Pranešėja L.Aleknavičienė Kopija
Teisėja D.Šabanskienė Civilinė byla Nr. 2A-163-124 /2010
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2010m. gegužės 10 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
sekretoriaujant Renatai Kovierei
kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, V. K. ,
sekretoriaujant Renatai Kovierei,
dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei adv. Laimai Markevičienei,
atsakovų atstovams Laisvūnui Vaičiūnui, Arnoldui Matuzevičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 24d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3145-766/2009 pagal V. L. ieškinį atsakovui Radviliškio Gražinos pagrindinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo datos ir pagrindo pakeitimo, išeitinės išmokos, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. V. L. ieškiniu (b.l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo pagal 2009-05-29 Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. P-176, vadovaujantis LR DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 9p., 237 str.1d. 3p., 238 str. ir 240 str., įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo pagrindą ir datą, nurodant, kad ieškovė atleista vadovaujantis LR DK 129 str. 1 d. nuo 2009 m. balandžio 23 d., priteisti iš atsakovo 6 mėnesių – 4920,12 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti po 38,68 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės nuo 2009-04-23 iki pilno atsiskaitymo, 714 Lt advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1985 metais birželio 18 dieną ieškovė V. L. buvo priimta dirbti pas atsakovą valytojos pareigoms. 2009-02-06 ieškovė gavo raštą dėl darbo sąlygų keitimo arba darbo sutarties nutraukimo. 2009-02-11 dieną ji kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad nurodytų konkrečią atleidimo iš darbo priežastį ir aplinkybes, o taip pat atsiskaitymo tvarką.
2009-03-09 dieną atsakovas raštu atsakė, kad ieškovei pasiūlė keisti darbo sąlygas, kadangi dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimo Nr. T-569 dėl bendrojo lavinimo mokyklų etatų normatyvų, yra priversti mažinti valytojų etatų skaičių. Šiuo raštu atsakovas pakeitė 2009-02-06 įspėjime nurodytą atleidimo terminą, ir nurodė, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbo sutartis bus nutraukta nuo 2009 balandžio 14 dienos, įspėjant ieškovę prieš du mėnesius ir išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nesutiko su darbo sąlygų pakeitimu ir toliau dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
2009-03-20 dieną Radviliškio Gražinos vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr.P-161, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Dėl kokių priežasčių buvo skiriama ši drausminė nuobauda, niekas ieškovei nepaaiškino. Ppraėjus daugiau kaip dešimt dienų po drausminės nuobaudos paskyrimo, ieškovė buvo paprašyta pasiaiškinti, kodėl nevalomi jos plotui priskirti vestibiulio durų stiklai. Šiam pasiaiškinimui pateikti jai buvo skirta tik viena diena. Tokiu būdu atsakovas, Radviliškio Gražinos vidurinės mokyklos direktorius pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir neteisėtai paskyrė drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi vestibiulio langai buvo valomi, tačiau vaikai, parbėgę iš lauko, juos vėl nutepliojo. Nei skiriant drausminę nuobaudą, nei reikalaujant dėl jos pasiaiškinti, niekas ieškovei neaiškino, kokiu metu buvo užfiksuoti nevalyti vestibiulio durų stiklai, nebuvo pateiktas joks aktas, kad minėtas faktas buvo užfiksuotas. Dėl šių įvykių ieškovė labai susijaudino ir jai pablogėjo sveikata, nuo 2009-04-03 dienos iki 2009-04-22 dienos ji buvo nedarbinga ir dėl šios priežasties neapskundė jai paskirtos drausminės nuobaudos. 2009-04-23 dieną pasibaigus nedarbingumui, ieškovė nuvyko į savo darbo vietą ir direktoriaus pavaduotojui H. R. atidavė savo nedarbingumo pažymėjimą. Pavaduotojas H. R. pareikalavo, kad ieškovė atidirbtų už tą laiką, kurį sirgo. V. L. atidirbti už sirgtas dienas nesutiko ir tai paaiškino pavaduotojui. Atidavusi pavaduotojui visus reikiamus dokumentus ji išėjo namo tikėdamasi, kad remiantis darbdavio įspėjimu bus įformintas jos atleidimas iš darbo. Tai, kad ji pusdieniu anksčiau išėjo iš darbo, negali būti laikoma kaip pravaikšta, nes pravaikšta pagal LR DK 235 str.2d. 9p. yra laikoma, kai darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną.
2009 gegužės 11-16 dienomis ieškovė gavo atsakovo pranešimą, kad su ja darbo sutartis nenutraukta ir atleidimo data nukeliama į 2009 gegužės 7 dieną, ir tai dar negalutinis terminas iki kada bus nukeliama atleidimo data. LR DK 131 str. ld. 2d. numato, kad negalima atleisti darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu, o pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. LR DK 130 str.7d. numato, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos atveju. Šiuo atveju atsakovas, privalėjo vadovautis Darbo kodeksu, įspėjimo terminą pratęsti ieškovės ligos laikotarpiu, o grįžus po ligos, pateikus darbdaviui ligos laikotarpį pateisinančius dokumentus, nutraukti darbo sutartį. Šios pareigos darbdavys neįvykdė, nors pats inicijavo darbo sąlygų pakeitimą bei darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės. Visiškai yra nepagrįstas darbdavio reikalavimas, atidirbti už laikotarpį, kurį ieškovė sirgo.
2009-05-07 dieną ieškovei buvo išsiųstas priminimas, kuriuo pranešta, kad darbo sutartis su ja nenutraukta, ir prašyta pasiaiškinti, kodėl ji neatvyksta į darbą.
2009-05-18 vyko darbo ginčų komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad įspėjimas apie neterminuotos sutarties nutraukimą nėra darbo sutarties nutraukimas, kas ir buvo paaiškinta administracijos siųstuose raštuose. Nuspręsta, kad darbuotojo negalima atleisti jo ligos atveju, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, turi atvykti į darbą. Vadovaujantis paaiškinimu laikoma, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes nedirbo 2009-04-23 dieną. Pasiūlyta darbuotojui ir darbdaviui susitarti tarpusavyje.
Atsakovo kvietimu, ieškovė buvo pakviesta 2009-05-25 dieną atvykti į Radviliškio Gražinos pagrindinę mokyklą, pas mokyklos direktorių, o 2009-05-29 dieną Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu „Dėl V. L. atleidimo iš darbo" Nr. P-176, buvo atleista iš darbo remiantis LR DK 136 str. 3d. lp ir 2p. bei LR DK 235 str. 9p., 237 str. ld. 3p., 238 str., 240 str., išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas 22,56 dienas, bei mokant vidutinį darbo užmokestį už darbo ginču nagrinėjimo laiką nuo 2009-05-11 iki 2009-05-21d. Iš darbdavio pateiktų laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad darbdavys darbo apskaitos žiniaraštyje nebuvimą darbe nuo 2009-05-11 dienos iki 2009-05-21 dienos laikė teisėtu ir net nurodė išmokėti už šias darbo dienas vidutinį darbo užmokestį, o likusias dienas nuo 2009-04-23 dienos iki atleidimo dienos 2009-05-29 žymėjo kaip pravaikštas.
Tokie darbdavio veiksmai, kaip neteisėtas drausminės nuobaudos skyrimas, vengimas atleisti suėjus įspėjimo terminui, neteisėtas reikalavimas atidirbti už sirgtas dienas, vertintini kaip sąmoningai nukreipti į tai, kad ieškovė V. L. iš darbo būtų atleista ne pagal LR DK 129 str., o kitais pagrindais, siekiant nemokėti išeitinės kompensacijos už šešis mėnesius. Ieškovė mokykloje dirba nuo 1984 metų, ne kartą buvo skatinta už gerą darbą, drausminių nuobaudų neturėjo, todėl tik gavus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo ir išsiaiškinus su darbdaviu aplinkybes, kad jai priklauso šešių (o ne dviejų) mėnesių išeitinė išmoka, prasidėjo nesutarimai ir sąmoningas siekimas atleisti ją iš darbo vadovaujantis ne LR DK 129 str., o kitais pagrindais.
Pagal LR DK 140 str. ld. 6p., atleistam darbuotojui turi būti išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Ieškovei priklauso šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kas sudaro 4920,12 Lt. Kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (LR DK 141 str.3d., ), kas sudaro 2320 Lt.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009m. lapkričio 24d. sprendimu (b.l. 105-108) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2009 m. gegužės 29 d. ieškovė V. L. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d., nes be svarbių priežasčių neatvyko į darbą, be to, 2009-03-20 jai buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Iš 2009-02-06 Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pranešimo dėl darbo sąlygų keitimo arba darbo sutarties nutraukimo matyti, kad V. L. buvo siūloma nuo 2009-03-06 dirbti 0,5 valytojos etato, apie priimtą sprendimą prašoma pranešti raštu per 7 dienas, bei įspėjama, kad atsisakius pasiūlymo ar iki 2009-02-13 raštu nepranešus apie priimtą sprendimą, darbo sutartis bus nutraukta 2009-04-06 pagal LR DK 129 str. 1, 2 d. 2009-02-11 V. L. kreipėsi raštu į darbdavį, prašydama nurodyti konkrečią atleidimo iš darbo priežastį ir aplinkybes, o 2009-03-09 Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla informavo ją, kad darbo sutartis bus nutraukta 2009-04-14, t.y., įspėjant ją prieš du mėnesius. 2009-03-20 Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu V. L. paskirta drausminė nuobauda - pastaba.
Nuo 2009-04-03 iki 2009-04-22 V. L. sirgo, darbovietei pateikė nedarbingumo pažymėjimą.
2009-04-21 Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pranešimu ieškovė informuota, jog darbo sutartis nenutraukta, kadangi ji sirgo nuo 2009-02-12 iki 2009-03-06, atleidimas iš darbo nukeliamas į 2009 m. gegužės 7 d., kadangi ji serga nuo 2009-04-03, atleidimas iš darbo bus nukeliamas ir šio sirgimo laikui.
Atsakovas prašė ieškovės paaiškinti, kodėl ji neatvyksta į darbą, pakartotinai informavo, kad įspėjimo terminas pratęstas ligos laikui, nes prašymo atleisti pirmą dieną po ligos nėra gavę, darbo sutartis su ja nenutraukta.
2009-05-21 darbo ginčų komisija nusprendė, jog V. L. turi atvykti į darbą, jos neatvykimas laikomas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, siūloma darbuotojui ir darbdaviui susitarti tarpusavyje.
Ieškovei V. L. 2009-02-06 buvo įteiktas pranešimas dėl darbo santykių keitimo arba sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 str., 2009-03-09 pranešimu buvo išaiškinta, kad darbo sutartis su ja bus nutraukta 2009 m. balandžio 14 d., įspėjant ją prieš du mėnesius. Ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, sutiko būti atleista pagal LR DK 129 str., išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Teismas nurodė, kad ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta tinkamai, nepažeidžiant LR DK 130 str. 1 d., 2 d. numatytų reikalavimų.
Įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą metu ieškovė sirgo: nuo 2009-02-12 iki 2009-03-06, bei nuo 2009-04-03 iki 2009-04-22. Įspėjime nurodytas dviejų mėnesių terminas suėjo 2009-04-14. Atsakovas 2009-04-21 pranešimu Nr. 1.21-379 informavo V. L., kad darbo sutartis nenutraukta, išaiškino, kad atleidimas iš darbo nukeliamas į 2009-05-07, nes ji sirgo nuo 2009-02-12 iki 2009-03-26, t.y., 23 dienas, be to, serga ir nuo 2009-04-03, todėl atleidimas iš darbo bus nukeliamas ir šio sirgimo laikotarpiui. Ieškovė pripažino, kad nedarbingumo metu telefonu kalbėjosi su direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, kuris pranešė, kad darbo sutartis nebus nutraukta pasibaigus nedarbingumui, ji turės ateiti į darbą ir dirbti tiek dienų, kiek sirgo. 2009-04-23, pirmą dieną po ligos, V. L. atėjusi į darbą, direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams atidavė nedarbingumo pažymėjimą, dirbti atsisakė, nurodydama, kad darbo sutartis turi būti nutraukta šiandien, t.y., pirmą dieną po ligos.
Teismas nurodė, kad įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal LR DK 26 straipsnio taisykles. LR DK 130 str. 7 d. nurodyta, kad „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui", t.y., įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas buvo nedarbingas. Šioje straipsnio dalyje kalbama ne apie darbo sutarties nutraukimo termino ar datos pratęsimą, o apie įspėjimo termino pratęsimą. LR DK 131 str. numatyti darbo sutarties apribojimai, iš kurių vienas - draudimas atleisti iš darbo darbuotojo laikino nedarbingumo metu; jei darbuotojas, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, t.y., tokį darbuotoją galima atleisti už pravaikštą pagal LR DK 136 str. 1 d. 2 p. (LR DK 131 str.l d. 1 p., 2 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama darbdavio poziciją, būdama informuota apie tai, kad darbo sutartis su ja nenutraukta, darbiniai santykiai nenutrūkę, įspėjimo terminas pratęstas tiek dienų, kiek ji sirgo, po ligos privalėjo ateiti į darbą ir dirbti arba pateikti darbdaviui raštišką pareiškimą atleisti ją iš darbo kitu pagrindu. Atsakovas bandė gražiuoju tartis su ieškove, raštu kvietė atvykti į darbą, nurodyti neatvykimo priežastis, inicijavo darbo ginčų komisiją, tačiau darbo ginčo su ieškove nepavyko išspręsti.
LR DK 35 str. nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, t. y. įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbo teisės ir pareigos yra nustatytos įstatymuose, šie įstatymai nustato ne tik teisę ar pareigą, tačiau ir tam tikrus būdus bei procedūras tokiai teisei įgyvendinti ar pareigai vykdyti, taip pat atvejus, kuriais asmuo gali pasinaudoti tam tikra teise. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių bei sukeliama pareigų kitiems asmenims.
I. V. L. apeliaciniu skundu (b.l. 109-112) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, neanalizavo, ar suėjus įspėjimo terminui ieškovė privalėjo atidirbti tiek dienų, kiek tęsėsi jos nedarbingumo pažymėjimas, kaip to reikalavo darbdavys. Teismas padarė išvadą, kad jei darbuotojas pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta DK numatytais pagrindais ir laikė, kad ieškovė atleista pagrįstai. Ieškovė su tokia išvada nesutinka, nes pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovė 2009-04-23 atvyko į darbą ir tai patvirtino atsakovo atstovas. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė atsisakė tą dieną dirbti. Ji nesutiko atidirbti už nedarbingumo laikotarpį ir dėl to tarp šalių kilo ginčas.
2. LR DK 235 str. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo fakto, kad ieškovė nebuvo darbe visą dieną, šis faktas ir nebuvo nustatytas. Darbdavys nepagrįstai ieškovę atleido už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą ir pravaikštas, o Radviliškio rajono apylinkės teismas tokį atleidimą pripažino teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės elgesio motyvų, sukeltų pasekmių, kaltės, nepasisakė ir nevertino darbdavio veiksmų, kuriais pats atsakovas inicijavo darbo santykių nutraukimą, vėliau vengė įforminti darbo santykių pasibaigimą, nepagrįstai motyvuodamas, kad darbo santykiai turi tęstis tiek laiko, kiek ieškovė buvo nedarbinga. Teismas nevisapusiškai ištyrė įrodymus, netinkamai aiškino darbdavio reikalavimą atidirbti ir atsakovo teisę atleisti darbuotoją už pravaikštas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-11-24 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas 2009-11-24 sprendime tinkamai taikė LR darbo kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, konstatuodamas, kad pagal LR darbo kodekso 130 str. 4 dalį atsakovas pagrįstai ir teisėtai pratęsė įspėjimo terminą apeliantės ligos laikotarpiui.
2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad 2009 m. balandžio 23 d. jos atvykimas į Radviliškio Gražinos pagrindinę mokyklą su tikslu pateikti nedarbingumo pažymėjimą turi būti laikomas atvykimu į darbą ir tai negali būti traktuojama kaip pravaikšta. Apeliantė į mokyklą atvyko ne 7 val. ryto, kai prasideda darbo valandos, o 9 val. Atidavus nedarbingumo pažymėjimą, ieškovė iš darbovietės iš karto pasišalino. Nagrinėjamu atveju apeliantė atvyko į Radviliškio Gražinos pagrindinę mokyklą – darbovietę, tačiau ne į darbą, kadangi tą dieną apeliantė savo darbo vietoje nebuvo, jokių darbo funkcijų neatliko, net neketino dirbti, tik pristatė nedarbingumo pažymėjimą ir pasišalino. Todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas 2009m. balandžio 23 dieną laikyti neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkintinas .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje nustatytos aplinkybės
Byloje nustatyta. kad ieškovė 1985-06-18 d. buvo priimta dirbti Radviliškio 5-sios vidurinės mokyklos (šiuo metu pavadinimas Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla) valytojos pareigoms.2009 -05-29 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-176 ji buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str.3 d. ir 2 p,235 str.9 p,237 str str. 1 d.3 p, nes be svarbių priežasčių neatvyko į darbą, be to jai 2009 03 -20 d. buvo paskirta drausminė nuobauda.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Darbuotojo atleidimas iš darbo yra teisėtas tada, kai darbo sutartis nutraukiama esant įstatyme numatytam pagrindui ir laikantis įstatyme numatytos tvarkos. 2009- 02-06 d.atsakovo raštu Nr.1.21-239 ieškovei buvo pranešta apie darbo sąlygų keitimą ir pasiūlyta dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (b.l.12). Taip pat buvo prašoma pranešti apie savo apsisprendimą, ar ieškovė dirbs pakeistomis darbo sąlygomis.Ieškovei buvo nurodyta, jog nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji bus atleista iš darbo nuo 2009- 04 -06 d.Kadangi darbdavio informacija apie darbo sąlygų pakeitimą bei pats pranešimas buvo neišsamus, atsakovas 2009-03-09 d. įteikė ieškovei papildomą įspėjimą, patikslindamas darbo sutarties nutraukimo laiką, t.y. kad darbo sutartis , nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, bus nutraukta su ieškove nuo 2009-04-14 .d.(b.l.14). Šis pranešimas laikomas tinkamu , informatyviu, jį ieškovė gavo, ką patvirtina jos parašas. Ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, pageidavo atleisti ją pagal DK 129 str. Įspėjimo laikotarpiu ieškovei susirgus, ji 2009 -04 21 d. darbdavio raštu buvo informuota, jog atleidimo iš darbo terminas nukeliamas dėl jos ligos 2009-05-07 dienai, ką ieškovė nurodė ir ieškinyje (b.l. 20). Kaip matyti iš šio pranešimo įspėjimo terminas buvo pratęstas sirgimo laikotarpiui. Ieškovei buvo nurodyta, jog darbdavys nenutraukė darbo sutarties, nes ieškovė įspėjimo pasibaigimo dieną sirgo. Pastarajai antrą kartą susirgus per įspėjimo laikotarpį nuo 2009-04-03 d. iki 2009-04-22 d. darbdavys pratęsė įspėjimo terminą , nurodydamas, jog jos atleidimas pratęsiamas nedarbingumo laikotarpiui (b.l.21).Kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinėje instancijoje ieškovė patvirtino, jog apie šias aplinkybes ji buvo informuota ir betarpiškai , nes 2009-04-23 d., pasibaigus ligos laikotarpiui , ji buvo atvykusi į mokyklą pateikti nedarbingumo pažymėjimą, bet dirbti atsisakė, laikydama darbdavio veiksmus neteisėtais. Apeliantė skunde remiasi 2008-03-09 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-156/2008. Šioje nutartyje priešingai nei teigia apeliantė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimų (DK 129 straipsnio 1 dalis), įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui (DK 130 straipsnio 4 dalis). Šiais atvejais įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas buvo nedarbingas, atostogavo. Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pasibaigimo dienos (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino eigos metu buvo laikinai nedarbinga nuo 2009-02-12 iki 2009-03-06 d. bei 2009-04-03 d. iki 2009-04-22 d (viso 43 kalendorinės dienos), be to atsakovo raštu įspėjimo terminas buvo patikslintas , pratęsiant įspėjimo terminą septyniomis dienomis,dėl to įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas taip, kad paskutinė įspėjimo termino diena yra 2009 m. gegužės 27 d.(DK 26 straipsnis). Teismas šias aplinkybes analizavo dėl įspėjimo termino pratęsimo pagrįstumo ir padarė tinkamas išvadas.Įspėjimo terminas yra nustatytas darbuotojo interesais, kad šis nesutikus dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis, turėtų galimybę susirasti kitą darbo vietą, ko negalėtų tinkamai įgyvendinti nedarbingumo laikotarpiu. Ši norma darbdavio atžvilgiu dėl įspėjimo termino laikymosi (DK 130 str. 1d., 4 d.) yra imperatyvi ir negali būti darbdavio pažeista, priešingu atveju darbdaviui atsirastų atsakomybė .Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje sprendimo dalyje, kad ieškovė nesilaikė LR DK 35 str. reikalavimų, numatančių jog abi darbo sutarties šalys įgyvendindamos savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.DK 131 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas , pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui , neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skirsnyje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Ieškovė teisme patvirtino, kad ji nesutiko toliau vykdyti darbo funkcijas, manydama, kad atsakovas turi atleisti ją kitą dieną pasibaigus nedarbingumui. Ieškovė nesutikdama būti atleista , nepateikė darbdaviui prašymo nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais, piktnaudžiavo savo teise, atsisakė dirbti, vėliau nebevyko į darbą iki darbo sutarties nutraukimo su ja. Šis laikotarpis kvalifikuotinas kaip pravaikšta, juolab, kad ieškovei apie tokias galimas teisines pasekmes buvo žinoma. Iš ieškovės buvo pareikalauta pateikti paaiškinimą apie neatvykimo į darbą priežastis , todėl buvo išlaikytos drausminei nuobaudai taikyti sąlygos (b.l.29, DK 237-241 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas siekė išspręsti taikiai šį ginčą.
Ieškovė buvo atleista iš darbo , esant galiojančiai drausminei nuobaudai -pastabai, kuri buvo skirta 2009 -03-20 d. direktoriaus įsakymu, Ši nuobauda skirta už pasišalinimą iš darbo vietos, ji nebuvo skundžiama,Ši drausminė nuobauda skirta ,prisilaikant jos skyrimo terminų, esant padarytam darbo drausmės pažeidimui, gavus darbuotojos pasiaiškinimą (DK 237-241str.) . Apie tai, kad ji buvo pasišalinusi iš darbo vietos , ieškovė patvirtino ir apeliacinėje instancijoje. Tokiu būdu buvo išlaikytos visos sąlygos drausminei nuobaudai skirti. Esant galiojančiai anksčiau skirtai drausminei nuobaudai ir neatvykus į darbą , pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, su ieškove darbo sutartis pagrįstai buvo nutraukta už įvykdytas pravaikštas (DK 136 str.).Teismas pagrįstai nurodė sprendime, kad ieškovė, žinodama, kad darbo sutartis nenutraukta, darbo santykiai tęsiasi, įspėjimo terminas pratęstas tiek dienų, kiek ji sirgo , po ligos privalėjo atvykti ir vykdyti darbines funkcijas arba įteikti darbdaviui raštišką pareiškimą atleisti ją iš darbo anksčiau įspėjimo termino pabaigos kitu darbo sutarties nutraukimo pagrindu.Ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, todėl visa atsakomybė tenka jai pačiai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė , kad darbo sutartis buvo nutraukta , nepažeidžiant LR Darbo kodekso normų ir pagrįstai atmetė ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir civilinio proceso normas, išanalizavo įrodymus, padarė pagrįstas išvadas,apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 5.68 Lt.(CPK 88 str.1 d.3 p,.92 str.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24d sprendimą palikti nepakeistu .
Priteisti iš ieškovės V. L. 5.68 Lt.(penkis litus 68 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Danutė Matiukienė
Vytautas Kursevičius
Kopija tikra teisėja
L. Aleknavičienė