Civilinė byla Nr. e2-2515-1090/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24432-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. G. (A. G.) ir ieškovo atstovui advokatui Igor Smirnov,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Mažeikienei,

trečiojo asmens A. Z. (A. Z.) atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ETN Telematika“ atstovei advokato padėjėjai Ingai Liekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės sprendimo panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo išnagrinėti ieškovo prašymą iš naujo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Z. (A. Z.), UAB „ETN telematika“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, VMSA), kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo atsisakyta paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorių; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06 dėl minėto namo bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog VMSA skundžiamu sprendimu atsisakė paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių pagal pareiškėjo A. G. 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06, motyvuodama tuo, kad (duomenys neskelbtini), esantis 4 butų daugiabutis namas yra sudegęs, todėl tokiems daugiabučiams namams bendro naudojimo objektų administratorius neskiriamas, nors, pasak ieškovo, atsakovė žino, kad dėl namo bendrasavininkės UAB „ETN Telematika“ priešiškų ir konfliktinių santykių su kitais namo bendrasavininkais A. G., A. Z. iš dalies UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, namo bendrasavininkai realiai negali susitarti nei dėl namo savininkų bendrijos sukūrimo, nei dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Taip pat atsakovei žinomi namo savininkų visuotinio susirinkimo sprendimai atstatyti namą bei paskirti per VSMA namo administratorių.

3.       Ieškovas laikosi pozicijos, jog teisės aktai nenustato, kad namo administratorius negali būti paskirtas teisiškai įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, tačiau fiziškai apgriuvusiam (apdegusiam) namui, - priešingai, nurodo, kad tokiam namui paskirtas administratorius turės organizuoti Namo atstatymo (atitikimo privalomiems reikalavimams) įgyvendinimą. Savo ruožtu, šiuo atveju medinis 4 butų daugiabutis namas nėra visai sudegęs ir (ar) nugriautas, yra pamatai, dalis sienų ir kitų konstrukcijų. Namo savininkai jų 2021 m. lapkričio 3 d. visuotiniame susirinkime nusprendė atstatyti namą bei paskirti per VSMA namo administratorių, o teismai leido išsaugoti ir atstatyti namą pagal UAB „Architekta“ parengtus 2022 m. „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ Nr. 22.116-TP projektinius pasiūlymus Nr. 22.116-PP“, todėl VMSA skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo paskirti namo bendro naudojimo objektų administratorių yra netinkamas, neteisėtas ir naikintinas, įpareigojant VMSA iš naujo spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą (2024 m. lapkričio 26 d. el. dokumentas Nr. CBP-24397).

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog turimais duomenimis namas yra sudegęs, todėl atsakovė tokiems daugiabučiams namams bendro naudojimo objektų administratoriaus neskiria, nes neturi teisinio pagrindo organizuoti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo, kadangi pagal VMSA Būsto administravimo skyriaus (šiuo metu Energetikos skyrius) specialisto 2021 m. spalio 7 d. atliktą Namo techninės priežiūros patikrinimą nustatyta, kad name nėra stogo konstrukcijų ir stogo dangos, namo dalyje nėra išorinių ir vidaus sienų, durų, langų, vidaus patalpų struktūra išardyta arba sunykusi. Pažymi, jog šios aplinkybės ieškovui yra žinomos, tai jis patvirtina ir ieškinyje nurodydamas teisminius ginčus, be to, apie aktą ieškovas taip pat buvo informuotas. Be kita ko, po gaisro namas buvo išbrauktas iš UAB „Mano Būstas Vilnius“ administruojamų namų sąrašo, nes namas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 37 punkte nurodyto pastato apibrėžimo, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi, priešingai, nei ieškinyje teigia ieškovas, atsakovė neturi teisinio pagrindo esamoje namo situacijoje paskirti namo administratoriaus. Šiuo atveju nėra išlikusios namo didžiosios dalies bendrojo naudojimo objektų, t. y. 2009 m. gaisro metu ir laiko bėgyje namo didžioji dalis sunyko, todėl, nesant namo bendrojo naudojimo objektų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo. Namo patalpų savininkai yra solidariai atsakingi už namo techninę priežiūrą, techninę būklę ir namo galimos avarinės būklės likvidavimo darbų organizavimą ir atlikimą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (2025 m. sausio 13 d. el. dokumentas Nr. DOK-4972).

5.       Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimo argumentus, pateiktame dublike pažymi, jog papildoma svarbi bylai aplinkybė yra ta, kad namo bendrasavininkai visuotinio susirinkimo balsavimu priėmė sprendimą atstatyti namą bei paskirti namo administratorių ir šis sprendimas yra galiojantis. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, daugiabutis namas yra pastatų rūšis ir jo kapitalinis remontas yra remonto rūšis, o savivaldybės skiriamo daugiabučio namo administratoriaus funkcija ir pareiga yra, be kita ko, užtikrinti to namo (pastato) remontą, įskaitant kapitalinį remontą. Nagrinėjamu atveju namo bendrasavininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsakovė besąlygiškai privalo paskirti namo administratorių. Nei vienas teisės aktas nenustato, kad administratorius negali būti paskirtas teisiškai esančiam, t. y. įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, daugiabučiam namui, be to, kurį bendrasavininkai visuotiniu balsavimu nusprendė atstatyti, nors tas namas yra fiziškai apgriuvęs (išlikusiais pamatais, tik dalinai išlikusiomis sienomis, neišlikusio stogo ir pan.), - priešingai teisės aktai nustato savivaldybės besąlyginę pareigą paskirti administratorių (2025 m. vasario 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-21702).

6.       Atsakovė pateiktame triplike, pasisakydama dėl ieškovo dubliko teiginių nepagrįstumo, nurodo, jog ieškovo reikalavimai neturi teisinio pagrindo, nes, visų pirma, namas faktiškai neegzistuoja kaip pastatas, nes jame nėra stogo konstrukcijų, dalies sienų, vidaus patalpų struktūros, antra, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punktą, pastatas turi būti apdengtas stogu ir turėti patalpas, tačiau šio namo atveju šios sąlygos nėra tenkinamos, trečia, namo administratoriaus paskyrimas yra skirtas pastato priežiūrai ir jo išsaugojimui, tačiau kai pastatas yra faktiškai sunykęs, administravimo skyrimas tampa beprasmis ir neturi teisinio pagrindo. Administratoriaus funkcijos gali būti vykdomos tik esant realiam, eksploatuojamam daugiabučiui namui ir apima pastato priežiūrą, remontą ir kitus su eksploatavimu susijusius darbus. Šiuo atveju didesnė dalis namo sugriuvusi, po griūties išlikusios namo pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferinių poveikių, deformacijos gali lemti tolimesnę jo konstrukcijų irimą ir griūtį, išlikusios namo konstrukcijos nesaugios, gali bet kuriuo metu griūti, kelia pavojų į statinio teritoriją patekusiems žmonėms, todėl skirti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio pagrindo nėra. Be to, administratoriaus funkcijos apima tik realiai esamo pastato priežiūrą ir tvarkymą, tačiau ne sunaikinto pastato statybos organizavimą. Anot atsakovės, ji neturi teisinio pagrindo kvestionuoti bendrasavininkų sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo vykdyti administratoriaus paskyrimo procedūrą, jei tam nėra objektyvaus ir teisinio pagrindo. Teisinio pagrindo vertinti namą kaip funkcionuojantį nėra, o vien tik deklaratyvūs ieškovo teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti teisės aktus ir esamus faktus. Namo savininkų pareiga suremontuoti, rekonstruoti namą (pastatą), jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Šiuo atveju aktualūs ir kai kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai – 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-701/2023 - rodantys, kad administratoriaus skyrimas ir atsakomybė yra susiję su pastato, kaip funkcionuojančio objekto, priežiūra. Jei pastatas yra faktiškai sunykęs ir neatitinka pastato sąvokos pagal Statybos įstatymą, administratoriaus skyrimas laikytinas teisiškai nepagrįstas. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su ieškovo dublike dėstomais argumentais, kadangi namo patalpų savininkai yra solidariai atsakingi už jo techninę priežiūrą, techninę būklę ir galimos avarinės būklės likvidavimo darbų organizavimą ir atlikimą, vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu. Taip pat ieškovas nepagrindžia ir neįrodo jokio tariamo jo teisių pažeidimo dėl atsakovės priimto sprendimo, iš esmės teiginius pagrįsdamas tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybių vertinimu, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (2025 m. kovo 3 d. dokumentas Nr. DOK-32933).

7.       Trečiasis asmuo A. Z. pateiktu atsiliepimu palaiko pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodydamas, jog teisės akte įtvirtintas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai patvirtina, kad tiek butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dėl administratoriaus paskyrimo organizavimas, tiek administratoriaus paskyrimas tais atvejais, kai savivaldybės administracijos organizuotas patalpų savininkų susirinkimas neįvyksta ar nepriimamas sprendimas, yra atsakovui teisės aktuose nustatyta pareiga. Pažymi, jog administratoriaus paskyrimas yra ypatingai svarbus nagrinėjamu atveju, kai statinio konstrukcijos yra pažeistos gaisro ir tas konstrukcijas būtina atkurti, taip pat, kai yra būtina tvarkyti daugiabučio namo eksploatacijai suformuotą žemės sklypą. Faktas, kad daugiabutis namas yra pažeistas gaisro, nėra jokia priežastis atsakovei neskirti namo administratoriaus. Priešingai, šis faktas tik patvirtina administratoriaus skyrimo būtinumą, nes jis turėtų imtis priemonių siekiant išvengti papildomų padarinių ir nuostolių, siekti, kad avarinės pastato konstrukcijos nepadarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Būtent per paskirtąjį administratorių yra įgyvendinama savininkų prievolė valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus: namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Pažymi, jog vienas iš daugiabučio namo bendrasavininkų po daugiabučio namo gaisro (duomenys neskelbtini) žemės sklype savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą, pažeisdamas kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir nėra suinteresuotas bei prieštarauja gaisro pažeisto daugiabučio namo remontui, o atsakovė akivaizdžiai bendradarbiauja su savavališkas gyvenamojo namo statybas atlikusiais asmenimis ir jų teisių perėmėjais, nes jau antrą kartą išdavė neteisėtą statybos leidimą minėtos savavališkos statybos įteisinimui ir taip pat nesutinka išduoti statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo atstatymui (2025 m. vasario 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-21700).

8.       Trečiasis asmuo UAB „ETN telematika“ pateiktame atsiliepime į ieškinį laikosi pozicijos, jog daugiabutis namas yra faktiškai sugriuvęs, t. y. nėra objekto, kurį namo administratorius galėtų administruoti. Daugiabučio administratorius skiriamas tik tada, kai daugiabučio statyba yra užbaigta, o šiuo atveju daugiabutyje niekas nebegyvena jau daugiau, nei 15 metu, daugiabutis faktiškai sugriuvęs, taigi, nėra administravimo objekto, kuriam gali būti skiriamas administratorius, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo dėl daugiabučio bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo. Be to, iš ieškinio turinio neaišku, kodėl paskirtas administratorius privalėtų vykdyti daugiabučio atstatymo darbus. Pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-973-565/2024 ieškovui nebėra kliūčių vykdyti daugiabučio atstatymo darbus, kuriuos įvykdžius ieškovas galėtų kreiptis į VMSA ir prašyti, kad atstatytam daugiabučiui būtu paskirtas administratorius. Visgi, ieškovas jau daug metų tik formaliai deklaruoja savo siekį atstatyti daugiabutį, tačiau jokių realių veiksmų nesiima, neatlieka jokių veiksmų tam, kad daugiabutis būtų atstatytas, o šiuo ieškiniu ieškovo siekiamas tikslas – sukurti sau palankius įrodymus (palankią situaciją) administracinei bylai Nr. eI3-924-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09740-2023-0), kurioje ginčijamas VMSA privalomasis nurodymas, t. y. ieškovas bando išvengti privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo. Pažymi, jog UAB „ETN telematika“ niekada nesipriešino daugiabučio atstatymui ir siekė jį atstatyti, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo A. Z. neturėjo realių ketinimų atstatyti daugiabutį, prieštaravo ieškiniui dėl leidimo pašalinti daugiabučio medines konstrukcijas, palikti tik pamatus, ant kurių ateityje, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti kapitalinio remonto būdu atstatytas daugiabutis. Taip pat bendrasavininkai ignoravo trečiojo asmens parengtą ir jiems pateiktą daugiabučio projektą, kadangi ieškovo ieškinio tikslas - išvengti atsakomybės už daugiabučio nepriežiūrą ir nevykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos statinių naudotojų pareigos suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2025 m. kovo 18 d. el. dokumentas Nr. DOK-41727).

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10.       Teismo posėdyje ieškovas A. G. ir jo atstovas advokatas Igor Smirnov palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas pažymėjo, jog ginčo atveju daugiabutis namas yra pilnai pastatytas, tačiau reikalaujantis kapitalinio remonto, t. y. juo naudotis negalima, todėl savivaldybė pagal teisės aktus privalo prižiūrėti jos teritorijoje esantį turtą. Namo bendrasavininkai priėmė sprendimą atstatyti namą, t. y. atlikti kapitalinį remontą, ir yra derinami projektiniai darbai su atsakove, kurie labai stringa. Taigi, ieškovas prašo savivaldybės padėti paskirti namo administratorių. Nei vienas teisės aktas nenurodo, jog tuo atveju, jei namu negalima naudotis ir jis yra avarinės būklės, savivaldybė neturi teikti pagalbos, vykdydama savo viešojo valdymo funkciją. Nors bendrasavininkai privalo prižiūrėti savo turtą, tačiau, jeigu savininkai nevykdo tokios pareigos, to privalo imtis miesto savivaldybė, t. y. suteikti pagalbą namo bendraturčiams. Civilinėje teisėje galioja principas – kas neuždrausta, tas galima, o šiuo atveju teisės aktai nenumato draudimo skirti namo administratoriaus avarinės būklės namui. Namas pagal teisės aktus turi būti prižiūrimas ir tvarkomas, o tą, esant nesutarimui tarp namo bendrasavininkų, privalomai turi atlikti savivaldybė. Pasak ieškovo atstovo, namas nėra teisiškai išnykęs, yra namo pamatai, rūsys, taigi, tai nėra naujo namo statybos, todėl mano, jog avarijos likvidavimui gali būti paskirtas administratorius, kurio funkcijos pagal statybos techninį reglamentą yra ne tik namo priežiūra, bet ir atstatymas, įskaitant visų rūšių remontą. Mano, jog šiuo atveju administratoriui yra finansiškai nenaudinga atlikti ginčo namo administravimo funkcijas, kurios buvo perduotos privačiam verslui, o bendraturčiai yra patekę į bėdą, todėl ieškinys yra pagrįstas ir teisinga yra ieškinį tenkinti.    

11.       Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Karolina Mažeikienė nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog, net ir patenkinus ieškinio reikalavimus, nereiškia, jog administratorius ginčo namui būtų paskirtas, kadangi teisės aktai savivaldybės neįpareigoja to daryti. Pagal teismų praktiką, administratoriaus paskyrimas ir jo atsakomybė yra susijusi su pastato, kaip funkcionuojančio objekto priežiūra. Šiuo atveju pagal statybos techninį reglamentą ginčo namas neatitinka pastato sąvokos. Administratorius yra skiriamas tik tada, kai namo statyba yra užbaigta, o šiuo atveju namas nepastatytas, o yra sugriuvęs, todėl tokiu atveju savivaldybė neturi teisinio įpareigojimo paskirti administratoriaus. Savivaldybės nuomone, namo bendrasavininkai yra atsakingi už namo avarinės būklės likvidavimą ir darbų organizavimą. Pažymėjo, jog taip pat remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio dėl paprastojo turto administravimo turiniu, tačiau nemano, jog minėtas straipsnis sudaro teisinį pagrindą skirti administratorių, kadangi administratorius atlieka veiksmus turtui išsaugoti, o ne sunykusiam turtui atstatyti.

12.       Teismo posėdyje trečiojo asmens A. Z. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis palaikė ieškinio reikalavimus, baigiamojoje kalboje laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju ginčo išnagrinėjimui aiškintinas CK 4.240 straipsnio turinys, savo ruožtu, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-111-618/2024 padarė išvadą, jog administratorius privalėjo atstatinėti sugriuvusias namo konstrukcijas, t. y. turėjo pareigą atlikti ne tik pastato priežiūrą, bet ir remontą, jei namo būklė kelia grėsmę aplinkai, kaip yra ir šiuo atveju. Pasak trečiojo asmens atstovo, įvertinus tai, kad ginčo objektas yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė, o ne dalinė nuosavybė, atkurti tokio daugiabučio namo būklę galima tik per juridinius asmenis, t. y. arba įsteigtą bendriją, arba savivaldybę. 

13.       Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „ETN Telematika“ atstovė advokato padėjėja Inga Liekienė baigiamojoje kalboje teigė, jog bendrasavininkai eilę metų negali naudotis jiems priklausančiu turtu, o kiekvienas savininkas atskirai bando spręsti namo avarinės būklės pašalinimo klausimą, tačiau tarp jų sutarimo ir bendro sprendimo iki šiol nėra ir yra kilę teisminiai ginčai tarp ginčo namo bendrasavininkų. Trečiasis asmuo nenori, kad statinys sunyktų ar kad būtų nugriautas, tačiau bendrasavininkai nesugeba susitarti, o už turto nepriežiūrą gaunamos baudos. Taigi, trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į savivaldybę dėl administratoriaus skyrimo, o dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė skirti namui administratorių, prašo spręsti teismo nuožiūra.

14.       Tretieji asmenys A. Z. ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad minėti tretieji asmenys apie posėdį informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnio 1 dalis ir 1751 straipsnio 1 dalis), neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė ir neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, o trečiasis asmuo A. Z. yra atstovaujamas advokato, kuris dalyvavo teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims A. Z. ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui A. G., tretiesiems asmenims UAB „ETN telematika“ ir A. Z. bei Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi daugiabutis namas (toliau – ir ginčo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai Nr. 2 ir Nr. 5 nuosavybės teise priklauso ieškovui A. G., butas Nr. 1 – trečiajam asmeniui A. Z., butas Nr. 3 – trečiajam asmeniui UAB „ETN telematika“ ir negyvenamoji patalpa (rūsys) – trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (2025 m. sausio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-12418; 2025 m. vasario 12 d. teismo gauti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro; 2025 m. birželio 2 d. el. dokumento Nr. DOK-85363, 1 priedas). Taigi, nagrinėjamu atveju nuosavybės teisę į daugiabutį namą sudaro patalpų savininkų asmeninė nuosavybė ir bendroji dalinė nuosavybė – bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės daugiabučio konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ar kitokia įranga.

14.       Byloje nustatyta, jog 2009 m. sausio 14 d. įvykusio gaisro metu ginčo pastatas sudegė, o 2010 m. statinio administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“ (šiuo metu UAB „Mano būstas“) atsisakė statinio administravimo. Byloje nustatyta, jog šiuo metu statinys neturi administratoriaus, namo bendrija nėra įsteigta, namo savininkų jungtinės veiklos sutartis nėra sudaryta.

15.       Nustatyta, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paskirti ginčo pastatui administratorių, kartu pateikdamas 2021 m. lapkričio 3 d. balsavimo protokolą, iš kurio matyti, jog buvo nuspręsta atstatyti ginčo pastatą bei paskirti per atsakovę ginčo pastato administratorių (2024 m. lapkričio 26 d. el. dokumento Nr. CBP-24397, 1 priedas). Atsakovė skundžiamu 2024 m. spalio 7 d. sprendimu atsisakė paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių, motyvuodama tuo, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudegęs, todėl savivaldybės administracija tokiems daugiabučiams namams bendrojo naudojimo objektų administratoriaus neskiria (2024 m. lapkričio 26 d. el. dokumento Nr. CBP-24397, 2 priedas).

16.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi teisę (pareigą) skirti teisiškai egzistuojančio daugiabučio namo administratorių, kai namas yra avarinės būklės ir dėl savo būklės (nėra stogo, išliko tik pamatai ir dalis sienų ir t. t.) neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte nurodyto pastato apibrėžimo, turint tikslą ir bendrasavininkų sprendimą dėl jo atstatymo (kapitalinio remonto).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE), kuriuo, kaip minėta, buvo išspręstas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo ir kuris priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo srityje, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu. 

18.       Ginčijamas savivaldos institucijos sprendimas, priimtas įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, pripažintinas viešojo administravimo aktu, o šį aktą priėmusi institucija šiuo atveju pripažintina viešojo administravimo subjektu. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą sprendimą privalėjo laikytis ne tik CK ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau taip pat ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

19.       VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, inter alia nustatant, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktai).

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu negaliojančio) nuostatas, kurios detalizavo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kurie šiuo metu iš esmės yra perkelti į VAĮ 10 straipsnį, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010; kt.).

21.       Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas administracinis sprendimas neskirti ginčo pastato administratorių, kurį ginčija ieškovas, yra motyvuojamas aplinkybe, jog ginčo pastatas yra sudegęs, todėl savivaldybės administracija tokiems daugiabučiams namams bendro naudojimo objektų administratoriaus neskiria.

22.       Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu, vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name, tris kartus per metus šiam administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui buvo paskirta administracinė nuobauda, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto šio namo administratoriaus atšaukimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui priimti nesusirenka pakankamai butų ir kitų patalpų savininkų, administratorių atšaukia savivaldybės vykdomoji institucija. Antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje už paskirtas administracines nuobaudas atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą ir būti skiriamas administratoriumi šioje savivaldybėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

23.       Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką iki 2025 m. vasario 11 d. nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas, o nuo 2025 m. vasario 11 d. – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti nuostatai (toliau – Nuostatai).

24.       Pažymėtina, jog nei vienas iš šio sprendimo 22–23 punktuose nurodytų teisės aktų, nustatančių reikalavimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir jo veiklai, nenustato reikalavimų pačiam daugiabučiam namui, turinčiam bendrojo naudojimo objektus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiais atvejais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas yra neskiriamas.

25.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo pastato teisinė registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra galiojanti. Ginčo pastato baigtumo laipsnis registruotas 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 67 proc. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad 2009–2010 m. įvykusio gaisro metu ginčo pastato medinės konstrukcijos, taip pat stogas visiškai ar iš dalies sudegė/sugriuvo.

26.       Aplinkybę, jog namas faktiškai neegzistuoja kaip pastatas, nes jame nėra stogo konstrukcijų, dalies sienų, vidaus patalpų struktūros, atsakovė įrodinėja 2021 m. spalio 7 d. atliktu patikrinimo aktu Nr. A357-703/21(2.9.2.8-BŪS) bei 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. A51-45822/24(3.3.2.26E-ENE) (2025 m. kovo 3 d. dokumentas Nr. DOK-32933, 1 priedas). Savivaldybės specialistas 2024 m. kovo 25 d. vizualiai apžiūrėjęs namą įvertino jo techninę būklę bei surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1756/24(2.1.15E-ENE), kuriame nustatė, kad didesnė dalis namo sugriuvusi, po griūties išlikusios namo pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferinių poveikių, deformacijos gali lemti tolimesnę jo konstrukcijų irimą ir griūtį. Išlikusios namo konstrukcijos nesaugios, gali bet kuriuo metu griūti, kelia pavojų į statinio teritoriją patekusiems žmonėms (2025 m. kovo 3 d. dokumentas Nr. DOK-32933, 1 priedas).

27.       Į bylą taip pat pateiktas UAB „ETN telematika“ užsakymu MB „Tyrimai ir projektai“ parengtas 2021 m. lapkričio 16 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 21-159-E, kuriame užfiksuotas ginčo pastato būklės tyrimas ir konstatuota, kad: statinio būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 (Ekspertizės išvados 5.1 punktas): 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, didesnė dalis pastato nugriuvusi, po griūties išlikusių pastato pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijų, neapsaugotų nuo atmosferinių poveikių, deformacijos gali lemti tolimesnę pastato konstrukcijų irimą ir griūtį. Pagrindinės pastato konstrukcijos – medinės sienos, perdangos ir stogo konstrukcijos pažeistos puvinio ir buvusio gaisro, praradusios savo laikomąsias savybes, dalinai suirusios, tolimesniam naudojimui netinkamos; 2) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: išlikusios pastato konstrukcijos gali bet kuriuo metu griūti, gali kelti pavojų į statinio teritoriją patekusiems žmonėms (vaikams); statinio konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2015 pirmame priede „Statinio avarinės būklės požymiai“ nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė (Ekspertizės išvados 5.2 punktas); pastato avarinės būklės atsiradimo priežastis – buvęs gaisras bei pastato konstrukcijų bendras susidėvėjimas ir dalinis suirimas. Pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ medinio su karkasu pastato – gyvenamojo namo gyvavimo trukmė yra 40 metų. Statinys statytas iki 1940 m., t. y. faktiškai eksploatuojamas virš 81 metų, kas yra 2 kartus ilgiau, nei nustatyta pastato gyvavimo trukmė (Ekspertizės išvados 5.3 punktas) (2025 m. kovo 3 d. dokumentas Nr. DOK-32933, 2 priedas).

28.       Atsakovė, remdamasi šio sprendimo 25–26 punktuose nurodytais įrodymais, teigia, jog ginčo pastatas iš esmės yra sugriuvęs, t. y. neturi stogo konstrukcijų, dalies sienų konstrukcijų, o likusios konstrukcijos yra avarinės būklės ir negali būti pagal paskirtį eksploatuojamos, todėl šiuo metu ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinto pastato apibrėžimo, pagal kurį pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Be to, atsakovės teigimu, sugriuvus ginčo pastato esminėms konstrukcijoms, ginčo pastatas iš esmės nebeturi bendrojo naudojimo objektų.

29.       Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinto pastato apibrėžimo. Tačiau atsižvelgdamas į Statybos įstatymo paskirtį ir taikymą apibrėžiančias nuostatas, teismas sprendžia, jog šiuo atveju sprendžiant dėl ginčo pastato administratoriaus (ne)skyrimo, vien aplinkybės, kad ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatyme įtvirtinto pastato apibrėžimo, konstatavimas nėra pakankamas sprendimo atsisakyti skirti ginčo pastatui administratorių priėmimui, kadangi, viena vertus, byloje nėra ginčo, jog pastatas neturi stogo ir dalies sienų konstrukcijų, perdangos yra įgriuvusios, o pats pastatas yra avarinės būklės, tačiau, kita vertus, pastatas šiuo atveju negali būti pripažintas ir visiškai sugriuvusiu (išnykusiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44, 52 punktus).

30.       Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, dėl ko turi būti sprendžiamas pastato nugriovimo ir (ar) atstatymo (rekonstravimo) klausimas, tačiau, kita vertus, atsakovė nepaneigė ieškovo ir trečiojo asmens A. Z. argumentų, kad ginčo pastato savininkai be savivaldybės pagalbos, t. y. be savivaldybės paskirto administratoriaus, galimai neturi arba turi stipriai apribotas galimybes įgyvendinti teisę atkurti ginčo pastatą iki tokios būklės, kuri buvo iki gaisro kilimo. 

31.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Nuostatuose nurodyta, kad jie „reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir nustato administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį“ (1 punktas), kad „pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“ (3 punktas), kad „vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas. <...> organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą“ (4.3 papunktis), „perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus“ (4.5 papunktis), „statybos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose“ (4.6 papunktis), „vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu“ (4.10 papunktis). Nurodyta, kad „teisės aktuose nustatytais atvejais ir (ar) patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, administratoriui už suderintą atlygį gali būti pavesta atlikti ir kitas, Nuostatų 4 punkte nenurodytas, funkcijas, susijusias su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu“ (5 punktas). Taigi, namo administratoriaus viena pagrindinių funkcijų yra namo techninė priežiūros organizavimas.

32.       Nagrinėjamu atveju ginčo pastato savininkai jų 2021 m. lapkričio 3 d. vykusiame visuotiniame susirinkime nusprendė kreiptis į atsakovę dėl ginčo pastato administratoriaus paskyrimo, kad pastarasis organizuotų ginčo pastato rekonstravimo darbus.

33.       Teismo vertinimu, atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas (administracinis aktas) šiuo atveju neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų (kriterijų), keliamų administracinio akto turiniui. Pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas yra motyvuojamas formaliai nustatyta aplinkybe dėl ginčo pastato faktinės (avarinės) būklės, visiškai neatsižvelgiant į individualiai susiklosčiusias aplinkybes, be to, ginčijamas sprendimas iš esmės nėra grindžiamas jokiais teisės aktais, t. y. administraciniame akte nėra nurodytas sprendimo teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teisės aktai aiškiai nenustato reikalavimų daugiabučiam gyvenamajam namui (jo būklei) skiriant namo administratorių CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos, atsisakant skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, nurodyti tokio sprendimo teisinį pagrindą, t. y. nurodyti kokiais konkrečiais teisės aktais savivaldybė vadovaujasi priimdama tokį sprendimą, tokiu būdu užtikrinant įstatymo viršenybės principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju tai atsakovės padaryta nebuvo.

34.       Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį, panaikinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06.

35.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ieškinio patenkinimas bei atsakovės įpareigojimas išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą iš naujo, neatleidžia ginčo pastato savininkų nuo CK, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, tame tarpe, prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti, o esant pagrindui ir nugriauti pastatą, jeigu pastato naudojimas gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

36.       Kiti šalių paaiškinimuose išdėstyti argumentai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

38.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 110,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (2024 m. lapkričio 26 d. el. dokumento Nr. CBP-24397, 4 priedas; 2024 m. gruodžio 5 d. el. dokumento Nr. DOK-182452, 1 priedas) ir 2 000,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (2025 m. birželio 2 d. el. dokumento Nr. DOK-85363, 2–3 priedai).

39.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42.       Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių (duomenys neskelbtini)“ dėl atsisakymo paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorių.

Įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06 dėl namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo.

Priteisti ieškovui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 2 110,00 Eur (du tūkstančius šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski