Civilinė byla Nr. e2A-1674-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03158-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.;
3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Salvador ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti atsakovės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatytos schemoje 2020-09-14 parengtoje UAB „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktas), priteisiant iš ieškovo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovui kartu su sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 2,1681 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo žemės sklypo plano duomenis privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo buvo numatytas 19 m pločio keliu. Plane taip pat matyti, kad tarp kelio ir ieškovo žemės sklypo yra griovys, kuris susidarė dėl kelio statybos darbų įrengiant kelio sankasą, o įvažiuoti į žemės sklypą galima tik įrengus nuovažą nuo kelio.
1.2. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su UAB „Sporto investicija“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. Iš šio žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys, į šį žemės sklypą įvažiuoti galima taip pat tik įrengus nuovažą nuo kelio. UAB „Sporto investicija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą tikslu įvažiuoti į žemės sklypą, tačiau 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.6)2-694 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti nuovažą, nurodant, kad prašoma įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, o valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Taip pat buvo nurodyta, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimus, pagal kurio 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Kadangi artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos - už 272 m., nėra juridinių galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 į žemės sklypą. Kelių direkcijos teigimu, privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant). Ieškovas, atsižvelgdamas į analogišką faktinę situaciją, papildomai į Kelių direkciją dėl leidimo įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės Krašto kelio Nr. 108 dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo papildomai nesikreipė, bandydamas spręsti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo klausimą nuo esamos nuovažos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kelio servitutą.
1.3. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu 14,1811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslu išspręsti privažiavimo klausimą ieškovas kreipėsi į UAB „Krianta“, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype schemą. Pagal Servituto schemą nuo esamos nuovažos per atsakovės žemės sklype esamą kelią numatomas servitutas privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu tarp taškų 11-13, servituto plotas 1039 kv. m.
1.4. Ieškovas per savo atstovę 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad kelio servitutas suvaržytų jos, kaip savininkės teises nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančių žemės sklypu; sumažės sklypo vertė; dėl triukšmo pablogėtų gyvenimo kokybė; sklype yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas - Mikulionių akmuo su plokščiadugniu dubeniu ir servitutinis kelias greta nurodyto akmens turės neigiamą poveiki kultūros vertybei. Atsakovė pasiūlė servitutą nustatyti nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Atsakovei priklausančiame žemės sklype nuo kelio krašto įrengta nuovaža, o nuo ieškovo žemės sklypo iki atsakovės nuovažos yra apie 289 m. Patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra labiau pateisinamas atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu keliu. Neturint privažiavimo prie jam ir sutuoktinei priklausančio žemės sklypo, kadangi negali naudotis bei laisvai disponuoti priklausančiu žemės sklypu. Kadangi ieškovo prašomoje servituto nustatymo vietoje atsakovė naudojasi faktiniu keliu iki pat gyvenamojo namo, paneigia atsakovės argumentą, jog servitutinio kelio įrengimas turės neigiamą poveikį greta esančiai kultūros vertybei, juolab, kad dar arčiau šios vertybės yra valstybinės reikšmės kelias Nr. 108, kuris per visą egzistavimo laiką jokios žalos akmeniui nepadarė.
1.5. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepablogins atsakovės žemės sklypo. Servitutas suprojektuotas atsakovės žemės sklype esančio faktinio kelio vietoje, yra 6 m pločio, 1039 kv. m ploto (lyginant su visu žemės sklypo plotu, sudaro tik 0,73 proc. sklypo ploto), t. y. racionaliai naudojant žemę, tai yra tinkamas būdas išspręsti ieškovo patekimą į jam priklausantį žemės sklypą ir tik tiek, kiek reikia transporto priemonėms įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Apie 1/2 servituto ploto jau yra atsakovės naudojama važiavimui, todėl atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl ½ ploto, t. y. dėl 519 kv. m. Kadangi atsakovė ateityje planuoja savo žemės sklypą dalinti į mažesnius žemės sklypus, turės suplanuoti vidaus kelių tinklą, o dalyje žemės sklypo jau būtų įrengtas kelias. Be to, atsakovės žemės sklypas yra didžiausias iš šalia ieškovo esančių žemės sklypų, jie yra tris kartus mažesni nei ieškovo žemės sklypas, todėl papildomo kelio servituto nustatymas kituose žemės sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises, o pastarieji taip pat sutikimo nedavė.
1.6. Ieškovo siūlomas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklype yra logiškas, vienintelis ekonomiškas ir įmanomas būdas patekti į ieškovo žemės sklypą. Kelio servituto nustatymas atsakovės siūlomoje vietoje yra sudėtingesnis. Iš nuovažos nuo kelio Nr. 108 numatytas patekimas į vietinės reikšmės kelią, atsakovės siūlomoje servitutų nustatymo vietoje įvažiavimui su posūkiu į kairę pusę nėra tinkamo posūkio spindžio, jis yra per arti kelio Nr. 108. Norint patekti prie siūlomo įvažiavimo važiuojant Vievio kryptimi reikėtų, pasukus į dešinę, staigiai sukti į kairę, nes siūloma vieta yra beveik pačioje sankryžoje, todėl norint įrengti įvažiavimą atsakovės siūlomoje vietoje saugaus eismo organizavimui reikėtų įrengti žiedą arba įvažiavimą projektuoti toliau nuo sankryžos su kelių Nr. 108. Abiem atvejais tai pareikalautų papildomų servitutų ir neproporcingų ieškovo išlaidų.
1.7. Ieškovas negali patekti kitokiu būdu į savo žemės sklypą jokiomis transporto priemonėmis neįrengus nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio krašto, o naujų nuovažų įrengimas nuo kelio Nr. 108 nėra galimas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus, nes ieškovo žemės sklypas išsidėsto tarp esamų nuovažų, esančių 500 metrų atstumu viena nuo kitos. Neturint galimybės patekti į žemės sklypą su bet kokia technika ar transportu, ieškovas negali naudoti savo nuosavybės pagal paskirtį.
1.8. Prašomas nustatyti kelio servitutas iš esmės atima atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m ploto arba tik 0,37 % jai nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, o kita ½ servituto dalimi atsakovė ir toliau naudosis važiavimui. Atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 40 900 Eur (pagal VĮ Registro centro informaciją), todėl prašomo nustatyti servituto ploto (0,73%) vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Ieškovas siūlo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją, kuri yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainą.
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Nuosavybės teisės į sklypą įregistruotos nuo 1994 metų atkūrus nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusią žemę, beveik 2/3 sklypo sudaro miškas. Atsakovės nepertraukiamai valdomame nuosavybės teisėmis 26 metus žemės sklype niekuomet nebuvo įregistruota jokių apribojimų, susijusių su servitutinių kelių nustatymu ir/ar jų įrengimu. Šiame sklype stovi ir šeimos gyvenamasis namas bei kiti statiniai. Atsakydama 2020 m. spalio 19 d. į ieškovo pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo motyvuotai išdėstė nesutikimą su pasiūlymu, pridėjo pagrindžiančius dokumentus ir nurodė, jog ieškovo patekimas į jo sklypą būtų įmanomas nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per pakraščius žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės siūlomo privažiavimo atstumas nuo sankryžos iki ieškovo sklypo sudaro 194 m.
2.2. Ieškovas nėra sąžininga proceso šalis, kadangi prašydamas teismo nustatyti servitutinį kelią per atsakovei priklausantį žemės sklypą neatskleidžia teismui savo tikrų ketinimų ir planų. Ieškovas nuslėpė ir neatskleidė teismui, jog servitutinis kelias reikalingas įmonei UAB „Sporto inovacija“, kurios vadovas yra ieškovas, ketinančiai vykdyti jai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (išsidėsčiusiame greta ieškovo sklypo) komercinę veiklą. Kadangi UAB „Sporto inovacija“ priklausantis sklypas nesiriboja su atsakovės sklypu, ji nesiryžo reikalauti atsakovės sutikimo dėl servitutinio kelio nustatymo. Ieškovo pozicija vertintina ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o tokio piktnaudžiavimo pasekmės nustatytos CPK 95 straipsnyje, kadangi ieškinys neatitinka sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, neatskleidžiami tikrieji ketinimai, planai ir siekiai. Aplinkybę, jog ieškovui rūpi nurodytos įmonės negalėjimas patekti į jai priklausanti sklypą, o ne jo negalėjimas patekti į savo sklypą, patvirtina ir tai, jog ieškovas įtraukė į bylą savo sutuoktinę I. M. tik trečiojo asmens teisėmis.
2.2. Ieškovas sklypą įsigijo vos prieš 3 mėnesius, o apdairus ir protingas žmogus prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą, pasidomėtų ir išsiaiškintų, kaip ankstesni sklypo savininkai pasiekdavo šį sklypą. Nustatęs kliūtis, ieškovas, būdamas protingu ir apdairiu žmogumi, turėjo spręsti šį klausimą su buvusiais sklypo savininkais, o nepavykus išspręsti, tokio sklypo nepirkti. Ieškovas tokiu būdu perkelia neišspręstą su buvusiais savininkais problemą (naštą) atsakovei, kaip kaimyninio sklypo savininkei.
2.3. Komentuodamas tą patį planą ir jo turinį ieškovas daro priešingas išvadas. Nors nurodo, kad buvo privažiavimas numatytas, tačiau taip pat ir nurodo, kad tarp kelio ir ieškovo sklypo yra griovys ir įvažiuoti į sklypą galima tik įrengus nuovažą. Ieškovo minimas 19 m pločio kelias iš esmės buvo rekonstruojamas prieš daugiau nei 10 metų, todėl tiek prieš 6 metus (kai 2014 metais buvo rengiamas sklypo planas), tiek ir dabar nurodytas kelias išsidėsto toje pačioje vietoje. Taigi ieškovas, nusipirkęs žemės sklypą, žinojo tiek situaciją, tiek ir tai, kad nuo kelio prie šio sklypo privažiavimo nebuvo. Todėl atsakovės siūlymas įrengti kitokį privažiavimą laikytinas protingu ir tinkamu privažiavimo klausimo išsprendimu.
2.4. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog servituto kelio įrengimas neturės neigiamo poveikio atsakovei. Atsakovės naudojamas kelias prieš daugelį metų buvo įrengtas tik atsakovės šeimos poreikiams patenkinti, t. y. privažiuoti prie gyvenamojo namo, juo nevažinėja pašaliniai tretieji asmenys, todėl neigiamas poveikis greta esančiai kultūros vertybei nedaromas. Faktiškai naudojamas kelias niekada neturėjo nei servitutinio, nei vietinės reikšmės kelio statuso, jis nėra įregistruotas, jo egzistavimą patvirtina tik faktinė situacija. Aplinkybė, jog šalia yra valstybinės reikšmės kelias Nr. 108, nepateisina ir nepagrindžia ieškovo ketinimų įrengti dar vieną pravažiavimo kelią, kuris, tapęs servitutiniu, tarnaus visų pirma ne lengvajam transportui, bet juo važinės įvairios kitos mašinos, taip pat sunkiasvorės. Ieškovas atsakovę informavo, kad UAB „Sporto inovacija“ šalia esančiame savo komercinės paskirties žemės sklype ketina statyti sandėlius, kuriuose bus sandėliuojamos įvairios prekės, todėl vyks logistiniai procesai. 2.5. Servituto nustatymo faktas smarkiai sumažintų atsakovės žemės sklypo vertę, faktiškai sumažėtų deklaruojamas sklypo plotas, už kurį atsakovė gauna tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, kurias gauna nuo 2004 metų deklaruodama dirbamos žemės plotą. Servitutinis kelias faktiškai išsidėstytų greta nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objekto - Mikulionių akmens su plokščiadugniu dubeniu ir turėtų akivaizdų neigiamą poveikį šiai nacionalinio reikšmingumo kultūros vertybei. Akmeniui nustatyta didelė teritorija apsaugos zonai, kuri plane pažymėta sutartiniais ženklais, o ieškovas nėra kompetentingas nuspręsti, ar prašomu servitutiniu keliu nebus padaryta kultūros vertybei žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas dėl būtinybės nustatyti servitutą tikslu ieškovui ateityje naudoti daiktą pagal jo numatytą paskirtį. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokia veikla ketina užsiimti savo žemės sklype, kuriuo pagal paskirtį galima naudotis tik žemės ūkio tikslais. Remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, ieškovo ryšiu su trečiuoju asmeniu bei reikalavimo nustatyti 6 metrų kelio plotį tikslu judėti dviem kryptimis, kuris nebūtinas esant tik dviem – trims kaimynams, padarė išvadą, jog ieškovas nustatyti kelio servitutą siekia iš esmės ne tiek savo žemės sklypui, kiek savo vadovaujamos įmonės UAB „Sporto inovacija“ komercinės paskirties žemės sklypui. Pažymėjo, kad nėra pagrindo UAB „Sporto inovacija“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi jo žemės sklypui neprašomas nustatyti kelio servitutas, o juridinis asmuo savarankiškai sprendžia dėl įvažiavimo įsirengimo į savo valdomą sklypą.
5. Teismas įvertino byloje nagrinėjamų įvykių chronologiją ir padarė išvadą, jog ieškovas, prašydamas nustatyti servitutinį kelią, siekia pridengti savo tikruosius ketinimus ir siekius, o savo bei įmonės problemas sprendžia atsakovės sklype siūlomo nustatyti kelio servituto sąskaita. Teismo teigimu, ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai bei įvykių eiga pagrindžia atsakovės argumentus, jog ieškovo vadovaujamai bendrovei negavus leidimo nuovažai įsirengti, ieškovas sugalvojo kitą būdą įmonės interesams patenkinti – įsigyti šalia bendrovės žemės sklypo kitą žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu, ir siekti įvažiavimo tiek į savo, tiek ir bendrovės žemės sklypus, per atsakovės nuosavybę. Pažymėjo, jog ieškovo tikruosius siekius pagrindžia ir prašomas nustatyti neproporcingai ir neprotingai didelis – 6 m - servitutinio kelio plotas, prilygstantis dviejų eismo juostų keliui. Atkreipė dėmesį į tai, jog įsigydamas (duomenys neskelbtini) su sutuoktine žemės sklypą ieškovas jau žinojo Kelių direkcijos atsakymą apie draudžiamą įrengti kelio nuovažą nuo kelio Nr. 108.
6. Teismas, įvertinęs teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl servituto kaip išvestinės daiktinės teisės tikslo, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisių apsaugos principą, vertino, jog servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos nuosavybės teises, sumažintų žemės vertę bei pablogintų gyvenimo sąlygas (trečiajam asmeniui vykdant ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su sandėliavimu, vyktų nuolatinis sunkiasvorio transporto eismas). Taip pat pažymėjo, jog ieškovui įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nesant nustatyto kelio servituto, šalia savo valdomos įmonės turimo žemės sklypo nebuvo realios būtinybės, todėl sudarydami tokį sandorį ieškovas sus sutuoktine veikė išimtinai sąmoningos rizikos prasme.
7. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas pažymėjo, kad sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Įvertinęs šalių argumentus ir faktinę situaciją teismas konstatavo, jog ieškovo siūlomas servitutas neatitinka sąlygos kuo mažiau apriboti aptarnaujantį daiktą ir nėra pateisinamas svarbiomis priežastimis. Tokią išvadą padarė įvertinęs ieškovo pageidaujamo nustatyti servituto plotą atsakovės sklype (daugiau nei 10 arų) ir kelio plotį (net 6 m.), pažymėdamas, jog tai prilygsta dviejų eismo juostų keliui. Teismo vertinimu, tokio pločio servitutas pagrindžia ketinamą vykdyti trečiojo asmens ūkinę – komercinę veiklą, kurią neigdamas rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, bet ne servituto reikalingumą ieškovui.
8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog ieškovo siūlomas servituto nustatymas yra vienintelis įmanomas būdas išspręsti patekimo į ieškovo žemės sklypą klausimą. Remdamasis viešai prieinamais duomenimis ir atsakovės pateiktais įrodymais nustatė, jog ieškovas turi visas galimybes transporto priemonėmis patekti į savo žemės sklypą per atsakovės nurodytą nuovažą pasinaudodamas jau faktiškai esamu keliu, kadangi toks kelias veda iki trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė ir įrodymų, jog išnaudojo kitas galimybes nei tik per atsakovės sklypą patekti į savo žemės sklypą. Nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog dėl servituto nustatymo tarėsi su kitais žemės sklypų savininkais, pro kurių žemės sklypus eina atsakovės nurodomas faktinis kelias, nepagrindė, jog kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje būtų galimai brangesnis būdas. Taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovės siūlomas ieškovui variantas brangesnis, kadangi prisijungimui prie įvažiavimo ir nuovažą bei visą kelią reikia įrengti savo lėšomis, neįrodo būtinybės nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype. Ieškovo argumentus, dėl kurių jam netinkamas atsakovės siūlomo servituto nustatymas (susijusius su netinkamu posūkio spindžiu, saugaus eismo organizavimu įrengiant žiedą ir kt.) vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais.
9. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašomo servituto nustatymas neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teisę į sklypą, itin apsunkintų atsakovės pasėlių deklaravimo veiklą, o ieškovo bendrovei pradėjus vykdyti ūkinę veiklą komercinėms transporto priemonėms judant per atsakovės žemės sklypą būtų sukelti neproporcingi nepatogumai ir akivaizdūs gyvenimo kokybės nuostoliai, kadangi važinėtų neribotai ne tik lengvieji, bet ir kitos paskirties automobiliai. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė visa gyvenimą naudojasi žemės sklypu, savo veiklą nuosavame žemės sklype suplanavo gerokai anksčiau nei kad ieškovas reiškė reikalavimus, kad atsakovės sklype niekada nebuvo servituto, ieškovas turi derintis prie jau esamos situacijos, o ne atsakovė. Aplinkybę, jog atsakovės žemės sklype jau yra kelias iki jos sodybos, vertino kaip neturinčią pagrindo spręsti, jog ieškovui suteikta teisė naudotis atsakovei priklausančiu turtu, nepagrįstai suvaržant atsakovės nuosavybės teisę. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog nustačius atsakovės sklype servitutą būtų prarandama tik pusė ieškovo prašomo ploto dėl atsakovės jau naudojamo privažiavimui dalies ploto, kadangi servitutas atsakovės sklype niekada nebuvo nustatytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas (apeliantas) A. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba išspręsti ginčą iš esmės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi priimtas akivaizdžiai neinformavus šalių apie teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, įvertinęs pasiruošimą bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, paskelbtą šalyje karantiną, vienašališkai ir neatsiklausęs šalių nuomonės, neegzistuojant nė vienai iš CPK 235 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeisdamas žodiškumo, teisės būti išklausytam ir rungtyniškumo principus. Be to, nenustatęs rašytinio bylos nagrinėjimo datos ir laiko, neinformavęs apie tai byloje dalyvaujančių asmenų, nepaskelbęs apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pažeidė pareigą informuoti bylos šalis apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nesudarė apeliantui galimybės pareikšti prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuris apeliantui buvo staigmena. Pagal kasacinio teismo praktiką nustačius akivaizdų byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktą civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.2. Išnagrinėjęs civilinę bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas taip pat nepagrįstai 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pašalino iš civilinės bylos trečiąjį asmenį UAB „Sporto inovacija“, nurodydamas, jog ieškinys dėl kelio servituto nustatymo per atsakovės žemę pareikštas išimtinai ieškovo ir jo sutuoktinės naudai, o civilinei bylai reikšmės neturi, kokie interesai po teismo sprendimo priėmimo sietų ieškovą su trečiuoju asmeniu.
10.3. Spręsdamas dėl servituto nustatymo teismas turi vertinti egzistuojančias aplinkybes ir teisinę situaciją, o ne remtis prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes atsakovei dėl trečiojo asmens galbūt ateityje planuojamos komercinės veiklos. Ginčijamo sprendimo motyvuose nepagrįstai vertinamas UAB „Sporto inovacija“ priklausantis žemės sklypas ir jo komercinė paskirtis, analizuojama, kokius nepatogumus atsakovei sukeltų galima juridinio asmens komercinė veikla, nors ji nevykdoma ir neaišku, kada bus vykdoma, todėl skundžiamo sprendimo motyvai paremti prielaidomis.
10.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai vertinama, kokia realia veikla ieškovas ketina užsiimti turimame žemės sklype, kadangi servituto nustatymo būtinumą lemia negalimumo patekti į žemės sklypą aplinkybė. Be to, ieškovui su sutuoktine priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jis gali būti naudojamas tik žemės ūkio veiklai, o nesant privažiavimo, ieškovas negali planuoti žemės ūkio veiklos rūšių. Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad neapaugtų savaiminiais medžių ir krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, o negalėdami patekti į žemės sklypą ieškovas ir jo sutuoktinė negali jo net minimaliai prižiūrėti.
10.5. Būtinybę nustatyti servitutą teismo sprendimu pagal teisinį reglamentavimą lemia savininkų nesutarimas ir viešpataujančio daikto savininko galimybė naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Byloje tarp savininkų yra nesutarimas. Patekti į ieškovui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą nenustatant servituto galima tik įrengus nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis- Maišiagala-Nemenčinė, kadangi sklypas iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, kuriuose nėra nustatyta servitutų. Naujos nuovažos įrengimas nėra galimas dėl teisinio reglamentavimo, ieškovas negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį, todėl yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos servituto nustatymui teismo sprendimu.
10.6. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovui privažiavimui prie savo sklypo turėtų pakakti 2,5-3 m pločio kelio. Tokio pločio kelias pakankamas lengvajam automobiliui, tačiau žemės ūkio veiklai reikalingas žemės ūkio technikos naudojimas. Matininkė pagal reikalavimus saugiai važiuoti žemės ūkio technikai suplanavo 6 metrų pločio servitutą, ja kaip specialiste ieškovas visiškai pasitikėjo, paaiškinimus matininkė galėjo duoti teismo posėdyje, tačiau tuo ieškovas pasinaudoti negalėjo dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Be to, ieškovas ir neturėjo pagrindo svarstyti siauresnio pločio servituto, kadangi atsakovė atsiliepime dėl jo ploto visiškai nepasisakė.
10.7. Teismas neįvertino, jog atsakovė siūlė itin neracionalų ir didesnius nepatogumus suteikiantį kelio servitutą. Su ieškovo žemės sklypu besiribojantys sklypai prie esamos nuovažos iš valstybinės reikšmės kelio atsakovės siūlomoje vietoje yra tris kartus mažesni nei ieškovo sklypas ir atsakovės žemės sklypas, todėl kelio servituto nustatymas šiuose sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises. Ieškovas kitų savininkų sutikimo negavo, o jei teismui nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia teise nesinaudojo.
10.8. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovas turi galimybę privažiuoti ir šiuo metu naudojasi privažiavimu į jam priklausantį žemės sklypą, neatitinka faktinių aplinkybių. Iš teismo argumentų neaišku, kur yra faktiškai susiformavęs kelias, vedantis prie juridinio asmens ir ieškovo žemės sklypų. Byloje esantys ir teismo minimi įrodymai nepagrindžia faktiškai susiformavusio kelio, matyti tik regioninis krašto kelias Nr. 108, iš kurio dėl teisinio reglamentavimo negali būti įrengta nuovaža. Todėl teismo argumentas, jog ieškovas turi visas galimybes patekti transporto priemonėmis į žemės sklypą per atsakovės nurodytą faktišką kelią nepagrįstas.
10.9. Teismas nepagrįstai atsakovės pateiktą pasiūlymą kelio servituto nustatymui vertino kaip saugesnį, kadangi įvažiavimas būtų ne nuo valstybinės reikšmės kelio, o nuo šalutinio. Tokia išvada skundžiamame sprendime pasisakyta dėl servituto nustatymo į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų nuosavybės teisėmis valdomuose žemės sklypuose. Be to, pačios atsakovės pabraižymas kadastrinio žemėlapio ištraukoje nelaikytinas tinkamu įrodymu ir laikytinas tik teorine galimybe, kadangi negalima nustatyti, ar jis yra realiai įgyvendinamas. Tam, jog teismas galėtų padaryti išvadą dėl saugesnio ir patogesnio kelio servituto nustatymo atsakovės nurodomoje vietoje, o ne remtis prielaidomis, atsakovė turėjo pateikti specialisto parengtą servituto nustatymo vietoje planą.
10.10. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog reiškiant reikalavimą ieškovas privalėjo suderinti savo siūlomo servituto įrengimą su Kultūros paveldo departamentu, kuris būtų įtraukiamas į bylą trečiuoju asmeniu. Teisės aktai neįtvirtina prievolės kelio servituto nustatymo planą derinti su institucijomis, juolab kad atsakovės žemės sklype yra įrengta 6 metrų pločio asfaltuota nuovaža. Kita vertus, jei teismas vertino, kad pagal pareikštą reikalavimą reikalinga pateikti kelio įrengimo projektą, tai turėjo nurodyti dar ieškinio priėmimo stadijoje nustatydamas trūkumus. Dar daugiau, atsakovė dėl to, kad jos sklype yra saugomas objektas, atsiliepime prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą Kultūros paveldo departamentą, ieškovas prieštaravimų nereiškė, todėl pirmos instancijos teismas turėjo įtraukti į bylą prašomą instituciją arba išvadą teikiančia institucija, arba trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių reikalavimų.
10.11. Nepagrįsta teismo išvada, jog nustačius ieškovo prašomą servitutą būtų neproporcingai apribota atsakovės nuosavybės teisė į sklypą arba itin apsunkinta atsakovės veikla, o dėl UAB „Sporto inovacija“ veiklos ateityje atsakovei būtų sukelti neproporcingi patogumai ir akivaizdūs gyvenimo kokybės nuostoliai. Teismas turi vertinti dabartinę faktinę situaciją, pagal kurią UAB „Sporto inovacija“ jokios veiklos nevykdo, o prašomas nustatyti servitutas jai jokių teisinių pasekmių nesukels. Ir ieškovės, ir atsakovės žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, atsakovė vykdo žemės ūkio veiklą, todėl sezoninis žemės ūkio technikos naudojimas nesukels nepatogumų atsakovei. Be to, atsakovės gyvenamasis namas yra už miško, keliu naudojasi ir pati atsakovė, o papildomas ieškovo naudai 519 kv. m. servituto plotas yra gerokai nutolęs nuo atsakovės gyvenamojo namo.
10.12. Atsakovė nepagrindė argumento, jog dėl prašomo nustatyti servituto sumažės jai priklausančio sklypo vertė. Kadangi nustatant servitutą žemės sklypo savininkas patiria nuostolių, jie padengiami kompensacija. Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atima atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m. ploto (tik 0,375 proc.) nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 51 642 Eur, todėl šios dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 377 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovo siūloma 1039 Eur vienkartinė kompensacija yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nepateikia gaunamų išmokų dydžio įrodymų, todėl nėra galimybės įvertinti nuostolių dydžio.
11. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
11.1. Civilinė byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta nepažeidžiant šalių teisių būti tinkamai išklausytomis, rungimosi ir žodiškumo principų. Teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodydamas, kad pagal CPK 227 straipsnį šalys bylos nagrinėjimui pasirengė, kadangi išdėstė raštu savo poziciją atsižvelgdamos į šalių argumentus, jog šalyje paskeltas karantinas, o CPK 7 straipsnis reikalauja kiek įmanoma greitesnio bylos išnagrinėjimo, motyvuotai nutarė, kad yra protinga ir racionalu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys su nutartimi buvo supažindintos nedelsiant po jos priėmimo, pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu, o šalys turėjo pakankamai laiko ir neapribotas galimybes pateikti teismui visus turimus įrodymus, paaiškinimus bei atsikirtimus į kitos šalies pateiktus paaiškinimus ir/ar įrodymus. Ieškovas teikė teismui procesinius dokumentus, papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos teismas priėmė. Ieškovas nepateikė prašymų ar nesutikimų su teismo priimta nutartimi nagrinėti civilinę bylą raštinio proceso tvarka, tokį klausimą iškėlė tik išnagrinėjus civilinę bylą teisme, todėl ieškovą rašytinis procesas tenkino, o prieštaravimus nulėmė neigiamas teismo sprendimas.
11.2. Apeliantas nepagrįstai remiasi skundžiamo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu, kadangi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentuoja atvejus, kuomet į paskirtą žodinį (o ne rašytinį) teismo posėdį neatvyko nors vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, kai tuo tarpu civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
11.3. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nuodugniai, pagrindžiant motyvus byloje surinktais įrodymais bei teismų praktikos išaiškinimais padarytos teisingos išvados, pagrįsta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Sporto inovacija“.
11.3. Ieškovas apie esančias privažiavimo problemas žinojo iki žemės sklypų įsigijimo, tačiau ignoruodamas faktinę situaciją jo vadovaujama įmonė bei vėliau ir ieškovas su sutuoktine įsigijo žemės sklypus. Atidus, rūpestingas ir protingas žmogus prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą pasidomi ir išsiaiškina patekimo į žemės sklypą galimybes, todėl ieškovas, kuriam neabejotinai žinoma aplinkybė, jog UAB „Sporto inovacija“ neturi tiesioginio privažiavimo nuo kelio Nr. 108, įsigijęs gretimą sklypą, patvirtino savo planą tikslu patekti į bendrovei priklausantį žemės sklypą nustatyti servitutą atsakovės valdomo žemės sklypo dalies sąskaita bei prisiėmė sąmoningai egzistuojančias privažiavimo prie sklypų problemas.
11.4. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės žemės sklype yra susiformavęs kelias. Per visa žemės sklypo valdymo laikotarpį žemės sklype nebuvo jokių apribojimų, susijusių su servitutinio kelio nustatymu, taip pat nebuvo ir bendro naudojimo kelio. Sklypo dalis įrengta ir išvažinėta atsakovės šeimos poreikiams tenkinti atsakovės šeimos jėgomis ir lėšomis, o išvažinėta žemės sklypo dalis neturi jokių keliui būdingų savybių. Ilgametė susiklosčiusi situacija patvirtina, jog prie atsakovės valdomo žemės sklypo visi esantys kaimyniniai žemės sklypai buvo ir yra pasiekiami ne per atsakovės žemės sklypo teritoriją.
11.5. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nustačius ieškovo prašomą servitutą būtų neproporcingai apribota atsakovės nuosavybės teisė į sklypą bei apsunkinta atsakovės veikla. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės prižiūrimas ir deklaruojamas žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 4,30 ha plotą, teikiamos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tiesioginėms išmokoms gauti, o ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra būtent deklaruojamame plote. Lyginant su turimos žemės bendru plotu deklaruojamas plotas sudaro tik 30,32 procentų, likusį 9,0383 ha plotą užima miško žemė, todėl kiekvienas deklaruojamas ariamos žemės aras yra svarbus. Dėl nurodytos priežasties nepagrįstas ir ieškovo argumentas, jog atsakovės žemės sklypas didžiausias iš šalia esančių žemės sklypų. Be to, dėl servituto sumažėtų žemės sklypas, jo vertė pinigine išraiška bei faktiškai padalintų žemės sklypą į dvi dalis, iš kurio atidalinta ir nenaudojama žemės sklypo ploto dalis sudarytų 5078,67 m2 (arba 50.7867 arų), o šia dalimi sumažėtų deklaruojamas plotas ir kartu šeimos gaunamos tiesioginės išmokos, kurios šeimai yra svarbi finansinė parama.
11.6. Skundžiamame sprendime pagrįstai įvertintas ir prašomo nustatyti servitutinio kelio plotas, padarant išvadą, jog 6 metrų kelio plotis prilygsta dviejų eismo juostų keliui. Apeliantas turėjo visas galimybes pateikti matininkės paaiškinimus dėl tokio kelio ploto, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas vedė derybas su kitų sklypų savininkais dėl galimybės per jų sklypus patekti į ieškovo bei jo valdomai bendrovei priklausančius žemės sklypus.
11.7. Ieškovo bei jo valdomos bendrovės prašymai Kelių direkcijai pateikti neįvykdant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nustatyta, jog keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Ieškovas turėjo prašyti išduoti jam pageidaujamos įrengti nuovažos prisijungimo technines ir projektavimo sąlygas, o ne tiesiog prašyti leisti jam įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio. Todėl ieškovas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio pagal technines ir projektavimo sąlygas.
11.8. Apeliantas, nurodydamas, jog atsakovė turėjo pateikti specialisto parengtą servituto nustatymo kitoje vietoje planą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovei. Servitutinis kelias reikalingas ieškovui, todėl ieškovui ir tenka pareiga pateikti esminius įrodymus, sudarančius pagrindą spręsti, jog ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis įmanomas.
11.9. Atsakovės siūlomas ieškovui įrengti privažiavimas (servitutinis kelias), pažymėtas raudona spalva (prijungtas prie bylos medžiagos), būtų kelių apsaugos zonoje, kurioje ūkinė veikla yra apribojama, todėl tų sklypų, kaip tarnaujančių daiktų, savininkų teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiais sklypais, kuriuose niekas negyvena, nukentėtų nežymiai dar ir todėl, kad servitutinis kelias siūlomas šių sklypų pakraščiu.
11.10. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog atsakovės gyvenamasis namas yra už miško. Pagal faktinę situaciją atsakovės namas stovi prieš mišką, namas stovi apie 200 metrų atstumu nuo kelio Nr. 108, o nuo ieškovo prašomo servitutinio kelio ploto iki atsakovės namo atstumas - tik apie 100 m. Be to, atsakovės šeimai priklauso tik vienas traktorius, todėl ieškovas nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės keliu važinėja ir atsakovei reikalinga žemės ūkio technika.
11.11. Ieškovo ketinama sumokėti vienkartinė kompensacija už servitutą negali būti tapatinama su kasmet gaunamomis Europos Sąjungos tiesioginėmis išmokomis. Ieškovo vienkartinės kompensacijos skaičiavimas neatitinka teisingų duomenų, kadangi skaičiuojamam ir mokamam tiesioginių išmokų dydžiui turėtų įtaką ne tik faktiškai ženkliai sumažėjęs deklaruojamas mano žemės sklypo plotas bet ir visi kiti pasikeitę žemės sklypo duomenys. Be to, atsakovei kategoriškai nesutinkant su nustatytinu servitutiniu keliu, bet kokia ieškovo siūloma kompensacija nepriimtina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padarytų esminių procesinių pažeidimų – civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nesant CPK 235 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų sąlygų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų neinformavimo apie paskirto rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, nepaskelbimą apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, konstatuoja, jog iš tiesų proceso teisės normų pažeidimai buvo padaryti, jie nagrinėjamu atveju vertintini kaip esminiai ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
15. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pasibaigus pasirengimui nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, įvertinęs pasiruošimą bylai paruošiamųjų dokumentų būdu bei paskelbtą šalyje karantiną, paskyrė civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog civilinė byla ir buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 24 d. priimant sprendimą.
17. Pagal CPK 232 straipsnio 1 dalį tik matydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį rašytinis procesas galimas tik CPK numatytais atvejais. CPK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka esant rašytiniam arba į teismo posėdžio protokolą įrašytam šalių sutikimui, o tuo atveju, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jei abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia tokį pageidavimą. To paties straipsnio 6 dalis be kita ko reglamentuoja, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taigi kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, teikiamas prioritetas civilinės bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, rašytinio proceso tvarka civilinė byla nagrinėjama tik proceso įstatyme numatytais atvejais ir, priklausomai nuo faktinės situacijos, šalims išreiškiant pageidavimą arba sutinkant.
18. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarė civilinę bylą iš esmės nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš ieškovo teiktų procesinių dokumentų nenustatyta, jog ieškovas išreiškė prašymą, pageidavimą ar sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, priešingai, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad tokio sutikimo apskritai nėra išreiškęs. Taip pat nenustatyta, jog prašymą, sutikimą ar pageidavimą civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka išreiškė ir atsakovė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nutardamas nagrinėti bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka teismas prieš tai būtų atsiklausęs ar teiravęsis bylos šalių nuomonės šiuo klausimu, siūlęs šalims išreikšti nuomonę dėl civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog tokį sprendimą teismas priėmė vienašališkai.
19. CPK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas; apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
20. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties turinio matyti, jog skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismas nenurodė nei rašytinio teismo posėdžio datos, nei laiko. Nors šalims ir buvo išsiųsta minėta nutartis, tačiau šalys nebuvo informuotos apie konkrečią rašytinio teismo posėdžio data ir laiką, taip pat apie tai nebuvo paskelbta ir aukščiau nurodyta CPK nustatyta tvarka.
21. Nors atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei jo pakeitimus, LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" ir jo pakeitimus, sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, tiek Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d., kovo 16 d., gruodžio 8 d. bei vėlesnėse rekomendacijose dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme iš tikrųjų bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, įgyvendinant infekcijos plitimo prevencijos priemones, numatytas kaip prioritetinis ir labiausiai rekomenduotinas, tačiau tai nereiškia, kad ši teismo posėdžio forma gali ir turi būti teismo pasirenkama automatiškai, bet kurioje byloje, ignoruojant ir nepaisant imperatyviai CPK nustatytų tokio (rašytinio) proceso pasirinkimo sąlygų, reikalavimų ir tvarkos, ignoruojant proceso normas ir be kita ko, neatsižvelgiant ir į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę ir jos pagrįstumą.
22. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visus šalių teiktus procesinius dokumentus po 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo ar kad ieškovas, kuriam buvo siunčiama priimta nutartis dėl civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, prieštaravimų nereiškė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog procese įtvirtinta šalių informavimo tvarka apie teismo posėdį ir jo data, bei jų teisė būti informuotiems apie teismo posėdį nebuvo pažeista.
23. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriais buvo pažeistos ne tik aukščiau nurodytos imperatyvios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos skyrimą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, informavimą apie teismo posėdį, bet ir pažeisti pamatiniai civilinio proceso principai, įtvirtinti CPK 5-15 straipsniuose, tokie kaip žodiškumas, betarpiškumas, teisė būti išklausytam, teisminės gynybos prieinamumas, taip pat reikšmingai apribotos/pažeistos ieškovės procesinės teisės.
24. CPK 327 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytus esminius proceso pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teisme, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kurie sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla ir grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Kadangi skundžiamas sprendimas panaikintas dėl konstatuotų procesinės teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu materialių teisės normų taikymo aspektu, t. y. neanalizuoja motyvų ir argumentų dėl pačios ginčo esmės (ieškovo reikalavimo nustatyti kelio servitutą teisėtumo).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
tenkinti apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Andrutė Salvador
Eglė Surgailienė