Skundas administracinio nusižengimo byloje 

                                                                                         Nr. II-250-1034/2023

                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00191-2023-9

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 

                    16.9.4.2; 21.10.4

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui V. B. (V. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Kęstučio Žvinio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1084-2023 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1084-2023 A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė A. B. paskirta dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 11 d. apie 19.50 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 12, esančioje „Viada“ degalinėje, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovas advokatas K. Žvinys skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad A. B. neveikė iš chuliganiškų paskatų, vairo nesusuko ir stipriai akceleratoriaus pedalo nespaudė, greičio nedidino ir vairo nesusuko bei neprivertė automobilio slysti šoniniu slydimu, todėl pavojaus eismui ir kitų žmonių saugumui nesukėlė. 2022 m. 11 d. nuo pat ryto stipriai snigo ir miesto gatvės nebuvo tinkamai valomos, todėl eismo sąlygos buvo sudėtingos. Privažiavęs į Saltoniškių g. 12, esančią „Viada“ degalinę A. B. pamatė, kad visos degalų užpylimo vietos, kuriose galėtų įsipilti kuro, yra užimtos, todėl reikėjo apsisukti ir privažiuoti kitu automobilio šonu, kuriame yra kuro bako dangtelis. Pradėjęs važiuoti ir vykdyti apsisukimo manevrą, pajuto, kad automobilio ratai pradėjo buksuoti ant apsnigtos apledėjusios aikštelės dangos. Pajutęs slydimą tuoj pat atleido akseleratoriaus pedalą ir ištiesino automobilį, pasukdamas vairą. Automobilis nustojo buksuoti, išsilygino ir švelniai judėjo link užpylimo vietos. Iš degalinės vaizdo įrašo matyti, kad A. B. vairuojamas automobilis švelniai pajudėjo iš vietos, važiuojant ir apsisukant pradėjo buksuoti ant apsnigtos apledėjusios aikštelės dangos, o paskui automobilis nustojo buksuoti, išsilygino ir švelniai judėjo link užpylimo vietos. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką transporto priemonės vairavimą, o ne automobilio paslydimą ant slidžios kelio dangos. Bylą nagrinėjęs pareigūnas turėjo nurodyti kuo pasireiškė tyčia šiuo konkrečiu atveju bei nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė chuliganiškos paskatos. Iš vaizdo įrašų matyti, kad automobilis pajudėjo tokiu pačiu greičiu, kaip ir kiti automobiliai važiuojantys degalinės teritorijoje. Jeigu būtų stipriai spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, tai šaltuoju metų laiku iš automobilio, varomo benzininio variklio, išmetimo vamzdžio eitų gausus garų srautas ir tai akivaizdžiai matytųsi vaizdo įraše.

Institucija atsiliepimu prašo A. B. atstovo advokato K. Žvinio skundo netenkinti. Nuurodo, kad teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. B. vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padidinto pavojingumo zonoje, t. y. degalinėje netoli dujų užpylimo kolonėlės, šalia esant pašaliniams asmenims, spaudžiant akceleratoriaus pedalą, išsuko vairą, dėl ko jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir atliko beveik 360 laipsnių apsisukimą trumpoje važiavimo atkarpoje. Iš vaizdo įrašų matyti, kad degalinėje stovintis vaikinas, net kelis kartus atsisuka į tą pusę, kur A. B. atlieka apsisukimo manevrą. Tokias savo veiksmais A. B. sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą, kitų atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu skundą A. B. paaiškino, kad palaiko pateiktą skundą. Jis nėra chuliganas ir neturėjo jokios tyčios padarydamas tą manevrą. Nebuvo jokių chuliganiškų paskatų.

Teismo posėdžio metu A. B. atstovas advokatas K. Žvinys nurodė, kad A. B. nėra padaręs veikos, dėl kurios yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, automobilis apsisuko manevruodamas ne 360 laipsnių kampu, o iš pareigūnų dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu, t. y. padarė tik pusę apsisukimo. Iš degalinėje esančių kamerų vaizdo įrašų matoma, kad degalinės dalyje, kurioje buvo daromas apsisukimas, kelio danga apsnigta, policijos automobilis ir toje kelio dalyje matomas juodas ledas. Tai patvirtina, kad A. B. automobilis galėjo paslysti, o keturi varomi ratai nereiškia, kad ant sniego jis nebuksuoja ir negali paslysti. A. B. naudojamas greitis manevruojant ir kitų automobilių, važiuojančių degalinėje, nesikeitė. Jokio akseleratoriaus pedalo paspaudimo nebuvo. A. B. nepadarė administracinio nusižengimo, kuriuo jis yra kaltinamas, todėl policijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną buvo labai prastos oro sąlygos, jis paprašė A. B. jį pavežti iki sodo. Jie susitiko degalinėje Saltoniškių g., laukė eilėje užsipilti kuro. A. B. pamatė, kad atsilaisvino vieta, jie pradėjo važiuoti ir apsisukant automobilį užmetė, nes buvo ledas ir daug sniego. Kai A. B. bendravo su pareigūnais, jis sėdėjo automobilyje.

Teismo posėdžio metu nutarimą surašiusios Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai ir teisėtai, tai įrodyta vaizdo įrašais. Visi veiksmai buvo padaryti tyčia ženkliai padidinto pavojingumo zonoje – degalinėje, kurioje kiti asmenys galėjo netinkamai sureaguoti į A. B. padarytus veiksmus ir dėl to būtų padaryta didelė žala kitų sveikatai ir turtui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

KET 4 punkto numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).

Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. 2022 m. gruodžio 11 d. apie 19.50 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 12, „Viada“ degalinėje, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Be to, teismas taip pat nustatė, jog A. B., važiuodamas minėtoje degalinėje, vairavo tokiu būdu, jog privertė automobilį slysti. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad automobilis slydo dėl ledo ir sniego, tai paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis iš pradžių važiavo normaliai, tačiau apsisukant prie degalinės kolonėlėje esančių kuro užpylimo vietų A. B. apsisuko, priversdamas automobilį slysti. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. B. apie 19.50 val., žiemą (2022 m. gruodžio 11 d.), esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, degalinėje, adresu Saltoniškių g. 12, Vilniuje, kurioje vyksta ir automobilių eismas bei joje vaikšto pėstieji, manevruodamas automobilį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi A. B. nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas automobilį, padarė KET 4 ir 9 punktų pažeidimus.

Kita vertus, iš vaizdo įrašų matyti, kad minėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manevravimas truko itin neilgai – maždaug kelias sekundes, dėl atlikto manevro A. B. automobilis realios grėsmės ar pavojaus pačiam A. B., kartu su juo važiavusiam draugui ar kitiems eismo dalyviams bei jų turtui nekėlė. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų A. B. veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui. 

Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar minėti KET 4 ir 9 punktų pažeidimai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nurodė, kad prisipažįsta, tačiau iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad tokį prisipažinimą sąlygojo jo bendravimas su policijos pareigūnu, kuris nurodė, jog prisipažinimas visada padeda. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. B. nesutiko su tuo, kad vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų ar dėl to, kad slydo šonu, teigė, kad apsisuko. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo buvo nuosekli.  

Taip pat pabrėžtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad A. B. atliekant manevrą automobiliu, dėl kurio jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tuo momentu aplinkui nebuvo pėsčiųjų bei kitų pravažiuojančių ar stovinčių automobilių. Byloje nėra duomenų, kad kas nors iš aplinkinių, pašalinių žmonių būtų atkreipęs dėmesį į A. B. atliktą manevrą. Nors Institucijos atstovas nurodė, kad neva į A. B. veiksmus dėmesį atkreipė šalia kurą pylęs kito automobilio vairuotojas, iš vaizdo įrašo spręsti apie šio žmogaus reakcijas nėra objektyvaus pagrindo. Be to, svarbu ir tai, kad šis asmuo nebuvo nustatytas, nebuvo apklaustas, taigi objektyviai spręsti, dėl kokių priežasčių jis trumpą laiką žiūrėjo į A. B. vairuojamo automobilio pusę, nėra pagrindo. Be to, teismo nuomone, įvertinus atlikto manevro trukmę (kaip minėta, truko kelias sekundes) bei pobūdį (faktiškai manevras atliktas degalinėje, pakankamai ribotoje erdvėje, automobilio slydimas buvo momentinis, nesukėlęs realaus pavojaus), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuotais veiksmais A. B. siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jo veiksmai vertintini labiau kaip nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, pasirinkus tam netinkamą vietą. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko netinkamą vietą automobilio slydimui, nesudaro pagrindo konstatuoti jo chuliganiškų paskatų. 

Be to, minėta, kad privertimas automobilio slysti šonu taip pat ne visuomet pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Teismas nustatė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad A. B. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. 

Teismas nustatė, kad A. B. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Taigi šiuo atveju A. B. padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. 

Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tačiau pažymėtina, jog koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotą teisės pažeidimą svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso pricipai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. 

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ir jo atstovas buvo informuoti, kad A. B. veiksmai gali būti vertinami ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl A. B. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį jam nėra staigmena ar esminis skundą padavusio asmens padėties pabloginimas. Be to, siekiant nepabloginti A. B. teisinės padėties bei užtikrinti teisę į teisingą procesą, atsižvelgtina į tai, kad jo atžvilgiu gali būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, šiuo atveju nurodant sumokėti minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje (ANK 610 straipsnio 1-2 dalys). Būtent administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu šioje byloje ir buvo surašytas A. B., tačiau jis buvo neįvykdytas dėl kilusio ginčo dėl veikos kvalifikavimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. B. skirtina minimali, t. y. 10 Eur dydžio bauda.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nustatyta, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą, tačiau A. B. administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta. Dėl to skundžiamas nutarimas panaikinamas, o A. B. pripažintinas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirtina minimali – 10 Eur dydžio bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Iš dalies tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Kęstučio Žvinio skundą. 

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1084-2023. 

Pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 22192023129.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Ramūnas Keidūnas