Administracinė byla Nr. I-4258-121/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00455-2012-2)

  Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 10.6.1; 10.8.2; 74 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    Vilnius                                                                                                  2013 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Urbeliui, atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

pareiškėjas SIA „Parex brokeru sistema“ kreipėsi į teismą su skundu (t.1, b.l. 1–11), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2012-01-26 sprendimą Nr. 1A-26 ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2011-11-11 sprendimą Nr. 1KM18054 „Dėl mokestinės prievolės SIA „Parex brokeru sistema“ muitinei atsiradimo“.

Paaiškina, kad nesutinka su Kauno TM 2011-11-11 sprendimu Nr. 1KM180, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui atsirado 55 466,00 Lt dydžio mokestinė prievolė dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros T1 su Lydinčiuoju dokumentu MRN 09LTKR10001143D908 (2009-10-06), bei Departamento 2012-01-26 sprendimu Nr. 1A-26, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą.

Pasak pareiškėjo, jis tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus Bendrijos muitinės kodekse, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu. Jo teigimu, remiantis Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos) 366 straipsniu ir 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 92, 96 bei 204 straipsnių sisteminiu aiškinimu, tam, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta ir jos vykdytojo įsipareigojimai būtų laikomi įvykdytais, procedūros vykdytojas gali alternatyviai pasirinkti pateikti atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus: pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai iki deklaracijoje nurodyto termino arba, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas arba trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečioje šalyje.

Mano, kad Departamentas, konstatavęs, jog patvirtinimas apie tranzito procedūros užbaigimą, gautas iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos, nėra priimtinas įrodymas, atsižvelgiant į tai, jog minėta valstybė yra Europos Bendrijos narė, o ne trečioji šalis, nepagrįstai paneigė Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 1 dalies bei Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio taikymo galimybę. Teigia, kad Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos 2011-09-28 raštas Nr. 27.16.1/66293, kuriame nurodyta, jog pradėta tranzito procedūra T1 pagal muitinės deklaraciją MRN 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) buvo užbaigta Terechovo MKP (0722) 2009-10-14, taip pat pareiškėjo 2011-09-23 pateikta užklausa Nr. 53-BS/88 Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybai bei Latvijos Respublikos muitinės įstaigos išduotas detalus išrašas iš NCTS sistemos pagal muitinės deklaraciją MRN 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) laikytini tinkamais įrodymais apie automobilio, kuriam įforminta muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN 09LTKR10001143D908 (2009-10-06), pateikimą paskirties įstaigai bei šios tranzito procedūros užbaigimą.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 92, 96 straipsnius bei atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų straipsnius, nurodo, kad jam pateikus tinkamus įrodymus apie minėto automobilio pateikimą paskirties įstaigai bei šios tranzito procedūros užbaigimą, laikytina, jog jis įvykdė įsipareigojimus, susijusius su muitinio tranzito procedūros taikymu. Nei Kauno TM, nei Departamentas neginčija, jog muitinės deklaracijoje MRN 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) nurodyta transporto priemonė buvo laiku pristatyta į paskirties įstaigą Terechovo MKP (LV) muitinės postą ir ši muitinės tranzito procedūra 2009-10-14 paskirties įstaigos buvo užbaigta, todėl, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjui pateikus įrodymą, kuriuo jis grindžia savo reikalavimą, pareiga ši įrodymą nuginčyti tenka atsakovui. Nurodytų aplinkybių nepaneigia tai, jog pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis minėtas automobilis 2009-10-27 buvo registruotas Lietuvos Respublikoje, nes automobilio registracija Lietuvos Respublikoje buvo atlikta jau po jo pateikimo į paskirties įstaigą ir po tranzito procedūros užbaigimo, todėl pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tranzitu gabentos transporto priemonės išvežimą / neišvežimą iš Bendrijos muitinės teritorijos, jeigu jis minėtą transporto priemonę tinkamai pristatė į paskirties įstaigą ir tranzito procedūra buvo užbaigta.

Pasak pareiškėjo, skundžiamas Departamento sprendimas prieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Nėra jokio pagrindo abejoti Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos pateikta oficialia informacija apie tranzito procedūros užbaigimą, todėl pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, jog Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybai ar jai pavaldžiai institucijai 2009-10-14 užbaigus tranzito procedūrą jo atžvilgiu nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros, nes pareiškėjas visiškai įvykdė Bendrijos muitinės kodekse numatytus įsipareigojimus.

Be to, tvirtina, jog Kauno TM, atlikusi pirminį tyrimą, nesilaikė Įgyvendinimo nuostatose nustatytų informavimo terminų. Šiuo atveju taikytinas Įgyvendinimo nuostatų 450 c straipsnis, kadangi pareiškėjas, kurio atžvilgiu buvo pasinaudota Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. 09LV009999000H2L1, laikytinas garantu. Tačiau Kauno TM, jog nebuvo užbaigta minėta tranzito procedūra, pranešė praėjus beveik dviem metams nuo tranzito procedūros įforminimo, nors turėjo apie tai pranešti per devynis mėnesius nuo termino, kada prekės turėjo būti pateiktos paskirties įstaigai, todėl pažeidė Įgyvendinimo nuostatų reikalavimus ir neturėjo teisės laikyti pareiškėją atsakingu už tranzito procedūros pažeidimą. Teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai laikytini Europos Bendrijos teisės sistemos dalimi, todėl jų turi paisyti ne tik Bendrijos institucijos, bet ir valstybės narės, naudodamosis Bendrijos direktyvų suteiktais įgaliojimais. ESTT jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad pareiškėjas pagrįstai gali remtis teisėtų lūkesčių principu, jeigu kompetentingos institucijos pačios sukūrė pagrindą šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti (1991-06-27 sprendimas byloje Mecanarte, C-348/89, 23–24 p.; 2001-05-10 sprendimas sujungtose bylose Kaufring ir Kiti, T-186/97, T-187/97, T-190/97 iki T-l92/97, T-210/97, T-211/97, T-216/97 iki T-218/97, T-279/97, T-280/97, T-293/97 ir T-147/99, 94 p.).

Atkreipė dėmesį, jog Kauno TM ir Departamentas nepakankamai įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog L. D., pateikdamas muitinės deklaraciją MRN 09LTKR10001143D908 pasinaudojo Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. 09LV009999000H2L1, kuris tuo momentu jau buvo nebegaliojantis. Kauno TM pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą priimti deklaraciją bei šį sprendimą patvirtindamas NCTS, turėjo įsitikinti, ar įvykdyti visi reikalavimai, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 62 ir 63 str., įskaitant reikalavimą, jog minėtas sertifikatas būtų įregistruotas Garantijų valdymo sistemoje, taip pat patikrinti, ar sertifikatas yra galiojantis šalių, per kurias buvo numatoma gabenti lengvąjį automobilį „Ferrari F355“, teritorijose. Minėtas sertifikatas muitinės deklaracijos MRN 09LTKR10001143D908 pateikimo metu buvo negaliojantis, tai akivaizdu, jog jis tuo metu negalėjo būti registruotas Garantijų valdymo sistemoje, todėl muitinės deklaracija MRN 09LTKR10001143D908 negalėjo būti priimta. Departamentas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog Kauno TM pareigūnai buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs atlikdami tarnybines pareigas ir tokiu būdu nepažeidė bendrųjų muitinės veiklos principų (teisėtumo, profesionalumo, tarnybinės drausmės) bei muitinės pareigūnų pareigų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat netinkamai pagrindė transporto priemonės muitinės vertės nustatymą bei apskaičiavimą bei neteisingai paskyrė pareiškėjui baudą.                Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t.1, b.l. 79–83).

Paaiškino, kad pareiškėjas nei Kauno TM, nei Departamentui dokumentų, įrodančių Bendrijos bendrosios tranzito procedūros užbaigimą, nepateikė, o patvirtinimas apie tranzito procedūros užbaigimą, gautas iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos, nėra pakankamas įrodymas, kad prekė buvo išgabenta iš Bendrijos teritorijos. Konstatuojant tranzito procedūros užbaigimą, paskirties muitinės įstaigos patvirtinimas nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, nes, patvirtinant arba paneigiant minėtą faktą, turi būti įvertinami visi turimi duomenys. Pareiškėjo teiginius dėl tranzito procedūros pagal T1 deklaraciją Nr. 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) užbaigimo bei automobilio „Ferrari F355“ išgabenimo iš Bendrijos paneigia VĮ „Regitra“ pateikti duomenys, kurie patvirtina automobilio registraciją Lietuvos Respublikoje 2009-10-27. Duomenų, kad minėtas automobilis buvo pakartotinai importuotas į Bendriją iš trečios šalies, muitinė neturi. Tokių duomenų nepateikia ir pats pareiškėjas.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tranzito deklaracija Nr. 09LTKR10001143D908 buvo pateikta asmens, neturinčio tam įgaliojimų. Vadovaujantis Departamento generalinio direktoriaus 2004-04-08 įsakymu Nr. 1B-317 patvirtintų Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją taikymo muitinėje taisyklių 18.6. punktą, tranzito procedūros vykdytojas, turintis bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, turi informuoti asmenis, įgaliotus vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, apie prisijungimui prie muitinės informacinėje sistemoje įregistruotų garantijos duomenų reikalingus kodus ir užtikrinti šių kodų saugų naudojimą. Vykdytojui, turinčiam bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, tenka ir kitos muitų teisės aktų nustatytos prievolės, taip pat leidime nurodytos prievolės (19 punktas). Tokiu būdu, muitinės procedūros vykdytojas pats sprendžia, kokie asmenys turės prieigą prie muitinės informacinės sistemos. Tuo pačiu, pareiškėjui teko atsakomybė ir už atitinkamo kodo suteikimą bei jo saugų naudojimą. Muitinė negali būti atsakinga už tai, kad tranzito deklaraciją pareiškėjo vardu pateikė tariamai šios teisės neturėjęs asmuo. O atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato galiojimas ar negaliojimas neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, prievolių muitinei įvykdymui.

Pabrėžė, jog pareiškėjui Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2009-04-29 išdavė Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą TC 33 Nr. 09LV009999000H2K1, kuriame nėra nurodyti asmenys, įgalioti pasirašyti Bendrijos / bendrojo tranzito deklaracijas viršininko vardu. Tai  įrodo, kad už tokios teisės suteikimą bei atitinkamų kodų naudojimą buvo atsakingas pats pareiškėjas. Be to, Lietuvos muitinė neturėjo ir neturi duomenų, jog pirmiau paminėtas sertifikatas buvo negaliojantis muitinio tranzito procedūros įforminimo metu, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsakovo teigimu, vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinas sumas bei baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą (t.1, b.l. 77–78) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad, įvertinus Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio reglamentavimą, procedūros užbaigimo įrodymu gali būti arba procedūros vykdytojo muitinei priimtinu būdu pateiktas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai (1 d.), arba vykdytojo muitinei priimtinu būdu pateiktas trečiojoje šalyje išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas, ar šios šalies muitinės antspaudu patvirtintas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje (2 d.). Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2011-09-09 buvo gauta informacija, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos / bendroji tranzito procedūra T1 su Lydinčiuoju dokumentu Nr. 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) buvo fiktyviai užbaigta, o deklaracijoje nurodytas automobilis nebuvo išvežtas iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Todėl 2011-09-13 buvo išsiųstas pranešimas procedūros vykdytojui SIA „Parex brokeru sistema“, informuojantis apie tranzito procedūros užbaigimą apgaulės būdu ir prašant pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrijos / bendroji tranzito procedūra užbaigta bei nurodyta pateikti įrodymus, atitinkančius Bendrijos tranzito konvencijos I priedo 42 str. 2 ir 3 dalyse / Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 ir 3 dalyse reikalavimus, o ne Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 1 dalies reikalavimus, nes šiuo atveju procedūros vykdytojo Departamentui pateiktas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, patvirtinantis prekės pateikimą paskirties įstaigai negali būti laikomas šios prekės išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąjį šalį ir tranzito procedūros užbaigimo tinkamu įrodymu, nes iš Muitinės kriminalinės tarnybos buvo gauta informacija apie fiktyviai užbaigtą tranzito procedūrą deklaracijoje nurodyto automobilio neišvežimą iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Tačiau pareiškėjas nepateikė tranzito procedūros užbaigimo įrodymo. Be to, nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl neteisingos automobilio muitinės vertės apskaičiavo.

Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog pareiškėjas ginčo dėl apskaičiuotos automobilio muitinės vertės nekelia. Advokato nuomone, pareiškėjo teisinė atsakomybė baigiasi automobilio pristatymo vietoje – Terechovo muitinės poste, jis nėra atsakingas už prekės išvežimą į trečiąją šalį – atsakovas nenurodo jokio teisinio pagrindo. Galimai turėtų būti keliamas siuntėjo atsakomybės klausimas, kaip tai numato BMK 96 straipsnis.

Atsakovo atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog nėra įrodymų, kad automobilis išgabentas į Rusiją, juos turi pateikti pareiškėjas. Formaliai procedūra laikoma užbaigta prekę pateikus EB muitų teritorijos paskutinei įstaigai, bet prekė negali ten likti. Nėra duomenų, kokiu būdu automobilis vėl grįžo į Bendrijos muitų teritoriją. Dėl neva siuntėjo atsakomybės – atsako procedūros vykdytojas.               

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno TM krovinių poste „Centras“ 2009-10-06 buvo įforminta Bendrijos / bendroji tranzito procedūra T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. 09LTKR10001143D908. Deklaruota prekė – lengvasis automobilis „Ferrari F355“, kėbulo Nr. ZFFPR48A6S0103890.  Siuntėjas / eksportuotojas – UAB „Autosabina“, procedūros vykdytojas – SIA „Parex brokeru sistema“, atstovas – L. D., gavėjas – C. S. (RU). Nurodytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – iki 2009-10-14. Paskirties įstaiga – Terechovas MKP (LV). Procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti buvo pateiktas Latvijos muitinės išduotas Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. 09LV009999000H2L1, išduotas procedūros vykdytojui SIA „Parex brokeru sistema“. Lydinčiojo dokumento Nr. 09LTKR10001143D908 8 ir 17 langeliuose gavėjo C. S. šalis yra nurodyta Rusija (Sochi – Adler) (t.1, b.l. 121).

Bendrijos tranzito kontrolės programos NCTS duomenimis, prekės pagal deklaraciją MNR 09LTKR10001143D908 2009-10-14 buvo gautos paskirties įstaigoje (t.1, b.l. 32–33).

Automobilis „Ferrari F355“ K/ Nr. ZFFPR48A6S01038902 Lietuvoje užregistruotas 2009-10-27 (t.1, b. l. 111, 113).

Kauno TM 2011-09-09 gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus raštą Nr. 16T-7.34/04-1435, kuriame nurodyta, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-120 pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 200 str. 1 dalį (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog, siekiant išvengti importo mokesčių automobiliams, buvo fiktyviai užbaigtos tranzito bei eksporto muitinės procedūros, o deklaracijose nurodytos transporto priemonės nebuvo išvežtos iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Taip pat pagal deklaraciją Nr. 09LTKR10001143D908 pavesta nustatyti prekių vertę bei apskaičiuoti mokestinę prievolę (t.1, b.l. 108).

Kauno TM 2011-09-13 raštu Nr. 1B-18.11/11-17217 kreipėsi į pareiškėją, informuodama apie galimą Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros užbaigimą apgaulės būdu, ir nurodė pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrijos / bendroji tranzito procedūra yra užbaigta. Nurodė, kad įrodymai turi atitikti Bendrojo tranzito konvencijos I priedo 42 str. 2 ir 3 dalių / Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 ir 3 dalių reikalavimus (t.1, b.l. 109).

Pareiškėjas dėl minėtos tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančių dokumentų pateikimo 2011-09-23 kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybą (t.1, b.l. 29–30), kuri  2011-09-28 raštu Nr. 27.16.1/66293 informavo pareiškėją, kad tranzito procedūra pagal MNR 09LTKR10001143D908 baigta Terechovo MPK (0722) 2009-10-14 (t. 1, b. l. 26).

Pareiškėjas, atsakydamas į Kauno TM paklausimą, 2011-10-19 rašte Nr. 07-49 nurodė, kad SIA „Parex brokeru sistema“ nėra pasirašiusi agentavimo sutarčių su T1 deklaracijos MNR 09LTKR10001143D908 2 ir 8 langeliuose (siuntėjas ir gavėjas) nurodytais asmenimis, o deklaracijoje nurodytas atstovas L. D. neturėjo įgaliojimo ir teisės naudoti garantijos Nr. 09LV009999000H2L1, taip pat pateikė iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos gautą raštą užbaigta (t. 1, b. l. 73).

Kauno TM 2011-11-11 priėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. 1KMIS054, kuriuo pripažino, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos muitinei dydžio nustatymo pagal Bendrijos / bendrąją tranzito procedūrą T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) yra baigtas; pripažino, kad pareiškėjui atsirado mokestinė prievolė – 9 887 Lt muito mokesčio, 22 839 Lt PVM mokesčio, bei 6 377 PVM delspinigių dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. 09LTKR10001143D908 (2009-10-06) ir paskyrė 16 363 Lt baudą.

Nustatė, jog iš Muitinės kriminalinės tarnybos buvo gauta informacija, kad Bendrijos / bendroji tranzito procedūra T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. 09LTKR10001143D908 buvo fiktyviai užbaigta, o deklaracijoje nurodytas automobilis nebuvo išvežtas iš Europos Bendrijos muitų teritorijos, o pareiškėjui nepateikus dokumentų, kuriais remiantis būtų galima tranzito procedūrą pripažinti tinkamai baigta, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 96 ir 204 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 str. 13 dalimi, atsiranda skola muitinei, o skolininku laikomas muitinio tranzito procedūros vykdytojas SIA „Parex brokeru sistema“. Skolos muitinei atsiradimo data nurodyta 2009-10-15. Be to, nurodyta, jog šiuo atveju nebuvo galima pritaikyti nei sandorio vertės metodo pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalį nei Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 dalyje (a), (b), (c) ir (d) punktuose nurodytų metodų, taip pat nustačius, jog Departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) minėto automobilio nepateikta, automobilio muitinė vertė nustatyta remiantis muitinės turimais duomenimis ir apskaičiuota taikant Įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas, t.y.  iš nustatytos automobilio rinkos vertės (150850 Lt – VMI duomenys apie rekomenduojamas automobilių rinkos kainas) atimta Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindine veikla yra automobilių prekyba, vidutinis pelnas (Statistikos, departamento nustatyta pelno norma – 12,10 proc.), išlaidos susijusios su naudotų transporto priemonių pardavimu Lietuvos rinkoje (1000 Lt) ir importo muitai bei mokesčiai, numatyti už į Bendrijos muitų ją importuojamus automobilius, kilusius iš trečiųjų šalių. Apskaičiuotina muitinė vertė – 98 871 Lt (t.1, b.l. 89–92).

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Kauno TM sprendimu, apskundė jį Departamentui (t.1, b.l. 93–102).

Departamentas 2012-01-26 sprendimu Nr. 1A-26 patvirtino Kauno TM 2011-11-11 sprendimą Nr. 1KMIS054, konstatavo, kad pareiškėjas nei Kauno TM, nei Departamentui Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje nurodytų dokumentų, įrodančių Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros užbaigimą, nepateikė. O patvirtinimas apie tranzito procedūros užbaigimą, gautas iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos nėra priimtinas įrodymas, nes minėta valstybė yra Europos Bendrijos narė, o ne trečioji šalis. Nurodė, kad teiginius dėl tranzito procedūros užbaigimo bei automobilio „Ferrari F355“ išgabenimo iš Bendrijos paneigia VĮ „Regitra“ pateikti duomenys, kuriais Departamentas neturi pagrindo netikėti, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą. Duomenų, jog minėtas automobilis buvo pakartotinai importuotas į Bendriją iš trečios šalies, Lietuvos muitinė neturi. Be to, remdamasis Departamento generalinio direktoriaus 2004-04-08 įsakymu Nr. 1B-317 patvirtintų Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją taikymo muitinėje taisyklių 18.6., 19 punktais, nesutiko, kad tranzito deklaracija buvo pateikta asmens, neturinčio tam įgaliojimų, nes muitinė negali būti atsakinga už tai, kad tranzito deklaraciją pareiškėjo vardu pateikė tariamai šios teisės neturėjęs asmuo, be to, atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato galiojimas ar negaliojimas neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, prievolių muitinei įvykdymui. Taip pat padarė išvadą, jog Kauno TM teisingai nustatė automobilio muitinę vertę bei, konstatavęs, kad šis mokestinis pažeidimas buvo tyčinis, nurodė, jog pareiškėjui pagrįstai skirta maksimali bauda (t.1, b.l. 14–18, 84–88).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2012-10-08 sprendimu pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ skundą teismui tenkino ir panaikino Departamento 2012-01-26 sprendimą Nr. 1KM18054 ir Kauno TM 2011-11-11 sprendimą Nr. 1KM18054 (t.2, b.l. 65–74). LVAT 2013-06-25 nutartimi VAAT 2012-10-08 sprendimą panaikino bei bylą perdavė VAAT nagrinėti iš naujo (t.2, b.l. 106–113). Minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad VAAT 2012-10-08 sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo pripažinta skola muitinei, nes pareiškėjo vardu veikęs asmuo (L. D.), veikė neturėdamas įgaliojimų, yra nepagrįsta. Taip pat pareiškėjo skolos muitinei atsiradimui neturi įtakos ir ta aplinkybė, jog išorinio Bendrijos tranzito procedūra buvo įforminta remiantis negaliojančia garantija. Esant duomenų, jog išorinio Bendrijos tranzito procedūrą sąlygojo neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai ar muitinės institucijų netinkamas savo funkcijų atlikimas, importo muitų grąžinimas ar atsisakymas juos išieškoti gali būti sprendžiamas tiktai inicijavus procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį. Teismas, spręsdamas ginčą, nevertino aplinkybių dėl automobilio tranzito procedūros užbaigimo, dėl transporto priemonės muitinės vertės nustatymo, dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų paskaičiavimo, kurias ištyrus, galima spręsti dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra atsakovų sprendimų, kuriais buvo sprendžiama apie pareiškėjo atliktos tranzito procedūros tinkamą neužbaigimą ir teisines pasekmes, teisėtumas.

Ginčio teisinius santykius reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas, pagal kurio 92 str. 1 dalį išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Minėta, kad pagal formalius Bendrijos tranzito kontrolės programos NCTS duomenis prekės pagal deklaraciją MNR 09LTKR10001143D908 2009-10-14 buvo gautos paskirties įstaigoje – Terechovo MKP.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 dalį už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: (1) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (2) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Gi pagal Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 21 punktą muitinės procedūros vykdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, kurio vardu buvo pateikta muitinės deklaracija, arba asmuo, kuriam buvo perduotos su muitinės procedūra susijusios pirmiau minėto asmens teisės ir prievolės. Minėta, kad pagal lydintįjį dokumentą Nr. 09LTKR10001143D908 procedūros vykdytojas nurodytas SIA „Parex brokeru sistema“, jo atstovas – L. D.. Toks atstovavimas numatytas Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnyje (<...> kiekvienas asmuo, laikydamasis BMK 64 str. 2 dalyje nustatytų sąlygų ir vadovaudamasis nuostatomis, priimtomis įgyvendinant 243 str. 2 dalies (b) punktą, gali paskirti savo atstovą, įgaliotą atstovauti jam muitinėje atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus). Bendrijos muitinės kodekso 5 str. 2 dalyje nustatyta, kad toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas veikia kito asmens vardu ir dėl jo interesų, arba – netiesioginis, kai atstovas veikia savo vardu, bet dėl kito asmens interesų.

Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda: a) neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba b) nesilaikant reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo, 203 straipsnyje nenurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

Skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 3 dalį laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba asmuo, kuris turi laikytis reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą.

Pagal Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnį vykdytojas, muitinei priimtinu būdu pateikdamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekes ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, pristatytos įgaliotajam gavėjui, gali  įrodyti, kad procedūra užbaigta iki deklaracijoje nurodyto termino (1 d.).

Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų:  a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje (2 d.). Vietoje 2 dalyje minėtų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos (3 d.).

Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad pagal Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnį procedūros vykdytojas gali alternatyviai pasirinkti pateikti atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus: pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai iki deklaracijoje nurodyto termino arba, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas arba trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečioje šalyje.

Tokią pareiškėjo poziciją paneigia teismų praktika, nes nuostata, įtvirtinta Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 1 dalyje, kuria remiasi pareiškėjas, yra bendra. Antai, LVAT 2013-03-12 nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A261-364/2013 pagal pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo pažymėjo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjo nurodyto automobilio išgabenimą iš Europos Bendrijos muitų teritorijos pagrindžiančio įrodymo – tranzito deklaracija Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta, tinkamu, kaip prekės pateikimo faktą bei atitinkamai tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančio įrodymo, nors pareiškėjas teigė, jog įrašai kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje apie tranzito procedūros užbaigimą turi būti laikomi pakankamu ir neginčytinu įrodymu apie Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, kadangi tai yra pačios Muitinės tvarkoma duomenų sistema, o tranzito deklaracijos Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje pažymėjimą, kaip užbaigtos, atliko būtent Muitinės pareigūnas, kurio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais.

Aiškindama šį klausimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisinius santykius dėl įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra pateikta bendra taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra išvardinti dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu galėtų būti prilyginami straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams. Pagal ją, Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Kolegija pažymėjo, kad minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais ta prasme, kad jais (ir tik jais) būtų galima remtis, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) arba atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos arba jis neturėtų kelti jokių abejonių, kad jame nurodytai prekei buvo įformintas muitinės sankcionuotas veiksmas (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A143-1226/2012). Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str.  2 dalimi, būtent pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėjo pateikti Vilniaus teritorinei muitinei paprašytus dokumentus, nurodytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje. Taip pat, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu, įgyvendinant muitų teisės aktus, kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su atitinkamomis prekybos prekėmis operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą. Tačiau iki tranzito procedūros užbaigimo termino pabaigos (2010 m. spalio 5 d.) tinkamo dokumento, patvirtinančio, kad prekė buvo pateikta paskirties Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postui pareiškėjas nepateikė, patikrinimo metu tokių įrodymų taip pat nebuvo gauta. Pareiškėjas įrodymui, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Atsižvelgiant į minėtas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, šis pranešimas, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas tinkamai užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros įrodymu, juo labiau sukelti pareiškėjui teisėtus lūkesčius bei teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo. Įrašas kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje yra tik tam tikro juridinio veiksmo (fakto) fiksavimas, kuris atliekamas, remiantis tam tikrais dokumentais. Be to, vien įrašo kompiuterinėje sistemoje buvimas nepaneigia muitinės teisės atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą, ir imtis visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų (Bendrijos muitinės kodekso 13, 89 str.). Nagrinėjamu atveju, atlikusi tokį patikrinimą, muitinė nustatė, jog net ir esant atitinkamam įrašui apie Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje Muitinės sistemoje, realiai ši tranzito procedūra nebuvo užbaigta ir ginčo automobilis į paskirties muitinės postą nebuvo pristatytas. Būtent Rusijos Federacijos muitinės 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772 paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad ginčo automobilis buvo pateiktas paskirties muitinės postui (Kybartų kelio postui) (b. l. 87). Tiek Muitinė, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo raštu rėmėsi pagrįstai, kadangi pats pareiškėjas be įrašo kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje nepateikė jokių kitų dokumentų, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje, ir pagrindžiančių tranzito procedūros užbaigimą. Be to, šis dokumentas gautas nustatyta tvarka, jame nurodyti duomenys nėra paneigti. Todėl šiuo atveju, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo konstatuoti bendrijos tranzito procedūros užbaigimą.               Analogišką cituotai nutarčiai LVAT priėmė ir 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1160/2013.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatyta, kad  automobilis „Ferrari F355“, kėbulo Nr. ZFFPR48A6S01038902, Lietuvoje pakartotinai užregistruotas 2009-10-27, pareiškėjas įrodymų, kad automobilis išleistas į laisvą apyvartą trečioje šalyje – Rusijoje – nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad šis automobilis legaliai grįžo į EB muitų teritoriją inter alia Lietuvą. Tad teismas sprendžia, kad ir šiuo atveju tranzito procedūra realiai nebuvo užbaigta.

Minėta, kad LVAT 2013-06-25 nutartimi VAAT 2012-10-08 sprendimą panaikino bei bylą perdavė VAAT nagrinėti iš naujo (t.2, b.l. 106–113). Minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad VAAT 2012-10-08 sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo pripažinta skola muitinei, nes pareiškėjo vardu veikęs asmuo (L. D.), veikė neturėdamas įgaliojimų, yra nepagrįsta. Taip pat pareiškėjo skolos muitinei atsiradimui neturi įtakos ir ta aplinkybė, jog išorinio Bendrijos tranzito procedūra buvo įforminta remiantis negaliojančia garantija. Esant duomenų, jog išorinio Bendrijos tranzito procedūrą sąlygojo neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai ar muitinės institucijų netinkamas savo funkcijų atlikimas, importo muitų grąžinimas ar atsisakymas juos išieškoti gali būti sprendžiamas tiktai inicijavus procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį. Įvertinęs šią LVAT nutartį, teismas iš naujo nebenagrinėja skundo argumentų dėl L. D. veikimo neturint įgaliojimų bei dėl išorinio Bendrijos tranzito procedūros įforminimo remiantis negaliojančia garantija. Be to, teismui yra pateiktas Kauno TM 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 1KP-425 dėl pareiškėjo prašymo dėl mokesčio sugrąžinimo pagal BMK 239 straipsnį (t.2, b.l. 127-128).

Dėl muitinės vertės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovas, bylą pakartotinai nagrinėjant teisme, pareiškė, kad ginčo dėl muitinės vertės dydžio nustatymo nebekelia.

  Teismas, išanalizavęs skundžiamų sprendimų dalis dėl prekės (automobilio Ferrari F355, kėbulo Nr. ZFFPR48A6S0103890) muitinės  vertės nustatymo ir, atitinkamai, muito apskaičiavimo, sprendžia, kad jos atitinka reikalavimus, nustatytus  Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalyje (importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais) bei Departamento 2009-06-29 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-12-04) 11 punkte (tuo atveju, kai importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios pateikiamos Departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p.,  127 str., teisėja

  n u s p r e n d ė :

pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-26 sprendimą Nr. 1A-26 bei Kauno teritorinės muitinės 2011-11-11 sprendimą Nr. 1KM18054 „Dėl mokestinės prievolės SIA „Parex brokeru sistema“ muitinei atsiradimo“ palikti nepakeistus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                Nijolė Žalnieriūnienė