Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1039-348/2013;

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00853-2013-7;

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio r. PK VPS PB vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. už tai, kad šis 2013-07-21 apie 11.54 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Vilkaviškis-Kalvarija 3-iajame kilometre vairavo automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus 2,93 promilių girtumas, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-08-08 nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaudė 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams dviems mėnesiams.

V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir priimti vieną iš ATPK 30212 str. 1 d. 3, 4, 5, 6 punktuose numatytų sprendimų. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas skirdamas nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo padarymą nesigilino į bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, netaikė teisingumo ir protingumo principų bei nesivadovavo LR Konstitucinio teismo doktrina.

Apelianto įsitikinimu, sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymas jo atžvilgiu akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, teisingumo principus, nes tokios nuobaudos taikymas jam atimtų ne tik teisę vairuoti transporto priemones, bet ir užkirtų kelią jo bet kokiam judėjimui šios nuobaudos taikymo laiku, nes jis abiejų kojų neteko dar tarnaudamas tarybinėje armijoje. Jo darbingumo lygis yra tik 20%. Be to, negalėjimas vairuoti transporto priemones apsunkins ir jo dešimtmetės dukros tinkamą auklėjimą, priežiūrą ir jos saugumo garantavimą. Skundo autoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neįvertino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, nutarimą palikti nepakeistą.

V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinkamai su teismų praktika administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjo gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo ir jo neįgalumas – yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), tačiau jos gali būti įvertinamos skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tai, kad V. M. yra neįgalus, yra netekęs abiejų kojų nelaikomos išskirtinėmis, ypatingomis aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą. Pažymima, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011 nėra analogiškos, nes pastarojoje byloje administracinė nuobauda buvo skiriama už administracinio teisės pažeidimo, numatytos ATPK 130 str. 1 d. padarymą.

              Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30str. reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a :

              palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

              Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                Svetlana Jurgaitienė