Baudžiamoji byla Nr. 2K-424-222/2015 nuasmeninta

                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00025-2013-4

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                         1.2.14.11;

                                                                        2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutarties.

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu Z. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytos 12 000 Lt (3475 Eur) turtinės žalos dalį, mokant kiekvieną mėnesį po 1200 Lt (347 Eur) ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Iš Z. B. nukentėjusiajai Z. S. priteista 99 484,13 Lt (28 812 Eur) turtinės ir 2000 Lt (579 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalimi, iš nukentėjusiosios Z. S. atsisakyta išieškoti Z. B. naudai 2500 Lt (724,05 Eur) advokato paslaugoms apmokėti.

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas: Z. B. įpareigota kiekvieną mėnesį mokėti ne po 347 Eur, o po 289 Eur turtinės žalos dalies nukentėjusiajai Z. S. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nukentėjusiosios Z. S. nuteistajai Z. B. priteista 100 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

Z. B. nuteista už tai, kad 2013 m. balandžio 23 d., apie 9.00–10.00 val., savo sodyboje Vilniaus r, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 18 punktą, nustatantį, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių, laužų deginimas turi būti nuolat stebimas, degimą baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan., paliko be priežiūros besikūrenančią laužavietę, dėl to išplitęs gaisras pasiekė Z. S. sodybą, kurios teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudegė 77 988,13 Lt (22 586,92 Eur) atstatomosios vertės jai priklausantys pastatai: 66 581,46 Lt (19 283,32 Eur) atstatomosios vertės ūkinis pastatas ir 11 406,67 Lt (3303,60 Eur) atstatomosios vertės garažas. Taip pat sudegė šiuose statiniuose saugotas Z. S. priklausantis bendros 21 496, 12 Lt (6225,71Eur) vertės turtas: 200 Lt (57,92 Eur) vertės ožka, 40 kg 64 Lt (18,54 Eur) vertės trąšų, 440 kg 330 Lt (95,57 Eur) vertės miežių, 400 kg 293 Lt (84,86 Eur) vertės pašarų, trys priekabos 300 Lt (86,89 Eur) vertės šieno, 7 kub. m. 4900 Lt (1419,14 Eur) vertės lentų, 750 Lt (217,22 Eur) vertės malūnas, 750 Lt (217,22 Eur) vertės medienos staklės, 2180 Lt (631,37 Eur) vertės inventorius (plūgai, akėčios, kultivatorius), penki 979 Lt (283,54 Eur) vertės dviračiai, 495,75 Lt (143,58 Eur) vertės inventorius (dalgiai, kastuvai, grėbliai, šakės), 700 Lt (202,73 Eur) vertės arklio kinkymo dalys, 1200 Lt (347,54 Eur) vertės arklio vežimas, 2100 Lt (608,20 Eur) vertės traktoriaus T-40 variklis, 1440 Lt (417,05 Eur) vertės ratlankiai, 640,75 Lt (185,57 Eur) vertės inventorius (veržliarakčių rinkinys, kirvių kotai ir plaktukų medinės rankenos spaustuvai), 2500 Lt (724,05 Eur) vertės 30 kub. m. malkų, 300 Lt (86,89 Eur) vertės šienapjovė, du 160 Lt (46,34 Eur) vertės automobilio akumuliatoriai, 450 Lt (130,33 Eur) vertės smulkintuvas, 200 Lt (57,92 Eur) vertės elektrinis galąstuvas, dvejos 695 Lt (201,29 Eur) vertės rogės, 600 Lt (173,77 Eur) vertės sodo baldai (stalas, 6 kėdės), 200 Lt (57,92 Eur) vertės kardaninis velenas, 100 Lt (28,96 Eur) vertės slyvų vaismedžiai. Iš viso Z. S. padaryta 99 484,25 Lt (28 812,63 Eur) turtinės žalos.

Kasaciniu skundu nuteistoji Z. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą (konkretus prašymas nesuformuluotas).

Nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino įrodymų, buvo šališkas, tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu neištaisė padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir pats juos padarė. Kasatorės manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, neišsamiais įrodymais, nesivadovavo BPK 88 straipsniu, nes nebuvo pateiktas ekspertizės aktas įrodinėjant įvykį ir realią žalą, nesilaikyta ir BPK 115 straipsnio, dėl to neužtikrinta jos teisė į gynybą. Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 11, 135 straipsnių nuostatų, nesilaikant nuteistosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyros priteista civilinio ieškinio suma akivaizdžiai viršija patirtų nuostolių sumą.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, pasak kasatorės, rėmėsi kaltinimo liudytojais, kurie yra nukentėjusiosios pažįstami asmenys, tuo tarpu vertindamas gynybos liudytojų parodymus ir nurodęs, kad jie – nuteistosios pažįstami, į juos neatsižvelgė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorės kaltei pagrįsti pakanka Vilniaus apskrities Priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. G. nustatytos gaisro kilimo priežasties pažeidus Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 18 punktą, kuri tėra prielaida, nes ji nurodyta tik kaip tikėtina. Specialisto išvados ar ekspertizės akto dėl gaisro kilimo byloje nėra, o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors apie tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde. Kasatorė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, esą jos kaltę patvirtina įrodymų visuma, nes nė vienas iš teismo vertintų įrodymų tiesiogiai nepatvirtina, kad gaisras kilo dėl jos (Z. B.) veiksmų ir dėl to Z. S. patyrė turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kilusio gaisro ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, teismas turėjo nešališkai ir išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė. Be to, klaidas dėl dokumentuose nurodytų datų įvertino kaip technines, nors jos, kasatorės manymu, parodo atlikto tyrimo paviršutiniškumą ar nekompetenciją.

Kasatorė teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl apeliacinio skundo argumentus dėl padarytos žalos vertina kritiškai ir tuo apsiribojęs juos atmetė. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai (daiktų įsigijimo dokumentai, sąskaitos, kvitai ir pan.), jog gaisro dieną nukentėjusioji turėjo nurodytus daiktus, nepateikti, neaišku, koks ir kokios vertės turtas sudegė, kokia buvo turto likutinė vertė; apie tai ji buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde. Nuteistoji Z. B., remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsniu, teigia, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jį nustato teismas. Žalos apskaičiavimas turi būti realus, protingas, sąžiningas ir teisingas. Pagal BPK 115 straipsnį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, turi visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba jį atmesti. Vadovaujantis BPK 113 straipsniu, teismas turėjo taikyti civilinio proceso normas. Teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendinama tik tada, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas turtinis reikalavimas. Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus: nurodytos šalys, žalos pobūdis, motyvai, aplinkybės ir pan. (CPK 111, 135 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas privataus kaltinimo skunde; anot kasatorės, tokiu atveju atskiro procesinio dokumento nebuvimas nepagrįstai nelaikytas procesiniu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad turtinė žala turi būti apskaičiuota remiantis prarasto ir sugadinto turto kainomis, tačiau turto įvertinimas nebuvo atliktas. Teismas sutiko su VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sudegusių ūkinių pastatų 77 988,13 Lt (22 586,92 Eur) atstatomosios vertės bei gaisro metu sudegusių daiktų pagal sąrašą vertinimu 21 496 Lt (6225,67 Eur) ir, nors byloje nėra visų daiktų įsigijimo dokumentų, teismui pakako to, ką nurodė nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio buvo priimtas pažeidžiant įrodinėjimo taisykles (CPK 320 straipsnis), nepripažinta, kad byloje esančių įrodymų nepakanka tam, jog būtų nustatytas žalos dydis. Pasak kasatorės, minėta ekspertų sąmata neišsami ir negali būti laikoma tinkamu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu padarytą realią žalą (pagalbiniams pastatams), juolab kad pateikiant skundą nebuvo pridėtas sudegusių daiktų sąrašas, nėra kvitų ar čekių, o iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti sudegę daiktai (liekanos), neįmanoma jų identifikuoti, nustatyti visų daiktų kiekio, vertės ir pan. Pagalbinių pastatų atstatomoji vertė, anot Z. B., yra aiškiai per didelė, be to, šie pastatai nebuvo įregistruoti kaip atskiras nekilnojamasis objektas VĮ „Registrų centras“, jų vertė nebuvo užfiksuota. Z. S. namo su statiniais vertė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2000 m. vasario 28 d. sudarė 7124 Lt (2063,25 Eur), tačiau 2015 metais ši kaina negali būti dešimt kartų didesnė – sudegusių neįregistruotų pagalbinių pastatų atstatomosios vertės, sudarančios apie 77 988,13 Lt (22 586,92 Eur); dėl to kyla abejonių dėl pastatų rinkos vertės iki gaisro nustatymo. Teismo patenkintas civilinis ieškinys neatitinka turtinės žalos sąvokos, prarasto turto vertės, o nustatytos žalos dydis žymiai viršija skirtumą tarp nukentėjusiosios turtinės padėties iki ir po nusikaltimo. Pasak kasatorės, teismas, neatsižvelgdamas į jos argumentus ir tikėdamas tik nukentėjusiąja, pademonstravo šališkumą.

Kasatorė, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibūdintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, nurodo, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei praradimus, o šioje byloje nurodytas neturtinės žalos dydis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji Z. S. nuo gaisro nenukentėjo (fiziškai nesužalota, dvasinio pobūdžio išgyvenimai nenustatyti), civilinio ieškinio suma viršija iki gaisro turėtų senų ūkinių pastatų vertę, t. y. materialinis praradimas kompensuotas. Pati nukentėjusioji elgėsi neapdairiai, nes neapdraudė turėtų pastatų, taip galėdama sumažinti galimus nuostolius, todėl priteistas neturtinės žalos dydis pernelyg didelis. Be to, nuteistosios manymu, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, neturtinė žala neturėtų būti priteista.

Nuteistoji Z. B. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog turi būti apmokėta tik dalis nuteistosios turėtų išlaidų advokato pagalbai. Kadangi apeliacinis skundas paduotas dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš nuteistosios jai nepakeliamą ir įrodymais neparemtą civilinį ieškinį, įvertinus bylos sudėtingumą, išlaidų už advokato pagalbą suma turėtų būti didinama.

Atsiliepimu į nuteistosios Z. B. kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. S. prašo šį skundą atmesti, išlaidų surašant kasacinį skundą nepriteisti.

Atsiliepime teigiama, kad teismai tinkamai ir nešališkai, nesuvaržydami nuteistosios teisės į gynybą, nepadarydami esminių BPK pažeidimų, įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Nuteistosios kaltė byloje įrodyta Z. B., liudytojų J. K., G. P., E. M., A. G. parodymais, Vilniaus apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančiu aktu dėl kilusio gaisro, A. G. tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, planu-schema, turto vertinimo ekspertize, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas pagal jos skundą kruopščiai išnagrinėjo gaisro kilimo aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad Z. B. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 18 punkto reikalavimus ir pagrįstai priteisė jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Civilinis ieškinys buvo pareikštas 2013 m. liepos 31 d. paduodant privataus kaltinimo skundą, 2013 m. rugpjūčio 22 d. pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pripažino Z. S. civiline ieškove. Civilinis ieškinys ir savo forma, ir turiniu atitiko CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus. Gavus nepriklausomų turto vertintojų ekspertų išvadą, skundas privataus kaltinimo tvarka buvo patikslintas ir jame išdėstytos konkrečios aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Anot nukentėjusiosios, byloje nėra duomenų, kad ji procese elgėsi nesąžiningai, norėdama nepagrįstai praturtėti. Nuteistoji nepateikė įrodymų, kad Z. S. padaryta žala buvo mažesnė. Nukentėjusioji Z. S. teigia dėl gaisro patyrusi didelį išgąstį, emocinę depresiją, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų; 2013 m. balandžio 23 d. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, gydytojai nustatė padidėjusį kraujo spaudimą, vidutinio sunkumo būklę, ūmią reakciją į stresą, buvo paskirti vaistai. Atsiliepime nukentėjusioji teigia negalinti pamiršti įvykusio gaisro, bijo būti namuose, kankina baimė dėl gyvybės, nemiga, atsirado didelis jautrumas, saugumo jausmo praradimas, negalėjimas susikaupti, nuolatinis nerimas. Dėl to neturtinė žala priteista pagrįstai. Anot nukentėjusiosios, Z. B. turėtų išlaidų advokatui suma neturėtų būti didinama, nes bylos aplinkybės aiškios, ji nėra itin didelė ar sudėtinga.

Nuteistosios Z. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytas prašymas nėra konkretus, nes prašoma panaikinti tik apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, nenurodant kokį. Tačiau iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorė nesutinka ne tik su apeliacinės, bet ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teisės pažeidimus padarė abiejų instancijų teismai, kad jų sprendimai paremti prielaidomis. Kasatorės nuomone, byloje neišsamiai ištirtos aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai, o nukentėjusiosios civilinis ieškinys neatitiko procesinių reikalavimų, žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Iš esmės tie patys argumentai buvo nurodyti ir nuteistosios apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad kasatorė, teigdama, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo argumentų, tiesiog nesutinka su šio teismo padarytomis išvadomis ir motyvais dėl jos kaltės neatsargiai sukėlus gaisrą nustatymo bei šio gaisro padarinių (žalos dydžio) įrodytumo.

Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų – nuosprendžio ir nutarties – turinio matyti, kad, priešingai nei teigia kasatorė, jos kaltė padarius BK 188 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką grindžiama ne prielaidomis, o įrodymais, kurių patikimumą ir pakankamumą abiejų instancijų teismai įvertino. Tai, kad Z. B. savo namo kieme užkūrė laužą (degino plastmasinius butelius ir kt.), tinkamai jo neprižiūrėjo ir esant aplinkoje degių medžiagų (sausa žolė, šienas) bei stipriam vėjui ugnis išplito į Z. S. sodybą, nustatyta nukentėjusiosios Z. S., liudytojų G. P., E. M., iš dalies ir pačios nuteistosios brolio B. M. parodymais, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus A. G. atlikto tyrimo rezultatais, šio specialisto, apklausto kaip liudytojo, paaiškinimais, kitais bylos įrodymais. Visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes (BPK 20 straipsnio 3 dalis), teismai palygino tarpusavyje, sugretino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir padarė argumentuotas išvadas apie tai, kad būtent dėl kasatorės neatsargumo kilo gaisras, o dėl to buvo sunaikintas svetimas turtas. Pažymėtina, kad tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino įrodymus ir motyvuotai paneigė nuteistosios versiją; šiuo atveju teismas, be kita ko, pasisakė dėl liudytojų A. B., L. Š., S. Š. parodymų, kuriuos kasatorė laiko teisinančiais, įrodomosios reikšmės, paaiškino, kodėl šių parodymai nepatvirtina, jog Z. B. esą nebuvusi namuose, kai buvo užkurta laužavietė; beje, pati nuteistoji neneigė, kad tuo metu, kai kilo gaisras, ji namuose buvo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su gaisro kilimo priežastimi, ir pripažino, kad patikimų bylos įrodymų pakanka Z. B. kaltei pagrįsti, kad nėra pagrindo netikėti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus A. G., atlikusio patikrinimą gaisro vietoje, nurodytų aplinkybių tikrumu, juolab kad šie duomenys atitinka kitais bylos įrodymais patvirtintas aplinkybes dėl gaisro kilimo iš nuteistosios kieme sukurto laužo. Taigi ekspertizės akto, kuris, kasatorės įsitikinimu, turėtų būti byloje, nebuvimas, šiuo konkrečiu atveju įrodinėjimo procese nėra trūkumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padarytos išvados dėl Z. B. kaltumo pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių kiekvieno atskirai ir visumos vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, t. y. nepadarius esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio pareiškimas neatitinka turinio ir formos reikalavimų. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti įtariamajam arba kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal BPK 34 straipsnio 1 dalį privatus kaltintojas yra nukentėjusysis arba jo atstovas, palaikantys kaltinimą privataus kaltinimo bylose. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas ir tik tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji Z. S., kaip privati kaltintoja, civilinį ieškinį pareiškė ir jis buvo nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji, pateikdama skundą privataus kaltinimo tvarka, kartu nurodė, koks jai priklausantis turtas gaisro metu buvo sunaikintas, kokia žala dėl to padaryta, t. y. išvardijo konkrečius daiktus, nekilnojamąjį turtą bei kiekvieno jų vertę. Bylos nagrinėjimo procese civilinis ieškinys dėl žalos dydžio (sunaikinto turto vertės) buvo patikslintas, atsižvelgus į turto vertinimo ekspertizės, paskirtos teismo, rezultatus, tai atlikta nepasibaigus įrodymų tyrimui. Minėti rašytiniai bylos dokumentai, jų turinys Z. B. buvo žinomi, pridėti prie bylos, teisminio nagrinėjimo metu tirtos juose nurodytos aplinkybės ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji dalyvavo šiame teisminiame nagrinėjime, teikė argumentus, kuriais ginčijo žalos dydį. Taigi, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atitinka jo turiniui keliamus BPK reikalavimus, šio ieškinio bei jame nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimas vyko dalyvaujant kasatorei Z. B. teisiamajame posėdyje (BPK 113 straipsnis) ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ieškinys išspręstas, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnyje. Dėl to kasatorės teiginiai, kad sprendžiant civilinio ieškinio, žalos dydžio klausimą buvo padaryta teisės pažeidimų – neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl žalos dydžio įrodytumo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo aplinkybes ir įrodymus, susijusius su tuo, kokia turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta nukentėjusiajai. Šio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė. Atlikus tyrimą byloje pateiktos detalios ataskaitos dėl konkretaus sudegusio turto kainų, jų nustatymo metodikos, iš jų – pateiktas nekilnojamojo turto atstatymo kaštų apskaičiavimas, remiantis kainų nustatymo principais, nurodytais teisės aktuose. Specialistų, atlikusių tyrimus ir skaičiavimus, kompetencija teismai neturėjo pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išnagrinėjo nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo ir turtinės bei neturtinės žalos, priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pagrįstumo, ir šiais klausimais pateikė motyvuotas išvadas. Taigi, teismų padarytos išvados apie tai, kad nukentėjusioji Z. S. dėl Z. B. sukelto gaisro, kurio metu buvo sunaikintas nukentėjusiosios turtas, patyrė didelę 99 484,13 Lt (28 812 Eur) turtinę ir 2000 Lt (579 Eur) neturtinę žalą, grindžiamos bylos įrodymais. Daryti kitokias išvadas dėl šių faktinių aplinkybių nustatymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą klaidą dėl įpareigojimo mokėti žalos atlyginimą, išdėstant jį mokėti kiekvieną mėnesį po 289 Eur ir, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatus, atitinkamai išsprendė nuteistosios išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išieškojimo klausimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma, t. y. nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl atmetami apeliacinio skundo argumentai ir kodėl Z. B. teisingai pripažinta kalta padariusi BK 188 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei sukėlusi nukentėjusiajai Z. S. dėl jos turto sunaikinimo didelę turtinę žalą.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų – netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir (ar) esminių BPK pažeidimų – tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

              Nuteistosios Z. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                          Aurelijus Gutauskas

                                                                                         Olegas Fedosiukas

                                                                                         Dalia Bajerčiūtė