veiklos, t. y. užbaigti šių statinių statybas ir naudoti šiuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį (nagrinėjamu atveju veiklos, susijusios su šiltnamių naudojimu). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta konkrečių aplinkybių dėl ieškovės ketinimo plėtoti specifinę veiklą, kuriai reikalingi ginčo statiniai – šiltnamių buitinis pastatas ir 8 šiltnamiai. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji ketina imtis veiklos, tačiau jokių duomenų teismui nepateikė ir ketinimus grindė tik paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tik nurodė, jog ieškovė ketina vystyti veiklą pagal įregistruotą pastatų paskirtį, jeigu žemės sklypas būtų išnuomotas, kitų įrodymų bei paaiškinimų dėl ketinimo imtis veiklos užbaigti statinių statybą ir naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, ieškovė neturi ir pateikti negali. 

35.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kuri nustatytina, sprendžiant ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai, jog ieškovė ketina imtis atitinkamos veiklos, t. y. užbaigti šių statinių statybas ir naudoti šiuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį (nagrinėjamu atveju veiklos, susijusios su šiltnamių naudojimu) laikytina neįrodyta, pagrįstų įrodymų, kad ieškovė ketina vykdyti tokią veiklą, teismui nepateikta. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad kadangi yra dvejos paskirties objektai – administracinės paskirties ir šiltnamiai, ieškovė turi vykdyti veiklą susijusią su šiltnamių naudojimu, tačiau šiuo metu nėra vykdomi jokie statinių darbai. Be to ieškovei teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta tikslinti ieškinio reikalavimus dėl ne viso žemės sklypo nuomos, jeigu paaiškėtų, kad dalis nebaigtų statyti statinių yra išnykę, o dėl dalies nebaigtų statyti statinių būtų nustatytos sąlygos, kurioms esant savininkas turi teisę į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, tokiu atveju ieškovė turėtų teisę išsinuomoti ne visą ginčo žemės sklypą, o tik jo dalį, tačiau ieškovė nurodė, kad tokios galimybės nesvarsto ir ieškinio neketina tikslinti. Tokiu būdu, teismas pripažįsta, jog sąlygos, t. y. naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį (nagrinėjamu atveju veiklos, susijusios su šiltnamių naudojimu), statinių realų buvimą (egzistavimą) ginčo žemės sklype, kurioms esant ieškovei būtų pripažinta teisė teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). 

Dėl statybos leidimo.

36.       Sprendžiant, ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai, turi būti nustatyta ar ieškovės įsigytiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 35 punktas).

37.       Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 26 d. varžytynių aktu Nr.02 ieškovė iš LUAB „Minonas“ įsigijo varžytynėse parduotą šiltnamį (nebaigta statyba), plane žymimą (duomenys neskelbtini), be unikalaus numerio, adresu (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt (2004 m. vasario 12 d. varžytynių protokolas Nr. 02).

38.       VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė 2006 m. gruodžio 5 d. prašymu Nr. 50/1011845 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teise į nebaigtus statyti šiltnamius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į juos bei pastatą (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikti 2006 m. lapkričio 21 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. NS-382(14.13), 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimas, 2006 m. vasario 20 d., 2006 m. spalio 19 d. teismo nutartys, 2006 m. lapkričio 16 d., raštas, 1987 m. vasario 23 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 3/87, 2006 m. lapkričio 21 d. įgaliojimas, 2004 m. vasario 12 d. protokolas, kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini).

39.       Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2006 m. kovo 17 d. pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. NS-88(14.13) nurodyta, kad statytojo IĮ S. J. leidyklos – spaustuvės nebaigtas statyto statinys – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha, Tauralaukis, pažymėti plane (duomenys neskelbtini) (šiltnamių buitinis pastatas), yra statomas (rekonstruojamas, kapitaliai remontuojamas) be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 1984 metais parengė Žemės ūkio statybos projektavimo institutas ir patikrino (suderino) savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (Projektų derinimo tarnyba). Statybos leidimas 3/87 išduotas 1987-02-23 (galiojimo terminas nenurodytas), statinio baigtumas 46 proc., atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario 27 d.

40.       Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2006 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. NS-382(14.13) nurodyta, kad statytojo IĮ S. J. leidykla – spaustuvė, į. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebaigtas statyti: 1. šiltnamis – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-02-27, užstatytas plotas 951 m2, (duomenys neskelbtini); 2. šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatymo plotas 1557 m2, (duomenys neskelbtini); 3. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1527 m2, (duomenys neskelbtini); 4. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1558 m2, (duomenys neskelbtini); 5. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1559 m2, (duomenys neskelbtini); 6. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1559 m2, (duomenys neskelbtini); 7. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1559 m2, (duomenys neskelbtini); 8. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1559 m2, (duomenys neskelbtini); 9. Šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kadastro byloje (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2006-08-24, užstatytas plotas 1559 m2, (duomenys neskelbtini), nurodytiems statiniams statybos leidimas Nr. 3/87, išduotas 1987-02-23. Statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu – šiltnamių buitinis pastatas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) – sumontuoti juostiniai gelžbetonio pamatai, 1 aukšto perdanga, išmūrytos I aukšto sienos, objekto užbaigtumas 46 proc. Šiltnamiai – (plane pažymėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) – sumontuoti pamatai. Visų šiltnamių baigtumas 10 proc., atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

41.       Klaipėdos rajono architekto 1987 m. vasario 23 d. statybos leidime Nr. 3/87 nurodyta darbų rūšis – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha ir lauko inžineriniai tinklai. Leidime numatyta darbų pradžia 1987 m. vasario 9 d., darbų pabaiga 1988 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8533-323/2005 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidimas Nr. 3/87 pastato-šiltnamio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) statybai buvo išduotas teisėtai ir vadovaujantis galiojusiomis LR Statybos įstatymo normomis; juridinę reikšmę turinti faktas nustatytas pažymai apie nebaigtą statinių statybą gauti bei nekilnojamam daiktui ir jo daiktinėms teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi išaiškintas 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-8533-323/2005 rezoliucinė dalis ir nustatyta, kad 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidimas 3/87 pastato – šiltnamio statybai buvo išduotas visam kompleksui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), susidedančiam iš šiltnamių buitinio pastato, plane žymimo indeksu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), aštuonių 1,2 ha ploto gruntinių šiltnamių ir lauko inžinerinių tinklų (infrastruktūros), esančios Tauralaukio daržininkystės tarybiniame ūkyje, statybai; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pažymai, apie nebaigtų statinių, nurodytų 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidime Nr. 3/87, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) 1,2 ha žemės plote, statybą gauti, tikslu įregistruoti viso komplekso (gruntinių šiltnamių 1,2 ha ir lauko inžinerinių tinklų) nebaigtą statybą Nekilnojamojo turto registre.

42.       Spręsdamas dėl nebaigtų statyti statinių savininkų teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka kasacinis teismas papildomai yra išaiškinęs, kad jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, tokio statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 27 punktą).

43.       Lietuvos TSR ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komitetas 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus patvirtintos įforminimo tvarkos (galiojanti nuo 1976 m. iki 1990 m.) nustatė, kad Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą. To paties įsakymo patvirtintos tvarkos 1 punkto a) dalyje, nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų – kurortų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriais; leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardintus) įformina miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją; nutarties 22 punkte, nurodyta, kad leidimą rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar kitokius įrenginius prie esamų pastatų įformina Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto architektas ar rajono architektas inspektorius. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkas nori padidinti naudingąjį šio namo plotą pristatymo, perstatymo ir kitu būdu, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turinti kitų bendrasavininkų raštišką sutikimą. Statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai per 3 metus nuo leidimo gavimo dienos. Statybą laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai. Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką gali pratęsti miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kurio sprendimu buvo suteiktas sklypas. 

44.       Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis). Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas statyti privalomas statant naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

45.       Teismo posėdžio metu tiek atsakovės atstovas patvirtino, jog nurodytų statinių statybai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės nurodytiems statiniams statybos leidimas yra privalomas, statybos leidimas turi būti galiojantis, jeigu statybos leidimas nėra pratęstas, ieškovė turi gauti naują statybos leidimą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovo bei išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog 1985 metais pradėtam statyti pastatui – šiltnamių buitiniam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), taip pat ir likusiems pastatams – šiltnamiams (8 vnt.), adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas. Taip pat atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą informaciją, kad adresu (duomenys neskelbtini), pradėti statyti ir neužbaigti statiniai: pastatas – šiltnamių buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kategorija – neypatingasis statinys ir pastatai – šiltnamiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurių kategorija – neypatingieji statiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas užbaigti šių statinių statybą. 

46.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei 2004 m. vasario 26 d. varžytynių aktu Nr.02 iš LUAB „Minonas“ įsigijus varžytynėse parduotą šiltnamį (nebaigta statyba), plane žymimą (duomenys neskelbtini), be unikalaus numerio, adresu (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt (2004 m. vasario 12 d. varžytynių protokolas Nr. 02), ieškovė 2006 m. gruodžio 5 d. prašymu Nr. 50/1011845 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teise į nebaigtus statyti šiltnamius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į juos bei pastatą (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateiktais dokumentais - 2006 m. lapkričio 21 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. NS-382(14.13), 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimas, 2006 m. vasario 20 d., 2006 m. spalio 19 d. teismo nutartys, 2006 m. lapkričio 16 d., raštas, 2006 m. lapkričio 21 d. įgaliojimas, 2004 m. vasario 12 d. protokolas, kadastrinių matavimų byla Nr. 3616, taip pat pateiktas 1987 m. vasario 23 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 3/87.

47.       Klaipėdos rajono architekto 1987 m. vasario 23 d. statybos leidime Nr. 3/87 nurodyta darbų rūšis – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha ir lauko inžineriniai tinklai. Leidime numatyta darbų pradžia 1987 m. vasario 9 d., darbų pabaiga 1988 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8533-323/2005 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidimas Nr. 3/87 pastato-šiltnamio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) statybai buvo išduotas teisėtai ir vadovaujantis galiojusiomis LR Statybos įstatymo normomis; juridinę reikšmę turinti faktas nustatytas pažymai apie nebaigtą statinių statybą gauti bei nekilnojamam daiktui ir jo daiktinėms teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi išaiškintas 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-8533-323/2005 rezoliucinė dalis ir nustatyta, kad 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidimas 3/87 pastato – šiltnamio statybai buvo išduotas visam kompleksui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), susidedančiam iš šiltnamių buitinio pastato, plane žymimo indeksu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), aštuonių 1,2 ha ploto gruntinių šiltnamių ir lauko inžinerinių tinklų (infrastruktūros), esančios Tauralaukio daržininkystės tarybiniame ūkyje, statybai; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pažymai, apie nebaigtų statinių, nurodytų 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidime Nr. 3/87, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) 1,2 ha žemės plote, statybą gauti, tikslu įregistruoti viso komplekso (gruntinių šiltnamių 1,2 ha ir lauko inžinerinių tinklų) nebaigtą statybą Nekilnojamojo turto registre. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad statiniams, kuriuos ieškovė įsigijo 2004 m. vasario 26 d. varžytynių aktu Nr.02 statybos leidimas buvo privalomas ir jis Klaipėdos rajono architekto buvo išduotas 1987 m. vasario 23 d. (statybos leidimas Nr. 3/87).

48.       Kita būtina aplinkybė, kurią būtina nustatyti, sprendžiant, ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai, yra tai, ar ieškovė turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 35 punktas).

49.       Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra būtina statinio savininko (nuomininko) turimoms teisėms į statinį įgyvendinti ir, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Tai reiškia, kad teisei į lengvatinę valstybinės žemės nuomą yra būtina, be kita ko, galiojanti nebaigto statyti statinio savininko teisė užbaigti statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 33 punktas).

50.       Iš byloje pateikto Klaipėdos rajono architekto 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimo Nr. 3/87 matyti, jog jame nurodyta darbų rūšis – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha ir lauko inžineriniai tinklai, leidime numatyta darbų pradžia 1987 m. vasario 9 d., darbų pabaiga 1988 m. gruodžio 31 d., tačiau jame nėra numatytas (nurodytas) statybos leidimo galiojimo ar jo pratęsimo terminas. 

51.       Lietuvos TSR ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komitetas 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus patvirtintos įforminimo tvarkos (galiojanti nuo 1976 m. iki 1990 m.) nustatė, kad statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai per 3 metus nuo leidimo gavimo dienos. Statybą laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai. Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką gali pratęsti miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kurio sprendimu buvo suteiktas sklypas.

52.       Statiniai formuojami Lietuvos respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), t. y. turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis, 27 straipsnis). Įstatymo nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamieji daiktai registruojami Nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 straipsnio 1 dalis), atlikus statybos užbaigimo procedūras (Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis). Tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į daiktą, nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas bei pateikiami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis).

53.       Byloje jokių duomenų, kad 1987 m. vasario 23 d. išduotas statybos leidimas Nr. 3/87 būtų galiojęs ieškovui įsigijus statinius (nebaigtos statybos) 2004 m. vasario 26 d. varžytynių aktu Nr.02, nėra. Tuo pagrindu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pažymai, apie nebaigtų statinių, nurodytų 1987 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono architekto leidime Nr. 3/87, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) 1,2 ha žemės plote, statybą gauti, tikslu įregistruoti viso komplekso (gruntinių šiltnamių 1,2 ha ir lauko inžinerinių tinklų) nebaigtą statybą Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė 2006 m. gruodžio 5 d. prašymu Nr. 50/1011845 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teise į nebaigtus statyti šiltnamius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į juos bei pastatą (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikti 2006 m. lapkričio 21 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. NS-382(14.13), 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimas, 2006 m. vasario 20 d., 2006 m. spalio 19 d. teismo nutartys, 2006 m. lapkričio 16 d., raštas, 1987 m. vasario 23 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 3/87, 2006 m. lapkričio 21 d. įgaliojimas, 2004 m. vasario 12 d. protokolas, kadastrinių matavimų byla Nr. 3616.

54.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas statyti visus statinius, duomenų, kad jis buvo išduotas terminuotai, arba reikėtų išsiimti jį papildomai, nėra, todėl joks papildomas dokumentas šiuo atveju nėra reikalingas ir visi reikalingi statybą leidžiantys dokumentai yra išduoti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimas Nr. 3/87 nebuvo pateiktas, kadangi nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nei pati ieškovė jo neturi. Visi būtini įrodymai byloje buvo pateikti, VĮ „Registrų centras“ pateikė pažymą apie nebaigtas statybas 2006 m. kovo 17 d., nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. 3/87 buvo išduotas 1987 m. vasario 23 d. ir galiojimo terminas nėra nurodytas, todėl laiko, kad jis yra neterminuotas ir galiojantis.

55.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 19 patvirtinto aprašo „Dėl statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 14 punkte nurodyta, kad pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas arba skyrius statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą (arba statybos įregistravimo dokumentą statiniui, pradėtam statyti iki 1995 m. vasario 1 d., arba įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus statyti nesudėtingą statinį), atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto (ypatingo ar įrašyto į Valstybės investicijų programą statinio atveju – nuo patvirtinto projekto, nesudėtingo statinio atveju – nuo supaprastinto projekto), pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Aprašo 15 punkte numatyta, kad pažyma išduodama kai statytojas nori perleisti statomą statinį kitam asmeniui (1); kai statytojas nori įregistruoti nebaigtą statyti statinį Nekilnojamojo turto kadastre ir/ar registre (2); kai statytojas iki turimo statybos leidimo galiojimo pabaigos prašo jį pratęsti supaprastinta tvarka (3). Aprašo 16 punkte nurodyta, kad prašydamas išduoti pažymą, statytojas pateikia nustatytos formos prašymą išduoti pažymą (1); statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą (jo galiojimo laikas, išskyrus statybos leidimo pratęsimo atvejį, gali būti pasibaigęs) (2) ir kt.

56.       Nors byloje pateiktoje Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2006 m. kovo 17 d. pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. NS-88(14.13) nurodyta, kad statytojo IĮ S. J. leidyklos – spaustuvės nebaigtas statyto statinys – gruntiniai šiltnamiai 1,2 ha, Tauralaukis, pažymėti plane (duomenys neskelbtini) (šiltnamių buitinis pastatas), yra statomas (rekonstruojamas, kapitaliai remontuojamas) be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 1984 metais parengė Žemės ūkio statybos projektavimo institutas ir patikrino (suderino) savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (Projektų derinimo tarnyba). Statybos leidimas 3/87 išduotas 1987-02-23 (galiojimo terminas nenurodytas), statinio baigtumas 46 proc., atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario 27 d., tačiau byloje jokių duomenų, kad būtų pratęstas ankstesnis (1987 m. vasario 23 d. statybos leidimas Nr. 3/87) ar išduotas naujas statybos leidimas, nėra. 1987 m. vasario 23 d. statybos leidime Nr. 3/87 nurodyta tik numatyta darbų pradžia 1987 m. vasario 9 d., darbų pabaiga 1988 m. gruodžio 31 d., t. y. numatyta vienerių metų laikotarpis, kuomet turi būti pabaigti statinių statybos darbai, tačiau tai ne apibrėžia pačios statybos leidimo galiojimo termino. Išduota minėta pažyma, įvertinus tai, kad pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto būdavo išduodamos net pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui (Aprašo 16 punkto 2 papunktis), nepaneigia fakto, jog nurodytų statinių statybai galiojančio statybą leidžiančio dokumento nėra, duomenų, jog statybą leidžiantis dokumentas galiojo iki (po) 2010 m. spalio 1 d. ir tuo pagrindu galioja neterminuotai, byloje taip pat nėra (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 45 punktas). Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog vienintelio 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimo Nr. 3/87, kuriuo statinių darbai turėjo būti užbaigti 1988 m. gruodžio 31 d., galiojimas nėra pratęstas, galiojančio statybos leidimo, kuriuo būtų leistas statyti šiltnamių pastatus, byloje taip pat nėra. Statinių darbai turėjo būti užbaigti iki nurodytos datos, statybos darbai valstybinei komisijai galėjo būti priduoti per 3 metus nuo statybos leidimo gavimo datos, o pratęstas galėjo tik dėl svarbių priežasčių, todėl atsakomybė gauti galiojantį statybos leidimą tenka pastatą statančiam asmeniui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad statybos inspekcijos duomenų bazėje apie ieškovei išduotą statybą leidžiantį dokumentą informacijos nėra. Nuo 2006 metų, kuomet ieškovė įsigijo šiuos statinius iki 2010 m. spalio 1 d., kada statybą leidžiantis dokumentas galimai turėjo galioti, šiuo laikotarpiu ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nesiekė išsiaiškinti, ar turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti jo galiojimą. Duomenų, kad išduotas 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimas Nr. 3/87 yra galiojantis, ar jo galiojimas yra pratęstas, nėra, ieškovės pateikti duomenys dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, jog minėtas leidimas išduotas teisėtai, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nėra egzistuojančio, galiojančio statybos leidimo.

57.       Be to, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad 2006 m. kovo 17 d. Statybos inspekcijos tarnybos išduota pažyma Nr. NS-88(14.13) yra sunaikinta, inspekcijos 2013 m. gruodžio 31 d. dokumentų naikinimo aktu Nr. 4D-3725, pasibaigus pažymos saugojimo terminui, todėl įvertinti kokie dokumentai buvo pateikti prie prašymo išduoti pažymą inspekcija negali. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pradėjusioje veikti nuo 2008 metų, duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) nerasta, archyvo duomenimis apie išduodą statybą leidžiantį dokumentą duomenų taip pat nėra, apie Klaipėdos rajono architekto 1987 m. vasario 23 d. išduoto leidimo Nr. 3/87 galiojimo termino pratęsimą informacijos neturi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. (8.2E)-J2-188 pateikė informaciją, jog neturi jokių duomenų dėl Klaipėdos rajono architekto išduoto 1987 m. vasario 23 d. leidimo Nr. 3/87 pratęsimo ar nepratęsimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (5.1.23Mr)A5-2039 pateikė informaciją, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija archyve informacijos apie Klaipėdos rajono architekto išduoto 1987 m. vasario 23 d. statybos leidimą Nr. 3/87 neturi.

58.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis numato, jog jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

59.       Byloje nustatyta, kad šiltnamių buitiniam pastatui ir likusiems pastatams – šiltnamiams (8 vnt.), adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad buitinis pastatas yra nenaudojamas, šiltnamiai yra išnykę, neturi jokios laikančiosios konstrukcijos, todėl negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektas, šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovei norint atlikti statybos darbus, keistųsi esminiai statinių projekto sprendiniai, taigi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka ieškovei privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

60.       Klaipėdos apygardos 2015 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovė įpareigota įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas pagal 2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1133 patvirtintą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, kaip atskirąjį nekilnojamojo turto vienetą. Taip pat atsakovė įpareigota valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Vykdant teismo sprendimo dalį NŽT skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. 13SK-148-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kurio pagrindu žemės sklypas 2016 m. gegužės 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

61.       Ieškovė 2019 m. birželio 17 d. NŽT pateikė prašymą informuoti kokia yra 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), pardavimo kaina. NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 13SD-2100-(14.13.104.) nurodė, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. TVA-1582(9.2 E.) 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0039:1456), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 16 d.) yra 957 000 Eur.

62.       Ieškovė dėl to paties žemės sklypo nuomos į atsakovę kreipėsi 2016 m. balandžio 25 d. NŽT skyrius 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 13SD-855-(14.13.55.) ieškovę informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 2,5104 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,4824 ha, reikalingą pagrindiniam pastatui - šiltnamių buitiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Ieškovė NŽT skyriui 2016 m. liepos 12 d. pateikė skundą, kuriame siūlė pakeisti sprendimą išnuomoti žemės sklypo (0,4824 ha) dalį ir priimti sprendimą išnuomoti visą (2,5104 ha) žemės sklypą. NŽT skyrius 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) atsisakė pakeisti sprendimą išnuomoti ieškovei visą (2,5104 ha) žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t. y. jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai. Ieškovė, pasinaudodama išankstine ginčų sprendimo ne teismo tvarka, 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu prašė panaikinti skundžiamą raštą ir priimti sprendimą išnuomoti visą (2,5104 ha) žemės sklypą. NŽT 2016 m. lapkričio 23 d. direktoriaus sprendimu Nr. 1T-36-(8.5) „Dėl IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės skundo išnagrinėjimo“ nusprendė panaikinti NŽT skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties“; pasiūlyti ieškovei kreiptis į NŽT skyrių ir pateikti prašymą pirkti žemės sklypą.

63.       Ieškovė pakartotinai į NŽT skyrių dėl žemės sklypo nuomos kreipėsi 2019 m. gruodžio 27 d. NŽT skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ieškovei atsakyta, jog išnuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono), kai žemės sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai neatitinka statinio sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl išnuomoti žemės sklypą natūroje neegzistuojantiems statiniams nėra teisinio pagrindo. Taip pat tai, jog IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei įsiteisėjusiu teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, todėl NŽT privalo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, o išnuomoti žemės sklypą neturi teisinio pagrindo.

64.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pažymi, kad ieškovė turi teisę išsipirkti ginčo valstybinės žemės sklypą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo atsakovė įpareigota parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą, pagrindu arba ieškovė turi teisę, kad nebaigti statyti statiniai, esantys ginčo valstybinės žemės sklype, būtų iš jos išpirkti, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalimi (2021m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-717 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 35 punktas).

65.       Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 35 punkte konstatuotas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, t. y. ieškovė neturi galiojančio statybos leidimo, nes statiniams, kuriuos ieškovė įsigijo, statybos leidimas buvo ir yra privalomas, jis buvo išduotas, tačiau jo galiojimas pasibaigęs ir nėra duomenų, jog jis būtų pratęstas; ieškovė neįrodė ketinimo imtis atitinkamos veiklos, t. y. užbaigti šių statinių statybas ir naudoti šiuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį (nagrinėjamu atveju veiklos, susijusios su šiltnamių naudojimu), statiniai (šiltnamiai) išnykę ir valstybinėje žemėje jų faktiškai nėra, o šiltnamių buitinis pastatas yra nenaudojamas ir negali būti rekonstrukcijos ir remonto objektu, kadangi statinys nebaigtas statyti, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė nesvarsto galimybės dėl dalies ginčo žemės sklypo nuomos, todėl teismas sprendžia, jog situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka išsinuomojamas ne tam, kad būtų užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuojami žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai, o šių statinių vietoje būtų statomi nauji statiniai ar vykdoma kita, su šių statinių eksploatavimu nesusijusi veikla, neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

66.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 2 dalis).

67.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

68.       Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovei. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė 2021 m. spalio 5 d. per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, taip pat 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

69.       Netenkinus ieškinio, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, 75 Eur žyminis mokestis už atsakovės kasacinį skundą kasacinės instancijos teisme, iš viso 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                  Asta Matulevičienė