LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Švietimo mainų paramos fondui, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimui (Įsakymo priedo 7 p.); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija), 74 134,46 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. sausio 4 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0566 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu įsakymu finansavimas projektui „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Projektas) nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo (Paraiška buvo įvertinta 74,5 balais) pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

3.       Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Kvietimas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

4.       Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma, Gairės) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Fondas ir Ministerija neginčijo LAGK sprendimo, o tai reiškia, kad pripažino, jog ekspertai, atlikę pirmąjį Paraiškos vertinimą, neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

5.       Pareiškėjo įsitikinimu, ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ antrajam elementui „sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ ekspertas (ekspertai) turėjo skirti maksimaliai 3 balus, o ne 1,5 balo. Ekspertas (-tai) skyręs pareiškėjui 1,5 balo nemotyvavo, kodėl nėra skirti maksimalūs 3 balai. Pakartotinio vertinimo lape prie aptariamo elemento stiprybių yra aiškiai nurodyta, jog „Pagrįstas ir racionalus projekto laikotarpis“, o prie tobulintinų sričių – „Išskirtos aiškios komandos narių funkcijos ir atsakomybės <…>”. Pagal tokį vertinimą, Paraiškai pagal aptariamą elementą turėjo būti skirti 3 balai. Analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus.

6.       Pareiškėjas tvirtinto, kad skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Nei pakartotinio vertinimo lape, nei Įsakymo priede, nei pačiame Įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos. Pavyzdžiui, prie ketvirto bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ antrojo elemento „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas;“ tobulintinų sričių ekspertas (ekspertai) nurodė, jog neva „Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu“. Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), atlikę pakartotinį vertinimą, viena vertus, pripažįsta, jog Projekto narių funkcijos ir atsakomybės yra aiškios. Vadinasi, pripažįstama, kad psichologijos procesų koordinatorės dalyvavimas Projekto veiklose yra reikalingas ir pagrįstas Paraiškoje. Vienas esminių Projekto tikslų – vykdyti fizinio aktyvumo veiklas Kauno miesto socialiai rizikingoje aplinkoje gyvenantiems vaikams bei jaunimui. Taigi, akivaizdu, jog psichologijos proceso koordinatorės dalyvavimas Projekto veiklose yra būtinas atsižvelgiant į tikslinę Projekto dalyvių grupę ir yra pagrįstas. Todėl manytina, kad pakartotinio vertinimo lape pateikiamas teiginys, jog neva „Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu“, yra nepagrįstas ir rodo, kad ekspertas (ekspertai) objektyviai, išsamiai ir sistemiškai nesusipažino su Paraiškos ir Projekto turiniu ir jo tikslais bei Projekte ketinamomis spręsti problemomis. Dėl to, vertinant Paraišką, nesilaikyta Formoje pateiktų bendrųjų kriterijų vertinimo gairių, o pats pakartotinis vertinimas yra atliktas neišsamiai ir subjektyviai bei neįsigilinus į Paraiškoje atskleistą Projekto tikslą ir į visą Paraiškos ir Projekto turinį.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad Paraišką vertinę ekspertai, tikėtina, neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti paraiškos. LAGK savo sprendime pripažino, kad pirmąjį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi, LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad LAGK yra išnagrinėjusi ir kitų skundus dėl priimtų įsakymų neskirti finansavimo sporto projektams, juos tenkino, be kita ko, ir dėl to, kad sporto projektus vertinę ekspertai neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Dėl to pareiškėjas turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų.

8.       Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius už teisines išlaidas, kurias patyrė ginčydamas pirmojo Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (1 125 Eur) ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 73 009,46 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu Fondas būtų vertinęs Paraišką pagal Formoje nustatytas vertinimo gaires ir teisės aktų reikalavimus, jei Projektą būtų vertinę tinkamos kompetencijos ekspertai, Projektas pagal pateiktą Paraišką būtų gavęs finansavimą. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos ir Fondo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, todėl valstybė privalo šią žalą atlyginti.

9.       Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10.       Ministerija paaiškino, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 metų sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Įstatymas), Aprašu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

11.       Ministerija pažymėjo, kad ji neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjo Projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjo Projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog šioje pirminėje pareiškėjo Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Fondo neteisėti veiksmai. Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi pateiktas išvadas, priėmė skundžiamą įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjo Projektui. Paraiška buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

12.       Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. LAGK nevertino Paraiškos turinio. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirminės Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektu, todėl, Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjo argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

13.       Ministerija nurodė, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Pareiškėjas skunde pateikdamas tik mažą ištrauką iš vertintojo motyvų, bando suklaidinti teismą, kad pareiškėjui turėjo būti skirti 3 balai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Ministerija įsitikinusi, jog kiekviena iš pozicijų buvo pagrįsta, motyvuota.

14.       Manytina, kad skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ministerija pabrėžė, kad Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Vertintojui nėra keliamas tikslas improvizuoti ir jeigu Paraiškoje yra neaiškiai išdėstytas aprašymas, vertintojas negali peržengti savo įgaliojimų ir sugalvoti, ką Pareiškėjas turėjo omenyje. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti gebėjimą ir galimybes išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Ministerija, įvertinusi skundžiamo įsakymo bei vertinimo lapo, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, turinį, nurodė, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjo Projektą.

15.       Ministerija pažymėjo, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

16.       Dėl prašomos priteisti žalos Ministerija nurodė, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Pareiškėjo nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl paties pareiškėjo veiksmų – Paraiška buvo nekokybiška. Pareiškėjo nurodomos 1 125 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir traukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjo nurodomos negautos pajamos – 73 009,46 Eur finansavimo suma – yra nepagrįstos. Finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką ir Projektui buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau pareiškėjas reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 73 009,46 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

18.       Fondas detalizavo teisės aktų nuostatas, pagal kurias buvo vertinama Paraiška, paaiškino, kad Paraiška buvo atmesta dėl to, jog nesurinko bendrojo sporto projekto vertinimo kriterijaus Nr. 4 „Sporto projekto valdymas“ balų. Fondas pažymėjo, kad Paraiška vertinama kaip visuma, o ne atskiros jos dalys, nurodė savo komentarus, pateiktus vertinant Paraišką, kurie pagrindžia, kad pareiškėjui už tam tikro kriterijaus neįgyvendinimą negalėjo būti skiriamas maksimalus balas.

19.       Fondas paaiškino, kad Paraišką vertino dvi Fondo darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką, darbuotojos skyrė 75 ir 74 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 74,5 balas (konsoliduotas vertinimas).

20.       Fondas pažymėjo, kad Gairių bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų lentelės 4 dalis „Sporto projekto valdymas“ susideda iš 4 dalių. Pirma, tai – „turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 3 balai iš 5 maksimaliai galimų skirti balų. Pareiškėjas skunde neginčija šios kriterijaus dalies vertinimo. Antra, tai – „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 1,5 balo iš 3 maksimaliai galimų skirti balų. Fondas pažymėjo, kad nepaisant to, kad pareiškėjas nesutinka su šio kriterijaus įvertinimu, tačiau nepagrindžia maksimaliam balui skirti reikalingo komandos narių būtinumo (psichologo) įgyvendinant projektą. Trečia, tai – „nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“; pareiškėjai už šį kriterijaus vertinimo dalį buvo skirtas maksimalus 2 balų įvertinimas iš 2 galimų. Ketvirta, tai – „partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veikla“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 2,5 balo iš 5 maksimaliai galimų skirti balų. Pareiškėjas skunde neginčija šios kriterijaus dalies vertinimo. Bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijus „Sporto projekto valdymas“ buvo įvertintas tinkamai, motyvuojant ir laikantis Gairėse nurodytų taisyklių.

21.       Fondas pažymėjo, kad Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra skirtas ekspertams – trečiojo asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams. Atitinkamai, nesant paskirtų ekspertų, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi galimybės pateikti reikalavimų apie ekspertus, patvirtinančių ekspertų atitiktį Aprašo 42 punkto reikalavimams, nes nagrinėjamu atveju nėra paskirta ekspertų. Kadangi Paraiška buvo vertinta tinkamai (nebuvo neteisėtų veiksmų), pareiškėjui negalėjo kilti ir nekilo žala. Be to, pareiškėjas reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju pareiškėjui būtų skirta dalimis tinkamai įgyvendinant projektą. Pareiškėjas reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto projektą.

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 457,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

23.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. Ministerijai pateikė Paraišką; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R- 532 (AG-480/07-2021) ir vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. V-1462 „Dėl viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-0566 pakartotinio vertinimo atlikimo“ pagrindu atlikus Paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 74,5 balo.

24.       Teismas vadovavosi Sporto įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Teismas analizavo Aprašo 30 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai, Aprašo 39–41 punktų nuostatas.

25.       Buvo nustatyta, kad pareiškėjo teikta Paraiška surinko 74,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti, nes pagal vieną (4) bendrą kriterijų nesurinko minimalaus balų skaičiaus; Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: už Projekto veiksmingumą, poveikį, tęstinumą skirti 16 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); už Projekto finansinį ir ekonominį pagrindimą skirta 12 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už Projekto valdymą surinkta 9 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

26.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ketvirtasis bendrasis sporto projekto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementas „4.2 sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ įvertintas netinkamai, teismas nustatė, kad Paraiškai už 4.2. papunktį vadovaujantis Gairėmis skirtas 1,5 balų įvertinimas iš 3 galimų.

27.       Teismas pažymėjo, kad Gairių 4.2. papunktyje nurodyta, jog projekto įgyvendinimo planas yra aiškus, nuoseklus, detalus, realus, o jam įgyvendinti pasirinktas racionalus laikotarpis, užtikrinantis pakankamą laiką pasirengti projekto pirkimams; pirkimo procedūroms atlikti; sutartims sudaryti, vykdyti. Jei dalis šių etapų jau atlikta, tai aiškiai nurodyta paraiškoje. Projekto valdymo struktūra aiški, aiškios projekto vykdymo komandos narių funkcijos, atsakomybės ir būtinumas įgyvendinant projektą – 3 balai. Jei projekto įgyvendinimo planas yra iš dalies aiškus ir (ar) nuoseklus, ir (ar) detalus, jam įgyvendinti laikotarpis numatytas racionaliai. Projekto valdymo struktūra yra aiški iš dalies, daugiau nei pusės projekto komandos narių funkcijos ir atsakomybės yra aiškios – 2 balai. Projekto įgyvendinimo planas yra iš dalies aiškus ir (ar) nuoseklus, ir (ar) detalus, jam įgyvendinti laikotarpis numatytas neracionaliai. Projekto valdymo struktūra yra aiški iš dalies, pusės ar daugiau nei pusės projekto komandos narių funkcijos ir atsakomybės yra neaiškios – 1 balas.

28.       Teismas nustatė, kad vertintojai prie 4.2 vertinimo kriterijaus stiprybių nurodė, jog (4.2.) išskirtos aiškios komandos narių funkcijos ir atsakomybės, tačiau sporto procesų koordinatoriaus ir projekto vadovo funkcijos labai panašios, todėl dviejų asmenų poreikis vykdant panašias funkcijas yra perteklinis. Sąmatoje numatyta projekto finansinė apskaita, tačiau struktūroje trūksta informacijos, kas šią paslaugą suteiks. Jei bus samdoma įmonė ar fizinis asmuo, nėra nurodyta, kokie reikalavimai jiems bus keliami. Vienoje iš veiklų minima, kad bus ieškomi specialistai, kurie galėtų parengti rinkodaros ir komunikacijos strategiją, minimas jų įdarbinimas, tačiau struktūroje ar projekto sąmatoje apie juos nėra informacijos. Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu.

29.       Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškoje išdėstytos jog komandos narių funkcijos yra aiškios, todėl turėjo būti skiriamas maksimalus balas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti konkretaus komandos nario poreikį įgyvendinant projektą. Teismas pagrįstomis pripažino Fondo pastabas, kad nėra savaime blogai, jog pareiškėjas nurodo papildomus komandos narius, tačiau šių komandos narių priskyrimą (kaip būtinų projektui įgyvendinti) būtina jį pagrįsti ne tik nurodant konkretaus komandos nario funkcijas, bet ir būtina pagrįsti pakankamą pajamų dydį, skirtą būtent projekto įgyvendinimo metu komandos narių atlygiui. Teismo vertinimu, šios būtinybės pareiškėjas nepagrindė, nenurodė, ar šie komandos nariai (konkrečiai byloje kilo abejonės dėl poreikio pareiškėjui projektą įgyvendinti pasitelkus panašias darbo funkcijas atliksiančius komandos narius, t. y. psichologą ir projekto sporto procesų koordinatorių) būtini projekto įgyvendinimui, susiejant tai ir su kitais projekte dalyvaujančiais darbuotojais bei jų funkcijomis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šio poreikio nepagrindžia nei Paraiškoje, nei teismui pateiktame skunde.

30.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasisakė dėl aktualaus kriterijaus 4.4 elemento vertinimo, todėl nenustatė teisinio pagrindo nesutikti su Paraiškos įvertinimo rezultatais.

31.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas kilusių abejonių dėl ekspertų kvalifikacijos jokiais svariais įrodymais nepagrindė. Pažymėjęs, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pagarsino paraišką vertinusių darbuotojų turimas kvalifikacijas, darbuotojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis ir tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos nekilo, teismas darė išvadą, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas. Teismas nenustatė pagrindo pareiškėjo abejones laikyti pagrįstomis, pažymėjo, kad abejonės dėl darbuotojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau spėlionėmis (dėl nešališkumo) ir abstrakčiais pagrindais.

32.       Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog Paraiškos vertinimo rezultatai neatskleisti. Teismas nustatė, kad Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

33.       Įvertinęs vertinimo lapo turinį, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Teismo vertinimu, Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas nedarė išvados, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybes ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Buvo pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl konstatavo, kad jo nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz., kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas nenustatė pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti neteisingai atliktu ir nepagrįstu.

34.       Vertindamas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Nustatęs, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, teismas darė išvadą, kad atsakovas veikė teisėtai. Teismas nenustatė vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimą atlyginti 73 009,46 turtinę žalą (suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo) teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagrįstai atmestos Paraiškos atveju nėra teisino pagrindo Projektui neskirstas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjo negautomis pajamomis.

35.       Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuri buvo patirta ginčą nagrinėjant LAGK, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ dalį, kuria neskirtas finansavimas projektui „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamos futbolo treniruotės Kauno miesto socialiai rizikingoje aplinkoje gyvenantiems vaikams bei jaunimui“, ir kuris LAGK panaikintas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, byla teisme nebuvo nagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidas, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas LAGK pateikė skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punktu ir apskaičiavo, kad maksimali priteistina suma už skundo LAGK surašymą yra 457,25 Eur.

36.       Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl visiško nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog visiško nuostolių atlyginimo principui neprieštarauja šiuo atveju priteistinų nuostolių dydžio nustatymas remiantis Rekomendacijomis, nes nebūtinos, pernelyg didelės išlaidos neatitiktų protingumo, sąžiningumo ar teisingumo reikalavimo ir skatintų šalis pernelyg išlaidauti ir elgtis ekonomiškai neatsakingai. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo rekomenduojamų dydžių, o pareiškėjas jų neįrodinėjo.

37.       Teismas netenkino Ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III.

38.       Pareiškėjas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

39.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje kitoje panašioje byloje (žr., pvz., 2022 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3- 957-1063/2022 ) Ministerija pripažino, kad 2021 m. Kvietimo lėšos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį. Pareiškėjo teigimu, jeigu 2021 m. Kvietimo lėšos būtų buvę naudojamos tik pagal tikslinę paskirtį, t. y. tik sporto projektams, kurių paraiškos buvo pateiktos pagal 2021 m. Kvietimą, pareiškėjo Projektas būtų gavęs finansavimą. Pareiškėjas teismo posėdyje akcentavo šią aplinkybę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

40.       Pareiškėjas įsitikinęs, kad 2021 m. Kvietimo lėšos, skirtos sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, negalėjo būti naudojamos ne pagal savo tikslinę paskirtį, t. y. šios lėšos negalėjo būti naudojamos esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti, nes Sporto rėmimo fondo lėšų būtų pakakę ir pareiškėjo projekto finansavimui.

41.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Sporto įstatymo 3 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas, pažymi, kad, pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas nepateisina ir nesudarė jokio teisinio pagrindo Ministerijai naudoti 2021 m. Kvietimo lėšas esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti. Ministerija, naudodama dalį 2021 m. Kvietimo lėšų esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti, akivaizdžiai pažeidė Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Ministerija pažeidė viešojoje teisėje veikiantį principą, kad viskas, kas aiškiai neleista, yra draudžiama, kadangi skirstydama aptariamas lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, ji atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kadangi dėl šių veiksmų pareiškėjas negavo finansavimo.

42.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vertinant pareiškėjo paraišką, nebuvo pažeistos sporto projekto vertinimo procedūros. Pareiškėjas visgi laikosi pozicijos, kad Paraiška buvo vertinama nesilaikant Formoje nustatytų reikalavimų, nurodytų pastabų, taikomų vertintojams. Vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje. Pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad ekspertas (ekspertai), vertindamas paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, kad LAGK pripažino, jog pirmą kartą vertinant Paraišką, Fondas nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos, o analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti vertinant Paraišką ir antrą kartą. Pareiškėjas tvirtina, kad kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementui „sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ turėjo būti skirtas maksimalus balų skaičius (3 balai, o ne 1,5).

43.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų pažeidimų neįvertino ir darė nepagrįstą išvadą, kad Formoje suformuluotas prašymas vertintojui pakomentuoti kiekvieną kriterijaus vertinimo elementą nėra imperatyvus. Viešojoje teisėje normos yra imperatyvios, viešojo administravimo subjekto laisvė pasirinkti elgesio variantą yra apibrėžta administracinės diskrecijos ribose. Tai dar kartą patvirtina, kad Paraiškos vertinimo tvarkos nebuvo laikytasi, o minėti neteisėti veiksmai yra viešosios deliktinės atsakomybės sąlyga.

44.       Nesutikdamas su priteista turtinės žalos suma, pareiškėjas nurodė, kad be pagrindo teismas vadovavosi Rekomendacijomis ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tokio pagrindo, t. y. įstatyminio ar sutartinio, savo sprendime nenurodo pirmosios instancijos teismas, kuris nepagrįstai apribojo valstybės atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Be to, teismas spręsdamas valstybės civilinės atsakomybės klausimą, taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjui turi būti priteista visa LAGK procese patirta išlaidų suma (1 125 Eur).

45.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.       Ministerija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su kvietimo lėšų panaudojamu pagal tikslinę paskirtį, peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas, todėl jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, neturėtų būti nagrinėjami. Be to, pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl kvietimo lėšų tikslinio panaudojimo aplinkybių vertinimo, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą.

47.       Ministerijos įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su paraiškos vertinimu ar su teismo išvadomis nereiškia, kad vertintojų nurodyti motyvai yra nepagrįsti ar kad paraiškos vertinimas buvo atliktas netinkamai. Ministerija nurodo, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo vertintos 2021 m. sporto projektų paraiškos, ir laikosi pozicijos, kad Fondas, kaip atsakinga institucija, įgaliota vykdyti sporto paraiškų vertinimą, tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų, bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, dėl ko skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Vertintojo sprendimas ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementui „4.2. Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ skirti 1,5 balo yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo pastabų Projekto valdymo struktūrai.

48.       Dėl priteistos žalos Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui priteista 457,25 Eur turtinė žala, neskundė, tačiau pažymi, kad nurodytos išlaidos nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl apskritai neturėjo būti priteistos. Esminę reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi galutinio teismo sprendimo, kuriuo iš esmės yra išsprendžiamas šalių ginčas, priėmimas, t. y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priimant procesinį sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas toje instancijoje yra iš esmės užbaigiamas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundą atmetus ir pripažinus, kad sprendimas neskirti finansavimo yra pagrįstas, pareiškėjo įrodinėjama žala kilo išimtinai tik dėl jo paties veiksmų, kadangi Fondui pateikta Paraiška buvo nekokybiška. Taigi teisinio pagrindo priteisti išlaidas už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK apskritai nėra.

49.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, palaiko Ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

50.       Fondas pažymi, kad Formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybes ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Vertinime faktiškai yra pakomentuoti visi balai atskirai (išskyrus tuos atvejus, kai yra skiriamas maksimalus galimas balas ir prie tobulintinų sričių nėra pastabų) ir ne tik pakomentuoti atskirai po kiekvienu vertinimo kriterijumi, tačiau ir atskirai nurodant, kuriai kriterijaus daliai konkrečiai balas yra skiriamas. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

51.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 dalies (priedo 7 p.), kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimui, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

52.       Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.); teismo sprendimas negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais (4 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

53.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

54.       Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog du puslapiai skirti bylos faktinėms aplinkybėms ir ginčui aktualiam teisiniam reguliavimui aptarti, o likusi sprendimo dalis (maždaug puslapio apimties) kaip ir tiesiogiai susijusi su byloje keliamo ginčo dalyku. Pastebėtina, kad ši pastaroji sprendimo dalis iš esmės grindžiama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentais. Nors pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui gana išsamiai išdėstyti nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvai (kodėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas), tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai jų neanalizuoja bei apsiriboja labai abstrakščia argumentacija. Viena svarbiausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde išdėstytų motyvų grupė (paraiškos vertinimas atliktas pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto vertinimo tvarką) sprendime visiškai neanalizuota (bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų (elementų) ir gairių kontekste). Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nieko nepasisakė ir dėl to, ar pareiškėjo ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nors toks klausimas skunde taip pat buvo keliamas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad 2021 m. kvietimo lėšos, skirtos sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, galėjo būti naudojamos ne pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, nors pareiškėjas (jo atstovas) teismo posėdžio metu šią aplinkybę akcentavo. Šiame kontekste vertintina, kad pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių, susijusių su ginčo esme, tyrimo neatliko, o savo sprendimą grindžia faktinių aplinkybių aptarimu, teisinio reguliavimo pacitavimu ir iš dalies atsakovo dokumentuose pateiktų argumentų atkartojimu, t. y. kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo.

55.       Nagrinėjant ginčą iš naujo taip pat reikėtų vertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 457,25 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt penkių centų) turtinę žalą, t. y. turtinės žalos dydį apskaičiavo pagal Rekomendacijų 8.1 punktą.  

56.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020).

57.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021 pažymėjo, jog tais atvejais, kai ginčas persikelia į teismą, atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, be kita ko, Komisijoje, priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 punktu, t. y jos priteisiamos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktą, kad šis ginčas nebuvo toliau nagrinėjamas teisme, taikė Rekomendacijų 8.2 punktą. Šioje byloje įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes (tame tarpe ir tai, kad ginčas nebuvo persikėlęs į teismą), teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą turtinės žalos dydį nustatyti, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais rekomenduotinais priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, ir šiuo konkrečiu atveju pritaikyti Rekomendacijų 8.2 punktą. 

58.       Pažymėtina, kad nustatinėjant ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

59.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų vertinti, ar nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pareiškėjui turtinę žalą (pareiškėjo Komisijoje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti) netaikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, kadangi Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas pirmosios instancijos administraciniam teismui nebuvo apskųstas.

60.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

61.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

62.       Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylai aktualių aplinkybių bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

63.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo VšĮ  „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ričardas Piličiauskas

        Ernestas Spruogis