Civilinė byla Nr. e2A-251-330/2024

        Teisminio proceso Nr.

2-55-3-00261-2023-1

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

 (S)

                                                                                            2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bipa“ dėl darbų kainos sumažinimo ir sumokėto avanso, sutartinių netesybų bei nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už darbus priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gevalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bipa“, prašydama: 1) sumažinti darbų pagal ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 7 d. sudarytą Rangos darbų sutartį (toliau – ir Sutartis) kainą iki 0 Eur ir priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 34 830 Eur avansą; 2) priteisti iš atsakovės 16 800 Eur sutartines netesybas už vėlavimą atlikti darbus; 3) priteisti iš atsakovės 7 024 Eur sutartines netesybas dėl Sutarties nutraukimo; 4) priteisti iš atsakovės 128 785,32 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymo) 2 straipsnio 5 dalį; 6) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2022 m. balandžio 7 d. sudarė Rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo Medininkų pasienio poste (toliau – objektas) iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. įrengti kelio ženklų santvaras (toliau – ir darbai). Objektas yra ypatingos reikšmės, jo statytojas – Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – statytojas). Statytojo atstovas (techninis prižiūrėtojas) – FIDIC inžinierius, generalinis rangovas (ieškovės užsakovas) – UAB „Conresta“ (toliau – Generalinis rangovas). Sutartimi sulygta darbų kaina – 38 700 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Numatytas 90 proc. kainos avansas, kuris atsakovei buvo sumokėtas 2022 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimu.

3.       Ieškovė paaiškino, kad, atsakovei pristačius kelio ženklų santvaras į objektą, kilo abejonių dėl santvarų kokybės ir patvarumo, taip pat dėl atsakovės parengto darbo projekto (santvarų dalies), pagal kurį turėjo būti vykdomi santvarų įrengimo darbai, tinkamumo. Statytojo atstovo – FIDIC inžinieriaus nuomone, darbo projekto santvarų dalies rengėjas neturėjo atestato, patvirtinančio reikiamą kvalifikaciją ypatingų susisiekimo komunikacijų statinių projektavimui.

4.       Atsakovė įsipareigojo atlikti darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizę, tokiu būdu įrodant, kad santvaros suprojektuotos tinkamai, o pateikti skaičiavimai yra teisingi. Ieškovė buvo sustabdžiusi darbus iki atsakovė pateiks žadėtą darbo projekto ekspertizę su teigiama išvada, tačiau, siekdama įgyvendinti bendradarbiavimo pareigą ir atsižvelgdama į atsakovės nuolatinius patikinimus, kad ši tikrai gaus teigiamą projektinės dokumentacijos ekspertizės išvadą, ieškovė sutiko, jog atsakovė savo sąskaita ir rizika atnaujintų darbų vykdymą. Po darbų atnaujinimo atsakovė pažadėjo juos atlikti iki 2022 m. gruodžio 4 d., tačiau darbai buvo vykdomi vangiai. Į ieškovės raginimus tiek dėl darbo projekto ekspertizės pateikimo, tiek dėl darbų užbaigimo, atsakovė nereagavo.

5.       Ieškovės aiškinimu, atsakovė darbų nebaigė, darbo projekto santvarų dalies ekspertizės nepateikė. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pareikalavo iš atsakovės įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. Iki to laiko atsakovė nebuvo pateikusi ir darbo projekto santvarų dalies ekspertizės su teigiama išvada.

6.       Dėl objekto svarbos ir būtinumo jo statybą užbaigti artimiausiu metu, taip pat dėl atsakovės neveikimo ieškovė nebematė galimybių tęsti su atsakove sutartinius teisinius santykius, todėl 2023 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. 2023/01/30-1 informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, remiantis Sutarties 7.3.7 papunkčio nuostatomis.

7.       Atsakovė 2023 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku informavo, kad nesutinka su Sutarties nutraukimu, nurodė, kad darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 13 d., pridėjo darbų perdavimo–priėmimo aktus ir 2023 m. sausio 3 d. darbo projekto ekspertizės aktą. Ieškovė darbų perdavimo–priėmimo aktų nepriėmė, juose įrašė pastabas dėl darbų netinkamumo, nurodė priežastis, kodėl darbai negali būti priimti, ir grąžino aktus atsakovei. Ieškovė 2023 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku dar kartą paragino atsakovę demontuoti ir išsivežti iš objekto nesaugias santvaras. Atsakovė 2023 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku informavo, kad darbų perdavimą užfiksavo antstolis. Paprašius pateikti darbų perdavimo užfiksavimo faktą patvirtinančius dokumentus, atsakovė tą padaryti atsisakė.

8.       Ieškovės aiškinimu, dėl atsakovės pasirinkto darbų įgyvendinimo būdo (netinkamai parengta projektinė dokumentacija, netinkamai parinktos konstrukcijos, netinkamai atlikti montavimo darbai), nebuvo pasiektas Sutartyje numatytas darbų rezultatas, už kurį ieškovė buvo sumokėjusi 90 proc. Sutarties kainos avansą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro netinkamai įrengtų santvarų išmontavimo bei jų utilizavimo darbai, taip pat skirtumas tarp su atsakove suderėtos darbų kainos bei kito pasitelkto rangovo atliktų naujų santvarų suprojektavimo, pagaminimo ir įrengimo darbų kainos.

9.       Ieškovė nurodė, kad, nepasiekus Sutartyje numatyto rezultato, darbų kaina mažintina iki 0 Eur. Nutraukus Sutartį ir darbų kainą sumažinus iki 0 Eur, Sutarties pagrindu atsakovei avansu sumokėta darbų kainos dalis – 34 830 Eur priteistina iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 16 800 Eur netesybos už vėlavimą atlikti darbus, kurios laikytinos ieškovės minimaliais nuostoliais (pagal Sutarties 5.1 punkto sąlygas) bei 7 024 Eur sutartinės netesybos, numatytos Sutarties 2.3 punkte (15 proc. nuo Sutarties kainos). Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kitus patirtus nuostolius bei Generaliniam rangovui mokėtinus nuostolius (juos sudaro statybvietės išlaikymo išlaidos bei objekte dirbusių Generalinio rangovo darbuotojų darbo užmokestis), atsiradusius dėl to, kad darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, užbaigimas nusitęsė iki 2023 m. balandžio 21 d.

10.       Atsiliepime atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Sutartį įvykdė tinkamai, laikydamasi šalių suderintų sąlygų, pagal ieškovės pateiktą atsakovei dalykinę informaciją (techninį projektą). Pasak atsakovės, jos atliktų darbų rezultatas atitinka tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovės vertinimu, ieškovės pasirinktas veikimas išmontuojant bei utilizuojant santvaras, yra nepagrįstas ir neprotingas, nėra nulemtas atsakovės veiksmų ir su jais neturi priežastinio ryšio.

11.       Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovės įvykdytą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš ieškovės nesumokėtą kainos dalį – 3 800,70 Eur už pagal Sutartį atliktus darbus; 3) priteisti iš ieškovės 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad darbus pagal Sutartį ėmė vykdyti 2022 m. birželio 28 d., ieškovei nurodžius pradėti darbus ir gavus techninio projekto susisiekimo dalies vadovo pritarimą darbų atlikimui pagal šalių suderintus brėžinius. Pirminis šalių sulygtų darbų atlikimo terminas buvo numatytas iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., tačiau šis terminas Sutarties vykdymo eigoje buvo keičiamas. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovės valia darbai buvo sustabdyti daugiau nei mėnesiui. 2022 m. lapkričio 14 d. gavusi ieškovės pranešimą apie būtinumą atnaujinti darbus, atsakovė juos nedelsiant atnaujino. Darbai pagal Sutartį baigti 2022 m. gruodžio 13 d. Dėl ieškovės nepagrįstai keliamų naujų, Sutartyje nenumatytų, reikalavimų darbai atsakovės vienašališkai pasirašytu aktu perduoti tik 2023 m. vasario 9 d., antstoliui fiksuojant faktines perdavimo aplinkybes. Atsakovės aiškinimu, ieškovė pripažįsta darbų atlikimo termino pratęsimą iki 2022 m. gruodžio 4 d. (nuo šios datos skaičiuojami delspinigiai už uždelsimą), tačiau įrodymais patvirtinta, kad darbų atlikimo terminą ieškovė buvo pratęsusi iki 2022 m. gruodžio 12 d., o darbo projekto dalies ekspertizės (kuri nebuvo Sutarties dalykas) akto pateikimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 19 d.

13.       Atsakovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. pabaigus darbus, ieškovė, siekdama išvengti jų priėmimo, pradėjo teikti rašytines pretenzijas. Nei vienoje iš pretenzijų (pateiktų iki Sutarties nutraukimo) nebuvo nurodyti realūs atliktų darbų trūkumai, dėl kurių jie galėtų būti laikomi nebaigtais, ar dėl kurių jų nebūtų galima priimti be išlygų ar su išlygomis.

14.       Vienašaliu aktu perdavus darbus, ieškovei buvo nusiųsta sąskaita faktūra dėl pagal Sutartį likusios sumokėti 3 800,70 Eur kainos dalies. Kadangi ieškovė neapmokėjo sąskaitos ir nepagrįstai ją grąžino, nurodytą sumą, kaip skolą už atliktus darbus, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės.

15.       Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad, priešingai nei nurodė atsakovė, šalys nebuvo pasirašiusios nei vieno susitarimo dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Pagal Sutarties 4.1 punktą darbai turėjo būti pabaigti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovės argumentai dėl atsakovės atliktų darbų netinkamos kokybės nepaneigti, todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti darbus ir neturi pareigos už juos atsiskaityti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

16.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dėl 60 320 Eur nuostolių dalies priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

17.       Teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas sumažino darbų pagal Sutartį kainą iki 0 Eur ir priteisė ieškovei iš atsakovės 34 830 Eur avansą, 68 581,72 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 874,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo sumažinti Sutarties kainą, teismas nurodė, kad pagal Sutarties 4.1 punktą atsakovė įsipareigojo Medininkų pasienio poste iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. įrengti kelio ženklų santvaras. Sutarties 9 punkte numatyta, kad atsakovė paruošia santvarų gamybinius ir montavimo brėžinius bei darbo projektą. Teismas nustatė, kad darbai nebuvo atlikti, nes santvaros sumontuotos nesant būtinos projektinės dokumentacijos, neužtikrinant mechaninio atsparumo ir pastovumo, jų naudojimas pagal paskirtį grėstų eismo saugumui. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė negavo Sutartyje numatyto darbų rezultato, todėl turi pagrindą reikalauti sumažinti darbų kainą iki 0 eurų ir grąžinti jos sumokėtą avansą.

19.       Spręsdamas dėl atsakovės prašymo pripažinti vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, teismas akcentavo, kad pagal Sutartį visi darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė nurodė, kad darbai nebuvo baigti, o atsakovė teigė, kad darbus baigė 2022 m. gruodžio 13 d. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 13 d., juos atlikti atsakovė pavėlavo beveik 4 mėnesius. Sutartyje numatytas bendras darbų atlikimo terminas buvo 4 mėnesiai, tad atsakovė darbus vykdė ilgiau nei dvigubai. Vertindamas Sutarties nutraukimo teisėtumą, teismas svarbesne laikė aplinkybę, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, todėl ieškovė negavo Sutartimi sulygtų darbų rezultato. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už darbus priteisimo.

20.       Įvertinęs Sutarties sąlygas, teismas nustatė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 16 800 Eur netesybas už vėlavimą atlikti darbus ir 7 024 Eur baudą už Sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, iš viso – 23 824 Eur netesybas.

21.       Ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės sumontuotų santvarų išmontavimo patyrė 10 198,78 Eur su PVM nuostolių. Teismas ieškovės prašomus priteisti 15 000 Eur be PVM už naują kelio santvarų darbo projektą sumažino iki 1 182,94 Eur, padaręs išvadą, kad ieškovės nurodyta projektavimo darbų kaina ir eksperto apskaičiuota tokių darbų kaina skiriasi daugiau kaip 12,5 karto.

22.       Vertindamas, ar ieškovė įgijo teisę į atlyginimą nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, teismas nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, tačiau, jo vertinimu, naujos sutartys smarkiai skyrėsi nuo sutarties, kuri buvo sudaryta su atsakove, todėl nuostoliai, kaip skirtumas tarp sutarčių kainų, ieškovei nepriteistini.

23.       Įvertinęs įrodymus byloje, teismas nusprendė, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 57 200 Eur nuostolių, kuriuos sudaro netesybos dėl laiku neatliktų santvarų įrengimo darbų. Laiku nebaigus darbų, ieškovė turi mokėti netesybas Generaliniam rangovui dėl jo patirtų papildomų išlaidų statybvietės apsaugai, aptvarų nuomai, elektrai, biotualetų nuomai bei priežiūrai ir t.t. Teismas apskaičiavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas nuostolių atlyginimas sudaro iš viso 68 581,72 Eur (57 200 Eur +10 198,78 Eur + 1 182,94 Eur).

24.       Atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovės patirti nuostoliai (68 581,72 Eur) viršija prašomas priteisti netesybas (23 824 Eur), teismas netesybas įskaitė į nuostolius ir jų iš atsakovės atskirai nepriteisė.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

25.       Ieškovė UAB „Gevalda“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo iš atsakovės papildomai priteisti: 13 817,06 Eur už darbo projekto parengimą; 53 410,54 Eur darbų kainos skirtumą, kaip nuostolių atlyginimą; 16 800,00 Eur sutartines netesybas už vėlavimą atlikti darbus; 10 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Prašo likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.        Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančio darbo projekto parengimas jai kainavo 15 000 Eur.

25.2. Teismas, pripažindamas ieškovei teisę į nuostolių atlyginimą dėl darbų pabrangimo sudarius nutrauktą sutartį pakeičiančiąją sutartį, priteisė tik nedidelę dalį ieškovės patirtų nuostolių. Jei teismas manė, kad pakeičiančioji sutartis skyrėsi nuo pradinės sutarties, jis, spręsdamas dėl ieškovės patirtų nuostolių, galėjo vadovautis bent jau eksperto nustatyta santvarų įrengimo kaina, o ne atmesti ieškovės reikalavimą.

25.3. Teismas neteisingai subendrino skirtingais pagrindais taikomas sutartines netesybas ir jas priskyrė prie nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl Sutarties nutraukimo. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodytą normą. Šioje dalyje sprendimas keistinas, papildomai priteisiant ieškovei 16 800 Eur netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

25.4. Teismas tenkino ieškovės prašymą procesines palūkanas skaičiuoti pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, tačiau neteisingai nurodė jų procentinę išraišką, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovei priteisiamos 10 proc. dydžio palūkanų normos palūkanos, skaičiuojamos nuo 2023 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

25.5. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinė išraiška yra tokia: 43,27 proc. ieškovės naudai ir 56,73 proc. atsakovės naudai. Su tokia išvada negalima sutikti, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos, priteisiant ieškovei 100 proc. patirtų išlaidų, susijusių su atsakovės priešieškinio reikalavimais, ir 88,25 proc. patirtų išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimais.

 

26.       Atsakovė UAB „Bipa“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

26.1.       Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 53 410,54 Eur nuostolius, tariamai patirtus dėl naujų santvarų suprojektavimo bei įrengimo kainų skirtumo (padidėjimo), yra pagrįstas ir teisėtas, atliktas teisingai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šį reikalavimą ieškovė grindė savo subjektyviu įsitikinimu, kad nuostoliai gali atsirasti ne kaip asmenų neteisėtų veiksmų rezultatas, o kaip ieškovės pasirinktų verslo sprendimų kaina. Toks subjektyvus vertinimas neturi teisinio pagrindimo.

26.2.       Teismas teisingai aiškino ir taikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies normą ir pagrįstai į priteistą nuostolius atlyginimą įskaitė netesybas už vėlavimą atlikti darbus.

26.3.       Ieškovės apeliaciniame skunde formuojamas nepagrįstas, teismo sprendimo esmei prieštaraujantis įspūdis, esą teismas patenkino visus ieškovės pareikštus materialiuosius reikalavimus.

 

27.       Atsakovė UAB „Bipa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, atsakovės priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1.       Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl Sutarties kainos sumažinimo, neįvertino fakto, kad didžiąja dalimi Sutartis buvo įvykdyta, o teismo ekspertizės metu nustatyti darbų trūkumai galėjo būti pašalinti ekonomišku, nė vienai šaliai nuostolių nesukeliančiu būdu. Bylos įrodymai nesudarė nei faktinio, nei teisinio pagrindo teismui manyti, kad ieškovė esą turėjo objektyvų pagrindą sunaikinti atsakovės sukurtą darbų rezultatą ir iš naujo projektuoti, gaminti bei sumontuoti kitokias santvaras.

27.2.       Teismas nemotyvuotai paneigė vienašalio darbų pagal Sutartį perdavimo–priėmimo akto teisinę reikšmę.

27.3.       Teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės 68 581,72 Eur tiesioginių nuostolių yra nepagrįstas, nes didžioji dalis šių tariamų nuostolių atsirado ieškovei veikiant savo nuožiūra ir rizika, nesant priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovės veiksmų. Teismo priteisti nuostoliai 57 200 Eur apimtyje yra visiškai neįrodyti, o bylos duomenys leidžia pagrįstai abejoti, ar apskritai tokie nuostoliai yra realūs.

27.4.       Teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesti priešieškinio reikalavimai, taip pat ieškovei iš atsakovės priteistos netesybos už darbų vėlavimą ir Sutarties nutraukimą, yra nepagrįstos. Sutartis buvo nutraukta ne dėl darbų kokybės trūkumų ar darbų vėlavimo, bet dėl vėlavimo atlikti nei Sutartimi, nei įstatymu nenumatytą veiksmą – pateikti teigiamą darbo projekto ekspertizės išvadą.

28.       Ieškovė UAB „Gevalda“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

28.1.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo eksperto išvados paneigia atsakovės skundo argumentus apie tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atsakovės sumontuotų santvarų atitiktį norminių teisės aktų reikalavimams. Atsakovės reiškiama pozicija, esą ieškovė pasirinko brangiausią atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo būdą ir todėl pati privalo prisiimti visus neigiamus padarinius, yra nepriimtina, nes atsakovė neįrodė, jog kiti būdai buvo objektyviai įgyvendinami šioje konkrečioje situacijoje.

28.2.       Norminiai aktai nesuteikia teisės rangovui vienašališkai perduoti darbus su kokybiniais trūkumais, apie kuriuos užsakovas aiškiai nurodė darbų perdavimo–priėmimo akte, kurie nėra rangovo pašalinti ir dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal tikslinę paskirtį.

28.3.       Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės pasirinkto elgesio modelio vykdant Sutartį, ir ieškovės patirtų išlaidų, pašalinant netinkamai atliktų darbų rezultatą, parengiant reikiamą projektinę dokumentaciją ir jos pagrindu iš naujo atliekant darbus. Teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo pagrindai.

28.4.       Teismas teisingai nurodė, kad atsakovės vėlavimas atlikti darbus tęsėsi ne mažiau kaip 4 mėnesius, todėl ieškovė turėjo teisę ir pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Be to, ieškovė negavo Sutartimi sulygtų darbų rezultato, todėl laikytina, kad buvo patenkinti iš esmės visi ieškinyje pareikšti materialieji reikalavimai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti šalių apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas apeliacijos ribas.

 

Dėl papildomo įrodymo (ne)priėmimo

30.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Dėl nurodytos teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

32.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

33.       Apeliantė – ieškovė UAB „Gevalda“ su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2023 m. lapkričio 23 d. Baigiamąjį darbų aktą, kuriuo remdamasi nurodo, kad darbai pagal naują (pakeičiančiąją) sutartį yra atlikti 2023 m. lapkričio mėn., o reikalavimas priteisti iš atsakovės 57 200 Eur nuostolius (juos sudaro ieškovės mokėtinos generaliniam rangovui statybvietės išlaikymo išlaidos) yra pagrįstas. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teikiamą įrodymą, todėl prašo jį priimti apeliacinės instancijos teisme.

34.       Siekiant tikslo, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Proceso eigos optimizavimui užtikrinti numatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Ieškovė Baigiamąjį darbų aktą teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, padaręs išvadą, kad jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, 2023 m. gruodžio 8 d. posėdyje atsisakė jį priimti.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, naujo įrodymo, kurio priėmimo į bylą klausimas buvo išspręstas (pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti, nurodęs, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą), teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis. Be to, ieškovė turėjo galimybę prašomų atlyginti nuostolių realumą grįsti kitais įrodymais ir šia galimybe aktyviai naudojosi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, atsisako priimti apeliantės teikiamą dokumentą, kaip naują įrodymą, nes neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

36.       2022 m. balandžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Rangos darbų sutartį (1 t., b. l. 19–21), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo Medininkų pasienio poste įrengti santvaras kelio ženklams. Vadovaujantis Sutarties 7.1.2 – 7.1.4 papunkčių sąlygomis, rangovė įsipareigojo atlikti darbus savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, darbų atlikimą pagal norminius teisės aktus ir techninius standartus; užtikrinti, kad Sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku; nedelsiant reaguoti į užsakovo pastabas dėl darbų kokybės ir per užsakovo nurodytą ar kitą technologiškai įmanomą trumpiausią terminą savo sąskaita šalinti darbų defektus, nustatytus tiek iki darbų perdavimo, tiek ir garantiniu laikotarpiu.

37.       Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl darbų vykdymo termino nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Pagal Sutarties 2.1 punktą darbų kaina – 38 700 Eur be PVM. Sutarties 3.4 punkte numatytas 90 proc. apmokėjimo avansas, kuris atsakovei buvo sumokėtas 2022 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimu (1 t., b. l. 121).

38.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai nebuvo pradėti numatytu laiku. Be to, Sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad santvarų įrengimo darbai vykdomi be tinkamai parengto darbo projekto (atsakovė su objekto projektine dokumentacija pateikė darbo projektą, tačiau jis buvo parengtas neatestuoto projektuotojo (2 t., b. l. 102–103). Tai kėlė grėsmę viso statybos proceso objekte eigai, nes be tinkamai parengto darbo projekto nebuvo galima vykdyti statybos darbų.

39.       Atsakovė ginčija aplinkybę, jog pagal Sutartį ji turėjo pareigą parengti santvarų įrengimo darbo projektą. Tokius atsakovės teiginius paneigia duomenys bylos medžiagoje. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad jos priedą Nr. 4. „Gamybiniai ir montavimo brėžiniai. Darbo projektas“ paruošia rangovas (1 t., b. l. 21). Be to, pačios atsakovės į bylą pateiktoje objekto projektinėje dokumentacijoje nurodoma, kad kartu su ja teikiamas darbo projektas (3 t., b. l. 16–78). Šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad Sutartyje buvo nustatyta, o atsakovė suprato pagal Sutarties sąlygas prisiimtą pareigą parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo projektą.

40.       Byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia ir atsakovė, kad darbo projekto (santvarų dalies) rengėjas neturėjo reikalingo atestato (1 t., b. l. 123, 125). Be to, teismo ekspertas, įvertinęs atsakovės pateiktą techninę dokumentaciją, vienareikšmiškai nurodė, kad rangovės projektinė dokumentacija nėra pakankama statybos darbams atlikti, darbo projektas netenkina tokiems projektams keliamų reikalavimų (ekspertizės akto 32, 35 psl.). Tačiau, siekdamos įgyvendinti valstybinės reikšmės objekto statybos darbų Sutartį, šalys susitarė, kad atsakovė pateiks darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizės teigiamą išvadą, tokiu būdu įrodydama, kad santvaros suprojektuotos tinkamai. Pažymėtina, kad šis atsakovės įsipareigojimas (pateikti santvarų dalies darbo projekto ekspertizės išvadą) nelaikytinas papildomu darbu, viršijančiu Sutartimi atsakovės prisiimtus įsipareigojimus. Darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizės atlikimu atsakovei buvo sudaryta galimybė pagrįsti jos parengto darbo projekto atitiktį normatyviniams teisės aktų reikalavimams.

41.       Atsakovė teisingai nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovė sustabdė darbų pagal Sutartį vykdymą (2 t., b. l. 100), tačiau, kaip išdėstyta pirmiau, darbų sustabdymas buvo nulemtas atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Po to, kai atsakovė patikino, kad bus gauti atestuoto darbo projekto vadovo parašai, ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. laiške nurodė, kad darbai turi būti atnaujinti (2 t., b. l. 112). Iš bylos medžiagos matyti, kad ir po ieškovės raginimų darbai objekte nebuvo pabaigti, darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizės išvada nepateikta, todėl ieškovė 2023 m. sausio 13 d. pretenzija pareikalavo iki 2023 m. sausio 19 d. pateikti darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizę su teigiama eksperto išvada arba parengti naujas santvaras pagal techninio projekto reikalavimus. Pretenzija atsakovė, be kita ko, buvo įspėta, kad laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį (1 t., b. l. 139–140).

42.       Kadangi atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovė 2023 m. sausio 30 d. pranešimu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės pagal Sutarties 7.3.7 papunkčio nuostatas bei pareikalavo: grąžinti sumokėtą avansą; sumokėti 15 proc. baudą nuo Sutarties kainos; išmontuoti netinkamos kokybės kelio ženklų santvaras bei atlaisvinti objektą; atlyginti nuostolius, kurių nepadengia bauda (1 t., b. l. 141).

43.       Atsakovei neįvykdžius ieškovės pateiktų reikalavimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdama šioje byloje nagrinėjamus materialiuosius reikalavimus atsakovei.

44.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti ieškovės įvykdytą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti iš ieškovės nesumokėtą kainos dalį už pagal Sutartį atliktus darbus.

45.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys išdėstytas šios nutarties 16–17 punktuose. Abi ginčo šalys apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti ar pakeisti atitinkamas teismo sprendimo dalis, kuriomis jų reikalavimai buvo visiškai ar iš dalies atmesti, prašydamos kiekvienos jų reikalavimus (išskyrus tuos, dėl kurių byla buvo nutraukta) patenkinti visiškai. Kadangi vienas iš pagrindinių šalių skunduose keliamų klausimų yra tas, ar atsakovė atliko sutartines prievoles pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių ieškovė turėjo pagrindą nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis remiantis vienašalis Sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu, pagrįstumo.

 

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo

46.       Ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš atsakovės prievolių pagal Sutartį nevykdymo. Atsakovė ginčija ieškovės įvykdytą vienašalį Sutarties nutraukimą. Atsakovės teigimu, darbus ji atliko ir pridavė laiku, 2023 m. gruodžio 13 d., todėl ieškovės įvykdytas Sutarties nutraukimas ir reikalavimas priteisti netesybas bei nuostolius laikytini neteisėtais.

47.       Sutarties privalomumo principas, apibrėžtas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina norminę taisyklę, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas.

48.       Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka apibrėžtos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali būti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

49.       CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

50.       Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau šių veiksnių svarba nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 71 punktas).

51.       Ginčo šalis siejusios Sutarties 7.3.7 papunktyje buvo nurodyta, kad užsakovas (ieškovė) turi teisę „nutraukti Sutartį dėl rangovo kaltės, apie tai raštu įspėjęs rangovą, jeigu rangovas atsilieka nuo darbų grafiko daugiau nei 7 (septynias) kalendorines dienas, naudoja netinkamas medžiagas arba kitaip iš esmės pažeidžia Sutartį, ir šio pažeidimo neištaiso per užsakovo nurodytą papildomą terminą“.

52.       Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal Sutartį užsakovė (ieškovė) galėjo vienašališkai ją nutraukti tuomet, kai: 1) rangovė atsilieka nuo darbų grafiko arba; 2) naudoja netinkamas medžiagas arba; 3) iš esmės pažeidžia Sutartį ir pažeidimo neištaiso.

53.       Vadovaujantis Sutarties 4.1 punkto nuostatomis, darbai turėjo būti pradėti 2022 m. balandžio 15 d. ir pabaigti 2022 m. rugpjūčio 15 d. Byloje nustatyta, kad kilus abejonėms dėl rangovės rengto darbo projekto tinkamumo, darbų vykdymas buvo laikinai sustabdytas (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d.). Atnaujinus darbus, rangovė įsipareigojo juos baigti iki 2022 m. gruodžio 4 d. (2 t., b. l. 149). Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų per jos pačios nurodytą terminą, ieškovė ne kartą ragino jų laikytis, o 2023 m. sausio 13 d. pretenzijoje atsakovei buvo paaiškinta, kad, nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį (1 t., b. l. 139–140).

54.       Rangovė įsipareigojimų neįvykdė bei darbų trūkumų nepašalino nei per Sutartyje nustatytą terminą, nei per jos pačios nurodytą darbų pabaigimo datą, todėl Sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 30 d.

55.       Atsakovė įrodinėja, kad darbus ji baigė 2022 m. gruodžio 13 d. Pasak jos, tą patvirtina 2023 m. vasario 9 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (1 t., b. l. 152). Be to, ieškovei 2023 m. vasario 4 d. buvo pateiktas 2023 m. sausio 3 d. datuotas Projekto dalinės ekspertizės aktas (1 t., b. l. 147–150). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad darbo projekto ekspertizės aktas buvo pateiktas jau nutraukus Sutartį (Sutartis nutraukta 2023 m. sausio 30 d., ekspertizės aktas ieškovei pateiktas 2023 m. vasario 4 d.), o atsakovės nurodytas darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo grąžintas atsakovei, detaliai nurodžius, kodėl atsisakoma priimti darbus (1 t., b. l. 152). Atsakovė neneigia nustatytų darbų trūkumų, ji nepateikė įrodymų, kad trūkumus ištaisė, todėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimas nesudaro pagrindo teigti, jog darbai pagal Sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai.

56.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Sutarties nutraukimas buvo formalus, ji nutraukta tik dėl to, kad atsakovė kelias dienas pavėlavo pateikti projekto ekspertizės aktą, nors Sutartyje tokia pareiga atsakovei nenumatyta. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau nurodyta, Sutarties sąlygos bei pačios atsakovės pareiškimai patvirtina, kad atsakovė suprato ir sutiko su tuo, jog į Sutartimi jos prisiimamų atlikti darbų sudėtį įeina ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio darbo projekto parengimas. Byloje neginčijama, kad atsakovė neparengė tinkamo darbo projekto (nesurado asmens, turinčio reikiamą kvalifikaciją, kuris pasirašytų darbo projektą), todėl šalys sutarė, jog atsakovė pateiks darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizę, kurios išvada patvirtintų atsakovės darbo projekto sprendinių atitiktį techniniam projektui (pažymėtina, kad ieškovė raštais atsakovei ne kartą akcentavo, kad tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui atsakovė turi pateikti darbo projekto (santvarų dalies) ekspertizę su teigiama eksperto išvada arba įrengti naujas santvaras pagal techninio projekto reikalavimus (1 t., b. l. 139–140). Vadinasi, tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui būtų tikęs ir pastarasis variantas, t. y. naujų santvarų įrengimas pagal techninio projekto reikalavimus, o ne tik darbo projekto sprendinių ekspertizės akto pateikimas, kaip tvirtina atsakovė.

57.       Kaip nustatyta Sutarties 7.3.7 papunktyje, užsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl rangovės kaltės, šiai iš esmės pažeidus Sutartį ir pažeidimo neištaisius.

58.       Bylos medžiaga ir teismo ekspertizės išvados pagrindžia, kad santvarų įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai. Ekspertas paaiškino, kad atsakovė sumontavo santvaras, kurios neatitinka pačios rangovės pateiktų brėžinių: santvaros sumontuotos su intarpais, nors pagal atsakovės parengtus brėžinius santvaros turėjo būti ištisinės (teismo ekspertizės akto 37, 69 psl.). Apie šį neatitikimą atsakovė buvo informuota (1 t., b. l. 128–129, 134–135), tačiau jokių veiksmų jam pašalinti nesiėmė. Taip pat paaiškėjo, kad santvaros yra netinkamai pritvirtintos. Ekspertas paaiškino, kad atsakovės projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta santvaras tvirtinti prie pagrindo panaudojant 8 inkarinius kampus ir 8 varžtus, tačiau, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad santvaros buvo tvirtinamos prie pagrindo nesilaikant projektinės dokumentacijos sprendinių: santvaros buvo pritvirtintos prie pagrindo panaudojant ne 8, o 2–3 kampus, bei 2–3 varžtus (teismo ekspertizės akto 71 psl.). Šių aplinkybių pagrindu ekspertas padarė išvadą, kad santvarų netinkamas pritvirtinimas prie pamatų yra esminis statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo trūkumas, dėl ko santvaros negali būti naudojamos pagal paskirtį (teismo ekspertizės akto 74 psl.).

59.       Teismo ekspertas vienareikšmiškai nurodė, kad pagamintos ir sumontuotos santvaros neatitiko rangovės projektinėje dokumentacijoje numatytų sprendinių, todėl, nesant asmenų, kurie prisiima atsakomybę už santvarų mechaninį atsparumą ir pastovumą, santvaros negali būti naudojamos pagal paskirtį (eksperto atsakymas į ekspertizės penktąjį ir šeštąjį klausimus – teismo ekspertizės akto 88–89 psl.).

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys pagrindžia, kad užsakovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį suteikė ir atsakovės padarytas esminis Sutarties pažeidimas, t. y. dėl netinkamai atliktų ir neištaisytų darbų trūkumų užsakovė negavo Sutartimi siekiamo rezultato (žr. teismo ekspertizės akto Nr. 23-52 išvadas – 5 t., b. l. 47).

61.       Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė laikėsi Sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, ji turėjo teisinį bei faktinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį ir dėl pirmiau aptarto esminio jos pažeidimo, ir dėl atsakovės pažeistų sutarties įvykdymo terminų. Šios išvados pagrindu konstatuojama, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti nesumokėtą darbų kainos dalį yra atmesti pagrįstai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesukuria prielaidų kitokiai teisinei išvadai, nei sprendžiamu klausimu ją padarė pirmosios instancijos teismas.

 

Dėl sutarties kainos sumažinimo bei sumokėto avanso priteisimo

62.       Pirmiau konstatuota aplinkybė, kad ieškovė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo negavo Sutarties dalyku buvusio darbų rezultato, ne tik lėmė pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės Sutartyje numatytų netesybų ir nuostolių priteisimo (dėl kurių bus pasisakyta atskirai), bet ir sudarė pagrindą užsakovei (ieškovei) imtis įstatyme nustatytų specialiųjų užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų.

63.       Specialieji užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdai apibrėžti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

64.       Ieškiniu buvo prašoma sumažinti Sutarties kainą iki 0 Eur bei priteisti avansu atsakovei sumokėtą Sutarties kainos dalį. Remiantis kasacinio teismo praktika, tai vertintina kaip reikalavimas dėl užsakovo teisių gynimo būdo pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

65.       Sutartimi sulygta darbų kaina buvo 38 700 Eur be PVM. Avansinis mokėjimas, kuris sudarė 90 proc. Sutarties kainos – 34 830 Eur, atsakovei buvo atliktas 2022 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimu (1 t., b. l. 121). Nurodęs, jog atsakovės sumontuotos santvaros neatitinka esminių statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų, nesant asmenų, kurie prisiimtų atsakomybę už sumontuotų santvarų atitikimą nurodytiems reikalavimams, teismo ekspertas pateikė išvadą, kad santvaros negali būti naudojamos pagal paskirtį (Teismo ekspertizės akto 74–75 psl.). Ši eksperto išvada pagrindžia CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį) buvimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą sumažinti Sutarties kainą iki 0 Eur bei priteisti avansu atsakovei sumokėtą Sutarties kainos dalį – 34 830 Eur.

 

Dėl reikalavimo priteisti netesybas

66.       Konstatavus, kad Sutartis buvo teisėtai nutraukta dėl atsakovės kaltės, spręstina dėl ieškovės prašymo priteisti sutartines netesybas.

67.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

68.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

69.       Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

70.       Šalys susitarė, kad, nutraukus Sutartį pagal Sutarties 7.3.7 papunkčio sąlygas, rangovei taikoma 15 proc. bauda nuo Sutarties kainos bei reikalaujama atlyginti kitus užsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Sutarties darbų kaina sudarė 46 827 Eur su PVM (Sutarties 2.3 punktas), todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 7 024 Eur sutartinių netesybų (15 proc. Sutarties kainos).

71.       Šalys taip pat susitarė taikyti rangovei sutartinę atsakomybę netesybų forma už vėlavimą atlikti darbus. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad „rangovui daugiau kaip 1 (vieną) kalendorinę dieną vėluojant pradėti ir/ar užbaigti darbus šios Sutarties nurodytais terminais, arba nepašalinant defektų per užsakovo nurodytus terminus, užsakovas turi teisę skaičiuoti po 300 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.“

72.       Pagal Sutartį darbai turėjo būti pradėti 2022 m. balandžio 15 d. ir užbaigti 2022 m. rugpjūčio 15 d. Darbai buvo laikinai sustabdyti nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. Atnaujinus darbus, rangovė įsipareigojo juos baigti iki 2022 m. gruodžio 4 d. (2022 m. lapkričio 30 d. elektroninis laiškas – 2 t., b. l. 149). Nustatyta, kad rangovė darbų tinkamai neatliko (kaip jau nurodyta, santvaros negali būti naudojamos pagal paskirtį), todėl Sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 30 d. Vėlavimas nuo atsakovės nurodytos darbų atlikimo datos (2022 m. gruodžio 4 d.) iki Sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 30 d.) sudaro 56 dienas, todėl laikytinas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16 800 Eur (56 dienos x 300 Eur) netesybų už vėlavimą tinkamai atlikti darbus.

73.       Atsakovė teigia, kad ieškovė buvo pratęsusi darbų atlikimo terminą iki 2023 m. sausio 19 d., todėl jos reikalavimas taikyti netesybas nuo 2022 m. gruodžio 4 d. laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 8.5 punkte nustatyta, jog bet kokie Sutarties pakeitimai galioja tik juos sudarius raštu ir abiem šalims tinkamai patvirtinus. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad šalys Sutartyje nustatyta tvarka ir būdu susitarė dėl joje nustatytų darbų atlikimo terminų pratęsimo, nepateikta. Antra, Sutartis apibrėžė konkrečią darbų atlikimo datą (darbai turėjo būti pabaigti 2022 m. rugpjūčio 15 d.) bei nustatė sąlygą, kad rangovui daugiau kaip 1 (vieną) kalendorinę dieną vėluojant užbaigti darbus, užsakovas turi teisę skaičiuoti po 300 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (Sutarties 5.1 punktas). Byloje neginčijama, kad darbai nustatytu terminu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d., nebuvo baigti, todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, jog formaliai ieškovė netesybas galėjo skaičiuoti jau nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., tačiau, atsižvelgus į tai, kad darbai buvo laikinai sustabdyti (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d.), o atnaujinus jų vykdymą, atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2022 m. gruodžio 4 d. (2 t., b. l. 149), pripažįstamas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės netesybas už 56 dienas, skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. sausio 30 d. (Sutarties nutraukimo).

74.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo, iš viso – 23 824 Eur (7 024 Eur bauda už Sutarties nutraukimą ir 16 800 Eur netesybos už vėlavimą atlikti darbus), yra pagrįstas.

 

Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

75.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro: 1) netinkamai sumontuotų santvarų išmontavimo darbų išlaidos (įskaitant netinkamai įrengtų pamatų demontavimo darbus) – 10 198,78 Eur su PVM; 2) 108 291,44 Eur naujų santvarų įrengimo pasitelkus kitus rangovus arba savo jėgomis kaštai, iš kurių: a) naujo darbo projekto (santvarų dalies) parengimo kaina – 15 000 Eur be PVM; b) naujų pamatų (polių) darbo projekto parengimo ir pamatų įrengimo kaštai – 38 800 Eur be PVM; c) naujų santvarų įsigijimo kaštai – 44 982,94 Eur be PVM; d) naujų santvarų įrengimo kaštai (darbo jėga, transportas ir mechanizmai) – 9 508,50 Eur; 3) ieškovės prievolė generaliniam rangovui sumokėti 57 200 Eur žalos atlyginimą dėl atsakovės laiku neatliktų darbų.

76.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad be reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 78 punktas). Šioje nutartyje pirmiau išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu pripažintina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas bei kaltė yra įrodyti, todėl byloje sprendžiama tik dėl ieškovės prašomų atlyginti nuostolių fakto ir dydžio bei nuostolių ryšio su atsakovės veiksmais egzistavimo.

77.       Pažymėtina, kad, teismo ekspertui nustačius, jog atsakovės įrengtų santvarų mechaninis atsparumas ir pastovumas buvo nepakankami, skaičiuojant santvarų įrengimo trūkumų pašalinimo darbų kaštus buvo remtasi kainomis, numatančiomis darbo projekto parengimą ir faktiškai įrengtų santvarų demontavimo bei naujų santvarų įrengimo darbų kainas (teismo ekspertizės akto 74–77 psl.).

78.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog yra patyrusi 10 198,78 Eur su PVM santvarų išmontavimo išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Atsakovė įrodinėjo, kad priteista atlyginti santvarų išmontavimo darbų kaina yra pernelyg didelė. Pasak atsakovės, teismo ekspertas šių darbų kainą įvertino 1 015,69 Eur su PVM (ekspertizės akto 78 psl.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ekspertas į santvarų demontavimo darbų kainą neįskaičiavo santvarų pamatų išardymo kaštų (teismo ekspertizės akto 78 psl., Lokalinė sąmata). Pažymėtina, jog tinkamo santvarų dalies darbo projekto atsakovė neparengė (neatsirado kvalifikuotų ir atestuotų asmenų, kurie sutiktų patvirtinti atsakovės rengtų projektinių sprendinių atitikimą norminiams teisės aktams ir techniniam projektui (5 t., b. l. 135)), todėl, siekiant užbaigti statybos darbus, ieškovei reikėjo ne tik demontuoti pačias santvaras, bet ir jų pamatus, kadangi kitas rangovas be darbo projekto nebūtų sutikęs tęsti darbus.

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė faktiškai patyrė 10 198,78 Eur su PVM santvarų išmontavimo (įskaitant netinkamai įrengtų pamatų demontavimo darbus) išlaidas (1 t., b. l. 201–203), kurios buvo būtinos siekiant tinkamai atlikti darbus statybos objekte. Pripažintina, kad teismas pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės atlyginti 10 198,78 Eur su PVM santvarų (su pamatais) demontavimo išlaidų atlyginimą.

80.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 23-PS-SUBPS-0072-S86 su UAB „Conres LT“, kuriuo susitarė, kad ši parengs kelio santvarų darbo projektą už 15 000 Eur be PVM (1 t., b. l. 200; 6 t., b. l. 23–24). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovės prašomos atlyginti naujo darbo projekto (santvarų dalies) parengimo išlaidos yra pagrįstos, konstatavo, kad projekto parengimo kaina yra per didelė. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, vertino, kad aptariamo darbo kainą sudaro 1 182,94 Eur su PVM (5 t., b. l. 136).

81.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo ekspertizės aktą, nustatė, kad teismas padarė klaidą, lėmusią neteisingą išvadą sprendžiant dėl už darbo projekto parengimą priteistino išlaidų atlyginimo. Ekspertas aiškino, kad tyrimo metu trūkumų šalinimo kaina nustatoma vadovaujantis viešojoje įstaigoje Statybos sektoriaus vystymo agentūroje įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ parengtomis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis bei programine įranga SĄMATA. Nustatant darbo projekto parengimo išlaidų kaštus taip pat buvo remtasi UAB „Sistela“ teikiamomis kainodaros statyboje rekomendacijomis. Pagal UAB „Sistela“ parengtų Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (toliau – Normatyvai) 3 punktą projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos apskaičiuojamos nuo sklypo paruošimo, statinių ir jų dalių įrengimo kainos. Pasak eksperto, kadangi tiriamuoju atveju objektas (kelias) yra rekonstruojamas, naujų santvarų įrengimo darbų kaina patenka į kategoriją iki 0,145 mln. Eur., todėl rekomenduojama projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kainos dalis nuo statybos darbų kainos būtų 10 proc. (Normatyvų 3.2 punktas). Atsižvelgiant į nustatytą naujų santvarų įrengimo darbų kainą (84 495,67 Eur su PVM), tai būtų apie 8 449,57 Eur su PVM. Ekspertas nurodė, kad iš šios sumos projektavimo darbams turėtų tekti 14 proc. arba apie 1 182,94 Eur su PVM (teismo ekspertizės akto 76, 80 psl.).

82.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Normatyvų 3.3 punkte nurodytas statinių projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų išlaidų paskirstymas pagal paskirtį, kur: 7 proc. tenka projekto ekspertizei; 14 proc. – statybos techninei priežiūrai, o 72 procentai – projektavimo darbams (tyrinėjimams, projektavimo sąlygų gavimui bei projekto parengimui). Byloje keliamas klausimas dėl išlaidų, patirtų už darbo projekto (santvarų dalies) parengimą, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apskaičiuojant projektavimo darbų, t. y. darbo projekto parengimo išlaidas, yra pagrindas pripažinti, kad jos sudaro ne 14 proc., bet 72 proc. projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų išlaidų (kaip nustatyta Normatyvų 3.3 punkte). Nagrinėjamu atveju tokios išlaidos sudarytų 6 083,69 Eur su PVM (72 proc. nuo 8 449,57 Eur, t. y. nuo 10 proc. nuo statinių statybos kainos). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas išlaidų už darbo projekto (santvarų dalies) parengimą atlyginimas, pakeistina, nustatant jog už darbo projekto (santvarų dalies) parengimą ieškovei iš atsakovės priteistinas 6 083,69 Eur išlaidų atlyginimas.

83.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro kitų pasitelktų rangovų atliktų santvarų ir jų pamatų įrengimo darbų pabrangimas. Ieškovė nurodė, kad dėl naujų polinių pamatų darbo projekto parengimo ir pamatų įrengimo patyrė 38 800,00 Eur be PVM išlaidas, dėl naujų santvarų įsigijimo turėjo 44 982,94 Eur išlaidas, iš viso – 83 782,94 Eur. Taip pat ieškovė patyrė 9 508,50 Eur nuostolius, susijusius su kaštais atliekant naujų santvarų montavimo darbus.

84.       Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad yra visos būtinos sąlygos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, tačiau, teismo vertinimu, naujos sutartys žymiai skiriasi nuo pirminės (su atsakove sudarytos) sutarties, todėl ieškovės nurodytų nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp sutarčių kainų (teismo sprendime nurodytas 93 291,44 Eur suma), atlyginimo teismas nepriteisė.

85.       Sprendžiant dėl aptariamos rūšies nuostolių priteisimo, teisėjų kolegija pirmiausia išskiria aplinkybę, kad 9 508,50 Eur nuostolius, susijusius su naujų santvarų montavimo darbais, ieškovė prašė priteisti ne kaip kitų rangovų atliktų darbų kainų skirtumą (pakeičiančioji sutartis), bet kaip pačios ieškovės atliktų darbų sąnaudų kompensavimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad po to, kai buvo nutraukta Sutartis su atsakove ir sudarytos sutartys su kitais rangovais, naujų santvarų montavimo darbai nebuvo perkami, o šiuos darbus atliko pati ieškovė. Ieškovės 2023 m. spalio 19 d. pažyma (6 t., b. l. 47) patvirtina, kad, įrengdama (montuodama) naujas santvaras, ieškovė turėjo 9 508,50 Eur išlaidų (darbo jėga, transportas ir mechanizmai). Kadangi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, šios išlaidos buvo būtinos, teisėjų kolegijos vertinimu, jų, kaip ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių, atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės.

86.       Spręsdama dėl ieškovės prašymo atlyginti kitus nuostolius už 83 782 Eur (naujų polinių pamatų darbo projekto parengimo ir pamatų įrengimo išlaidos – 38 800,00 Eur be PVM bei naujų santvarų įsigijimo išlaidos – 44 982,94 Eur), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei nuostolių, kaip skirtumo tarp sutarčių kainų, atlyginimas nepriteistinas. Analizuojamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės sudarytos sutartys su kitais rangovais ar tiekėjais gali būti kriterijumi nustatant tiesioginius nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo ir atsakovės neatliktų (netinkamai atliktų) rangos darbų. Tokia išvada daroma todėl, kad sutartys su kitais kontrahentais buvo sudarytos esmingai skirtingomis sąlygomis, tad rizika dėl tokių sąlygų prisiėmimo tenka ieškovei.

87.       CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Šiuo atveju ieškovė, nutraukusi su atsakove sudarytą Sutartį, sudarė pirkimo−pardavimo sutartį dėl naujų santvarų įsigijimo (6 t., b. l. 25–36) bei rangos sutartį su UAB „Vilniaus rentinys”, kurių pagrindu buvo atlikti su atsakove sudarytoje Sutartyje numatyti atlikti darbai (6 t., b. l. 37–46). Ieškovė įrodinėja, kad šios sutartys buvo sudarytos siekiant pradinės Sutarties, kuri buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, įvykdymo rezultato. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės esminio Sutarties pažeidimo, lėmusio poreikį sudaryti pakeičiančiąsias sutartis, ieškovė patyrė nuostolius, kurių atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu.

88.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nuostolius sudaro kreditoriaus turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl sutarties netinkamo įvykdymo, taip pat jo negautos pajamos dėl skolininko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1dalis). Tiesioginius nuostolius, kilusius dėl sutarties pažeidimo, kreditorius gali įrodinėti ir kainų skirtumu tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties. CK 6.258 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių ir netesybų nustatymą, 5 dalyje numatyta, kad, jei šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

89.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius.

90.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

91.       Be nurodytų sąlygų, kasacinis teismas yra išskyręs dar vieną esminį kriterijų, kurį turi atitikti pakeičiančioji sutartis, – protingumo kriterijų. Protingumo kriterijus reiškia, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

92.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, jog pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją.

93.       Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 34 punktas).

94.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad naujos sutartys žymiai skyrėsi nuo su atsakove sudarytos (pirminės) Sutarties, nusprendė ieškovei nuostolių, sudarančių skirtumą tarp sutarčių kainų, nepriteisti. Skundžiamo sprendimo 67 punkte pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pirminės Sutarties ir pakeičiančiųjų sutarčių skirtumus; nėra ginčo dėl to, kad tokie skirtumai egzistavo ir jie buvo esminiai. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimą tik dėl to, kodėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad egzistuoja sąlygos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą, nustatydamas ieškovei priteistinų šios rūšies nuostolių faktą ir dydį, nesivadovavo teismo eksperto išvada, šiam atsakius, kiek kainuotų naujų santvarų įrengimas.

95.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pasirinko ginti savo teises prašymu atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Pasirinkus tokį pažeistų teisių gynimo būdą, būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 28 punktas). Prašymą priteisti iš atsakovės 83 782 Eur nuostolius ieškovė grindė faktu, kad buvo sudarytos naujos, pirminę Sutartį pakeičiančios, sutartys. Teismui nustačius, kad pakeičiančiosios sutartys, dėl esminio jų skirtumo lyginant su pirmine Sutartimi, negali būti laikomos tinkamu įrodymu vertinant ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius, ieškovei kitais įrodymais 83 782 Eur nuostolių fakto neįrodinėjant, nebuvo pagrindo nuostolių atlyginimą priteisti remiantis teismo eksperto išvadomis. Be to, ieškovės išskirtos eksperto išvados dėl naujų santvarų įrengimo galimos kainos buvo padarytos įvertinus į bylą pateiktas UAB „Vilniaus rentinys“ ir UAB „Uostamiesčio projektas“ statinio konstrukcijų darbo projekto dalis, kurių pagrindu ir buvo sudarytos pakeičiančiosios sutartys (teismo ekspertizės akto 79 psl.), kurios, kaip jau minėta, iš esmės skyrėsi nuo pirminės Sutarties, dėl to nelaikytinos tinkamu įrodymu nuostoliams, įrodinėjamiems CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, priteisti.

96.       Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti generaliniam rangovui mokėtiną 57 200 Eur sumą, kaip ieškovės tiesioginius nuostolius. Nurodė, kad generalinis rangovas pareikalavo, jog ieškovė padengtų generalinio rangovo patirtas papildomas statybvietės išlaidas. Ieškovės mokėtina generaliniam rangovui suma susidarė dėl laiku nebaigtų darbų, dėl šios priežasties generalinis rangovas patyrė papildomas išlaidas statybvietės apsaugai, aptvarų nuomai, elektrai, biotualetų nuomai bei priežiūrai) (4 t., b. l. 17–18). Ieškovės aiškinimu, generalinio rangovo reikalaujami atlyginti nuostoliai susidarė išimtinai dėl atsakovės laiku neatliktų darbų (buvo vėluojama atlikti santvarų įrengimo darbus, be to, darbai buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovės įrengtos santvaros nebuvo tinkamos naudoti), todėl iš atsakovės turi būti priteisti 57 200 Eur, t. y. suma, kurią ieškovė turės sumokėti generaliniam rangovui.

97.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilo ieškovės pareiga mokėti 57 200 Eur, ši mokėtina suma laikytina ieškovė nuostoliais.

98.       Atsakovė nesutinka su tokia teismo išvada, teigdama, kad 57 200 Eur iš jos priteisti nepagrįstai, nes ieškovė nepagrindė patirtų išlaidų realumo. Atsakovė akcentuoja, kad į bylą pateikta tik generalinio rangovo išrašyta sąskaita faktūra, apie kurios apmokėjimą nėra duomenų.

99.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį bei realumą privalo įrodyti ieškovas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, 57 200 Eur dydžio nuostolių realumą ieškovė grindė generalinio rangovo reikalavimu sumokėti netesybas už vėlavimą atlikti darbus. Nors nėra duomenų apie generalinio rangovo pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimą, tačiau tik savaime nepaneigia nuostolių realumo, nes juridiniai asmenys gali susitarti dėl kitokio sąskaitos apmokėjimo būdo (pavyzdžiui, įskaitant priešpriešinius reikalavimus, kas ir buvo iš dalies padaryta), be to, ieškovė aptariamą prievolę generaliniam rangovui galės ir turės įvykdyti, gavusi apmokėjimą iš atsakovės. Sprendžiant dėl nuostolių realumo, svarbu tai, kad dėl vėlavimo baigti darbus ieškovei atsirado prievolė sumokėti netesybas generaliniam rangovui. Byloje akcentuota, kad ieškovė, ragindama atsakovę laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ne kartą informavo apie tai, kad, uždelsus atlikti darbus, generalinis rangovas taikys netesybas. Be to, teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažinta, kad ieškovės prašomus atlyginti nuostolius nulėmė atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas, kuris yra tiesioginė ieškovės patirtų nuostolių priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės pareigą atlyginti ieškovei 57 200 Eur nuostolius.

100.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus sprendžiant dėl ieškovei priteistinų nuostolių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas nuostolių atlyginimas sudaro iš viso 82 990,97 Eur (10 198,78 Eur pamatų ir santvarų demontavimo išlaidos + 6 083,69 Eur už darbo projekto (santvarų dalies) parengimą + 9 508,50 Eur santvarų montavimo darbai + 57 200 Eur ieškovės mokėtina generaliniam rangovui suma). Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog išardžiusi atsakovės sumontuotas santvaras, ieškovė jų metalinių konstrukcijų dalis realizavo kaip metalo laužą ir gavo 1 180,90 Eur pajamų, kuriomis mažintinas pirmiau nurodytas iškovei priteistinas nuostolių atlyginimas.

101.       Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei priteistinas nuostolių atlyginimas – 81 810,07 Eur viršija priteistinas netesybas – 23 824 Eur (nutarties 74 punktas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netesybos turi būti įskaitomos į nuostolių atlyginimą ir atskirai nepriteisiamos.

102.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu netesybų įskaitymu į nuostolius, teigdama, kad ji prašė priteisti netesybas dviem skirtingais pagrindais: dėl vėlavimo atlikti darbus ir dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovės vertinimu, reikalavimas priteisti netesybas už vėlavimą atlikti darbus yra savarankiškas reikalavimas, kurį teismas nepagrįstai priskyrė prie reikalavimo dėl nuostolių.

103.       Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, nes jie neatitinka pačios ieškovės teisinei pozicijai byloje bei prieštarauja Sutarties sąlygoms. Patikslintame ieškinyje ieškovė tiek reikalaudama 16 800 Eur netesybas dėl vėlavimo įvykdyti Sutartį, tiek reikalaudama 7 024 Eur netesybas dėl Sutarties nutraukimo, jas laikė minimaliais sutartiniais nuostoliais. Be to, Sutarties 5.1 punkte dėl netesybų už vėlavimą atlikti darbus, nustatyta, kad rangovė atlygina užsakovei visus padarytus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Ieškovės argumentai, kad netesybos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą patenka į CK 6.73 straipsnio 1 dalies išimtį, dėl to turėjo būti priteistos, grindžiami šios teisės normos aiškinimu, taikytinu tuo atveju, kai ginčo šalys buvo susitarusios ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų.

104.       Ginčo šalys buvo susitarusios dėl netesybų, todėl vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies normomis, kurios įtvirtina, kad, pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas pagrįstai įskaitė į nuostolių atlyginimą (reikalavimas atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą žalą apima reikalavimą priteisti netesybas, kaip minimalius nuostolius pagal Sutartį).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

105.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, ir nurodyti, kad, remiantis Mokėjimų įstatymo nuostatomis, priteistinos 10 proc. dydžio procesinės palūkanos.

106.       Nustatyta, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį.

107.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

108.       Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti pagal komercinį sandorį. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė Sutartį, dėl ko jai kilo pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, sumokėti netesybas bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nepagrįstai netaikė Mokėjimų įstatyme nustatyto procesinių palūkanų dydžio.

109.       Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

110.       Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 2 d.) (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2023 m. sausio 1 d. Iš Europos centrinio banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma yra 2 procentai, todėl procesinių palūkanų dydis, jį padidinus aštuoniais procentiniais punktais, būtų 10 proc.

111.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti Mokėjimų įstatymo nustatytą procesinių palūkanų dydį, o atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 8 proc. dydžio procesinės palūkanas keistina, nustatant, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl procesinės bylos baigties

112.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ginčo šalių Sutartis buvo vienašališkai nutraukta pagrįstai ir teisėtai dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo, nulėmusio, kad darbų pagal sutartį rezultatas – santvaros kelio ženklams – negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl Sutarties darbų kainos sumažinimo iki 0 Eur ir priteisė ieškovei iš atsakovės sumokėtą avansą (34 830 Eur). Šios aplinkybės įgalino konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistavimą konstatavimą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje įrodytos visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei taikyti, teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą.

113.       Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinų nuostolių atlyginimo dydį, netinkamai vertino kai kurias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei ieškovės reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, sprendimas iš dalies pakeičiamas dėl ieškovei priteistinos nuostolių sumos, priteisiant didesnį nuostolių atlyginimą – 81 810,07 Eur (žr. nutarties 100–101 punktus).

114.       Be to, pakeistina sprendimo dalis, kuria nustatytas ieškovei priteistinų procesinių palūkanų dydis, nustatant, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

115.       Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliekamas nepakeistos, nes apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jas naikinti ar keisti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo

116.       Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytos ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinės išraiškos. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteisiamas nuostolių atlyginimas, atitinkamai keičiamas ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tad dėl ieškovės skunde pateiktų argumentų bus žemiau pasisakoma apeliacinės instancijos teismui išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

117.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą tame teisme, sudarė: ieškovės – 24 596,84 Eur (21 816,84 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, 2 297 Eur žyminis mokestis už pradinį ieškinį ir 483 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį), o atsakovės – 21 946,10 Eur (21 785,10 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 161 Eur žyminis mokestis už priešieškinį).

118.       Pirmosios instancijos teisme šalys taip pat patyrė po 5 142,50 Eur išlaidų, apmokėdamos už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą.

119.       Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad šalių prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatams už suteiktas teisines paslaugas) neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

120.       Kadangi bylos šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir pagrįstomis pripažintų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija, paskirstydama šalių bylinėjimosi išlaidas, vadovaujasi teismo nustatytu šių išlaidų dydžiu.

121.       Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad patenkinta 49 proc. ieškinio reikalavimų (ieškovė prašė priteisti 247 759 Eur, priteisiama – 116 640,07 Eur; netenkinto atsakovės priešieškinio reikalavimų mastas – 3 800,70 Eur) Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, skaičiuojant ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, laikytis pozicijos, jog ieškinio suma buvo apibrėžta pradiniame ieškinyje ir sudarė 247 759 Eur. Be to, akcentuotina, kad nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ji apskaičiuojama nuo bendros ieškinio sumos, o ne nuo pareikštų reikalavimų skaičiaus.

122.       Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovei atlygintina 49 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, teisinės pagalbos išlaidų ir už teismo ekspertizę sumokėtos sumos, t. y. 14 572,28 Eur (10 690,25 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas; 1 362,20 Eur žyminis mokestis bei 2 519,83 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos). Atsakovei atlygintina 51 proc. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės pareikštais reikalavimais, t. y. 9 740,44 Eur teisinės pagalbos išlaidų (įvertinus atsakovės 2023 m. gruodžio 8 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytas sumas, susijusias su jai pareikšto ieškinio nagrinėjimu) ir 2 622,67 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų.

123.       Apibendrinant nurodoma, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos atlyginti 14 572,28 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 12 363,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus šalims priteistinų išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 209,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

124.       Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už apeliacinius skundus ieškovė sumokėjo 1 486 Eur, o atsakovė – 1 837 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo priteisti 4 840 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 2 420 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą). Atsakovė prašo atlyginti 7 199,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas (4 150,30 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 3 049,20 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą).

125.       Įvertinus šalių prašomų atlyginti teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų dydį, nustatyta, kad atsakovės prašomos atlyginti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už tokio procesinio dokumento parengimą. Atsižvelgdama į tai ir nenustačiusi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomenduojamą užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija nutaria atsakovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažinti iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas – 2 623,66 Eur.

126.       Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei už apeliacinio skundo parengimą patirtos išlaidos, neatlyginamos. Ieškovei atlygintina 100 proc. už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patirtų išlaidų – 2 420 Eur.

127.       Apeliacinės instancijos teismas patenkina 17 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų (apeliaciniu skundu buvo prašoma papildomai priteisti 84 027,60 Eur, o priteisiama – 14 409,75 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 253 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis bei 411,40 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovei atlygintina 2 177,64 Eur, t. y. 83 proc. išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

128.       Apibendrinus nustatoma, kad ieškovei iš atsakovės priteistina atlyginti 3 084,40 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 2 177,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šalims priteistinų išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 906,76 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ priteistų nuostolių atlyginimo bei procesinių palūkanų dydžio ir sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą  išdėstyti taip:

“Sumažinti darbų pagal 2022 m. balandžio 7 d. Rangos darbų sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“, juridinio asmens kodas 134282073, kainą iki 0 Eur ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“, juridinio asmens kodas 134282073, 34 830 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų) sumokėtą avansą, 81 810,07 Eur (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų ir 7 centus) nuostolių atlyginimą, 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 116 640,07 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bipa“ priteistų bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“, juridinio asmens kodas 134282073, 2 209,17 Eur (du tūkstančius du šimtus devynis eurus ir 17 centų) bylinėjimosi išlaidas.“

 

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bipa“, juridinio asmens kodas 134282073, 906,76 Eur (devynis šimtus šešis eurus ir 76 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

 

Teisėjai                                                                                     Vilija Mikuckienė

 

            Gintaras Pečiulis

 

 Žilvinas Terebeiza