Civilinė byla Nr. e2A-536-796/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02750-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

 

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Studija 33“.

 

        Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

        I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA‑30-190723-00026; panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD‑30‑190724-00028; panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, Nr. PNSSP‑30-190725-00026, Nr. PNSSP-30-190725-00027.

2.       Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su valstybės įmone (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), kapitalinį remontą. Sandėlio kapitalinis remontas yra vykdomas pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą (toliau – ir Projektas), jam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPSP‑31‑160819-00131. Kadangi ieškovės įsipareigojimai dėl krovos ir kitų darbų turi būti vykdomi ir Sandėlio kapitalinio remonto metu, Projekte buvo sprendžiamas klausimas dėl Sandėlyje (pastate) esančių sandėlių atlaisvinimo nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, nes kapitalinis remonto vykdymas galimas tik atlaisvinus patalpas. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią sandėliuojamos medžiagos / produktai, reaguojantys į lietų ar kitokius kritulius bei saulės poveikį, iš Sandėlio bus perkelti į laikinas palapines, kurios apsaugotų nuo atmosferos poveikio. Remiantis Projektu, žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikštelės), pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, jose Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiu sandėliuojami grūdai. Ieškovė pagal Projekto rengimo metu egzistavusias aplinkybes Sandėlio remonto darbus planavo atlikti per dvejus metus. Vėliau dėl ieškovės suplanuotų teritorijos vystymo pokyčių ieškovė 2018 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama, kad ši neprieštarautų vadovaujantis Projektu ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniu pritarimu įrengtų laikinų palapinių tolesnei eksploatacijai iki 2025 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. (4.39.)‑R2‑2222 sutiko, jog ieškovė toliau iki 2025 m. eksploatuotų įrengtas palapines.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. ji gavo 2019 m. liepos 23 d. Inspekcijos surašytus savavališkos statybos aktus, juose nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė neva savavališkai vykdė ypatingųjų statinių – sandėlių – statybos darbus. Ieškovės vertinimu, šių aktų pagrindu pateikti 2019 m. liepos 24 d. privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų ir 2019 m. liepos 25 d. privalomieji nurodymai pašalinti statybos padarinius yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini. Ieškovė pažymėjo, kad palapinės buvo įrengtos vadovaujantis Sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavus 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o įrengė palapines kaip laikinus įrenginius grūdams saugoti per Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpį pagal Projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl savavališkos statybos aktai yra nepagrįsti ir neteisėti.

4.       Ieškovės teigimu, Inspekcija, netyrusi palapinių savybių ir neįvertinusi visos ieškovės turimos dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovė turėjo teisę įrengti ir vėliau eksploatuoti palapines, konstatavo, jog palapinės yra ypatingieji statiniai, kuriems privalomas statinio statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie patvirtina, jog palapinės yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ir – Statybos įstatymas) netaikomas. Palapinių techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose yra nurodyta, jog palapinės – tai karkasiniai inžineriniai gaminiai iš metalo konstrukcijų, apdengti tentine danga. Kadangi palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, tai yra nesunkiai išmontuojamos, ir palapinės neturi pamato, jos gali būti nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės perkeliamos į kitą vietą. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į aptartas palapinių savybes, jos yra priskiriamos kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali būti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos 23 straipsnio 1 dalį). Ieškovės vertinimu, Inspekcija nepagrįstai pripažino palapines statiniais, neatsižvelgė į technines palapinių, kaip surenkamųjų kilnojamųjų objektų, charakteristikas, dokumentus, kurių pagrindu palapinės sumontuotos ir yra eksploatuojamos, ir dėl to surašė neteisėtus ir nepagrįstus palapinių savavališkos statybos aktus. Nepagrįstai konstatavusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija neteisėtai ir nepagrįstai 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. liepos 25 d. surašė privalomuosius nurodymus. Ieškovės teigimu, Inspekcija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo surašyti ginčijamus privalomuosius nurodymus, kadangi palapinės nėra statiniai ir ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o palapinės, kaip kilnojamieji daiktai, yra laikinai sumontuotos Sandėlio remonto tikslais, ieškovė turi teisę šias palapines eksploatuoti iki 2025 m.

5.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovė nurodė, kad Sandėlio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje laikinų palapinių įrengimas yra numatytas tik kaip ūkinės veiklos (kraunamos produkcijos sandėliavimo veiklos) kapitališkai remontuojamame statinyje sustabdymo sąlyga, aprašant, kur bus laikomos remontuojamame statinyje esančios medžiagos ir produkcija, tačiau laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatomi, pateikiama tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija toje pačioje pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotame rašytiniame pritarime nurodyti tik kapitališkai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai – visa tai, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad statinio (Sandėlio) projekte palapinės, kaip statiniai, nesuprojektuotos ir statybą leidžiantis dokumentas jų statybai neišduotas. Statinio projekte, be bendro pobūdžio informacijos, daugiau nėra jokių techninių charakteristikų, skaičiavimų, konstrukcinės, architektūrinės ir kitų statinio projekto dalių, kuriose būtų aprašomi ir grafiškai pateikiami pagrindiniai palapinių duomenys. Statinio (Sandėlio) projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje numatyta tik statinio požymių neturinčių palapinių įrengimo galimybė, nenustatant palapinių – statinių – statybos sąlygų.

6.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad priskiriant objektą statiniui yra teisiškai reikšmingos trys aplinkybės: objektas yra nekilnojamasis daiktas; turi laikančiąsias konstrukcijas; laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Įvertinus techniniuose pasuose pateiktus duomenis matyti, kad palapinių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje atliekant statybos darbus ir norint perkelti į kitą vietą jas būtina išardyti. Palapines išardžius, būtų prarasta jų paskirtis (sandėliavimo), liktų atskiros konstrukcijos ir detalės (gelžbetonio plokštės, kolonos, metalo konstrukcijų rėmai, sriegti strypai, veržlės, tvirtinimo juostos ir kt.), išardytų palapinių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, jos turėtų būti montuojamos iš naujo. Tokioms palapinėms montuoti reikalingos didelės sąnaudos, todėl išardytų palapinių dalių vertė būtų mažesnė nei jau sumontuotų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tokios konstrukcijos sandėliams (4 320 kv. m ir 4 080 kv. m užstatymo ploto) pritvirtinti reikalingas tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės). Esant šiuolaikinėms technologijoms nėra būtina įrengti įprastus betoninius pamatus – statinių tvirta sąsaja su žeme gali būti užtikrinama įvairiais būdais, šiuo konkrečiu atveju sandėlių tvirtinimas atliktas varžtinėmis jungtimis prie iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių pagrindu pastatytos aikštelės, ji yra kaip specialus pagrindas sandėliavimo paskirties statiniams ir užtikrina patvarų statinių sąlytį su žeme. Atsakovės vertinimu, ginčo sandėliai (palapinės) turi būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavališkumo ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Ieškovei įsigijus UAB ,,Tilta“ pagamintas konstrukcijas ir medžiagas bei atlikus papildomus veiksmus (sandėlių statybos darbus, dėl kurių sandėliai buvo tvirtai sujungti su žeme) buvo sukurti nauji nekilnojamieji daiktai – sandėliai.

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismo sprendimo motyvai:

8.1.                      Teismas nustatė, kad Sandėlio remonto projekte laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatyti, pateikta tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. išduotame rašytiniame pritarime nurodyti tik kapitališkai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai. Pažymėta, kad teismo posėdžio metu UAB ,,Studija 33“ vadovas paaiškino, kad įmonė parengė tik Sandėlio remonto projektą, pačių palapinių projekte nedalyvavo. Teismo vertinimu, tiek ištirti rašytiniai įrodymai, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė turėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pritarimą eksploatuoti laikinai pastatytas palapines iki 2025 metų.

8.2.                      Teismas dėl ieškovės atstovo pozicijos, kad, priimdamas sprendimą, teismas privalo vadovautis teismo eksperto D. K., kuris turi specialių žinių, išvada, jog ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, pažymėjo, jog teismo ekspertizės išvada teismui nėra privaloma ir yra vienas iš įrodymų, taip pat sutiko su atsakovės argumentu, jog ginčo objektų teisinę kvalifikaciją turi atlikti teismas. Pažymėta, kad, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, buvo paskirta teismo ekspertizė, gavęs 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktą, teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įvertino visus įrodymus byloje.

8.3.                      Teismas įvertino L. U. specialisto išvadoje, teismo nutartimi paskirtos teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės išvadoje, S. M. konsultacinėje išvadoje ir teismo paskirtoje pakartotinėje ekspertizėje teismo eksperto D. K. duotoje išvadoje pateiktus duomenis. Teismas, visų pirma, sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad yra pagrindas abejoti teismo eksperto D. K. kvalifikacija, nes teismui pateiktoje ekspertizės išvadoje teismo ekspertas vadovaujasi ne visais tiriamų objektų įrengimo metu galiojusiais teisės aktais, nors nurodo, kad tiriamieji objektai įrengti 2016 metais ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas tendencingai nurodo, jog tyrimo objektas (ekspertizės akto 5 lapas) – 2016 metais sumontuotos „trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose statybos darbų laikotarpiu sandėliuojami grūdai“. 2022 m. balandžio 6 d. teismo nutartyje, kuria paskirta nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė, tokios sąvokos apie ginčo objektus nėra. Teismas taip pat įvertino, kad teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte nepasisakė dėl to, jog pagal gamintojo instrukcijas-techninius pasus, yra būtinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokštės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamą papildomą plokštę, bendras betono storis – 280 mm.

8.4.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į teismo eksperto D. K. ekspertizės metu darytas nuotraukas (21 pav., ekspertizės 24 lapas) ir prašė palyginti su Inspekcijos tyrimo metu darytomis nuotraukomis, kuriose matosi aplink ginčo objektą papildoma plokščių eilė, ir pateikė teismui prašymą nuvykti ginčo objektų apžiūrai, kad būtų galima įsitikinti, jog tokia papildoma plokščių eilė yra apie visus ginčo objektus. Teismas tenkino atsakovės prašymą ir atliko objektų apžiūrą. Kadangi ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikštelės), įrengtos pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įpareigojo ieškovę pagrįsti šią aplinkybę, pateikiant papildomus įrodymus – dangos (aikštelių) projektus. Įvertina, kad nei objektų apžiūros metu, nei teismo posėdžio metu ieškovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, jog ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami  lankstais prie gelžbetonio2x14 cm storio plokščių inkarais. Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateiktas     2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad nėra papildomos atraminės plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos. Padaryta išvada, kad E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto išvadose pagrįstai nurodyta, jog sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindą iš gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas), gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali būti naudojama be kažkurios dalies ir negali būti perkeliama vientisa. Taip pat teismas sutiko su teismo eksperto E. L. išvada, kad tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo.

8.5.                      Teismas nepagrįstais laikė ieškovės atstovų argumentus, kad paaukštinimai reikalingi nuotekoms, nes ieškovės atstovai patys patvirtino, jog teritorijoje vandeniui nutekėti yra inžineriniai tinklai. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad šie paaukštinimai nebuvo numatyti aikštelių projekte. Pažymėta, kad aikštelių projekte nurodyta, jog paviršinis vanduo surenkamas į naujai projektuojamus valymo įrenginius. Objektų apžiūros metu ieškovės atstovai patvirtino, kad transporto priemonėms įvažiuoti į palapines padarytas specialus nuolydis. Pažymėta, kad teismo ekspertas D. K. nurodė, jog sklypuose (teritorijose) esanti danga nelaikytina tiesiogiai skirta šiems objektams, nes po įrengimo objektų esamos dangos teritorijoje naudojamos kitiems tikslams (pvz., greta laikyti transporto priemones ar įrenginius), todėl tiriamieji objektai negali būti skirti sandėliavimo paskirčiai. Tačiau iš aikštelių projektų matyti, kad projektuojamos dangos skirtos generalinių krovinių sandėliavimui (geležies rūdos briketai, skalda ir kt.) ir važinėti krovininiams automobiliams bei aptarnaujančiam transportui. Apžiūros metu ieškovės atstovai nurodė, kad „sandėlių nebeliko, atsirado sandėliavimo poreikis, todėl buvo pastatytos palapinės“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 straipsnis nustato, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Reglamento 8.9 straipsnyje nustatyta, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti).

8.6.                      Pažymėta, kad visų ekspertų nustatytas dar vienas esminis požymis – ginčo objektų negalima perkelti jų neišardžius. Teismas, įvertinęs gamintojo nurodymus ir gamintojo instrukciją, pripažino nepagrįstu teismo eksperto D. K. teiginį, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iš surenkamųjų konstrukcijų, sujungtų varžtais, kuriuos išardžius galima juos pakartotinai sumontuoti kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų išardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Teismas įvertino, kad gamintojas yra nurodęs, jog konstrukcijos yra virinamos, skylės varžtams turi būti gręžtos, montavimo darbams atlikti reikalingi automobiliniai kranai, savaeigis keltuvas, 10 darbuotojų, iš jų du kranistai, likusieji turi turėti aukštalipio pažymėjimus bei metalo konstrukcijas galintys surinkti darbuotojai. Tik teisingai atlikus visus montavimo darbus, sumontuojamas vientisas standus metalinis laikantis palapines rėmas – karkasas; tik ant stabilaus metalinio karkaso montuojama palapinės danga – tentas; tentui montuoti taip pat naudojami automobiliniai kranai, keltuvai.

8.7.                      Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad ginčo objektai turi ir požymių, kurie nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“. Taip pat teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ginčui yra aktuali ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑30‑524/2023, kurioje, be kita ko, pasisakyta ir dėl Statybos techninio Reglamento STR 2.04.01:2018 netaikymo šaltiems sandėliams, taip pat sutiko su atsakovės atstovo teiginiu, kad sprendžiant ginčą negali būti taikomas teismo eksperto D. K. nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.0401:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pažymėta, kad ieškovė į bylą yra pateikusi Sandėlio kapitalinio remonto techninį projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kuris parengtas 2016 metais, ir jame yra išvardyti visi pagrindiniai norminiai statybos dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas Projektas. Taip pat 2016 metais parengti teritorijos trijų aikštelių projektai, kuriuose taip pat nurodyti statybos metu galiojantys Statybos techniniai reglamentai.

8.8.                      Teismas sutiko su teismo eksperto E. L. išvada, kad tiriamų objektų vertės, kol jie įrengti / sumontuoti, turėtų atitikti jų įrengimo / sumontavimo vertę vertinant darbą, medžiagas ir mechanizmus, o išardytų tiriamų objektų vertes sudarytų tik konstrukcijų vertė nevertinant darbo, mechanizmų ir papildomų medžiagų; išardžius vertinamus objektus bus tik statybos produktai, kurie nesudarys statinio ir neatliks statinio paskirties.

8.9.                      Teismas pažymėjo, kad net ieškovei teigiant, jog „palapinės“ – laikinas statinys, tai jos gali stovėti tik ribotą laiką, nustatyta, jog ieškovė ne tik neturi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pritarimo objektų eksploatavimui iki 2025 metų, bet ir nepagrindė, kad apskritai toks pritarimas turėtų kokią nors teisinę galią. Pažymėta, kad ieškovė nepagrindė ginčo objektų paskirties laikinumo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 padaryti išaiškinimai.

8.10.                      Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, teismas nusprendė, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi statybos metu) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo (galiojusio Inspekcijai surašant ieškovės prašomus panaikinti aktus) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11, 14 straipsniai). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, įrodinėjimo pareigą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:

9.1.                      Teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo teismo eksperto D. K. ekspertizės išvadomis. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu teismo ekspertas aiškiai konstatavo, jog ginčo objektu esančios palapinės nėra laikytinos statiniais, tai yra kilnojamieji objektai. Nepaisant to, kad Inspekcija neprašė nei pakartotinės ekspertizės, nei eksperto apklausos, teismas Sprendime siurpriziškai nusprendė nesivadovauti D. K. ekspertizės aktu, taip iš esmės padarydamas šiurkštų procesinį pažeidimą. Ginčijamame sprendime teismas iš esmės nepateikė jokių pagrįstų teisinių motyvų, kodėl atmetamos eksperto D. K. padarytos išvados. Ieškovės vertinimu, jei teismui kilo kokių nors abejonių dėl eksperto kvalifikacijos ar jo padarytų išvadų pagrįstumo, teismas turėjo ir galėjo tokias abejones išsklaidyti, pakviesdamas ekspertą apklausai, tačiau to teismas nepadarė. D. K. atliktos ekspertizės akto turinys pagrindžia, kad ekspertas, pasisakydamas dėl ginčui aktualių klausimų, rėmėsi 2016 metais galiojusiais teisės aktais. Ieškovės vertinimu, teismo teiginiai apie neva abejotiną eksperto kvalifikaciją yra nepagrįstos prielaidos, jas paneigia tiek atliktos ekspertizės akto turinys, tiek ir pats teismas, pripažindamas faktą, jog teisinis reglamentavimas iš esmės ginčo laikotarpiu nėra pasikeitęs. Ieškovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tariamą eksperto tendencingumą. Šio eksperto išvados sutapo ir su kitų ekspertų (L. U., S. M.) byloje esančiomis išvadomis.

9.2.                      Teismas vėl pakartotinai nepagrįstai rėmėsi eksperto E. L. ekspertizės aktu, pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė E. L. išvadai, kartu ignoruodamas kitų ekspertų išvadas. Teismo sprendime įvardytos fotonuotraukos buvo prieinamos byloje ekspertizę atlikusiam ekspertui D. K., tačiau teismas šį faktą jau ignoruoja. Ieškovė pažymi, kad ekspertai L. U., S. M. ir D. K., skirtingai nei ekspertas E. L., apžiūrėjo ginčo palapines vietoje. Eksperto E. L. aktas vertintinas kritiškai, nes ekspertas E. L. savo išvadas padarė neapžiūrėjęs pačių palapinių jų buvimo vietoje, remdamasis išimtinai bylos medžiagoje esančiomis nuotraukomis. Teismas iš esmės ignoravo apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuotas išvadas, selektyviai konstatuodamas tariamą eksperto D. K. „tendencingumą“, teisiškai motyvuotai nepagrindė E. L. išvados prioritetizavimo.

9.3.                      Ieškovės vertinimu, teismas neįsigilino į bylai reikšmingą aplinkybę, jog palapinės varžtinėmis jungtimis nėra ir nebuvo sujungtos su žeme, o jos primontuotos prie savarankiško statinio – aikštelių dangos. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 yra teisiškai reikšminga ir aktuali šiai bylai, tačiau teismas ignoravo aukštesnės instancijos teismo padarytas išvadas dėl šio precedento reikšmingumo.

9.4.                      Teismas sprendimu nepagrįstai aikšteles laikė palapinių sudedamąja dalimi. Teismas nepagrįstai, remdamasis išimtinai E. L. ekspertizės aktu, padarė išvadą, kad palapinės ir aikšteles sudarančios gelžbetoninės konstrukcijos neva yra vientisas objektas, leidžiant konstatuoti, jog tai neva nekilnojamasis statinys. Ieškovės teigimu, palapinės yra savarankiškas objektas, jos pritvirtintos prie savarankiškų statinių – aikštelių, kurioms buvo parengti projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai. Šios aikštelės nėra palapinių sudedamoji dalis. Palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, t. y. nesunkiai išmontuojamos, palapinės neturi pamato, nėra neatsiejamai tvirtinamos su žeme. Ieškovė nurodo, kad aikštelės yra savarankiški statiniai, o tai patvirtina, kad palapines sudaro tik palapinių karkasas ir tentinė danga, ir tik dėl šios palapinių dalies, kaip kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto kvalifikavimo, turėjo būti sprendžiama byloje. Aplinkybė, kad palapinių techniniuose pasuose nurodyta, jog jos įrengiamos ant plokščių pagrindo, nereiškia, kad aikštelės yra palapinių dalis. Visi byloje išvadas teikę ekspertai nurodė, jog palapinės primontuotos prie aikštelių, kurios yra savarankiški statiniai, todėl aplinkybė, kad palapines sudaro tik metalinis jų karkasas ir tentinė danga, laikytina įrodyta. Palapines sudarančių sudedamųjų dalių tinkamo nustatymo trūkumas vedė į nepagrįstas teismo išvadas palapines pripažįstant statiniais ir nekilnojamaisiais daiktais.

9.5.                      Ieškovės vertinimu, teismas sprendime neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad palapinės yra nekilnojamieji statiniai. Ieškovė nurodo, kad, pirma, palapinės neturi ryšio su žeme, todėl nėra ir negali būti laikomos nekilnojamaisiais daiktas. Šio ryšio teismas sprendime nenustatinėjo. Teismas iš esmės neteisingai vertino ir patį palapinių montavimo prie aikštelių faktą. Ieškovės pateiktame 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai matoma, kad atkelta plokštė yra ne palapinės, bet savarankiško statinio – aikštelės – dalis, po ja matomas tik gruntas. Nurodo, kad aikštelės nėra naudojamos vien tik palapinei primontuoti, aikštelių danga yra vientisa. Palapinės konstrukcija neapima pačių aikštelių dangos. Aplinkybė, kad palapinės neturi nei pamato, nei sujungimo su žeme, o jų montavimui naudojamos varžtinės jungtys, patvirtina palapinių kilnojamąjį pobūdį. Antra, palapinės gali būti išmontuojamos atsukus varžtus ir naudojamos pagal paskirtį kitoje vietoje. Išvadą, kad, išmontavus palapines, jos gali būti sumontuojamos ir naudojamos kitoje vietoje pagal paskirtį, padarė visi byloje išvadas teikę ekspertai, įskaitant E. L.. Teismas be teisinio pagrindo reikšmę suteikė aplinkybei, kad palapinių negalima perkelti į kitą vietą jų neišardžius. Trečia, palapines perkėlus į kitą vietą, jų vertė nesumažės. Ieškovės vertinimu, ekspertas padarė nepagrįstas ir kompetencijos ribas peržengiančias išvadas dėl palapinių vertės sumažėjimo jas perkėlus, o teismas jomis nepagrįstai vadovavosi. Teismas nenustatinėjo daikto vertės sumažėjimo esmingumo. Ketvirta, byloje visi ekspertai sutiko, kad palapines perkėlus į kitą vietą, jas galima naudoti pagal tą pačią paskirtį. Vadinasi, vien šio požymio pakanka, kad palapinės negalėtų būti kvalifikuojamos kaip nekilnojamieji daiktai.

9.6.                      Teismas nepagrįstai palapinių konstrukcines dalis pripažino kaip palapines nekilnojamaisiais statiniais kvalifikuojančius požymius. Ieškovė akcentuoja, kad palapinės išorines dangas sudarantys tentai nėra statybos produktai. Palapinės tentas sudarytas tiesiog iš vientisos medžiagos, tačiau tokia tentinė danga negali būti prilyginama statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ įvardijamai stogo sluoksnių struktūrai, tento medžiaga nėra ir negali būti laikoma nei statybos produktu, nei stogo konstrukcijų atitikmeniu. Be to, ekspertas D. K. aiškiai pasakė, kad tiriant palapines nebuvo nustatyta stogo konstrukcijų, taip pat išaiškino, kad atitinkamos panaudotos metalinės konstrukcijos neleidžia vertinti palapinių kaip statinių. Ieškovės vertinimu, teismas izoliuotai, nepagrįstai ir priešingai nei pakartotinę ekspertizę byloje atlikęs teismo ekspertas D. K. vertino tam tikras palapinių dalis, jų sudedamuosius elementus. Ieškovė pažymi, kad nenustačius palapinių neatsiejamo ryšio su žeme, taip pat neįvertinus fakto dėl galimo palapinių perkėlimo į kitą vietą, joms neprarandant vertės, palapinės negalėjo būti kvalifikuojamos kaip statiniai vien izoliuotai vertinant jų konstrukcines ypatybes.

9.7.                      Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštos pareigą. Ieškovė nurodo, kad tik po to, kai byloje buvo atlikta antroji ekspertizė ir šios ekspertizės išvados buvo akivaizdžiai nepalankios atsakovei, Inspekcija pradėjo naudoti naują argumentą – tai, kad palapinės laikytinos statiniais dėl to, jog jos neva primontuotos ne tiesiogiai prie aikštelių, bet prie „papildomų atraminių plokščių“ sluoksnio. Ieškovės nuomone, tokio naujo argumento naudojimas teismo neturėjo būti vertinamas ir tokia aplinkybe negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas. Nurodytą aplinkybę teismo posėdžio metu iškėlė būtent Inspekcija, todėl būtent jai, o ne ieškovei tenka pareiga įrodyti tokią aplinkybę, tačiau Inspekcija to nepadarė. Ieškovės teigimu, jos pateikti įrodymai paneigia Inspekcijos prielaidas. Taip pat teismas nepateikė teisinio vertinimo, kodėl ši aplinkybė laikytina teisiškai reikšminga, nusprendžiant dėl palapinių kvalifikavimo kaip statinių. Šiuo motyvu nėra patvirtinamas palapinės ryšys su žeme ar kitas palapinių kvalifikacijai reikšmingas požymis.

9.8.                      Ieškovė nurodo, kad tokio tipo palapinių naudojimas Klaipėdos uoste yra įprasta praktika, panašias palapines naudoja ne tik ieškovė, bet ir kitos uoste veikiančios įmonės. Ieškovės duomenimis, jos taip pat nėra gavusios jokių statybą leidžiančių dokumentų, akivaizdu, dėl to, jog šios palapinės yra kilnojamieji daiktai. Ieškovės nuomone, byloje skundžiami dokumentai galėjo būti surašyti atsakovei patiriant spaudimą iš suinteresuotų grupių dėl ieškovės veiklos uoste, ją diskriminuojant tarp kitų uosto įmonių vien dėl to, kad įmonė savo veiklą vykdo miesto centrinėje dalyje.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Inspekcija prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės akte nepasisakyta dėl to, jog pagal gamintojo instrukcijas – techninius pasus – yra būtinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokštės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamą papildomą plokštę, bendras betono storis – 280 mm. Šiame ekspertizės akte tiriamų objektų pagrindas nepagrįstai sutapatinamas tik su aikštelių (dangų), kurioms 2016 m. buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pagrindu. Atsakovė nurodo, kad iš bylos aplinkybių darytina išvada, jog ginčo statinių konstrukcijų atrėmimo vietose yra įrengta papildoma gelžbetoninių plokščių PAG-14, kurios nėra šių aikštelių (dangų) sudėtinė dalis, eilė. Taigi sandėlių pagrindas yra formuojamas iš savarankiškų statybos produktų – gelžbetoninių plokščių, kurios, kaip nurodyta eksperto E. L. ekspertizės akte, tarpusavyje sujungiamos į vientisą bloką, perima metalinės konstrukcijos skėtimo jėgas ir savo paskirtimi ir įrengimo ypatumu gali būti prilyginamos plokštuminiam pamatui. Taigi eksperto D. K. ekspertizės akte nebuvo tirta ir analizuota, kokia yra aikštelių (dangų), kurioms 2016 m. išduoti statybą leidžiantys dokumentai, sandara, todėl šis ekspertas nepagrindė, kad ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės, į kurią ir buvo tvirtinamos konstrukcijos. Išvados dėl papildomos atraminės plokštės įrengimo nepaneigia ir apeliantės 2023 m. vasario 10 d. užsakytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes jame nėra įrodymų, kad buvo atidengta atraminė plokštė, t. y. tokia plokštė, kuri laiko virš jos esančias statinio metalines laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovės vertinimu, nepagrįstomis laikytinos ir kitų byloje apeliantei (ne teismui) savo nuomonę išreiškusių specialistų (L. U. ir S. M.) pozicijos, kad ginčo objektai turi tik surenkamą metalinį karkasą su tentu, ignoruojant aplinkybę, kad jų pagrindui suformuoti reikia įrengti papildomą plokščių sluoksnį.

10.2.                      Atsakovės teigimu, eksperto D. K. ekspertizės aktas turi ir kitų esminių trūkumų, neleidžiančių vadovautis šiuo aktu. Atsakovės vertinimu, eksperto išvada dėl negalimumo objektus laikyti pastatais, nes jie neturi atitvarų, taigi ir neturi patalpų, vadovaujantis šaltiems statiniams apskritai netaikytinu statybos techniniu reglamentu, laikytina nepagrįsta. Atsakovė kritiškai vertintina ir eksperto D. K. išvadą apie ginčo objektų stogo konstrukcijų ir išorinių laikančiųjų sienų nebuvimą ir teigia, kad eksperto išvada apie statinio stogo konstrukcijų nebuvimą, siejant tai su statybos produktų ir jų sluoksnių struktūros nebuvimu, nėra pagrįsta. Pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl statinių sudedamųjų dalių, būtina įvertinti tai, jog ginčo statiniai pastatyti be projektinės dokumentacijos. Nurodo, kad ginčo statiniai turi stogą – tentinę dangą, kurią laiko metalinės surenkamosios konstrukcijos (viršutiniai rėmų blokai), kurių konstrukcija santvarinio tipo, ir kuria paprastai perdengiamos didelės angos. Pati tentinė danga saugo pastatuose sandėliuojamas medžiagas nuo atmosferos poveikio. Taigi eksperto tvirtinimas, kad nebuvo panaudota jokių stogo konstrukcijų, tarp kurių gali būti šlaitinio stogo danga (ši neabejotinai yra įrengta), šiuo atveju užtikrinanti ir pastatų atsparumą nuo vėjo ir kritulių poveikio, yra neargumentuotas. Minimo eksperto ekspertizės akte iš nepagrįsto tvirtinimo apie stogo konstrukcijos nebuvimą daroma ir kita nepagrįsta su tuo tiesiogiai siejama išvada, kad, nesant stogo konstrukcijos, nėra ir išorinių laikančiųjų sienų, kurios laikytų stogo konstrukcijas. Eksperto D. K. išvados apie išorinių laikančių sienų nebuvimą yra pagrįstos tik gana siauru aiškinimu, paremtu išorinės laikančiosios sienos apibrėžimu, nepaaiškinant jokio tarpusavio šios sąvokos ryšio su ginčo statiniais, taip pat cituojant statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2022 ,,Statinio statybos rūšys“ pateiktą išorinės laikančiosios sienos sąvoką, kuri nebegalioja nuo 2010 m. ir negaliojo statinių statybos metu 2016 m. Atsakovės teigimu, D. K. ekspertizės akte daromos išvados yra nuoseklios, todėl suformavus nepagrįstas tarpines išvadas dėl statinių pagrindo ir kitų jų laikančiųjų konstrukcijų, šių klaidingų išvadų pagrindų daromos kitos išvados taip pat yra nepagrįstos. Teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto D. K. ekspertizės išvadomis, kurios yra padarytos klaidingų ir nepakankamų vertinimų pagrindu.

10.3.                      Atsakovė nesutinka su argumentais, kad eksperto E. L. ekspertizės akto išvadoms buvo suteikta per didelė reikšmė. Nurodo, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo metu nenustačius faktiškai pastatytų statinių esminių skirtumų nuo to, kaip šie objektai turėjo būti pastatyti pagal UAB ,,Tilta“ techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas, kuriomis ir rėmėsi ekspertas E. L., dalį aplinkybių, susijusių su statinių pagrindu, nustatė ir įvertino pats pirmosios instancijos teismas. E. L. vertinimas, aprašant ir įvertinant objektų konstrukcines dalis, jų požymius, iš esmės yra teisingas, o į apeliacinės instancijos teismo iškeltus klausimus dėl statinių pagrindo atsakė pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tačiau dėl to dauguma eksperto E. L. vertinimų neprarado savo reikšmės ir aktualumo.

10.4.                      Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 pateikti išaiškinimai. Atsakovės vertinimu, teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad ginčo objektai nėra tik metalinis karkasas ir tentas, tačiau turi ir atskirą pagrindą, prie kurio yra pritvirtinti, o ieškovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, jog ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami  lankstais prie  gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais.

10.5.                      Atsakovė pažymi, kad, vadovaujantis UAB ,,Tilta“ instrukcijomis, metalo rėmai, prie kurių tvirtinamos šoninės kolonos, prie pagrindo tvirtinamos cheminiais inkarais, t. y. naudojant tam tikrą masę, dėl kurios inkarai nepajudinamai įtvirtinami į pagrindą ir su juo sukimba. Taigi atskirų konstrukcinių dalių, kurios jungiamos virinimo ir cheminiu būdais, išardymas nėra galimas nesugadinant dalies konstrukcijų ir jų tvirtinimo elementų, tai neabejotinai, be kita ko, turi įtakos ir šių objektų vertei ir galimybei naudoti juos pagal paskirtį juos išardžius ir perkeliant į kitą vietą. Nagrinėjamų statinių  matmenys yra pakankamai dideli, o norint juos perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokius statinius išardžius prarandama jų paskirtis, nes išardytų jų negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jie turi būti statomi iš naujo. Statinių išardymas reikalauja tiek darbo, tiek finansinių išteklių, juos išardžius jų vertė kaip atskirų konstrukcijų taptų mažesnė nei jau pastatytų statinių. Atsakovės vertinimu, teismas, vertindamas galimybę perkelti objektus, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. išvados teiginiais, o teismo sprendime nurodytas aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pateikiamą praktiką, susijusią su didelio ploto sandėlių ir angarų priskyrimu statinių kategorijai.

11.       Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo jai nuosavybės teise priklausančio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą. Sandėlio Projekto aiškinamojo rašto 6 dalyje „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Bendri reikalavimai“ nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią esami kapitališkai remontuojamo pastato sandėliai turi būti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapines, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferos poveikių; taip pat nurodyta, kad palapinės (bei jų įrengimas) nedeformuos grunto ir nesukels jo vibracijų (palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtą gelžbetoninę sandėliavimo aikštelės dangą); Projekte numatytos laikinos palapinės bus naudojamos iki 2 metų (Sandėlio kapitalinio remonto metu). Projekte pateiktoje situacijos schemoje pavaizduotos įrengiamų palapinių vietos. Sandėlio kapitaliniam remontui buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPSP-31-160819-00131. Taip pat buvo gauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašytiniai pritarimai teritorijos dangų, esančių žemės sklypuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektams, suteikiantys teisę statyti naujus statinius.

15.       Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du objektus: vieno jų matmenys – ilgis 100 m, plotis – 48 m, aukštis – 15 m, užstatymo plotas – 4 800 kv. m; kito – ilgis 90 m, plotis – 48 m, aukštis – 15 m, užstatymo plotas – 4 320 kv. m. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir dalyje nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė objektą, kurio matmenys – ilgis – 85 m, plotis – 48 m, aukštis – 15 m, užstatymo plotas – 4 080 kv. m.

16.       Inspekcija 2019 m. kovo 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi du metalo konstrukcijų dengti tentu objektai ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas metalo konstrukcijų dengtas tentu objektas, žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi rekonstruotas pastatas – Sandėlis. Inspekcija 2019 m. kovo 27 d. privalomuoju nurodymu nurodė iki 2019 m. balandžio 23 d. ieškovei pateikti paaiškinimus, dokumentus, susijusius su vykdomais metalo konstrukcijų dengtų tentu objektų statybos darbais. Ieškovė, vykdydama Inspekcijos nurodymą, 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. balandžio 23 d. pateikė paaiškinimus, kad metalo konstrukcijų dengti tentu objektai suplanuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą Sandėlio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, jam buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas; nurodyta, kad palapinės įrengtos kaip įrenginiai, jos yra lengvai išrenkamos ir surenkamos, neturi pamatų, kartu pateikti techniniai pasai-eksploatavimo instrukcijos. Inspekcija 2019 m. gegužės 9 d. surašė pakartotinį faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, jame nurodyta, kad dar kartą apžiūrėti objektai – palapinės, jų tvirtinimo prie pagrindo konstrukcijos ir mazgai, – nurodant, kad, išskyrus techninius pasus, jokie kiti dokumentai nepateikti.

17.       Inspekcija dėl nurodytų ginčo objektų 2019 m. liepos 23 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026, juose nurodyti duomenys apie statinį: statybos rūšis – naujo statinio statyba; paskirtis – sandėliavimo; pavadinimas – sandėlis; kategorija – ypatingasis; taip pat nurodyta pažeidimo esmė – statytoja (ieškovė) 2016 m. savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio – statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 28 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą1 dalies 1 punktą (aktų surašymo metu galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. surašytais privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD‑30‑190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD-30-190724-00028 pareikalauta nevykdyti jokių statinių statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Inspekcijos ieškovei pateiktais 2019 m. liepos 25 d. privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP‑30‑190725‑00025, Nr. PNSSP‑30‑190725‑00026 ir PNSSP-30-190725-00027 pareikalauta iki 2020 m. sausio 25 d. nugriauti savavališkai pastatytus ypatingosios kategorijos statinius – sandėlius – ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė, nesutikdama su Inspekcijos surašytais savavališkos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.

Dėl ginčo esmės

18.       Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl Inspekcijos 2019 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktų ir 2019 m. liepos 24 d. bei 2019 m. liepos 25 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo. Ieškovė ieškinį grindė argumentais, kad Inspekcija ginčo objektus nepagrįstai pripažino statiniais. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo objektai priskirtini kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali būti laikomi statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį). Atsakovės vertinimu, ginčo objektai pripažintini nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavališkumo ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl objektų, ieškovės įvardijamų palapinėmis, o atsakovės įvardijamų sandėliais, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje iš esmės keliamas klausimas, ar nurodyti trys ginčo objektai laikytini nekilnojamaisiais daiktais, kadangi nuo to priklauso, ar pagrįstai atsakovė šiuos objektus vertino kaip neteisėtai pastatytus statinius ir ar pagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

19.       Bylos duomenimis, ginčo objektai sumontuoti 2016 m. Ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta statinio sąvoka numatė, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios tiek ginčijamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų surašymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek ir galiojančios šiuo metu, 2 straipsnio 84 dalyje numatytas iš esmės analogiškas statinio apibrėžimas, nurodant, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

20.       Ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios tiek ginčijamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų surašymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek ir galiojančios šiuo metu, 2 straipsnio 90 dalyje numatyta iš esmės analogiška sąvoka, nurodant, jog statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

21.       Atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimą, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Pagal CK 1.98 straipsnio 1 dalį daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. CK 1.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Pagal CK 1.98 straipsnio 4 dalį, daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnis apibrėžia nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymius. CK 4.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias ekspertų išvadas ir kitus įrodymus byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai pripažino ginčo objektus esant nekilnojamaisiais statiniais.

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pakartotinės ekspertizės išvadomis, pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė eksperto E. L. ekspertizės aktui, ignoravo byloje esančias 3 ekspertų išvadas. Vertinant šiuos apeliantės argumentus byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi byloje paskirta ginčo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos techninės veiklos ekspertizė. Byloje pateiktas teismo eksperto E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 21/02/18-01. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėjus, kad byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė prašymą paskirti civilinėje byloje pakartotinę ekspertizę. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K.. Byloje pateiktas teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikta teismo eksperto (duomenys neskelbtini) L. U. (turinčio ypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingojo statinio ekspertizės vadovo kvalifikaciją) 2019 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada ir kartu su ieškovės apeliaciniu skundu, bylą pirmą kartą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, pateikta teismo eksperto (duomenys neskelbtini) S. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. konsultacinė išvada nelaikytinos įrodinėjimo priemone – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau tokie dokumentai, juose esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai – rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis).

24.       Teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvados laikomos specialia įrodinėjimo priemone (CPK 212, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau kartu pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui CPK nenustatyta išankstinės galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai).

25.       Kasacinio teismo praktikoje dėl eksperto išvados vertinimo byloje yra išaiškinta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑353/2014).

26.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai civilinė byla Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, panaikinus pirmosios instancijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje buvo ne tik paskirta dar viena teismo ekspertizė ir gautas teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktas, tačiau taip pat buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų papildomi įrodymai, atlikti papildomi procesiniai veiksmai – 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje atlikta ginčo objektų apžiūra.

27.       Nors apeliantė pažymi, kad teismo ekspertas E. L. savo išvadas padarė neapžiūrėjęs ginčo objektų jų buvimo vietoje, o ekspertai L. U., S. M. ir D. K. apžiūrėjo ginčo objektus vietoje, tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog E. L., skirtingai nei L. U. ir S. M., ekspertiniam tyrimui turėjo ir naudojo visą civilinės bylos medžiagą, joje buvo ir Inspekcijos, atliekant faktinių duomenų patikrinimą ginčo objektų vietoje, padarytos nuotraukos (procesinio dokumento Nr. DOK-29569). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Vertinant apeliantės argumentus, kad nurodytos nuotraukos buvo prieinamos ir byloje ekspertizę atlikusiam ekspertui D. K., taip pat argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo pakartotinės D. K. atliktos ekspertizės išvadomis, jas atmetė formaliai ir pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė eksperto E. L. ekspertizės aktui, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, vadovavosi ne išimtinai vien tik teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 7 d. atliko objektų apžiūrą vietoje. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, jog yra pagrindas abejoti teismo eksperto D. K. kvalifikacija dėl teisės aktų, kuriais vadovavosi ekspertas, taip pat pažymėjęs motyvus dėl ginčo objektų įvardijimo tendencingumo, tačiau iš esmės ištyrė ir įvertino ne tik teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, tačiau ir teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės akto išvadas, be to, nurodytas išvadas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, išvadas dėl ginčo esmės padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktą).

29.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad ginčo objektai neturi ryšio su žeme, todėl negali būti laikomi nekilnojamaisiais daiktais. Apeliantė teigia, kad aikštelės nepagrįstai laikytos ginčo objektų sudedamąja dalimi, ir akcentuoja, kad ginčo objektai („palapinės“) yra savarankiški objektai ir yra pritvirtinti prie savarankiškų statinių – žemės sklypuose sumontuotų aikštelių, kurioms buvo parengti projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, šios aikštelės nėra ginčo objektų („palapinių“) sudedamoji dalis. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir rėmėsi ne vien tik teismo eksperto E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau kartu įvertino teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės akto išvadas, ginčo objektų techninių pasų-eksploatavimo instrukcijų (gamintoja UAB ,,Tilta“) duomenis bei kitus bylos faktinius duomenis, susijusius su ginčo objektų įrengimu ir tvirtinimu montavimo vietoje.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2016 m. parengto Sandėlio Projekto aiškinamojo rašto 6 dalies duomenų matyti, jog, įmonei priėmus sprendimą atlikti kapitalinį pastato remontą ir esant būtinybei vykdyti įsipareigojimus remonto metu, pagal projektavimo užduotį statybos organizavimo dalyje taip pat sprendžiamas laikinas pastate esančių sandėlių atlaisvinimas nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų. Prieš kapitalinio remonto darbų pradžią, esami kapitališkai remontuojamo pastato sandėliai turi būti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapinės, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferos poveikių. Laikinų palapinių išdėstymo vietos pateiktos situacijos schemoje ir brėžinys Nr. 160316.1-SP-SDO-02. Taip pat Projekte numatyta, kad palapinės (bei jų įrengimas) nedeformuos grunto ir nesukels jo vibracijų (palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtą  gelžbetonio sandėliavimo aikštelės dangą).

31.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad klausimas dėl tiriamų objektų pagrindo iš esmės buvo iškilęs dar teismo ekspertui E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte įvertinus ne tik metalinį ginčo objektų karkasą, bet ir jo tvirtinimus prie pagrindo, aikštelių. Įvertinusi tai, kad ieškovė remiasi aplinkybe, jog ginčo objektai pastatyti ant aikštelių, kaip savarankiškų objektų, dangos, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

32.       Ginčo objektų techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodyti duomenys, kad palapinės konstrukcija – metaliniai rėmai, suprojektuoti iš kvadratinio vamzdžio profilių, plieno, kurie jungiami lankstais prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais , palapinės stabilumui užtikrinti įrengiami vertikalūs ir horizontalūs ryšiai iš kvadratinio profilio vamzdžių, konstrukcijos virinamos pusiau automatiniu būdu, konstrukcijos jungiamos galvanizuotais varžtais; rėmų tvirtinimui prie pagrindo naudojami cheminiai inkarai; visos skylės varžtams turi būti gręžtos; palapinės pagrindui naudojamos iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės PAG‑14; plokštės yra 140 mm storio, betono markė C20/25; prie plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais; atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokštė, bendras betono storis – 280 mm; gelžbetoninės plokštės sujungtos tarpusavyje pagal plokščių gamintojo pateiktus mazgus; sujungtos plokštės sudaro bendrą bloką, kuris perima rėmo skėtimo jėgas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte nepasisakė dėl to, kad pagal gamintojo instrukcijas, techninius pasus, yra būtinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokštės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamą papildomą plokštę, bendras betono storis – 280 mm.

33.       Atsakovė byloje nurodė, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės metu darytose nuotraukose (2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės akto 24 lapas, 21 pav.) ir Inspekcijos tyrimo metu darytose nuotraukose matoma aplink ginčo objektą papildoma plokščių eilė (procesinio dokumento Nr. DOK-29569). Iš 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, atliekant ginčo objektų apžiūrą, ieškovės atstovų teiktų paaiškinimų nustatyta, kad visi darbai atlikti vienu metu 2016 metais, dengiant aikštelę danga tam tikrose vietose (kuriose stovi ginčo objektai) padaryti paaukštinimai ir pastatyti ginčo objektai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad šie paaukštinimai nebuvo numatyti aikštelių projekte. Apeliantė tokios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.

34.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės į bylą pateiktus 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis. Apeliantė nurodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai matoma, jog, ginčo objekto viduje atkėlus gelžbetoninę plokštę, po ja nėra jokios papildomos atraminės plokštės, atkelta plokštė yra savarankiško statinio – aikštelės – dalis, po ja matomas tik gruntas. Kaip minėta, ginčo objektų techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose numatyta, kad prie gelžbetoninių plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais; atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokštė, bendras betono storis – 280 mm; konstrukcijos – metaliniai rėmai, jungiami lankstais prie  gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais. Šiuos duomenis įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nurodo, kad gelžbetoninė plokštė atkelta ginčo objekto viduje ir nenurodo, kad buvo atidengta būtent atraminė plokštė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo aplinkybės, jog atrėmimo vietose nėra papildomos atraminės plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos.

35.       Nors apeliantė akcentuoja, kad ginčo objektai yra mobilūs, o žemės sklypuose įrengtos aikštelės yra savarankiški objektai, ir teigia, kad ginčo objektų techniniai pasai yra gaminio – kilnojamojo daikto – dokumentai ir juose nurodoma, kaip turi būti tvirtinamos objektų metalinės konstrukcijos, tačiau tokie argumentai nepaneigia byloje esančių faktinių duomenų, jog, pagal gamintojo techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas ir objektus įrengus, ginčo objektams pritvirtinti yra reikalingas įrengtas nurodyto tipo tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės, atrėmimo vietose įrengta papildoma plokštė), prie kurio gamintojo nurodytu būdu atliekami pritvirtinimai. Pagal visų trijų ginčo objektų gamintojo nurodymus techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas, palapinė montuojama ant surenkamųjų gelžbetoninių 14 cm plokščių; plokštės sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, kuris yra palapinės pagrindas; gelžbetoninėse plokštėse gręžiamos skylės; metaliniais inkariniais strypais rėmas tvirtinamas ant rėmo bazės prie gelžbetonio plokščių; rėmas iš metalinių konstrukcijų montuojamas ant rėmo bazės; rėmas prie bazės tvirtinamas inkariniais varžtais; inkaruojama pragręžiant 2 gelžbetonio plokštes 260 mm gylio ir cheminiu inkaru M20x330; kai jau sumontuotos šoninės kolonos, tuomet į montavimo padėtį automobiliniais kranais keliami 2 viršutiniai rėmų blokai, sujungti iš 3-4 ašių; montuojami blokai pakeliami pakankamai aukštai, kad būtų galima tinkamai lankstais prijungti prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių  inkarais. Įvertinus nurodytų duomenų apie ginčo objektų konstrukcijų montavimo visumą, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su teismo eksperto E. L. išvada, kad ginčo objektai įrengti / sumontuoti vykdant statybos darbus.

36.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑230‑662/2019. Nors apeliantė nurodo argumentus, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, jog aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali šiai bylai, tačiau svarbu įvertinti tai, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, įvertino minėtoje administracinėje byloje Nr. eA‑230‑662/2019 buvusias faktines aplinkybes, kurioms esant Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje pateikė išsiaiškinimus, taip pat įvertino nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo objektų požymių. Nors konstrukcinės ginčo objektų dalys, kaip ir nurodytoje administracinėje byloje minimų konteinerių, sumontuotos varžtinėmis jungtimis, kurios gali būti atsukamos, objektus perkeliant ir sumontuojant kitoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad nurodytoje administracinėje byloje taip pat buvo nustatyta, jog biuras (sumontuotas iš surenkamųjų metalinių apšiltintų konteinerių, tarpusavyje sujungtų varžtinėmis jungtimis) yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo nepritvirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokia situacija galėtų būti sietina ne su ginčo objektais, o su teismo eksperto D. K. ekspertizės akte esančioje nuotraukoje (23 pav.) užfiksuotomis pastato viduje esančiomis gelžbetoninėmis plokštėmis biriems produktams sulaikyti, kurios yra tik padėtos ant betoninio pagrindo, jų nepritvirtinant. Nors apeliantė akcentuoja, kad ginčo objektai yra mobilūs, nestacionarūs, demontuojami ir juos sudaro tik palapinių karkasas ir tentinė danga (surenkamosios konstrukcijos), taip pat objektai neturi pamato ir yra pritvirtinti prie savarankiškų statinių – aikštelių, kuriems buvo parengti projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau apeliantė neginčija aplinkybės, kad ginčo objektai pagal gamintojo techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas turi būti ir faktiškai yra stabiliai pritvirtinti prie gelžbetonio plokščių paviršiaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

37.       Apeliantė akcentuoja tai, kad ginčo objektai gali būti išmontuojami atsukus varžtus ir naudojami pagal paskirtį kitoje vietoje. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčo objektus perkėlus į kitą vietą, jų vertė nesumažės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑324/2012).

38.       Taigi pakankamai objekto sąsajai su žeme, kaip pagrindui objektą pripažinti nekilnojamuoju daiktu, svarbūs esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės lengvai jį perkelti į kitą vietą, vertinant gamintojo techninių dokumentų nuorodas, būtina atsižvelgti ir į kitus šio objekto požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑324/2012). Taigi, atsižvelgiant į CK 4.2 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir į kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas objektą pripažinti nekilnojamuoju daiktu, taip pat svarbu įvertini galimybę objektą naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. 

39.       Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad vertinamų objektų perkelti į kitą vietą, jų neišardžius, negalima, o išardžius vertinamus objektus bus tik statybos produktai, kurie nesudarys statinio ir neatliks statinio paskirties; taip pat nurodyta, kad vertinamų objektų negalima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, nes statybos produktai įrengimo ir demontavimo metu dėvisi bei lūžta, o vertinamiems objektams išardyti ir vėl sumontuoti bus būtinos papildomos išlaidos, kurias sudarys: 1) vertinamų objektų išardymas / demontavimas ir sandėliavimas; 2) sugadintų elementų / medžiagų išvežimas ir utilizavimas; 3) vertinamų objektų pakrovimas į transporto priemones, transportavimas, iškrovimas ir sandėliavimas; 4) pagrindo konstrukcijos po plokštėmis įrengimas su konstrukcinėmis medžiagomis; 5) pagrindo plokščių sujungimas suvirinant ar varžtinėmis jungtimis; 6) metalinio rėmo tvirtinimui būtini inkariniai varžtai ir cheminė inkaravimo masė; 7) papildomi (nulūžę, pažeisti, pamesti ir pan.) metaliniai varžtai metalinio rėmo ir tento tvirtinimui; 8) kranų, keltuvų ir žmonių darbo laikas įrengiant vertinamus objektus. Teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad tiriamuosius objektus perkelti į kitą vietą, jų neišardžius / neišmontavus negalima, nes tai sumontuojamas / surenkamas objektas, kaip bet kuris panašus (iš metalinių sijų ir tento surenkamas) angaras, paviljonas ar palapinė; objektus išardžius bus išsaugotos jų pagrindinės savybės; tiriamuosius objektus pakartotinai sumontavus, juos bus galima vėl naudoti pagal paskirtį, išmontavimo / sumontavimo skaičius neribotas. Specialisto L. U. išvadoje nurodyta, kad Palapinių visos konstrukcijos yra lengvai surenkamos varžtinėmis jungtimis ir nėra tvirtinamos į žemę; tokio tipo konstrukcijos gali būti išardomos ir vėl surenkamos neribotą ciklų kiekį nepatiriant esminių nuostolių dėl pačių konstrukcijų daugkartinio naudojimo. Teismo eksperto S. M. konsultacinėje išvadoje, atsakant į klausimą, ar techniškai galima perkelti palapines į kitą vietą nesugadinant palapinės detalių ir nepanaudojant naujų tvirtinimo elementų, nurodyta, kad palapinių aprašyme techniniuose pasuose nurodyta: prie pagrindo pritvirtinamos plieninės rėmo bazės (tvirtinama inkariniais varžtais); ant rėmo bazių montuojamas metalinių konstrukcijų rėmas (dalys tarpusavyje jungiamos varžtinėmis jungtimis); taip pat nurodyta, kad palapinės konstrukcija yra pritaikyta daugkartiniam jos surinkimui–išrinkimui; visus palapinių elementus galima išardyti ir tuos pačius elementus, nenaudojant naujų elementų, panaudoti surenkant kitoje vietoje. 

40.       Atsižvelgiant į nurodytus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi teismo ekspertai nustatė požymį, jog ginčo objektų negalima perkelti jų neišardžius. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokiai aplinkybei suteikė teisinę reikšmę, kadangi objektus išardžius yra prarandama jų paskirtis – išardytų jų negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jie turi būti iš naujo montuojami.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, sprendžiant dėl naudojimo vietoje montuojamų ypač didelio ploto surenkamųjų konstrukcijų sandėliavimo paskirties objektų pripažinimo statiniais, pateikti išaiškinimai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia kasacinio teismo praktika. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą, sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

42.       Apeliantė teigia, kad, perkėlus ginčo objektus į kitą vietą, jų vertė nesumažės. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kvalifikacijos turto vertinimo ekspertizės atlikti teisės neturinčio teismo eksperto E. L. prielaidomis, taip pat pažymi bylos duomenis, kad teismo ekspertas S. M. konsultacinėje išvadoje pateikė atsakymą, jog jis neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos ir jokios išvados klausimu dėl palapinių vertės neteikė. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti bylos duomenis apie ginčo objektų perkėlimo į kitą vietą galimybes ir sąnaudas.

43.       Teismo eksperto D. K. ekspertizės akte, atsakant į antrąjį klausimą (dėl ginčo objektų (vertinant kiekvieną iš jų atskirai) vertės, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir dėl to, ar ši vertė skirtųsi po jų išmontavimo / išardymo, jeigu taip – nurodyti vertę (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) po jų išmontavimo / išardymo), nurodyta, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iš surenkamųjų konstrukcijų, sujungtų varžtais, jas išardžius galimas jų pakartotinis sumontavimas kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų išardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Pakartotinai sumontavus konstrukcijas, jos ir vėl atliks analogišką funkciją; išmontuojant konstrukcijas atsirastų išmontavimo išlaidos, kurios nedaro įtakos pačių tiriamų konstrukcijų vertei ir kurios atsiranda išmontuojant / sumontuojant įvairias kilnojamojo pobūdžio konstrukcijas.

44.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto, atsakant į antrąjį klausimą (dėl ginčo objektų (vertinant kiekvieną iš jų atskirai) vertės, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir šiuos objektus sudarančių konstrukcijų (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) vertės po jų išmontavimo / išardymo), matyti, jog tiriamų objektų vertės nurodytos įvertinus pateikiamus tiriamų objektų kiekius kiekvienam tiriamam objektui, sudarant sąmatas skaičiuojamosiomis rinkos kainomis. Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamiems objektams pateikiami techniniai pasai-eksploatavimo instrukcijos, įvertinus pateikiamus tiriamų objektų kiekius kiekvienam tiriamam objektui, vadovaujantis nešališkumo, sąžiningumo principais, sudarytos sąmatos skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, kurios pateiktos tyrimo dalyje, atsakyme į antrąjį klausimą. Minėto teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog sąmatos sudarytos skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, sąmatiniai apskaičiavimai atlikti vadovaujantis UAB „Sistela“, teismo ekspertizės atlikimo metu galiojančiomis 2020 m. spalio mėn. parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo; šios rekomendacijos 2020 m. spalio 27 d. buvo įregistruotos VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, registracijos Nr. B‑20‑036.

45.       Vertinant anksčiau paminėtus apeliantės argumentus įvertinama tai, kad pakartotinę ekspertizę atlikęs teismo ekspertas D. K., atsakydamas į antrąjį klausimą, rėmėsi savo išvada, kad tiriamieji objektai nėra statiniai, ir pažymėjo, kad dėl to nėra tikslu taikyti statybos sąmatai skirtas programas (pvz., „Sistela“). Taigi ir teismo ekspertas D. K. iš esmės pasisakė dėl antrojo ekspertizei pateikto klausimo, tačiau, nurodydamas, kad negali atlikti nagrinėjamų apskaičiavimų, tai argumentavo ne teismo eksperto kompetencijos ribomis, tačiau savo padaryta išvada, kad tiriamasis objektas nėra priskirtinas statiniams. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo nevertinti teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto duomenų.

46.       Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte antruoju klausimu pateikta išvada, kad tiriamų objektų vertės, kol jie įrengti / sumontuoti, turėtų atitikti jų įrengimo / sumontavimo vertę vertinant darbą, medžiagas ir mechanizmus (žr. 3 stulpelis), o išardytų tiriamų objektų vertes sudarytų tik konstrukcijų vertė nevertinant darbo, mechanizmų ir papildomų medžiagų (žr. 4 stulpelis). Iš teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte pateiktos lentelės duomenų nustatyta, kad visų trijų ginčo objektų įvertinta vien tik konstrukcijų vertė (4 stulpelis: dydis 85 m x 48 m – 495 773,93 Eur be PVM; dydis 100 m x 48 m – 567 216,98 Eur be PVM; dydis 90 m x 48 m – 522 657,59 Eur be PVM) yra beveik 1/3 dalimi mažesnė nei įrengtų / sumontuotų objektų vertė (įrengimo vertė, vertinant darbą, medžiagas ir mechanizmus) (3 stulpelis: dydis 85 m x 48 m – 750 748,68 Eur be PVM; dydis 100 m x 48 m – 863 368,43 Eur be PVM; dydis 90 m x 48 m – 792 095,89 Eur be PVM). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino duomenis, kad, pagal ginčo objektų gamintojo nurodymus techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose, konstrukcijos yra virinamos, skylės varžtams turi būti gręžiamos, metalo konstrukcijų ir tento montavimo darbams atlikti reikalingi automobiliniai kranai, savaeigiai keltuvai, 10 darbuotojų, iš jų du kranistai, likusieji turi turėti aukštalipio pažymėjimus bei metalo konstrukcijas galintys surinkti darbuotojai, taip pat reikalingi teleskopiniai bokšteliai, kėlimo ir tvirtinimo įranga. Iš 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje objektų apžiūros metu daryto garso įrašo duomenų matyti, kad objektams išmontuoti nepakanka vienos dienos, reikalingos 2–3 savaitės (2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. –15 min.). Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad ginčo objektų montavimui reikalingos didelės darbo ir laiko sąnaudos, juos išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės nei jau sumontuoti objektai. Taip pat yra pagrindas vertinti, kad ginčo objektus išardžius jų vertė iš esmės sumažėtų, ir tam, kad jie vėl galėtų būti naudojami pagal paskirtį, reikalingos pakankamai didelės papildomos investicijos. Darytina išvada, kad bylos duomenys apie ginčo objektų požymius patvirtina ginčo objektų patvarią sąsają su žeme.

47.       Ginčo objektų montavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Iš esmės analogiška nuostata numatyta tiek ginčijamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų surašymo metu galiojusios (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje.

48.       Teismo ekspertas D. K., teismo ekspertizės akte nurodydamas, kad surenkamieji metaliniai rėmai negali būti laikomi laikančiosiomis konstrukcijomis, apibendrintai nurodė, kad nagrinėjamuose objektuose nėra laikančiųjų konstrukcijų, susidedančių iš išorinių sienų (išorinių laikančiųjų sienų) ir nėra stogo konstrukcijos (iš statybos produktų ir jų sluoksnių struktūros); rastos metalinio rėmo bazės / sijos, kurios primontuotos varžtais prie esamo žemės sklype aikštelės pagrindo ir ant kurių sumontuota danga – tentas, negali būti laikomos pastato sienomis ir stogu, nes neatitinka pagrindinių reikalavimų, keliamų tokio tipo laikančiosioms konstrukcijoms. Šiame teismo ekspertizės akte teismo ekspertas dėl pirmojo klausimo pateikė išvadą, kad trys tiriamieji objektai nelaikytini statiniais; jie neatitinka Statybos įstatymų ir statybos techninių reglamentų nustatytų privalomųjų požymių pastatui su patalpomis (vidaus atitvaromis), su laikančiosiomis konstrukcijomis – išorės atitvaromis (sienomis, stogu).

49.       Įvertintina tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teismo eksperto D. K. ekspertinio tyrimo eigos trūkumų, o būtent, kad sprendžiant ginčą negali būti taikomas teismo eksperto D. K. ekspertizės akte, vertinant, ar tiriamieji objektai gali būti traktuojami kaip statiniai, nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, taip pat Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Apeliaciniame skunde ieškovė apibendrintai akcentuoja, kad teismo ekspertas, aptardamas savo išvadas, rėmėsi atitinkamais 2016 m. galiojusiais teisės aktais, kartu savo išvadas grįsdamas ir dabar galiojančiais teisės aktais, tačiau apeliantė neginčija nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nenurodo konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo.

50.       Teismo ekspertas E. L. teismo ekspertizės akte, atsakydamas į pirmąjį klausimą, padarė išvadą, kad ginčo objektai laikytini statiniais, taip pat nurodė, kad vertinami objektai, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, turi laikančiąsias konstrukcijas (konstrukcinius elementus, kurie laiko sniego, vėjo ir pan. apkrovas), kurios statybos vietoje sumontuotos atliekant statybos darbus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto duomenimis, tačiau įvertino ir gamintojo techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodytus duomenis apie ginčo objektų konstrukcijų pobūdį, duomenis, kad tik teisingai atlikus visus montavimo darbus, sumontuojamas vientisas standus metalinis laikantis palapines rėmas – karkasas, ir tik sumontavus skersinius rėmus, prijungus juos prie pagrindo, ant stabilaus metalinio karkaso montuojama danga – tentas. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo objektų gamintojo techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose pateikti apkrovų pagal veikimo pobūdį (nuolatiniai (savasis konstrukcijų svoris) ir kintamieji (sniego apkrova, vėjo greitis) poveikiai) matai ir, atliekant statinius bei atskirus elementų skaičiavimus, saugios ribinio būvio skaičiuotinų poveikių pagrindinės apkrovų kombinacijos, nurodant, kad palapinės laikančiųjų konstrukcijų montavimo, transportavimo, saugojimo apkrovos negali viršyti apkrovų, kurioms skaičiuojamos konstrukcijos. Taip pat techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodyta, kad visos konstrukcijos apskaičiuotos pastovių, ilgalaikių ir trumpalaikių apkrovų nepalankiausiam deriniui pagal gamybos įmonės vidaus taisyklėse nustatytus reikalavimus. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo objektų konstrukcines dalis pripažino kaip objektus statiniais kvalifikuojančius požymius (t. y. vertino kaip laikančiąsias konstrukcijas).

51.       Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ginčo objektai turi ir požymių, kurie nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, t. y. ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai – negyvenamieji pastatai, kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektą, pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m.

52.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad laikinos palapinės – įprasta praktika sandėliuojamų produktų priedangai uoste, įvertina tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė nepagrindė 2016 m. sumontuotų ginčo objektų paskirties laikinumo (CPK 178 straipsnis).

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų apie ginčo objektų požymius visumą, atsižvelgdama į CK 1.98 straipsnio 2 dalies, CK 4.2 straipsnio 2 dalies, taip pat Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies (ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies) nuostatas ir į kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai ir yra laikytini statiniais. Kadangi ginčo objektai pastatyti be privalomų statybą leidžiančių dokumentų (statybos metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Inspekcijai surašant ieškovės prašomus panaikinti savavališkos statybos aktus galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo dėl šių statinių surašyti ginčijamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų ir ieškinį atmetė. 

54.       Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos iš esmės teisingai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui išspręsti aktualias materialinės teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

        Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos        Kristina Domarkienė

 

 

        Jolanta Gailevičienė

 

 

        Erinija Kazlauskienė