Civilinė byla Nr. e2-237-985/2025

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02485-2024-2

                                            Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.6.3.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 6 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Petraitei, Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovui E. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GEPAGA“ atstovams advokatams Sauliui Urbonavičiui, Renaldui Šileriui,

trečiajam asmeniui notarei Loretai Rastauskienei,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. R. ir K. R. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GEPAGA“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo notarė Loreta Rastauskienė.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai E. R. ir K. R. (toliau – ieškovas, ieškovė, kartu - ieškovai) 2025 m. vasario 5 d. patikslintu ieškiniu DOK-4674 teismo prašo:

1.         Pakeisti ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) „GEPAGA“ 2023 m. gegužės 18 d. sudarytos Mainų sutarties 3.2. punktą ir jį išdėstant taip:

„3.2. Šalys mainomą turtą vertina sekančiai:

•        Šaliai 1 UAB „GEPAGA“ priklausantį Daiktą l - penkiais tūkstančiais aštuoniasdešimt dviem eurais šešiasdešimt penkiais centais (5 082,65 Eur):

•        Šaliai 2 E. R. priklausantį Daiktą 2 ir Daiktą 3 - septyniais šimtais devyniasdešimt trimis eurais (793 Eur)“.

2.        Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 18 d. sudarytos Mainų sutarties 3.3. punktą jį išdėstant taip:

 „3.3. Vertės skirtumas tarp Šalių mainomo Turto yra keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai šešiasdešimt penki eurai (4 289,65 Eur).

Šalis 2 E. R. sumokėjo Šaliai 1 UAB „GEPAGA“ penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų (5 357 Eur) kompensaciją bankiniu pavedimu dar prieš šios sutarties sudarymą.

Šalis l UAB „GEPAGA“ grąžina Šaliai 2 E. R., vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus trisdešimt penkis centus (1 067,35 Eur) “ į E. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB.

3.        Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punktą jį išdėstant taip:

„3.1. Bendra Daiktų kaina yra 118 884,29 (vienas šimtas aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai dvidešimt devyni centai), toliau - Kaina".

4.        Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punktą jį išdėstant taip:

4.1. „Turtas iš viso parduotas (vieną šimtą aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt devynis centus (118 884,29 Eur), iš kurių:

4.1.1.        Penkiasdešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus (50 365 Eur) Pardavėjo atstovas patvirtino, kad Šalių susitarimu gavo iš Pirkėjo bankiniais pavedimais dar prieš šios sutarties sudarymą.

4.1.2.        Likusieji devyniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki eurai (93 485 Eur) bus pervesti į Pardavėjo UAB „GEPAGA “ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, naudojant „Swedbank“, AB (toliau - bankas) Pirkėjams suteikiamą kreditą, skirtą anksčiau nurodyto Turto pirkimui, kai Pirkėjai E. R. ir K. R. įregistruos nuosavybės teises į nusipirktą Turtą Valstybės įmonės Registrų centre, įkeis Banko naudai perkamą Turtą bei bus įvykdytos visos kitos Banko nustatytos sąlygos (pagrindas: 2023-03-30 „Swedbank“, AB kredito sutartis Nr. 23-018413-FA su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

4.1.3.        Šalis 1 UAB „GEPAGA“ grąžina Šaliai 2 E. R., dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus septyniasdešimt vieną centą (24 965,71 Eur) “ į E. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB“.

5.        Priteisti ieškovui E. R. iš atsakovės 26 033,06 Eur, juos pervedant į E. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB.

6.        Priteisti ieškovui E. R. iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7.        Ieškovui E. R. iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovų nurodyta, kad  2023 m. vasario 21 d. E. R. (toliau - Pirkėjas) ir UAB „GEPAGA“ (toliau - Pardavėjas), sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, jog Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja nupirkti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančias Administracines patalpas su (duomenys neskelbtini) m2 bendro naudojimo patalpomis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) dalimi Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini) (2 automobilių stovėjimo vietos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarydami Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri šalių pasirašyta 2023 m. kovo 9 d., šalys susitarė, jog nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kuris sudaro 26 033,06 Eur, bendra pardavimo kaina yra 150 000 Eur. Šioje sumoje administracinių patalpų kaina su PVM yra 140 000 Eur, (duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 10 000 Eur. Pirkėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 14 d. į Pardavėjo atskaitomąją sąskaitą sumokėti 10 000 Eur avansą, kuris yra nekilnojamojo turto pardavimo kainos dalis. 2023 m. balandžio 3 d. Pirkėjas į Pardavėjo atskaitomąją sąskaitą sumokėjo 10 000 Eur avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą. 2023 m. gegužės 3 d. Pirkėjas į Pardavėjo atsikaitomąją sąskaitą atliko dar vieną avansinį mokėjimą, t. y. 46 000 Eur. 2023 m. gegužės 18 d. šalys sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu Pardavėjas perdavė Pirkėjui (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Pirkėjas perdavė Pardavėjui (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Mainų sutartimi buvo nustatytas 5 357 Eur šalių mainomo turto vertės skirtumas, kuris, šalių susitarimu Pirkėjo jau buvo sumokėtas Pardavėjui dar iki mainų sutarties sudarymo. Šiuo atveju Pirkėjas Pardavėjui sumokėjo 929,73 Eur per daug, nes mainų sutartimi nustatytas šalių mainomo turto vertės skirtumas be PVM yra 4 427,27 Eur (5 357 Eur - 929,73 Eur (PVM) = 4 427,27 Eur). 2023 m. gegužės 23 d. šalys sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu Pardavėjas pardavė Administracines patalpas su (duomenys neskelbtini) m2 bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Pardavėjui įsipareigojo sumokėti 143 850 Eur už perkamą nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju Pirkėjas Pardavėjui sumokėjo 24 965,7 Eur per daug, nes mokėtina suma turėjo būti apskaičiuota be PVM, o būtent 118 884,30 Eur (143 850,00 Eur – 24 965,7 Eur (PVM) = 118 884,30 Eur). 2023 m. birželio 2 d. šalys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu Pardavėjas UAB „GEPAGA“ pardavė Pirkėjui E. R. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui 793 Eur. Šiuo atveju buvo sumokėta per daug 137,63 Eur (793,00 Eur - 137,53 Eur (PVM) = 655,37 Eur). Taigi, nors preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje šalys sulygo, jog nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius PVM, kuris sudaro 26 033,06 Eur, o bendra pardavimo kaina (su PVM) yra 150 000 Eur, Pirkėjas už patalpas iš viso sumokėjo 150 000 Eur ir iš viso permokėjo 26 033,06 Eur (137,63 Eur +24 965,70 Eur + 929,73 Eur). Pirkėjas E. R., vykdantis individualią veiklą (advokato veikla) yra PVM mokėtojas. Šiuo atveju sudarant sandorius visais atvejais sumos buvo nurodomos su priskaičiuotu PVM, tačiau pateikus PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, paaiškėjo, kad patalpos parduodamos be PVM. Šiuo atveju notaras negalėjo Pirkėjui išaiškinti dėl esamos permokos, kadangi permoka išaiškėjo tik po sandorio sudarymo. Teisinį ieškinio pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnį, 1.63 straipsnį, 6.154 straipsnį, 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.165 straipsnio 1 dalį.

Atsakovės 2025 m. vasario 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį DOK-5870 formuojamas prašymas ieškinį atmesti. Nurodyta, kad atsakovės nekilnojamojo turto brokerė R. M. 2022 m. gruodžio 5 d. patalpino Patalpų ir (duomenys neskelbtini) skelbimą internetinėje svetainėje www.aruodas.lt., kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) parduodami kartu, bendra turto pardavimo kaina 160 000 Eur, pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) neišskirtas. 2023 m. vasario 21 d. Šalys pasirašė preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti (duomenys neskelbtini), susidedantį iš 2 automobilių stovėjimo vietų (toliau - Preliminarioji sutartis, 1.1. p.). Šalys susitarė, kad bendra turto pardavimo kaina yra 150 000 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1. p.). Šalys taip pat susitarė, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis privalo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. (Preliminariosios sutarties 1.2. p.). Visgi Šalys nesivadovavo Preliminariosios sutarties 1.2. p. ir iki 2023 m. gegužės 15 d. pagrindinės nekilnojamojo turto (Patalpų ir (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Šalys 2023 m. gegužės 18 d. sudarė mainų sutartį (toliau - Mainų sutartis). Mainų sutartimi Šalys susitarė, kad dėl tarp Šalių mainomo turto vertės skirtumų, ieškovas atsakovei sumoka 5 357 Eur kompensaciją (Mainų sutarties 3.3. p.). Mainų sutartyje PVM mokestis neišskirtas, nurodyta tik galutinė mainomo turto vertė. Atsakovė, ieškovas ir ieškovo sutuoktinė K. R. 2023 m. gegužės 23 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis), kuria susitarė, kad parduodamo turto kaina 143 850 Eur (Patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. p.). Patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje PVM mokestis taip pat neišskirtas, nurodyta tik galutinė parduodamo turto kaina.  Sudarius Mainų sutartį ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė galutinai perleido ieškovams (duomenys neskelbtini), susidedantį iš 2 automobilių stovėjimo vietų. Šalys 2023 m. birželio 2 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis) dėl turto, kurį ieškovas perleido atsakovei Mainų sutarties pagrindu. Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina 793 Eur (Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. p.). Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje PVM mokestis taip pat neišskirtas, nurodyta tik galutinė parduodamo turto kaina. Taigi, sudarius Mainų sutartį, Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė galutinai perleido ieškovams (duomenys neskelbtini), o ieškovas ir ieškovo sutuoktinė K. R. sumokėjo atsakovei 150 000 Eur sumą. Ieškovai reikalauja pakeisti Mainų sutarties ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kuriose nurodyta parduodamo turto kaina ir reikalauja priteisti iš atsakovės 26 033,06 Eur sumą, kurią įsigydama (duomenys neskelbtini), neva permokėjo. Ieškovai nepagrįstai remiasi neįgyvendintos (pasibaigusios) Preliminariosios sutarties nuostatomis; faktiškai Mainų ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutartys neatitiko Preliminariosios sutarties sąlygų; būtent notarinės sutartys laikytinos atspindinčiomis galutinę suderintą šalių valią; teisės aktai nenumato galimybės pakeisti jau įvykdytos ir pasibaigusios sutarties sąlygų; ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad PVM galės būti susigrąžintas, kadangi Patalpų pirkimo - pardavimo ir Mainų sutartyse PVM nebuvo išskirtas, o turtą įsigijo kartu su sutuoktine K. R., kuri nėra PVM mokėtoja. Šalys buvo susitarusios, jog Preliminariosios sutarties terminas gali būti pratęsiamas tik raštu (Preliminariosios sutarties 4.3. punktas); nebuvo sudariusios susitarimo pratęsti Preliminariosios sutarties terminą, o sudarė Mainų ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių objektai skyrėsi nuo Preliminariosios sutarties 2.1 punkto. Vadovaujantis Preliminariąja sutartimi, pagrindinę Patalpų ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti ieškovas ir atsakovė; Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė atsakovė ir ieškovas su ieškovo sutuoktine; Preliminariąja sutartimi Šalys buvo susitarusios, kad Patalpų ir (duomenys neskelbtini) kaina 150 000 Eur; ieškovai už Patalpas ir (duomenys neskelbtini) dalį atsiskaitė sumokėdami 143 850 Eur; už likusią (duomenys neskelbtini) dalį ieškovas atsiskaitė, išmainydamas nuosavybės teise valdomą kitą turtą ir sumokėdamas kompensaciją dėl mainomo turto verčių neatitikimo; Patalpų pirkimo-pardavimo ir Mainų sutartimis, ieškovas ir ieškovo sutuoktinė K. R. už (duomenys neskelbtini) atsiskaitė pervesdami dalimis 149 207 Eur ir perleisdami ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodo, kad yra PVM mokėtojas ir įsigydamas (duomenys neskelbtini) tikėjosi, kad už (duomenys neskelbtini) sumokėtas PVM galės būti įtrauktas į ieškovo PVM apskaitą ir neva PVM į apskaitą negalėjo įtraukti, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo parduotos be PVM. Atsakovė nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu notarinėje Patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje ir būtų išskirtas PVM, šio PVM ieškovas negalėtų įtraukti į PVM apskaitą dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nes Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir sutuoktinė K. R.. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui. PVMĮ 57 straipsnyje nurodyta, kad teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojai. Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai - PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Vienas iš pirkėjų - K. R. nėra PVM mokėtoja. Tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo įsigyjamas ne tik ieškovo PVM veiklai vykdyti patvirtina ir tai, jog ieškovas ir ieškovo sutuoktinė K. R. kartu gavo kreditą šiam turtui įsigyti. Be to ieškovas, veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo išsiaiškinti ar šis sandoris galės būti įtraukiamas į PVM apskaitą ir tik įvertinus šias aplinkybes priimti sprendimą sudaryti sandorį ar ne. Be to ieškovas neįgyvendino CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į atsakovę dėl sutarčių nuostatų pakeitimo ir neįrodė, kad egzistuoja CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Ieškovas taip pat nenurodė, kokiu kitu sutartyse ar įstatymuose numatytu pagrindu siekia pakeisti sutartis. 

Ieškovo 2024 m. lapkričio 22 d. dublike DOK-46981 nurodyta, kad  apžiūrint turtą su atsakovės atstove R. M., ši nurodė, kad dėl kainos reikia derinti su pačiu pardavėju ir nurodė, kad šių patalpų kainoje yra įskaičiuotas ir PVM. Derybų metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2 vietos nėra reikalingos ir gali nupirkti tik administracines patalpas, tačiau derybų metu iš atsakovės atstovų buvo akcentuojama, kad kainoje yra ir PVM, o jis yra PVM mokėtojas ir šį PVM mokestį gali įsitraukti į PVM apskaitą, todėl nutarė Patalpas ir (duomenys neskelbtini) dalį įsigyti už 150 000 Eur su PVM. Parengus Preliminarią sutartį ir ją nusiuntus atsakovei, ši sutartis iš atsakovės pusės buvo koreguojama, tačiau PVM mokestis buvo paliktas, kas tik patvirtino, kad atsakovė visą laiką iki Preliminariosios sutarties pasirašymo ir po pasirašymo, deklaravo, kad kainoje yra PVM mokestis. Šalys vykdė preliminarią sutartį ir aktyviais veiksmais siekė ją įvykdyti, žodiniu susitarimu sudarė Mainų sutartį, kadangi Preliminaria sutartimi buvo perkama ir dalis (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo kitų bendraturčių atsisakymo pirmumo teise įsigyti dalį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, Mainų sutartimi buvo išvengta kitų bendraturčių pirmumo teisės, o išmainyta (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vėliau buvo ieškovo nupirkta iš atsakovės atgal. Taigi, šiuo atveju akivaizdu dėl ko buvo sudaryta Mainų sutartis, o tai tik patvirtina, kad Preliminarioji sutartis buvo vykdoma, ją žodiniu susitarimu modifikuojant.  Atsakovė išrašė ne bet kokias sąskaitas, tačiau PVM sąskaitas – faktūras (1-3 priedai), o tai, kad  ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad galės susigrąžinti PVM patvirtina Preliminarioje sutartyje nurodytas PVM dydis. Atsakovės atstovė L. V. nurodė, jog yra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai paklausimą ar jis kaip fizinis asmuo gali PVM mokestį įsitraukti į apskaitą ir jį susigrąžinti. Būtent dėl atsakovės kaltės (neturint sutikimų parduoti (duomenys neskelbtini) dalį), žodžiu buvo susitarta dėl Preliminarios sutarties vykdymo terminų pratęsimo, ką ir patvirtina tolimesni Šalių veiksmai. Priešingu atveju laikytina, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo įvykdyta Preliminarioji sutartis ir šiuo atveju atsakovė vadovaujantis preliminariosios sutarties 4.4.1. punktu, kuris nustato, kad „Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl Pardavėjo kaltės, Pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 10 000 Eur avansą ir sumoka Pirkėjui 10 000 Eur baudą“, tačiau atsakovė nei avanso, nei baudos, galiausiai 2023 m. gegužės 3 d. sumokėtų 46 000 Eur negrąžino. Tai, kad Pirkimo - pardavimo sutartyse pirkėja taip pat yra ieškovo sutuoktinė, niekaip neeliminuoja tos aplinkybės, kad atsakovė tiesiog apgavo ieškovą dėl kainos, sudarydamas prielaidą, kad ieškovas galės į apskaitą įsitraukti PVM mokestį. Notarinėje Pirkimo – pardavimo sutartyje PVM nėra išskiriamas, antra, niekas netrukdė atsakovei parduoti patalpas be PVM, tai yra už 123 966,94 Eur. Atsakovei atskleidus aplinkybes, kad patalpos nėra apmokestintos PVM, ieškovas jų už 150 000 Eur be PVM nebūtų pirkęs. Pati atsakovė Preliminarioje sutartyje įrašydama sąlygą, kad „Pirkėjas ketina įsigyti Nekilnojamąjį turtą savo profesinės veiklos vykdymo tikslu, tad jis nelaikytinas vartotoju šios Sutarties apimtyje“, rodo, kad šios patalpos buvo įsigytos profesinei veiklai – Advokatų kontorai, kas matyti iš viešos Lietuvos advokatūros skelbiamos informacijos. Be to, nėra svarbu ar patalpos buvo įgytos kredituojant bankui ar ne. Ši sąlyga nėra svarbi PVM išskyrimui. Tai, kad iš atsakovės pagal Preliminarią sutartį įsigytas nekilnojamasis turtas yra ne PVM objektas, sužinojo, tik pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. I pusmetį (5 priedas) 25 punkte, įsigijimo PVM nurodyta 33 265 Eur. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu, kad atsakovė Patalpų ir (duomenys neskelbtini) neįtraukė į PVM atskaitą, privalėjo tikslinti 2023 m. I pusmečio PVM deklaraciją (6 priedas) 25 punkte nurodant, kad įsigijimo PVM nurodyta 7 231 Eur. Šiuo atveju 26 034 Eur mažesne suma.  

  Atsakovės 2024 m. gruodžio 9 d. triplike DOK-49352 nurodyta, kad ieškovas dublike akcentuoja, kad parkavimo vietos (garažas) jam buvo nereikalingas ir jas nusprendė įsigyti tik todėl, kad jam buvo akcentuojama, jog jis galės įsitraukti PVM į atskaitą. Ieškovas derybų metu atsakovei nurodė priešingai - jog parkavimo vietos (garažas) yra jam itin reikalingos. Tai patvirtina ieškovo atsakovės atstovei 2023 m. kovo 3 d. siųstas el. laiškas, kuriame ieškovas nurodo, kad parkavimo vietos jam labai reikalingos (Priedas Nr. 1). Galiausiai, šis ieškovo pateiktas argumentas nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovas nenurodo kaip koreliuoja sprendimas įsigyti daiktą, atsižvelgiant į tai ar PVM bus įtraukiamas į atskaitą ar ne. Tuo atveju, jeigu ieškovas parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) nebūtų reikalingos, ieškovas nebūtų įsigijęs šių objektų ir, bet kuriuo atveju, sumokėjęs mažesnę kainą bei neįsigijęs „nereikalingo“ objekto. Atsakovė  nei viename sandorių sudarymo etape nėra patvirtinusi, kad nekilnojamasis turtas bus parduodamas su PVM. Taip kaip suformuluoti Preliminariosios sutarties sąlygas pasirinko ieškovas. Tai, kad nekilnojamas turtas buvo parduodamas be PVM ir tai, kad notarinių sutarčių sudarymo metu šios aplinkybės buvo ieškovui žinomos patvirtina sekantys argumentai. Pirma, į atsakovės PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovui už nekilnojamojo turto pardavimą apmokėti, PVM nėra įtrauktas. Antra, atsakovė buvo supažindinusi ieškovą su akcininkų sprendimais išmainyti ir parduoti nekilnojamąjį turtą. Akcininkų sprendime dėl nekilnojamojo turto pardavimo nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina - 143 850 Eur. Akcininkų sprendime dėl nekilnojamojo turto mainų nurodytas kainų skirtumas, kurį turi padengti ieškovas - 5 357 Eur. Akcininkų sprendimuose nenurodyta, kad į mainomo ir parduodamo nekilnojamojo turto kainą būtų įtrauktas PVM. Tai, kad ieškovas su šiais akcininkų sprendimais buvo supažindintas, patvirtina atsakovės atstovės ieškovui 2023 m. gegužės 12 d. siųstas el. laiškas (priedas Nr. 2), kuriame buvo pridėti akcininkų susirinkimų sprendimų projektai (priedai Nr. 3, 4). Trečia, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė patvirtino ieškovui, jog nekilnojamas turtas bus parduodamas su PVM. Tokie įrodymai ir negali būti pateikti, kadangi atsakovė nenurodė ieškovui, kad ieškovas galės įtraukti įsigijimo PVM į PVM atskaitą, o šie ieškovo argumentai yra išgalvoti, siekiant nesąžiningai „pasipelnyti“ atsakovės sąskaita. 

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nors pirminio ieškinio pateikimo metu nebuvo įvykdyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į atsakovę dėl sutarčių nuostatų pakeitimo, tačiau šią pareigą įvykdė vėliau, jau bylą nagrinėjant teisme, atsakovė atsisakė keisti sutarčių sąlygas. Šalys Preliminariosios sutarties neįvykdė nustatytu terminu dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė neturėjo bendraturčių atsisakymo pirmumo teise įsigyti dalį (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sudaryta Mainų sutartis ir tik vėliau Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl Preliminarioje sutartyje nurodytų objektų. Šalys žodžiu pratęsė Preliminarios sutarties vykdymo terminą ir žodžiu ją modifikavo, nes sudarius Pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, Mainų sutarties Dalykas atsakovės buvo parduotas ieškovui. Jeigu būtų žinojęs, kad turtas parduodamas be PVM, jis šio turto būtų nepirkęs. Būtent Preliminariojoje sutartyje yra išskirtas kainos PVM, o atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, kas leido pagrįstai manyti, kad turtas perkamas su PVM. Atsakovė prieš notarinį sandorį neatskleidė aplinkybių, kad parduodamas turtas nėra apskaitomas PVM, todėl yra atsakovės apgautas dėl kainos ir prašo ją sumažinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuotas ir negali būti tenkinamas. Ieškovas prašo sumažinti kainą, kai sutartys yra jau įvykdytos ir nepagrįstai vadovaujasi pasibaigusia Preliminariąją sutartimi, nes tiek pasirašant Mainų sutartį, tiek ir Pastato bei (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo pasibaigusi ir raštu nepratęsta. Šalys susitarė dėl kainos, kuri Preliminarioje sutartyje nurodyta 150 000 Eur ar tai su PVM ar be PVM bendra kaina nurodyta 150 000 Eur. Tai, kad ieškovas negali pasinaudoti PVM atskaita nėra atsakovės kaltė, nes tiek 2023 m. gegužės 12 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose mainyti ir parduoti turtą, tiek ir ieškovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose PVM nėra išskirtas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nekilnojamasis turtas buvo senesnis kaip du metai, todėl parduotas be PVM, tai nurodė liudytoja apklausta buhalterė L. V., kurios liudijimas yra vienas iš įrodymų. Be to ieškovo sutuoktinė nėra PVM mokėtoja, todėl ir dėl šios aplinkybės ieškovas negali pasinaudoti PVM atskaita. PVM yra mokestinė prievolė valstybės biudžetui, o ne pagrindas mažinti Šalių sutartą kainą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

  Iš bylos rašytinių duomenų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų liudijimo teisme nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos žemiau nurodytos ginčo sutartys.

  2023 m. vasario 21 d. ieškovas E. R. (toliau - Pirkėjas) ir atsakovė UAB „GEPAGA“ (toliau - Pardavėjas), sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kurios Objektas pagal Preliminariosios sutarties 1 punktą tas, kad 1.1. Pagal šios sutarties sąlygas Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja nupirkti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) m2, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) dalimi negyvenamosios patalpos - garažu (2 automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – Nekilnojamasis turtas), sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) (Preliminariosios sutarties 1.1. punktas) (t. 1, b. l. 7-9).

2023 m. gegužės 18 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą Mainų sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Šalis UAB „GEPAGA“ perdavė kitai Šaliai E. R. asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas1, mainais į Šaliai E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas2 bei (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Daiktas3. 2.2. Šalis E. R. perduoda Šaliai UAB "GEPAGA“ nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalį Daikto2, bei (duomenys neskelbtini) dalį Daikto3, mainais į Šaliai UAB „GEPAGA“ nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Daikto 1, parkingo plane pažymėtą indeksu "18" (t. 1, b. l. 10-24). 

Šalys 2023 m. gegužės 23 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Pardavėjas UAB "GEPAGA" parduoda nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą šios sutarties 2.1.1.-2.1.2. punktuose, o Pirkėjai E. R. ir K. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: 2.1.1. (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktasl. 2.1.2. Negyvenamąją patalpą - Administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktas2 (t. 1, b. l. 25-39).

Šalys 2023 m. birželio 2 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Pardavėjas UAB "GEPAGA" parduoda nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą šios sutarties 2.1.1.-2.1.2. punktuose, o Pirkėjas E. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: 2.1.1. (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktasl. 2.1.2. (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą-Daiktas2 (t. 1, b. l. 40-54).

  Byloje ginčas kilo dėl to ar Šalys modifikavo Preliminariosios sutarties vykdymo sąlygas ir koks buvo Šalių susitarimas dėl bylos ginčo dalyko Kainos, ieškovui teigiant, kad Preliminariosios sutarties sąlyga dėl 150 000 Eur Kainos su pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaita nebuvo vykdoma, o atsakovei teigiant, kad ginčo turtą pardavus be PVM nesikeičia Šalių susitarimas dėl galutinės 150 000 Eur Kainos, nes PVM yra mokestinė, bet ne sutartinė prievolė.

Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą nagrinėjimo tvarkos.

CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedūros tikslas – ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų, išvengiant kreipimosi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, 44 punktas).

Byloje susiklosčiusi situacija yra ta, kad tik bylos nagrinėjimo metu, 2025 m. kovo 24 d. elektroniniu laišku ieškovas išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė 2025 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku atsakė, kad sutartys buvo sudarytos sąlygomis, kurias šalys galutinai susitarė sudarant notarinius sandorius. Sandorių galutinė kaina taip pat buvo įtvirtinta notarinėse sutartyse (2025 m. rugsėjo 11 d. DOK-30404). Taigi nors CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą ieškovas įvykdė jau teismui priėmus ieškinį, esant atsakovės nesutikimui, teismas daro išvadą, kad visgi tokiu būdu buvo siekta sutarties šalims derybų keliu susitarti, tačiau nepavykus, ginčas nagrinėtas teisme pagal formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Kaip matyti iš atsakovės nesutikimo galimybės derybų keliu išspręsti šį ginčą, dar kartą pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, nėra. O vien tik formaliai ieškinio palikimas nenagrinėtu, kai yra akivaizdu, jog šalims susitarti nepavyksta, prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-177-464/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-438-513/2024; Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1878-921/2021).        

Dėl Preliminariosios sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo konkliudentiniais veiksmais.

Byloje ieškovai įrodinėja, kad Šalys 2023 m. gegužės 18 d. Mainų sutartį, 2023 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. birželio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartis sudarė vykdydamos 2023 m. vasario 21 d. Preliminariąją sutartį, o joje numatytą galutinį 2023 m. gegužės 15 d. terminą Pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsė konkliudentiniais veiksmais dėl atsakovės kaltės. Atsakovės kaltę ieškovai įrodinėja aplinkybe, kad atsakovė neturėjo bendraturčių atsisakymo pirmumo teise įsigyti (duomenys neskelbtini) dalių Negyvenamos patalpos – (duomenys neskelbtini), tai yra 2 automobilio stovėjimo vietų, todėl siekiant išvengti šios atsakovės prievolės kaip kliūties sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, buvo imtasi organizacinių veiksmų ir 2023 m.  gegužės 18 d. sudaryta Mainų sutartis dėl (duomenys neskelbtini) dalies Negyvenamos patalpos – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parkingo plane pažymėto indeksu "18" perdavimo ieškovui mainais į ieškovui priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - Gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka, kad Preliminariosios sutarties terminas buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, nebuvo ir rašytinės Šalių valios terminą pratęsti, o pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo pagrindas, kuriam suėjus Šalys laisva valia sudarė notarinius sandorius, neatitinkančius Preliminariosios sutarties nei Dalyko, nei Subjektų, nei Kainos.

            Taigi, Šalys skirtingai aiškina savo ketinimus dėl Preliminarios sutarties vykdymo. Todėl pirmiausia pasisakytina dėl Šalių valios keisti Preliminariosios sutarties vykdymą konkliudentinias veiksmais ir vėliau - Kainos bei ieškinio pagrįstumo.        

                Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).                 CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).         Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau, pagal minėto straipsnio 2 dalį, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.                         Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.183 straipsnį nurodyta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).                                          Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo; 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).                                   Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas teismų praktiką dėl CK 6.183 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ši norma gali būti taikoma ir šalių elgesio kvalifikavimui dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014; 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024). Nors minėtose bylose kasacinis teismas pasisakė dėl šalių teisės pakeisti preliminariojoje sutartyje įtvirtintą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau šis aiškinimas vienodai taikytinas ir kitoms preliminariosios sutarties sąlygoms. Tik notarinės formos sutartims įstatymas tiesiogiai draudžia taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies normą (CK 6.183 straipsnio 3 dalis).                                                           Taigi kaip matyti iš Šalių elgesio vykdant Preliminariąją sutartį, Šalys aktyviai susirašinėjo elektroniniu paštu derindamos organizacinius veiksmus, būtinus tinkamam Preliminariosios sutarties įgyvendinimui. Dėl to ginčo atveju nustatant konkrečius Šalių elgesio faktus svarbu, be kita ko, įvertinti Šalių elektroninio susirašinėjimo turinį.                                         Į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp ieškovo ir atsakovės atstovų praėjus mėnesiui po Preliminariosios sutarties pasirašymo. Ieškovas 2023 m. kovo 21 d. siunčia elektroninį laišką atsakovės atstovams E. T., M. G. tokiu tekstu „<...> Kalbėjau su notare, ji nurodė, kad reikalinga iš Jūsų pažyma apie Jūsų turimus parkingus. Pažymoje turėtų būti nurodyta, kad atitinkami parkingai priklauso fiziniams asmenims, o kiti juridiniams asmenims. Gal man pačiam paruošti tą pažymą?“; E. T. 2023 m. kovo 22 d. atsako ieškovui: „<... Patikslinkite, prašau, dėl pažymos formato. Reikia, kad Gepaga parašytų raštą kokios vietos jai priskirtos? Ar visos vietos kam priklauso? Šiai dienai visos parkingo vietos parduotos, kai kurios netgi perparduotos jau pačių savininkų ir Gepaga tebeturi 2 vnt parkavimosi vietų“; ieškovas 2023 m. kovo 22 d. atsako elektroniniu laišku E. T., kopiją siunčia M. G.: „Gal galėčiau aš paruošti pažymą, o jūs tik informaciją patikslintumėte?“; 2023 m. kovo 22 d. M. G. atsako ieškovui: „<...Jei paruoštumėte stipriai pagelbėtumėte o mes staigiai peržiūrėsime“; ieškovas 2023 m. kovo 22 d. atsako M. G., kopiją siunčia E. T.: „Suderinkite su pirmininke ir būtų gerai, kad ji pasirašytų. Taip pat ar UAB Gepaga turi savo firminį blanką?“;  E. T. 2023 m. kovo 22 d. atsako ieškovui: „<...Siunčiu susiderinimui raštą, pakoregavome šiek tiek, bei papildėme. Pažiūrėkite ar viskas gerai. Taip pat pridedu ir pirmininkės atsakymą į užklausą“; ieškovas 2023 m. kovo 22 d. E. T. atsako: „Ok, tinka“; 2023 m. kovo 30 d. E. T. atsako ieškovui: „<...Sakykite, gal yra dar dokumentų kuriuos mums reikia pasiruošti, kad sklandžiai vyktų notarinis sandoris?“; ieškovas 2023 m. kovo 30 d. atsako E. T.: „Pasiaiškinsiu su notare, nes reikia išspręsti dėl parkingų. Greičiausiai bus taip, kad patalpų pirkimą organizuosime kitą savaitę, o parkingus vėliau nes man jie labai reikalingi“; 2023 m. kovo 30 d. E. T. ieškovui rašo elektroninį laišką: „<...Ar tiko dokumentas, ar jo pakako bankui?“; ieškovas 2023 m. kovo 30 d. atsako E. T.: „<... Ko gero, kad pakako, nes šiandien pasirašysime sutartį ir pervesiu Jums avansą. Tik reikės spręsti dėl parkingų pirmumo teisės bendraturčiams“ (t. 2, b. l. 12-19). Ieškovas atsakovų atstovams 2023 m. balandžio 27 d. išsiuntė elektroniniu paštu 2023 m. balandžio 27 d. pranešimą Dėl sandorio sudarymo, kuriame nurodyta:  <... Kaip jau jus esu informavęs telefonu ir elektroniniu paštu, esu gavęs visus leidimus ir sutikimus pirkti šį turtą, o taip pat pasirašęs su pasirinktu banku paskolos sutartį šiam turtui finansuoti. Taip pat Jums esu sumokėjęs 10 000 Eur avansinį mokestį kaip numatyta sutartyje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašau iki 2023 m. gegužės 4 d. informuoti kur ir kada bus sudaroma notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) (2025 m. rugsėjo 11 d. DOK 30304). 2023 m. gegužės 3 d. atsakovės atstovas M. G. ieškovui atsako elektroniniu laišku: „<...Kaip ir kalbėjome vakar, gavome Jūsų laišką netrukus atsakysime...> (2025 m. rugsėjo 11 d. DOK 30304). Ieškovas 2023 m. gegužės 5 d. išsiuntė atsakovės atstovams elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „Laba diena, M. keista, kad atsakote į mano laiškus, bei atmetate mano skambučius. Šį antradienį susitikimo perkamose patalpose metu nurodėte, kad greituoju metu bus sudarytas sandoris. Susitikimo metu Jus informavau ir parodžiau, kad patalpos jau beveik įrengtos, todėl noriu kuo greičiau sudaryti notarinę sutartį. Tačiau dingote kaip į vandenį. Kadangi su M. neįmanoma susisiekti teko susisiekti su kitu UAB Gepaga akcininko atstovu A. L.. Buvo galutinai suderinta, kad UAB Gepaga akcininkai priima sprendimą parduoti patalpas (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui E. R. už bendrą 150 000 Eur sumą. Tikiuosi, kad pirmadienį, t. y. 2023-05-08 šį sprendimą turėsime ir pagaliau galėsime įforminti sandorį pas notarą, kadangi birželio 1 d. ketiname jau į jas keltis (t. 2, b. l. 85). Atsakovės UAB „GEPAGA“ Visuotinis akcininkų susirinkimas 2023 m. gegužės 12 d. 230512 priėmė du sprendimus, kuriais nusprendė „Pritarti mainų sutarties su E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarymui, nustatant, kad Bendrovė perduoda E. R. asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) (1 (viena) automobilio stovėjimo vieta, patalpos plane pažymėta (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)  ir mainais už tai nuosavybės teise priima iš E. R. (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalį pastato - gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainų sutartyje nustatant, kad E. R. sumoka Bendrovei mainomo turto vertės skirtumą, kuris yra 5 357,00 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai)“. Antruoju sprendimu nutarta „Pritarti, kad Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas: negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) kv.m., esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – administracinė ir (duomenys neskelbtini) (viena keturiasdešimtoji) dalis negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) (1 (viena) automobilio stovėjimo vieta, patalpos plane pažymėta (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos paskirtis – (duomenys neskelbtini), būtų parduotas fiziniam asmeniui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris įgis teisę disponuoti 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytu turtu kaip jo savininkas, už bendrą 143 850 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) kainą (2025 m. rugsėjo 10 d. DOK-30404). 2023 m. gegužės 12 d. atsakovės atstovas M. G. ieškovui elektroniniu laišku 14 val. 16 min. rašė: „Sveiki, E., siunčiu informacijai. Lyg ir nesuklysta. Siunčiame ir ruošiame parašus” (2025 m. rugsėjo 10 d. DOK-30404). Be susirašinėjimo, iš bylos matyti, kad ieškovas 2023 m. balandžio 3 d. atsakovei sumokėjo 10 000 Eur avansą (t. 1, b. l. 55), kas patvirtina Šalių ketinimus pasirašyti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, nes kaip numatyta šios sutarties 2.3. p., pagal kurį Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui 10 000 Eur avansą, kuris yra Nekilnojamojo turto pardavimo kainos dalis, į Pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB Bank per 5 darbo dienas, nuo banko pranešimo apie patvirtinimą, kad Pirkėjui bus suteikta paskola šio Nekilnojamojo turto įsigijimui, bet ne vėliau nei iki 2023 m. balandžio 14 d. Nesumokėjimas avansinės įmokos, reiškia atsisakymą nuo Sutarties.

                Taigi teismui pateiktas aptartas Šalių susirašinėjimas ir Šalių elgesys po Preliminariosios sutarties pasirašymo neabejotinai patvirtina tikruosius Šalių ketinimus modifikuoti Preliminariosios sutarties 1.1. p. vietoj įsipareigoja parduoti, įtraukiant Mainų sutartį ir 2.2. p. pratęsiant numatytą 2023 m. gegužės 15 d. terminą Pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčiai pasirašyti, šis ketinimas neabejotinai buvo Šalių bendras ketinimas, o Šalių valia aiški ir nedviprasmiška dėl žemiau nurodytų priežasčių.                                                 Įvertinus teismui pateiktą Šalių susirašinėjimą ir atsakovės Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, akivaizdu, kad iki 2023 m. gegužės 15 d. (Preliminariosios sutarties 1.2.p.) Šalys objektyviai negalėjo pas notarą pasirašyti Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties dėl egzistuojančių kliūčių – bendraturčių sutikimo parduoti (duomenys neskelbtini) dalis Negyvenamosios patalpos-(duomenys neskelbtini) (Preliminariosios sutarties 1.1. p.), neturėjimo, kaip to reikalauja CK 4.79 straipsnio Pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe normos, dėl to derybų keliu ėmėsi organizacinių veiksmų, sudaryti Mainų sutartį. Įgyvendinant minėtus atsakovės Visuotinio akcininkų susirinkimo 2023 m. gegužės 12 d. (penktadienis) sprendimus, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje numatytam 2023 m. gegužės 15 d. terminui, 2023 m. gegužės 18 d. notarine tvarka pasirašyta Mainų sutartis ir 2025 m. gegužės 23 d. pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis, nereiškia, kad Šalys Preliminarios sutarties nevykdė laisva valia. Mainų sutarties sąlygos: 2.1. Šalis UAB „GEPAGA“ perdavė kitai Šaliai E. R. asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas1, mainais į Šaliai E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas2 bei (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Daiktas3 ir 2.2. Šalis E. R. perduoda Šaliai UAB "GEPAGA“ nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalį Daikto2, bei (duomenys neskelbtini) dalį Daikto3, mainais į Šaliai UAB „GEPAGA“ nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Daikto 1, parkingo plane pažymėtą indeksu "18" turi tiesioginį ryšį su Preliminariosios sutarties 1.1. p. numatytu Sutarties Objektu ir 2.1. p. išreikštos Šalių valios Preliminarios sutarties Objektą ieškovo nuosavybėn perduoti nedalomai, turinio įgyvendinimu.  Įvykus mainams, kuriems minėta CK 4.79 straipsnio norma nėra taikoma, Šalys 2023 m. gegužės 23 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį. Šios Sutarties II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Pardavėjas UAB "GEPAGA" parduoda nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą šios sutarties 2.1.1.-2.1.2. punktuose, o Pirkėjai E. R. ir K. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: 2.1.1. (duomenys neskelbtini) dalį Negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktasl. 2.1.2. Negyvenamąją patalpą - Administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktas2, kas neabejotinai patvirtina, kad Šalys veikė pagal Preliminariosios sutarties 1.1. p., nors rašytinis susitarimas pagal Preliminariosios sutarties 4.3 p. ir nebuvo Šalių pasirašytas. Teismas daro išvadą, kad visi aukščiau teismo nurodyti šalių veiksmai įrodo, kad Šalys bendra Šalių suderinta valia atsisakė Preliminariosios sutarties 4.3. p. numatytos išlygos, kad tik raštišku šalių susitarimu gali būti pratęstas 2.2. p. numatytas terminas ir konkliudentiniais veiksmais Preliminariosios sutarties terminą pratęsė vadovaudamosi  CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Atsakovė šiuo atveju nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta arba nutraukta kitokiu būdu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-573-912/2022). Visgi šios nutarties 26 p. teismas nurodė „Nepaisant to, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tam tikrais atvejais rašytinė sutartis, net ir esant sutarties pakeitimo išlygai (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), gali būti pakeista šalies elgesiu, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad šalys atsisakė išlygos“. Taigi atsakovei nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014; 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024). Sutiktina su atsakove, kad Preliminarioje sutartyje nebuvo sutarta dėl Mainų sutarties, tačiau šiuo konkrečiu atveju Mainų sutartimi  šalys nesiekė sukurti teisinių pasekmių, o kaip minėta siekė išvengti CK 4.79 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Iš bylos duomenų matyti, kad praėjus penkiolikai dienų po 2023 m. gegužės 18 d. Mainų sutarties sudarymo ir dešimčiai dienų po 2023 m. gegužės 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tai yra 2023 m. birželio 2 d. Šalys pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Pardavėjas UAB "GEPAGA" pardavė, o Pirkėjas E. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko tą patį Mainų sutarties Dalyką, tai yra (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).   Vadinasi šalys vienodai suprato Preliminariosios sutarties tikrąjį turinį, abiejų šalių tikrąją valią ir tikslą - atsakovei perleisti ieškovo nuosavybėn visą Nekilnojamąjį turtą nedalomai (Preliminariosios sutarties 2.1. p.) administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) m2, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) dalimi negyvenamosios patalpos - garažu (2 automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal bendrą ir suderintą Šalių valią šią sutartį modifikavo. Sutiktina su ieškovu, kad esant situacijai, kuomet Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis būtų buvusi nepasirašyta iki 2023 m. gegužės 15 d., nesant Šalių valios šį terminą pratęsti, tiek ieškovas, tiek atsakovė galėjo pasinaudoti Preliminarios sutarties 4.4. p. ir taikyti sutartas sankcijas (netesybas), kaip tai numato CK 6.165 straipsnio 4 dalis, tačiau atsakomybė už sutarties neįvykdymą netaikyta, ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. atsakovei jau buvo sumokėjęs 56 000 Eur (t. 1, b. l. 55). Ir nors atsakovė gindamasi nuo ieškinio nurodo, kad  keitėsi ir Kaina, numatyta Preliminariosios sutarties 2.1. p., teismas tokių faktų nenustatė, nes Preliminariosios sutarties 2.1. p. nurodyta „bendra pardavimo kaina yra 150 000 Eur“, kuri ir buvo sumokėta pagal ieškovo pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 55) ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 190-192). Atsakovė ieškinį prašo atmesti ir tuo pagrindu, kad K. R. nepasirašė Preliminariosios sutarties, su kuo sutiktina, visgi ji yra ieškovo sutuoktinė ir šiuo atveju taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Preliminarioji sutartis savo pobūdžiu yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims,  todėl ieškovės rašytinis sutikimas šiai sutarčiai pasirašyti neprivalomas.

Dėl ieškinio reikalavimo mažinti Kainą.

Pripažinus, kad ginčo sutartys, sudarytos nepasibaigus Preliminariosios sutarties vykdymo terminui, toliau pasisakytina dėl reikalavimo mažinti Kainą.

CK 6.223 straipsnis reglamentuoja Sutarties pakeitimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą; teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

???Byloje ginčas kilo dėl Preliminariąja sutartimi aptartos Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties (kaip tai numatyta 1.1. p.) vienos iš esminių sąlygų – Kainos, numatytos Preliminariosios sutarties 2.1. p., apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir ieškovo ieškinio pagrįstumo sumažinti sumokėtą Kainą PVM atskaitos dydžiu bei grąžinti permokėtą 26 033,06 Eur sumą. Atsakovė prašo šį reikalavimą atmesti motyvuodama tuo, jog buvo susitarta  dėl galutinės 150 000 Eur Kainos, o ieškovo prašymas mažinti Kainą PVM atskaita yra mokestinis ginčas. 

  Kaip matyti Preliminariosios sutarties 2 punktu susitarta dėl kainos ir atsiskaitymo taip: 2.1. Šalių susitarimu Nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius PVM, kuris sudaro 26 033,06 Eur, bendra pardavimo kaina yra 150 000 Eur. Šioje sumoje administracinių patalpų kaina su PVM yra 140 000 Eur, (duomenys neskelbtini) dalys (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 10 000 Eur. Ir nors šalys modifikavo Preliminariąją sutartį, teismas jau pasisakė, kad modifikavimo dėl Kainos iš Šalių faktinio elgesio, nenustatė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovei sumokėjo 150 000 Eur kainą, tai patvirtina ieškovo sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023-01-31 iki 2023-06-09 (t. 1, b. l. 55). Vis gi ieškovas tvirtina, kad sudarius notarinius sandorius, paaiškėjo, kad jis kaip PVM mokėtojas negali pasinaudoti 26 033,06 Eur PVM atskaita, nes turtas parduotas be PVM. Notarė Loreta Rastauskienė teisme nurodė, kad prievolės išskirti sutarties Kainoje PVM nėra, nes tam yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Šalys neginčija notarės patvirtintų sandorių, todėl teismas notariškai patvirtintas sutartis laiko prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme.

 Kaip matyti iš Preliminariosios sutarties, šios sutarties 1.1. p. nurodyta, kad Pirkėjas ketina įsigyti Nekilnojamąjį turtą savo profesinės veiklos vykdymo tikslu, tad jis nelaikytinas vartotoju šios Sutarties apimtyje. Kaip matyti iš teismui pateikto Preliminariosios sutarties projekto (t. 1, b. l. 193-195 ), Pirkėju buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) E. R., veikiantis (duomenys neskelbtini)Nr. pagrindu, vėliau šis tekstas pataisytas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ginčo turtą siekė įsigyti profesinei veiklai vykdyti, kad jis yra PVM mokėtojas, tačiau atsakovės atstovai nurodė, kad Preliminarioje sutartyje ir jos projekte kaina nurodyta, išskiriant PVM, nes šią sutartį rengė ieškovas. Ieškovas nuosekliai tvirtino, kad be PVM atskaitos ginčo turto nebūtų pirkęs ir  tai jis nurodė nekilnojamo turto brokerei R. M. turto apžiūros metu, siūlęs 130 000 Eur Kainą, tačiau R. M., nurodžius, kad turtas parduodamas su PVM, ketino šia atskaita pasinaudoti. Tačiau byloje apklausta nekilnojamojo turto pardavimo brokerė R. M. nurodė, kad skelbime kaina buvo nurodyta be PVM ir neigė ieškovui nurodžiusi, kad turtas parduodamas su PVM. Į bylą pateikta informacija apie ginčo turto skelbimą, jog iki 2023 m. kovo 9 d. kaina 160 000 Eur, PVM neišskirtas (t. 1, b. l. 175-176  ). Ieškovas nurodė, kad atsakovės atstovė L. V. derybų metu, iki ginčo sandorių sudarymo informavo, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su užklausa ar ieškovas kaip fizinis asmuo gali būti PVM mokėtojas ir PVM įtraukti į apskaitą. Nors L. V. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad dėl ieškovo kaip PVM mokėtojo statuso ar sąskaitų įtraukimo į ieškovo apskaitą 2023 m. nesikreipė (t. 2, b. l. 117), teismas ieškovo prašymu 2025 m. gegužės 12 d. išdavė teismo liudijimą (t. 2, b. l. 120), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi, ieškovui E. R. išduodamas šis liudijimas, patvirtinantis teisę per 10 darbo dienų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas - 188659752, adresas: Vasario 16-osios g. 14, 01107 Vilnius, Lietuva, el. paštas: vmi@vmi.lt, gauti įrodymus (informaciją, duomenis) apie L. V., UAB Koncernas ALGA, UAB „Gepaga“, arba (duomenys neskelbtini).lt, bet kokia forma paklausimus nuo 2023-02-01 iki 2023-06-01 apie E. R. ir pateiktus atsakymus. 2025 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakyme nurodyta, kad <...> duomenų apie L. V., UAB koncernas „ALGA“, UAB „GEPAGA“ ir (duomenys neskelbtini).lt paklausimus / pateiktus atsakymus apie E. R. už prašomą laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-06-01 Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra. Apklausta liudytoja L. V. nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad derybų metu ji būtų sakiusi ieškovui dėl galimybės turtą parduoti su PVM. Teismui ji nurodė, kad dėl to, jog praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai nuo administracinio pastato pastatymo (naudojimo) pradžios, šis nekilnojamas turtas PVM neapmokestinamas ir atsakovė kaip PVM mokėtoja šį turtą pardavė be PVM, tai patvirtino jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovui, kuriose nėra išskirtas PVM. Liudytojas M. G. teisme nurodė, kad su ieškovu buvo susitarta dėl galutinės 150 000 Eur kainos, kuri ir buvo sumokėta. Į bylą ieškovas teikia 2023 m. liepos 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30, kurioje įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo  PVM nurodyta suma 33 265 Eur ir 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintą šio laikotarpio PVM deklaraciją, kurioje įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM nurodyta sumažinta ieškinio reikalavimo suma ir nurodyta 7 231 Eur (t. 1, b. l. 196-197). 

Taigi nors ieškovas teismui nurodė, kad pagrįstai tikėjosi, kad ginčo turtas parduotas su PVM, nes tai buvo sulygta Preliminariosios sutarties 2.1. p., byloje apklausti liudytojai ieškovo nurodytų aplinkybių dėl PVM taikymo ginčo turtui nepatvirtino. Sutiktina su ieškovu, kad liudytojų parodymai gali būti subjektyvūs, nes jie gali būti suinteresuoti bylos išnagrinėjimo rezultatu, tačiau pats  ieškovas 2023 m. gegužės 5 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovams rašo <...> Kadangi su M. neįmanoma susisiekti teko susisiekti su kitu UAB Gepaga akcininko atstovu A. L.. Buvo galutinai suderinta, kad UAB Gepaga akcininkai priima sprendimą parduoti patalpas (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui E. R. už bendrą 150 000 Eur sumą. Tikiuosi, kad pirmadienį, t. y. 2023-05-08 šį sprendimą turėsime ir pagaliau galėsime įforminti sandorį pas notarą, kadangi birželio 1 d. ketiname jau į jas keltis (t. 2, b. l. 85), kas kelia abejonių dėl ieškovo pagrįsto įsitikino dėl turto pirkimo su PVM. Ką patvirtina žemiau teismo dėstomi faktai.                 Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovės UAB „GEPAGA“ Visuotinis akcininkų susirinkimas 2023 m. gegužės 12 d. 230512 priėmė du sprendimus, kuriuose nurodytoje Kainoje nėra išskirtas PVM , o nuspręsta taip: „Pritarti mainų sutarties su E. R. sudarymui, <...>Mainų sutartyje nustatant, kad E. R. sumoka Bendrovei mainomo turto vertės skirtumą, kuris yra 5 357,00 Eur“. Antruoju sprendimu nutarta „Pritarti, kad Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas <...> būtų parduotas fiziniam asmeniui E. R. <...> už bendrą 143 850 Eur kainą (2025 m. rugsėjo 10 d. DOK-30404); 2023 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku šie sprendimai išsiųsti ieškovui (2025 m. rugsėjo 10 d. DOK-30404). Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286337, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 5 357 Eur, PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. 190). Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286334, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas Administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo suma 143 850 Eur; PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. 191). Į bylą pateikta 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286332, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 793 Eur, PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. l. 192). Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 18 d. Mainų sutarties 3.2. p. Šalys mainomą turtą vertino neišskiriant PVM, o pagal 3.3. p. susitarė, kad vertės skirtumas tarp Šalių mainomo Turto yra penki tūkstančiai trys penkiasdešimt septyni eurai (5 357 Eur), taip pat be PVM. Šalių susitarimu, E. R. sumokėjo UAB "GEPAGA" penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų (5 357 Eur) kompensaciją bankiniu pavedimu dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalys patvirtina, kad prievolė dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį yra įvykdyta ir Šalys viena kitai pretenzijų dėl to neturi. Pagal 9.1. p. <...>  Pasirašydamos Sutartį, Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Sutartis ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš Šalių perdėto pranašumo. Kiekviena Šalis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios Sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios Sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (Šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminės Sutarties Šalių nelygybė. Kiekviena Šalis patvirtina, kad dėl šios Sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią Sutartį buvo atsižvelgta, tai yra kiekviena Šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios Sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, Šalims suprantamos ir priimtinos, kad ši Sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia Šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Šalių teisių ir interesų. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 23 d. Pirkimo pardavimo sutarties 3 p. bendra Daiktų kaina yra 143 850 Eur, o pagal 3.2. p. Šalys patvirtina, kad Sutarties 3.1. punkte nurodyta Kaina yra Šalių suderinta, Šalims priimtina, galutinė ir nekeičiama, PVM neišskirtas. Pagal 4.1. p. Turtas iš viso parduotas už vieną 143 850 Eur), iš kurių (50 365 Eur) Pardavėjo atstovas patvirtino, kad Šalių susitarimu gavo iš Pirkėjo bankiniais pavedimais dar prieš šios sutarties sudarymą; likusieji 93 485 Eur) bus pervedami į Pardavėjo UAB "GEPAGA" sąskaitą, naudojant "Swedbank", AB (toliau - bankas) Pirkėjams suteikiamą kreditą, skirtą anksčiau nurodyto Turto pirkimui <...>. 12.1. p. nurodyta, kad pasirašydamos Sutartį, Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Sutartis ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš Šalių perdėto pranašumo. Kiekviena Šalis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios Sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios Sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (Šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminės Sutarties Šalių nelygybė. Kiekviena Šalis patvirtina, kad dėl šios Sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią Sutartį buvo atsižvelgta, tai yra kiekviena Šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios Sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, Šalims suprantamos ir priimtinos, kad ši Sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia Šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Šalių teisių ir interesų. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 2 d. Pirkimo pardavimo sutarties 3.1. p. bendra Daiktų kaina yra 793 Eur. Pagal 3.2. Šalys patvirtina, kad Sutarties 3.1. punkte nurodyta Turto Kaina yra Šalių suderinta, Šalims priimtina, galutinė ir nekeičiama. Pagal 4.1. p. Pardavėjo atstovas patvirtino, kad Šalių susitarimu gavo (793 Eur) iš Pirkėjo bankiniu pavedimu dar prieš šios sutarties sudarymą. Pagal 4.2. p. Šalys, pasirašydamos Sutartį patvirtina, kad visi atsiskaitymai tarp Šalių pagal Sutartį yra baigti, dėl Kainos dydžio /jos sumokėjimo viena kitai jokių pretenzijų neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje, Sutartis yra ir galutinį (visišką) atsiskaitymą už Turtą patvirtinantis dokumentas. Pagal 11.1. p. pasirašydamos Sutartį, Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Sutartis ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš Šalių perdėto pranašumo. Kiekviena Šalis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios Sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios Sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (Šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminės Sutarties Šalių nelygybė. Kiekviena Šalis patvirtina, kad dėl šios Sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią Sutartį buvo atsižvelgta, tai yra kiekviena Šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios Sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, Šalims suprantamos ir priimtinos, kad ši Sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia Šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Šalių teisių ir interesų. Nustatyti Šalių elgesio faktai, patvirtina, kad Šalys viena kitai pretenzijų dėl Kainos nereiškė. 

Visgi šios bylos kontekste ginčui yra aktualu tai, kad ieškovo reikalavimo esmė kyla iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ), kuris yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, reguliuoja  PVMĮ. Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas (57–64 straipsniai).

Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas.

Siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (paminėtina, kad pagal PVMĮ 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1 –19 punktuose nurodyti rekvizitai. Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai).

        Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros kaip fiziniam asmeniui, nurodant jo asmens kodą ir neatitiko PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1 –19 punktuose nurodytų rekvizitų, nes jose nėra išskirta PVM mokesčio dalis, nėra nurodytas ir pirkėjo PVM mokėtojo kodas, nors asmuo naudodamasis pirkimo (importo) PVM atskaita, privalo turėti prekių ir (arba) paslaugų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą (ar kitą apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas prekių įsigijimas (importas) ir arba paslaugų įsigijimas), kurioje nurodyta pirkimo (importo) PVM suma ir išdėstyti visi būtini PVM sąskaitos faktūros rekvizitai. 

 Byloje apklausta liudytoja PVM sąskaitas faktūras ieškovui išrašiusi L. V. nurodė, kad turtas parduotas be PVM, nes praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai nuo administracinio pastato naudojimo pradžios, todėl toks nekilnojamas turtas PVM neapmokestinamas ir PVM sąskaitose faktūrose nebuvo išskirtas (PVMĮ 32 straipsnis). Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė neįrodė kokiu pagrindu turtą pardavė be PVM, nes nėra rašytinių įrodymų. Rašytinis šiuo atveju įrodymas yra PVM sąskaitos faktūrose, kuriose PVM atskaitos nėra. Nesant 2023-05-18, 2023-05-23 ir 2023-06-02 PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM, nagrinėjamu atveju PVM atskaita ginčo turtui negalima. Todėl nėra teisinio pagrindo ieškovo sumokėtos 150 000 Eur sumos vertinti bylos Šalių kaip mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių  bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti jau sumokėtos Kainos dydį. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas Sutarties Kaina ir Sutarties Vertė nėra tapačios sąvokos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Kaina yra tam tikro objekto galutinė vertė pinigais, t. y. tai, ką sumoka pirkėjas. Vertė yra to paties objekto naudingumo, gerumo piniginė išraiška, skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).  Pagal PVMĮ apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais (PVMĮ 15 straipsnio 1 dalis). Ir nors ieškovas nurodė, kad jis buvo atsakovės apgautas dėl turto pardavimo be PVM, tačiau pagal teismui pateiktas notarines sutartis matyti, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl Kainos nereiškia, o tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirtas PVM, ieškovas kaip profesionalus teisininkas turėjo numatyti ir teisines tokio sandorio pasekmes ir jo nesudaryti. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Šiuo atveju klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pagrindas mažinti sutarties kainą PVM atskaitos dydžiu. 

Taigi byloje ieškovai neįrodė nei vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, dėl ko teismas galėtų keisti Kainą arba 6.204 straipsnio 1 ir dalyje numatytų sąlygų, dėl ko teismui reikėtų šio straipsnio 3 dalies pagrindu atkurti šalių sutartinių santykių pusiausvyrą. Tai, kad Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Notarinės Sutartys ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš Šalių perdėto pranašumo ir kiekviena Šalis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios Sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios Sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (Šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas CK 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminės Sutarties Šalių nelygybė, nustatyta iš Notarinių sutarčių CPK 197 straipsnio 2 d. pagrindu, Šalys priešingų faktų teisme nenurodė. Taigi nurodytina, kad PVM atskaita yra taikoma ne pagal Preliminariosios sutarties 2.1. p. ar Šalių pasirašytas notarines sutartis, o šiuo tikslu išrašant PVM sąskaitą faktūrą kaip tai numatyta PVMĮ. Įvertinus tai, kad PVMĮ nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai, o į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais įforminamos ūkinės operacijos, nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti ir ieškovui grąžinti 26 033,06 Eur. Todėl ieškinys pagal ieškovo suformuotą reikalavimą pakeisti Mainų sutarties 3.2 p. ir 3.3 p. nurodytą mainomo turto vertę ir verčių skirtumą be PVM atskaitos; 2023 m. gegužės 18 d. Pirkimo pardavimo sutarties 3.1. p. ir 4.1. p. nurodytą Kainą, mažinat PVM atskaita ir įpareigojant atsakovę grąžinti 24 965,71 Eur; priteisti 26 033,06 Eur sumą atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.223 straipsnis, 6.204 straipsnis, 6.228 straipsnis). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nepasisakytina dėl reikalavimo priteisti ir procesines palūkanas.

Visgi atsakovės atstovai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas bet kokiu atveju negalėtų pasinaudoti PVM atskaita, nes turtas pirktas kartu su sutuoktine, kuri nėra PVM mokėtoja. Valstybinės mokesčių inspekcijos leidinyje „PVM atskaita“, kuris skelbiamas adresu https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391077/KD0001737+KD-3062+Leidinys+%E2%80%9EPVM+atskaita%E2%80%9C.pdf/a175cd13-28d3-e9de-358c-dafd16626cc5?t=1544783269907 V Skyriuje 9 dalyje nurodyta, kad kai vienas iš sutuoktinių, įsiregistravęs PVM mokėtoju, pateiktoje deklaracijoje (forma FR0457) nurodo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį, bet jo ekonominėje veikloje naudojamą ilgalaikį materialųjį turtą, tai jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šio turto įsigijimo (importo) PVM (ar jo dalį) tik tuo atveju, jeigu turto įsigijimo PVM sąskaita faktūra (importo deklaracija) yra išrašyta (įforminta) šio fizinio asmens vardu. Priešingu atveju jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą tik su šio turto naudojimu jo ekonominėje veikloje susijusių įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM ar jo dalį atsižvelgiant į Įsakyme Nr. 1K-112 nustatytus maksimalius PVM atskaitos dydžius.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

Nagrinėjamu atveju ieškinį atmestus visiškai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 9 366,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo paslaugas. Ieškovas prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė nėra pateikusi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, neatskirta advokato ir advokato padėjėjo teiktų paslaugų apimtis.

Atsakovė 2025 m. sausio 21 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad šiuo prašymu atsakovė nurodo, kad viso patyrė 5 579,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas - 2 765,79 Eur (įskaitant PVM); tripliko rengimas - 2 132,63 Eur (įskaitant PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdyje - 680,63 Eur (įskaitant PVM).

Atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad šiuo prašymu papildomai patyrė 1 043,63 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro patikslinto ieškinio analizė ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas - 243,63 Eur (įskaitant PVM); pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje - 800 Eur (įskaitant PVM).

Atsakovė 2025 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad šiuo prašymu papildomai patyrė 2 743,68 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovų pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje - 1 843,68 Eur (įskaitant PVM); baigiamosios kalbos rengimas - 900 Eur (įskaitant PVM).

Šiuo atveju pasisakytina, kad atsakovės nurodyti dydžiai: ieškinio rengimas - 2 765,79 Eur (įskaitant PVM); tripliko rengimas - 2 132,63 Eur (įskaitant PVM); patikslinto ieškinio analizė ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas - 243,63 Eur (įskaitant PVM), viso 5 142,05 Eur yra pagrįstos ir atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, net šias išlaidas skaičiuojant tik išskirtinai advokato padėjėjui, kuris bylos nagrinėjimo metu tapo advokatu.

Tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdyje - 680,63 Eur (įskaitant PVM); pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje - 800 Eur (įskaitant PVM); 2 743,68 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovų pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje - 1 843,68 Eur (įskaitant PVM); baigiamosios kalbos rengimas - 900 Eur (įskaitant PVM). Pateikia mokėjimo dokumentus, kad šios išlaidos yra patirtos realiai.

Taigi atsakovė prašo priteisti iš ieškovų už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdyje - 680,63 Eur (įskaitant PVM). Kaip matyti iš teismui pateiktos 2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaitos faktūros  nėra išskirta kiek valandų buvo rengtasi posėdžiui, nedetalizuota teismui jokiu būdu. Rekomendacijų 8.19. p. nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, todėl teismas negali nustatyti teisingos pareigos ieškovams atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiantis posėdžiui. 2025 m. sausio 21 d. posėdyje atstovai dalyvavo nuotoliniu būdu per zoom platformą, posėdis prasidėjo 09:36 val. ir tęsėsi iki 09:50 val., nes nuspręsta tikslinti ieškinį. Rekomendacijų 9 p. nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl prašymas atlyginti 680,63 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė nurodė, kad pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje - 800 Eur (įskaitant PVM). Pateikia 2025 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad apmokėta už teisines paslaugas bendrai, kitokia detalizacija neteikiama, suma 1 043,63 Eur, tačiau prašyme atsakovė nurodė, kad 243,63 Eur yra už patikslinto ieškinio analizę, ką teismas vertino pagrįsta suma. Nesant detalizacijos dėl rengimosi posėdžiui valandomis, nėra galimybės nustatyti atlyginto dydžio. Pagal Rekomendacijų 3 p.  advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsakovės atstovai teismo iniciatyva į teismą nevyko dėl jų turimos specializacijos, o bylos nagrinėjimas ne nuotoliniame teismo posėdyje, bet teismo posėdžio salėje, šio kriterijaus neatitinka; be to teismui nėra pateikta kelionės išlaidų detalizacija, transporto priemonės techniniai duomenys, būtini kuro sąnaudoms skaičiuoti. 2025 m. balandžio 24 d. posėdis prasidėjo 13 val. ir tęsėsi iki 15 val. Šio posėdžio metu dalyvavo advokatas ir advokato padėjėjas, valanda advokato, skaičiuojant 2025 m. balandžio 2 d. apmokėjimo datai taikytiną koeficientą, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 233,59 Eur, advokato padėjėjo 186,87 Eur. Pagal Rekomendacijų 4 p. neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Todėl skaičiuotinas valandos vidurkis, kuris yra 210,23 Eur. Todėl šioje dalyje dėl reikalavimo atlyginti 800 Eur, prašymas tenkintinas iš dalies ir priteistina 420,46 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje 2 valandas.

Atsakovė 2025 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad šiuo prašymu papildomai patyrė 2 743,68 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovų pasirengimas, vykimas ir atstovavimas 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje - 1 843,68 Eur (įskaitant PVM); baigiamosios kalbos rengimas - 900 Eur (įskaitant PVM). Pateikia 2025 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra 2 743,68 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad apmokėta už teisines paslaugas 2 677,13 Eur ir išskirtos papildomos išlaidos 66,55 Eur, jų nedetalizuojant. Dėl baigiamosios kalbos 900 Eur pasisakytina, kad baigiamoji kalba buvo pasakyta teismo posėdyje, o pasirengimas rengti procesinį dokumentą, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Tokia paslauga yra vertinama  dalyvavimo teismo posėdyje dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Jau pasisakytina šiame sprendime, todėl tais pačiais motyvais nėra pagrindo priteisti už pasirengimą teismo posėdžiui, nedetalizavus kiek valandų truko pasirengimas, o dėl vykimo į teismo posėdį prašymas atmestinas, nedetalizavus kelionės išlaidų ir nepateikus transporto priemonės techninių duomenų, būtinų kuro sąnaudoms skaičiuoti. Rugsėjo 12 d. posėdis prasidėjo 09:02 val. ir baigėsi 11:05 val. Šio posėdžio metu dalyvavo advokatai,  valanda advokato, skaičiuojant 2025 m. rugsėjo 10 d. apmokėjimo datai taikytiną koeficientą, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 233,77 Eur. Dalyje dėl reikalavimo atlyginti 2 743,68 Eur, prašymas tenkintinas iš dalies ir priteistina 467,54 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje 2 valandas.

Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovei iš ieškovų priteistina 6 030 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis. Byloje susidarė 27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovų šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,  

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „GEPAGA“, juridinio asmens kodas 110666382, buveinė Gamyklų g. 4, Marijampolė, lygiomis dalimis po 3 015 Eur (tris tūkstančius penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimi po 13,50 (trylika eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662). 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                         Ingrida Navickienė