Civilinė byla Nr. e2-581-1031/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05262-2023-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.3.7.8; 3.2.6.1

                 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidmeda“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui E. P., jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai, trečiojo asmens byloje atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidmeda“ ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje,

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 11 328,90 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal tarp šalių sudarytą 2021 m. sausio 14 d.  darbo sutartį, atsakovas pradėjo dirbti UAB „Vidmeda“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal ieškovės 2022 m. balandžio 14 d. įsakymą atsakovui buvo nurodyta 2022 m. balandžio 19 d. – gegužės 25 d. vykti į komandiruotę ieškovei priklausančiu vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pergabenti krovinius Europos Sąjungos valstybėse užsakovų nurodytais maršrutais. 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) įvykusiame eismo įvykyje buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakingu už šį eismo įvykį pripažintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. P. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Šio įvykio nuostoliams padengti draudikas išmokėjo 11 328,90 Eur draudimo išmoką. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2022 m. lapkričio 17 d. pranešimu ieškovei nurodė, kad draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo (atsakovas) pasišalino iš įvykio vietos, todėl draudikas, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-  TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 4 dalimi, pareikalavo, kad ieškovė atlygintų draudimo bendrovei 11 328,90 Eur sumą. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 11 328,90 Eur. Šią žalą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, nes jo neteisėta veika pasireiškė tyčiniais veiksmais, kadangi apgadinęs transporto priemonę jis faktiškai pasišalino iš įvykio vietos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad jis važiuodamas jam ieškovės nurodytu maršrutu (duomenys neskelbtini), siauroje gatvėje kliudė transporto priemonę, tačiau išlipo iš vilkiko ir informavo vietoje esančius asmenis, kurie leido suprasti, kad vilkikas blokuoja gatvę, todėl įlipo į vilkiką, kad galėtų jį apsukti ir išsiaiškinti įvykio detales. Atsakovui nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis vairavo vilkiką blaivus. Atsakovas dėl kalbos barjero, vilkikui blokuojant gatvę ir siauroje gatvėje negalint apsisukti, įlipo į vilkiką ir išvažiavo, kad galėtų saugiai sustoti ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes atsakovas išdėstė ir V. policijos pareigūnams. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas žalą padarė tyčiniais veiksmais, ir taikyti DK 154 straipsnio nuostatų, reikalaujant atlyginti visą žalą.

Trečiasis asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. kovo 24 d. tarp draudiko ir ieškovės buvo sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. LT22-TCA-00692728-9, kuria apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 20 d. registruota įvykio byla Nr. ITCA/22/008773 dėl 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas: transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakingu už šį eismo įvykį pripažintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojas. Dėl šio įvykio draudikas išmokėjo 11 328,90 Eur sumą. Kadangi draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo pasišalino iš įvykio vietos, draudikas, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškė reikalavimą ieškovei. 2023 m. birželio 19 d. ieškovė apmokėjo 11 328,90 Eur sumą, todėl įvykio byla buvo baigta. Trečiojo asmens nuomone, draudikas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: atsakovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vidmeda“ pradėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi 2021 m. sausio 14 d. pasirašius darbo sutartį Nr. 243 (11-15 b. l., tomas 1)¹. 2022 m. balandžio 14 d. įmonės direktoriaus įsakymu atsakovui buvo priskirtas vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. buvo komandiruotas į Europos Sąjungos šalis pervežti krovinius (21 b. l., tomas 1). 2022 m. balandžio 23 d. ieškovė ir trečiasis asmuo byloje sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-00692728-9, kuria laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. buvo apdrausta transporto priemonės – krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, galiojanti ir užsienyje (16, 19-20 b. l., tomas 1). 2022 m. gegužės 9 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę V. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, t. y. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šios transporto priemonės apgadinimo, draudikas - trečiasis asmuo - išmokėjo 11 328,90 Eur sumą. Kadangi draudikui draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo pasišalino iš įvykio vietos, draudikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškė reikalavimą ieškovei atlyginti draudimo bendrovei 100 proc. 11 328,90 Eur draudiminę išmoką. UAB „Vidmeda“ 2023 m. birželio 16 d. sumokėjo 11 328,90 Eur sumą draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (22-23 b. l., tomas 1).

2022 m. gegužės 9 d. eismo įvykio tyrimą atliko (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas. Policijos surinktoje medžiagoje nurodoma, kad 2022 m. gegužės 9 d., 15 val. 35 min. kelių patruliai iš centrinio biuro gavo tarnybinį nurodymą, kad sunkvežimis su užsienio valstybiniais numeriais sukėlė kelių eismo avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje rastas apgadintas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas važiavo paskui avarijos kaltininką ir jį sekė. Sunkvežimis buvo sustabdytas ir patikrintas maždaug 5 kilometrai nuo įvykio vietos. Didelė šio ruožo dalis buvo remontuojama, todėl buvo ribotos apsisukimo galimybės. Ant sunkvežimio dešinėje apačioje matomi įbrėžimai ir nuplyšęs brezentas. 

Atsakovo apklausos protokole nurodyta, kad policijos pareigūnams dėl kalbos barjero atsakovą buvo galima apklausti tik dėl dalies faktų. Dėl to buvo atsisakyta atsakovo teisių išaiškinimo. Atsakovas nurodė, kad jis pastebėjo eismo įvykį (duomenys neskelbtini), nes praeiviai atkreipė į tai jo dėmesį. Jis išlipo iš sunkvežimio ir kalbėjosi su praeiviais. Jie leido jam suprasti, kad jo sunkvežimis blokuoja gatvę. Dėl šios priežasties atsakovas įlipo į sunkvežimį, kad galėtų jį apsukti ir išsiaiškinti detales. Kadangi nebuvo susipažinęs su vietove, jis prarado orientaciją, pasimetė ir nerado kelio atgal. 

Policija pradėjo tyrimą, apklausė pranešimą pateikusį asmenį, kuris nurodė, kad atsakovas sunkvežimiu sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini) vietovėje, todėl jis važiavo paskui sunkvežimio vairuotoją ir sustojo traukinio bėgių sankryžoje. Jis bandė atsakovui angliškai pasakyti, kad jis ką tik padarė avariją. Sunkvežimio vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo savo avarijos padarytą žalą. Jis leido pranešėjui suprasti, kad jis nori su sunkvežimiu apsisukti ir vėliau viską išsiaiškinti. Kai liudininkas suprato, kad neapsuks sunkvežimio, jis automobiliu sekė jį, kol policijos pareigūnai jo nesustabdė.

Mačiusi įvykį apklausta liudininkė parodė, kad sunkvežimis važiavo prieš ją, dar buvo 3-4 automobiliai, sunkvežimis važiavo lėtai, apie 10-20 km. per valandą greičiu. Važiuojant sunkvežimis kliudė stovintį automobilį. Triukšmas buvo toks stiprus, kad buvo neįmanoma jo negirdėti. Galvojo, kad sunkvežimio vairuotojas liks stovėti, tačiau nepaisant didelės žalos vairuotojas nesustojo, neišlipo ir nuvažiavo toliau.

Kitas liudytojas parodė, kad sunkvežimis su 2 puspriekabėmis pabandė apvažiuoti automobilį iš priešpriešinės juostos ir įvažiavo į pernelyg siaurą ruožą, pravažiavo pro automobilį ir galine dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį ir tempė jį kelis metrus, kol išvažiavo iš ruožo, važiavo lėtai 5-10 km/val. greičiu (43-47, 149-150, 159-161 b. l., tomas 1).

Atsakovas sumokėjo viso 950 Eur užstatą, įskaitant ir už būtinas proceso išlaidas V policijai. Atsakovui buvo uždrausta vairuoti bet kokias motorines transporto priemones V teritorijoje ir sunkvežimis liko stovėti sustojimo vietoje (48-49, 162-164 b. l., tomas 1).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5947 darbo byloje Nr. APS-110-18977/2023 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo, konstatuodama, jog ieškovė praleido DK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčo komisija jo neatnaujina.   Sprendime pažymėta, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2023 m. rugsėjo 4 d. E. P. parašius prašymą atleisti jį iš darbo iš užimamų vairuotojo pareigų (6-10 b. l., tomas 1).

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės

Ieškovė reiškia Darbo kodekso pagrindu į darbuotoją nukreiptą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat nurodo, jog turi ir CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu paremtą regresinio pobūdžio reikalavimą atlyginti žalą, kurią pati ieškovė sumokėjo savo civilinės atsakomybės draudikui.

Ieškovė akcentavo, kad žala jai atsirado, nes atsakovas įvykus eismo įvykiui nesustojo, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, todėl dėl tyčinio pasišalinimo eismo įvykis tapo nedraudiminiu, net esant galiojančiai draudimo apsaugai. Todėl ieškovė faktiškai siekia visiško jos patirtų nuostolių (draudikui sumokėtos draudimo išmokos) iš darbuotojo priteisimo, kuriuos darbdavys vertina kaip darbuotojo veiksmais jam padarytą žalą, t. y. siekia visiškos jo materialinės atsakomybės taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė sudarytų kolektyvinių sutarčių su atsakovu (darbuotoju), todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą vadovaujamasi bendromis DK numatytomis žalos atlyginimo darbdaviui taisyklėmis.

Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje - turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos dvi papildomos specialiosios atsakomybės sąlygos – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas buvusio darbuotojo atsakomybės sąlygas.

Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus grindė aplinkybe, jog atsakovas V. 2022 m. gegužės 9 d. įvykusiame eismo įvykyje apgadino trečiųjų asmenų turtą - transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. tyčia iš jos nuvažiavo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė vertina, kad atsakovas žalą padarė tyčia ir ją turi atlyginti visiškai (DK 154 straipsnio 1 punktas).

Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad teismui nekyla abejonių dėl to, jog įvykį (transporto priemonės apgadinimą) sukėlė atsakovas, vairuodamas ieškovei priklausantį vilkiką.  Tokių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas. Ieškovė teigia, jog atsakovas matė, kad apgadino transporto priemonę ir, žinodamas apie sukeltą įvykį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas su tuo nesutinka, teigia, kad apie žalos padarymą jam nebuvo žinoma, nes įvykio tiesiogiai nematė ir nepajuto.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo. 

Kaip teismas yra nurodęs, teismui nekyla abejonės, kad būtent atsakovas sukėlė minėtą autoįvykį. Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas kliudydamas stovintį automobilį, aiškiai suprato, kad jis sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas visų pirma vertina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų taikyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl eismo įvykio. V. policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą, konstatavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus, kad apgadinta visa kairė automobilio pusė, apklausė liudytojus ir įvykį sukėlusį atsakovą. Ieškovė jokių naujų atsakovo kaltę galinčių patvirtinti aplinkybių, nei jos buvo nustatytos V. policijos surinktoje medžiagoje ir draudimo įmonės pateiktoje medžiagoje, nenurodė, taip pat nepateikė naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę.

Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) prokuratūros medžiaga dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu. Šiame tyrime surinkti duomenys yra svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamojoje civilinėje byloje, visgi teismas daro išvadą, kad jokio teisinio vertinimo – teismo ar kitos teisminės institucijos procesinio sprendimo ar įvertinimo (nutarimo, sprendimo, nuosprendžio ar kaip jis besivadintų (duomenys neskelbtini) Respublikoje) byloje pateikta nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pačiam tikslo bėgti iš eismo įvykio nebuvo, nes žinojo, jog transporto priemonė yra drausta, todėl žalą atlyginti gali draudimas, buvo blaivas. Iš liudytojų parodymų, nubraižytos schemos matyti, kad atsakovas vairavo vilkiką su priekaba, su kurio dešinės pusės galine dalimi kliudė stovintį automobilį (59 b. l., I tomas). Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo transporto priemonė buvo kliudyta priekaba, jos galine dalimi, atsakovas nurodė, kad viso sąstato ilgis buvo daugiau nei 17 metrų, t. y. nuo vairuotojo iki susidūrimo galėjo būti 17 m. atstumas, kas leidžia spręsti, kad kontaktą tokio sąstato vairuotojui pajausti yra ženkliai sunkiau nei, pavyzdžiui, vairuojant įprasto dydžio transporto priemonę – lengvąjį automobilį. Be to, atsakovas eismo įvykio vietoje, pasak liudytojo, manevravo, važiavo siaura gatve, kurios šonuose buvo pastatyti automobiliai, dėl ko vairuotojas ne visą laiką galėjo žiūrėti pro šoninio vaizdo veidrodėlius ir pamatyti nukentėjusiąją transporto priemonę. Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, jog atsakovo transporto priemonė judėjo pakankamai lėtai daugiausiai 20 km. per valandą greičiu. Po įvykusio eismo įvykio vairuotojas nepadidino greičio, nepakeitė važiavimo krypties, kas leistų teigti, jog transporto priemonės vairuotojas tyčia ir sąmoningai siekė kuo greičiau pasišalinti iš eismo įvykio, jog niekas jo nepasivytų ar pan.

Teismas vertina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas transporto priemonę būtų vairavęs neblaivus, ar būtų vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, todėl būtų siekęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos. 

Vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos turėtų būti padaromas tiesiogine tyčia, t.y. vairuotojas suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir todėl iš jo vietos siekė pasišalinti išvengiant jam kilsiančių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, teismui vertinant bylos aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovas tuoj pat po eismo įvykio nesuprato, kad jis sukėlė eismo įvykį. Tokią išvadą teismas daro vertindamas, kad susidūrimas įvyko ilgos ir galingos transporto priemonės galine dalimi, vertindamas, kad susidūrimas įvyko gyvenamojoje teritorijoje, kurioje buvo tai matę žmonės, vertindamas, kad po eismo įvykio vairuotojas nei greičio, nei krypties nekeitė.  

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtinai rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Neturi reikšmės, ar darbuotojas elgėsi nerūpestingai, ar perdėtai pasitikėjo savimi, ar lėmė kitos aplinkybės.

Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo komandiruotę į (duomenys neskelbtini), įvykio foto nuotraukų akivaizdu, jog žala – automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimas - buvo padaryta ieškovės vilkiko, kurį tuo metu vairavo atsakovas. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Liudytojų parodymais ir pats atsakovas paaiškino, kad bevažiuodamas pastebėjo savo vilkiko nuplėštą tentą, todėl, atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamo vilkiko susidūrimas su kitu objektu. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo parodymai, kad atsakovas nuvažiavęs nuo įvykio vietos sustojo, išlipo iš vilkiko ir apžiūrėjo jį, tačiau sėdo į vilkiką ir nuvažiavo, kol jį sustabdė policija. Teismas šių aplinkybių kontekste pažymi, kad viena esminių  transporto priemonės valdytojo pareigų yra, jog įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.

Pabrėžtina, kad atsakovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas - yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Šiuo atveju, nors ir po kurio laiko, po auto įvykio, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes, nesiėmė, nors privalėjo ne tik sustoti, bet laukti atvykstančios policijos, todėl elgėsi aplaidžiai, ko pasėkoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Dar daugiau, atsakovas jam pranešus apie jo sukeltą auto įvykį nenutraukė kelionės siekdamas nesudaryti spūsties. Teismas šių argumentų nevertina pakankamai pagrįstais. Supratęs ar bent įtardamas, kad galimai yra padarytas įvykis vairuotojas turi sustoti ir išsiaiškinti aplinkybes. Nors autoįvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o atsakovas nemokantis v., iš esminių ir bazinių kitų asmenų reakcijų jis negalėjo nesuprasti, kad galimai yra sukėlęs ar dalyvavęs autoįvykyje, todėl turėjo nutraukti kelionę ir išsiaiškinti visas aplinkybes bei kviesti policiją ar paprašyti, kad ji būtų iškviesta. Tokių veiksmų nepadarius atsakovas elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai, todėl teismas atsakovo veiksmus vertina kaip didelį neatsargumą.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad atsakovas nors ir vėliau suvokė, jog važiuodamas galimai kliudė kitą transporto priemonę, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo,  teismas konstatuoja, kad draudikas turėjo pagrindą reikšti regresinį reikalavimą ieškovei, o ieškovė – atgręžtinį reikalavimą atsakovui, nes ieškovės draudikui atlyginti nuostoliai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. 

Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys pasišalinant iš įvykio vietos, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas, pasireiškęs nepagrįstu pasitikėjimu, kad galės grįžti į įvykio vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykis buvo pastebėtas iškart, apie įvykį pranešta policijai, policija atsakovą sustabdė, vėliau buvo pareikštos pretenzijos draudikui. 

Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). DK 154 straipsnis numato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Vienu iš tokių atvejų yra, kai darbuotojas žalą padarė tyčia. Tokiu būdu įvertinus atsakovo elgesį konstatuotina, jog ieškovei priklauso žalos atlyginimas, neviršijantis atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičius nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai). Kaip nurodoma DK 152 straipsnio 2 dalies 4 punkte, jei dėl darbdavio veiklos specifikos nuolat kyla sunkiai valdoma žalos rizika, darbdavys turi prisiimti tokios rizikos padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam, jog būtų užtikrinta tinkama abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

Taip pat, nustatant atlygintinos žalos dydį būtina atsižvelgti į ieškovės, kaip darbdavio, veiklos pobūdį, jam tenkančią komercinę ir gamybinę riziką. Ieškovė užsiima tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis veikla, o atsakovas buvo ieškovės transporto priemonės vairuotojas ekspeditorius, vairavęs įmonei priklausančią transporto priemonę darbo funkcijų atlikimo metu. Konstatuotina, jog ieškovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovo darbo funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, tačiau ieškovė šiuo ieškiniu žalos atlyginimą perkelia išimtinai tik atsakovui.

Nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu pastebėti ir tai, kad nei draudikas, atlyginęs žalą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nei darbdavys neatliko jokio vidinio tyrimo nei žalos padarymo faktui, nei žalos dydžiui nustatyti. Nebuvo apklaustas atsakovas, nesiaiškinta jo pozicija, būtina jo kaltės laipsniui ir veiksmų pobūdžiui nustatyti. Teismas laiko, jog darbdavys, gavęs tiek pirminę informaciją apie įvykį, tiek ir vėlesnį draudiko pranešimą apie regresą, negalėjo besąlygiškai be vidinio tyrimo mokėti reikalaujamą sumą draudikui regreso tvarka, neįsigilinęs dėl fakto ir dėl žalos dydžio pagrįstumo. Ir tai buvo jo rizika, kylanti iš turimos civilinės atsakomybės draudimo apsaugos. Pagal DK 155 straipsnio 1 dalį turima draudiminės apsaugos rizika, kuria darbdavys tinkamai nepasinaudojo ir kurios tinkamai neįvertino, teismo įsitikinimu, negali būti perkelta darbuotojui.  Akcentuotina ir tai, kad pagal DK 6 straipsnį visos abejonės darbo ginče vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios ginčo pusės, naudai.

Todėl teismas atsižvelgiant į ieškovės nepakankamą iniciatyvą siekiant išsiaiškinti padarytos turtinės žalos dydį, į ieškovei pagal gamybinės veiklos sritį tenkančią komercinę riziką, byloje nesant įrodymų apie atsakovo tyčinius veiksmus, darbdavė turi prisiimti žalos atlyginimo pasekmes tam tikra apimtimi. Įstatyme numatytas šešių vidutinių darbo užmokesčių ribojimas yra maksimalus, kuris gali būti mažinamas nustačius tam svarbias aplinkybes. Kaip minėta, ieškovės veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltinių (didelių automobilių) valdymu. Veikla vykdoma užsienio valstybėse, kuriose vairuotojai gali ir nemokėti tenykštės kalbos. Teismas pažymi, kad jokia pagalbos ar informavimo sistema į tokias situacijas patekusiam vairuotojui nėra sukurta. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad gali komunikuoti su transporto vadybininkais tik dėl krovinių ir maršrutų, tačiau pagalba tokioje situacijoje nėra teikiama. Teismas, vertindamas prieš tai minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą sprendžia, kad šios bylos kontekste sąžininga ir teisinga atlyginant žalą darbdaviui dėl didelio darbuotojo neatsargumo taikyti keturių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydį.

Ieškovė byloje yra pateikusi atsakovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą 2022 metais. Pagal šią pažymą atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis 2022 metais buvo 64,52 Eur. Vertinant tai, kad 2022 metais nustatytas vidutinis darbo dienių skaičius per mėnesį buvo 20,9 darbo dienos, atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1348,47 Eur per mėnesį. Kaip teismas nurodė, šioje byloje teisinga, sąžininga ir pagrįsta iš darbuotojo priteisti žalą, kuri sudarytų keturis vidutinius darbuotojo darbo užmokesčius, todėl teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies sprendžia jos naudai iš atsakovo priteisti 5 393,88 Eur (1 348,47 Eur x 4 mėn.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 393,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 11 328,90 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, ieškovei tenkindamas ieškinį iš dalies sprendė priteisti 5 393,88 Eur. Taigi ieškovės ieškinys patenkintas 47,61 procentais (5 393,88 x 100/ 11 328,90), o atmestas ieškinys -  52,39 procentais.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 255 Eur dydžio žyminį mokestį (64 b. l., tomas 1). Taip pat patyrė 1452 Eur atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (20-22 b. l., tomas 2). Prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio. Todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 47,61 proc., ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistinos 812,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (1707 Eur x 47,61 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovas pagal 2024 m. vasario 21 d. prašymą patyrė 1089 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismui atmetus ieškovės ieškinio dalį (52,39 proc.), proporcingai atsakovui iš ieškovės priteistinos 570,53 Eur bylinėjimosi išlaidos (1089 Eur x 52,39 proc.).

Šalims įskaičius viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 242,17 Eur bylinėjimosi išlaidos.

        Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidmeda“, juridinio asmens kodas 272346340, iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 393,88 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 88 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 393,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242,17 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 17 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                 Ernestas Šukys