Civilinė byla Nr. e2-2278-359/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01752-2023-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1.;

 (S)

                                                                                         2.6.18.6.; 3.2.6.1

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 3 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Raimondui Kalverš,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV projektavimo studija“ atstovams direktoriui V. S. ir advokato padėjėjai Indrei Jocytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV projektavimo studija“ dėl avanso grąžinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „AV projektavimo studija“ 3 992 Eur avansą, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pateikė atsakovei užsakymą dėl 5 (penkių) žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)  Padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimo. Už galimybių studiją mokėta 4 300 USD (3 992 Eur). Atsakovė pateikė ieškovei vizualizacijas, kuriose buvo pavaizduotas ne paminėtas žemės sklypų padalinimas į mažesnius sklypus, o verslo parkas, numatant didelių verslo paskirties statinių statybas. Kadangi pateikta vizualizacija neatitiko ieškovės užsakymo, ieškovė pakartotinai paprašė padaryti galimybių studiją, atitinkančią užsakymą – žemės sklypų padalijimą į mažus atskirus sklypus. Atsakovė atsakė, kad toks variantas netinkamas, neekonomiškas ir tokią galimybių studiją rengti atsisakė. Tokiu būdu šalių sutartiniai santykiai pasibaigė, užsakytos paslaugos suteiktos nebuvo. Atsakovui 2023 m. liepos 4 d. buvo išsiųstas reikalavimas dėl sumokėto avanso grąžinimo. Atsakovė atsisakė grąžinti avansą, nurodydama, jog teritorijoje nėra galimybės vystyti gyvenamųjų namų statybos, todėl projektuotojas pateikė realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją, kas atsakovo teigimu ir neva buvo padaryta, pateikiant nurodytas verslo parko vizualizacijas. Atsakovės rašte teigiama, kad ieškovas dar liko skolingas atsakovei 1 900 Eur. Ieškovė neužsakė atsakovo paminėtų paslaugų – verslo vizualizacijos parengimo, kadangi užsakė konkrečias paslaugas, žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studiją. Atsakovui nustačius žemės sklypų padalijimo į mažesnius sklypus negalimumą, atsakovas turėjo pranešti apie tai ieškovui ir laukti tolimesnių ieškovo nurodymų dėl tolimesnio paslaugų teikimo/neteikimo. Atsakovo nurodytos darbų apimtys – Kaišiadorių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano ir „taikytinų kitų teritorijų planavimo dokumentų“ (jei tokie yra, nes atsakovas jų neįvardino) peržiūra – akivaizdžiai neatitinka ieškovo sumokėtos avanso sumos, tokia suma už tokias paslaugas būtų neadekvati. Atsakovo veiksmai nelaikytini galimybių studijos parengimu. Atsakovas ne tik nesitarė su ieškovu ką daryti toliau nustačius teisines kliūtis ieškovo sumanymų/idėjų įgyvendinimui, tačiau ir neišdėstė šių aplinkybių raštu.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei užsakymą parengti galimybių studiją dėl optimalaus 5 žemės sklypų vystymo. 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovė ieškovei pateikė projektavimo darbų sutartį. Nurodytoje sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė parengs žemės sklypų galimybių studiją už 10 000 Eur (be PVM sumą). Derybų metu šalys sulygo dėl mažesnės galimybių studijos parengimo kainos – 9 000 Eur (be PVM). Ieškovė savo ruožtu pakoregavo Projektavimo darbų sutartį Nr. 21. Ieškovė projektavimo darbų sutarties Nr. 21 nepasirašė, tačiau po sutarties sąlygų suderinimo 2023 m. sausio 11 d. buvo sumokėtas ginčo avansas. Avansiniu mokėjimu įforminus šalių susitarimą, atsakovė pradėjo vykdyti sutartus darbus – rengti galimybių studiją. Rengiant galimybių studiją atsakovė įvertino žemės sklypų paskirtį – žemės ūkio. Įvertino Kaišiadorių r. sav. bendrojo plano sprendinius. Taip pat, atsižvelgė į kitus taikytinus teritorijų planavimo dokumentus. Paaiškėjo, kad žemės sklypai yra greta automagistralės „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija yra patraukli industriniams projektams įgyvendinti, tačiau ne gyvenamųjų namų plėtrai. Įvertinusi taikytinus teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir faktinę situaciją , 2023 m. vasario 15 d., atsakovė, laikydamasi savo profesinei veiklai taikomų standartų ir ieškovės užduoties, pateikė realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją. Ieškovė sutiko, kad žemės sklypai naudotini pramonės ir sandėliavimo veiklai. Jau po koncepcijos perdavimo, ieškovė atsakovei pateikė klausimus dėl galimybės žemės sklypus skaidyti į šimtus mažų sklypų. Atsakovė nedelsiant informavo ieškovę, kad toks skaidymas ekonomiškai nepagrįstas, nes tokiose teritorijose verslą domina didesnio bendro ploto industriniai sklypai, o toks skaidymas apskritai nebūtų galimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Nepaisant to, kad atsakovė įvykdė ieškovės užsakymą, ieškovė po kelių savaičių pradėjo reikalauti grąžinti avansą. Ieškovė tikėjosi kitokio rezultato, tačiau tai nepašalina ieškovės pareigos atsiskaityti už jau atlikus darbus ir perduotą rezultatą. Negana to, ieškovė liko skolinga atsakovei. Ieškovė privalo tinkamai atsiskaityti už atsakovės iki susitarimo atliktus darbus, atsakovės atlikta darbų dalis yra tinkamos kokybės. Rengiant žemės sklypų vystymo galimybių studijas, užsakovai negali nurodyti konkretaus darbų masto, žemės sklypų plotų, paskirčių, nurodymo būdų ir pan., nes tam ir yra rengiama galimybių studija, kuri turi nustatyti, kaip galima vystyti atitinkamas teritorijas ir ar jas vystyti apskritai galima. Apibendrinant, atsakovė tinkamai įvykdė dalį savo prisiimtų įsipareigojimų, kurių rezultatu ieškovė, tikėtina, faktiškai naudojasi.

4.       Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jog realybėje tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl 5 (penkių) žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus. Atsakovas atsiliepime pripažįsta, jog sutarties dalykas buvo būtent galimybių studijos parengimas, tačiau taip pat prieštaringai teigia, neva „atliko projektavimo darbus“. Galimybių studija iš esmės yra raštiška konsultacija, kurios formos ir apimčių teisės aktai nereglamentuoja. Sudarydamos žodinę sutartį dėl galimybių studijos parengimo, šalys nesitarė dėl galutinės jos parengimo kainos, tačiau ieškovė sumokėjo atsakovui 4 265 Eur avansą. Atsakovas nesuteikė ieškovei sutartos paslaugos: parengė ne ieškovo prašomą/užsakytą Galimybių studiją, o kitokią – verslo parko, numatant didelių verslo paskirties statinių statybas, „koncepciją“. Atsiliepime nurodomų aplinkybių, jog atsakovas visgi vykdė šalių nepasirašyta projektavimo sutartį, nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas pripažįsta, jog sutartis nebuvo ieškovo akceptuota, vadinasi nebuvo sudaryta. Pats atsakovas pripažįsta, kad sutarties projekte nurodomai 10 000 Eur + PVM Kainai pritarta nebuvo. Nors atsakovas nurodo, jog neva buvo susitarta dėl 9 000 Eur + PVM kainos, jokie įrodymai šio teiginio nepatvirtina. Atsakovas nenurodė, kada ir kaip atsirado šis sutarties projektas, nes nėra jokių įrodymų, jog jis būtų buvęs pateiktas UAB “(duomenys neskelbtini)”. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovas suteikė ieškovui pastarojo užsakytas paslaugas, būtent teismas (šiuo atveju) turėtų nustatyti ieškovo suteiktų paslaugų kainą. Vertinant atsakovo veiksmų, teikiant paslaugas, sudėtingumą, apimtis su ieškovo sumokėtu 4 265 Eur avansu, o ypač su atsakovo nurodoma 9 000 Eur + PVM kaina, pakankamai akivaizdu, kad kaina neatitiktų protingumo kriterijų. Atsakovas nepranešė apie tai, jog paslaugų suteikti pagal kliento nurodymus nėra galimybės, nesikonsultavo dėl naujų nurodymų, nenutraukė sutarties. Vietoj to vadovavosi savo asmeninių interesų prioritetu ir siekdamas kaip nors “atidirbti” jam sumokėtą avansą, savavališkai nukrypo nuo kliento nurodymų bei parengė vizualizacijas/koncepciją, kurios klientui visiškai nereikalingos, kurių ieškovė neužsakinėjo.

5.       Atsakovė pateiktame triplike nurodė, jog neginčija, kad ieškovė nepasirašė sutarties. Visgi, atsakovei pateikus komercinį pasiūlymą, o ieškovei jį vykdant (sumokant avansą), šalys apsikeitė oferta ir jos akceptu bei, to pasėkoje, sudarė sandorį dėl projektavimo rangos. Šalys žodžiu susitarė dėl preliminarių sąlygų, bendravo telefonu, SMS žinutėmis, keitėsi dokumentais bei nuomonėmis. Parengta ir pagal ieškovės pastabas koreguota sutartis, vestos derybos dėl kainos, pateiktas galutinis sutarties variantas 2022 m. gruodžio 29 d. Būtent šis sutarties variantas laikomas atsakovės oferta. Ieškovė fiziškai nepasirašė sutarties, bet sandorį akceptavo. Ieškovės akceptu laikomas 2023 m. sausio 11 d. atliktas avansinis mokėjimas. Šalys savo elgesiu, konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl projektavimo rangos sandorio ir jį vykdė iki ieškovės sprendimo nebetęsti šalių santykių. Šalys susitarė dėl sutarties kainos. Ieškovė sutartyje nurodytą kainą priėmė kaip tinkamą, sandorį užtikrindama avansiniu mokėjimu. Akivaizdu, kad jei šalys nebūtų sutarę dėl esminių sandorio sąlygų – atsakovė nebūtų mokėjusi avansinio mokėjimo. Kaina yra šalių tarpusavio susitarimo dalykas. Ieškovė tokią kainą priėmė kaip tinkamą ir pagrįstą. Tarp šalių nėra ginčo, kad susitarimo esmė galimybių studijos parengimas. Atsakovė savo darbą atliko – parengė galimybių studiją ir pateikė optimaliausią žemės sklypų vystymo planą.

6.       Ieškovės atstovas advokatas Raimondas Kalverš teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškinį visiškai. Papildomai paaiškino, kad jei I. T. būtų patenkintas tuo ką gavo, tai ir bylos nebūtų. Susirašinėjime matyti, kas yra ne taip. 2022 m. gruodžio 28 d. pateikiami eskizai, 2023 m. sausio 10 d. padaromas pavedimas, tą pačią dieną atsakovas atsako ieškovui, kad pradėti projektavimo darbai bus pranešta kai turės eskizus, 2023 m. vasario 2 d. parašo, kad projektas vykdomas, eskizai bus atsiųsti kitą savaitę. Toliau ieškovas akcentuoja, kad jis nori 200 sklypų ir t. t., ar galima sklypus padaryti išorėje ir aptverti teritoriją ir tik 2023 m. vasario 17 d. atsakovas atsako ieškovui, kad pramoninę teritoriją dalinti į mažus sklypus ir juos perpardavinėti yra nepelninga. Po eskizų pateikimo praėjus pusantro mėnesio, šiandien girdima iš atsakovo, kad 2023 m. vasario 15 d. buvo baigta galimybių studija ir pateikta I. T., tačiau jokių tai patvirtinančių byloje įrodymų neturime. Jeigu buvo kažkoks kitoks susirašinėjimas, atsakovas galėjo jį pateikti į bylą. Turime pateiktas WhatsUp žinutes, iš kurių seka, kad tik 2023 m. vasario 17 d. jeigu tikėti atsakovu, jau po galimybių studijos parengimo buvo pasakyta, kad kažkas netinkama, turime kitą susirašinėjimą, atsakovo su V. M., kur 2022 m. gruodžio 29 d. siunčiamas vienas sutarties projektas, 2022 m. gruodžio 30 d. siunčiamas kitas sutarties projektas, tuo tarpu su pačiu I. T. apie jokius sutarties projektus nekalbama. Jei atsakovas laikė, kad jis dirba pagal rašytinę sutartį, kuri yra nepasirašyta, tai reikėjo tuos dalykus aptarti su I. T.. Nes dabar iš susirašinėjimo matyti, kad pateikti eskizai, suformuluotas noras, sumokėta suma, kuri visur vadinama „depozitu“, vadinamu atlyginimo užstatu ir dirbama, o dėl galutinės kainos nesusitarta. Tokia situacija yra pakankamai aiškiai aprašyta. Sunkiai suprantama atsakovo pozicija, kad kažkas daroma, neįsitikinus, jog to reikia. Matomas noras tą sumą atidirbti. Kaina nėra visiškai adekvati, ką padarė atsakovas. Neaišku ar atsakovas būtų sutikęs su rašytinėse sutartyse nurodyta kaina. Sutartys nebuvo pasirašytos ir susitarimas buvo žodinis.

7.       Atsakovės UAB „AV projektavimo studija“ direktorius V. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad su užsakovu buvo bendrauta. Užsakovui buvo siųsta sutartis, bet pravedus avansą pradėjo darbus. Diskusijos ką ten galima statyti, buvo prasidėjusios jau 2022 m. gruodžio mėn. pradžioje. Darbai buvo pradėti, gavus avansą. Ieškovas buvo informuotas apie tai kokios galimybės yra pagal jų konkretų prašymą, tų sklypų dalinimą. Todėl ir buvo sutarta daryti galimybių studiją. 2023 m. vasario 15 d. buvo pateikta galimybių studija. Buvo įvertinta aplinkybė, jog užsakovas nėra patenkintas rezultatu, todėl įvertino, jog avansas yra tinkamas apmokėjimas.

8.       Atsakovės atstovė advokato padėjėja Indrė Jocytė teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovė laiko, kad paslaugas suteikė, kadangi šalys susitarė dėl galimybių studijos. Šiai dienai ieškovė iš atsakovės užsakė galimybių studiją, įvertinti tai kas galima. 2022 m. gruodžio 28 d. buvo gauti pabraižymai ir įsivaizdavimai, bet pabraižymai ir įsivaizdavimai nereiškia, kad juos galima įgyvendinti, o atsakyti klausimą ar galima įgyvendinti, tam ir turi būti vertinami teritorijų planavimo dokumentai. Kaišiadorių miesto bendrajame plane yra privalomieji reglamentai, kur vertinant privalo būti apskaičiuojamas užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, kiek galima žemės sklypą išnaudoti, kiek jame turi būti palikta vietos privalomiesiems želdynams. Šie duomenys turi būti įvertinti, tam kad būtų atsakyta į maksimalią žemės sklypo išnaudojimo paskirtą. Turi būti vertinama galima ar negalima keisti paskirtį, kaip savivaldybė formuoja paskirtį ir t.t. Galimybių studija savo esme yra plati paslauga, kuri vertina ir atsako klausimą ar įmanoma vystyti konkretų žemės sklypą, kaip jis gali būti vystomas ir kaip jis gali būti išnaudojamas. Tai diskusijų metu atsakovė ir ieškovė diskutavo, tai vyko ir telefoninių pokalbių, metu. Apie tai buvo suprantama, vertinama ir iš to paties susirašinėjimo. Ieškovė 2023 m. vasario 16 d. jau po galimybių studijos gavimo, įvertinusi gautą rezultatą, paklausė, jog galbūt galima padaryti 200 sklypų, į ką gavo atsakymą, kad tai nėra įmanoma, nes tai neatitinka teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų. Paslaugų kaina buvo suderėta sutartyje, kuri liudytojos V. M. buvo persiųsta ieškovei.

9.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Teko nuotoliniu formatu, bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybių studijos, esamuose sklypuose, vertinant statybos galimybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiškėlė klausimų, jog jai nėra suprantama kas yra galimybių studija, tik kalbėjo apie tai, kad pramonės objektai jį domina ir yra aktualūs, kurie galėtų čia atsirasti. Pirminio pokalbio metu, tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkina tik sklypo sudalijimas į mažus sklypus, tokių sąlygų nebuvo. Buvo kalbėta apie kainą – 10 000 Eur + PVM, vėliau nusiderėta iki 9 000 Eur + PVM. Ši kaina patvirtina kaip tinkama už galimybių studiją. Buvo bendrauta su I. T., kuris buvo užsakovas. Buvo bendrauta anglų kalba telefonu ir elektroniniais laiškais. Buvo mėnesio laikotarpis kai buvo rengiama galimybių studija ir tuo metu buvo keletas skambučių, kurie truko po keletą minučių ir ilgiau. Buvo kalbėta apie rengiamą galimybių studiją ir buvo derinama, tai ką atrasdavo toje galimybių studijoje, tuose projektavimo darbuose ir kaip geriau galima užsakovui panaudoti tą esamą teritoriją, kuri yra geroje lokacijoje. Užsakymą išgirdo iš užsakovo, kad reikia parengti galimybių studiją, t. y. ką ten galima statyti. Diskusijų metu visados būna klausimai – atsakymai ir nevisi užsakovo klausimai gali būti tenkinami, tam ir yra profesionalai, kurie galėtų patarti geriausius būdus. Parengė galimybių studiją, kaip galima užstatyti pačią teritoriją, ją išnaudoti optimaliausiai ir atsiperkamiausiai. Pačioje pradžioje nebuvo žinoma apie tai, kad tą teritoriją prašoma padalinti sklypais. Eigoje, tik vėliau buvo toks klausimas iškeltas ir buvo kategoriškai nepritarta tokiam klausimui, kadangi pramonės ir sandėliavimo teritorijos tokiais mažais sklypais nėra dalijamos. Tas buvo paaiškinta užsakovui ir tai nebuvo atlikta, kadangi tai prieštarauja šios teritorijos planavimo principams. Užsakovas iš pradžių argumentų klausėsi ir iš pirminių pokalbių buvo suprasta, kad užsakovas juos girdi. Pirminė mintis buvo, kad užsakovas sklypus panaudos pagal geriausią paskirtį, didelių pramonės centrų vystymą. Avansas buvo sumokėtas. Pretenzijos prasidėjo, jau parengus tai kas buvo sutarta. Buvo sutarta įvertinti užstatymo galimybes ir užstatymo variantus. Atrodė, kad užsakovas supranta, paaiškinimą ką galima ir ko negalima. Negali detalizuoti, kada pokalbiai vyko datomis, gali pasakyti, kad tai yra žiemos laikotarpis. Per WhatsUp programėlę I. T. teko padėti verčiant žinutes. V. S. yra jo tėvas. Pats nerašė anglų kalba, tik konsultavo dėl vertimo. Apie V. S. susirašinėjimą per WhatsUp su I. T., yra žinoma tik tiek, kiek teko konsultuoti. 2022 m. gruodžio 28 d. žinutę apie sklypų suskirstymą teko matyti ir tai po to, kada buvo parengta didelė dalis studijos. Dalis studijos buvo parengta iki tos žinutės. Tos dalies studijos parengimas užtruko apie porą mėnesių. Pabendravus ir pagalvojus, viskas perėjo į grafinius eskizus, į projektavimo darbus. Kas liečia sutartis, aplinkybių nežino. Paslaugos buvo pradėtos teikti apie keletas mėnesių iki 2022 m. gruodžio 28 d. Negali įvardinti, kada galimybių studija buvo parengta ir išsiųsta I. T. Galimybių studijos rengimas susideda iš žingsnių, tai, kad pradėjai kitą eskizą rengti, tai nereiškia, kad kitų darbų nebuvai iki tol pradėjęs. Apie projektavimo darbus buvo kalbama netik susirašinėjimų, bet ir telefoninių pokalbių metu ir buvo aiškinamos geriausios galimybės išvystyti tą teritoriją. Už minėtą sumą turėjo būti atlikta galimybių studija – teritorijos planavimo dokumentų įvertinimas, teritorijos sklypo įvertinimas, užstatymo galimybių įvertinimas ir pokalbiai su užsakovu. Įvertinimas tai yra projektavimo darbų dalis, kurios didelė dalis yra projektavimo dokumentų įvertinimas ir grafinė išraiška, pirminių pastatų kombinacijų, kaip tai galėtų atrodyti. Buvo atliekami projektavimo darbai vertinant užstatymo galimybes, aktualius teisės aktus, rinkos situaciją, jų kaip žinančių ir grafinis pateikimas. Asmeniškai susirašinėjimo nevykdė. Dar buvo elektroniniu paštu siunčiama medžiaga užsakovui.

10.       Liudytoja V. M. parodė, jog dirba vyriausiąja finansininke savo įmonėje, kurioje teikia paslaugas įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko įmonės apskaitą, teikia buhalterines paslaugas, maždaug nuo 2011 m. Žinoma apie santykius su UAB „AV projektavimo studija“. Iš projektavimo studijos gavo šabloną, kurį persiuntė vadovui. Iš vadovo grįžtamojo ryšio negavo. Daugiau komunikacijoje nedalyvavo. I. T. atsiuntė jai ką jis planuoja daryti, kad nori tuos sklypus išdalinti į daug mažų sklypų ir kaip suprato tą patį siuntė ir ponui V. S.. I. T. vėliau atsiuntė brėžinius ir pasakė, kad tai visiškai ne tai, ko jis norėjo ir paprašė susiskambinti ir pranešti, kad jis prašė ne to. Susiskambinus buvo paaiškinta pozicija, dėl ko jie nedaro to užsakymo. Buvo paprašyta paaiškinti raštu ir grąžinti tą avansą, nes šiai dienai, buvo gauti brėžiniai, kurie visiškai netinka, ne tai kas prašyta. Vadovas nieko neturi, tačiau neturi paaiškinimo, kodėl jis negauna užsakytų paslaugų ir ką jis gauna mainais į tą avansą. Pokalbis buvo su V. S. ir dar vienu asmeniu. Dokumentai jai siųsti buvo, nes I. T. neturi kito atstovo Lietuvoje ir jam sudėtingiau bendrauti. Norėjo, kad jie tiesiogiai bendrautų, tačiau taip susiklostė, nuo pat pradžių jog popieriniai reikalai yra jam padedami tvarkyti, ne tik buhalteriniai. Buvo papaišyta ant lapo parodyta, ko jis norėjo ir atsiuntė parodė, ką jis gavo. Šiai dienai nežino už ką buvo sumokėtas avansas. Paskutinį kartą su I. T. kalbėjo 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Negali atsakyti ar jau buvo pradėta dirbti kai jai buvo siųsta sutartis.  

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

ieškinys tenkintinas.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

11.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – ieškovė) nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovė kartu su ieškiniu, teikė brėžinį, iš kurio matyti, ranka braižytas sklypų padalijimo planas. Taip pat, ieškovė byloje pateikė atsakovės parengtas vizualizacijas, kaip galėtų atrodyti verslo parkas ieškovės sklypuose.

12.       Byloje pateiktas ieškovės 2023 m. sausio 10 d. mokėjimo užskaitymo aktas, kuris patvirtina, kad atsakovei UAB „AV Projektavimo studija“ (toliau ir – atsakovė), buvo atliktas 4 300 USD (3 992 Eur) mokėjimas.

13.       2023 m. liepos 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovė pateikė užsakymą atsakovei dėl 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimo. Atsakovė parengė vizualizacijas, kuriose buvo pavaizduotas ne paminėtas žemės sklypų padalinimas, o verslo parkas. Ieškovei sumokėjus avansą, o atsakovei galimybių studijos neparengus, avansas turi būti grąžintas.

14.       2023 m. liepos 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodė, būdamas savo srities profesionalas, užsakovą informavo, kad toks skaidymas pirminiame etape ekonomiškai nepagrįstas, nes tokiose teritorijose verslą domina didesnio bendro ploto pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties objektų sklypai, be to žemės sklypų skaidymas į kelis šimtus mažesnių žemės sklypų nebūtų galimas.

15.       Byloje atsakovė teikė dvi projektavimo darbų sutartis (2022 m. gruodžio 29 d. ir 2023 m. sausio 9 d.), kuriose kaip sutarties objektas nurodoma, kad projektuotojas įsipareigoja paruošti statybos galimybių studiją užsakovo valdomiems žemės sklypams. Minėtos sutartys šalių yra nepasirašytos.

16.       Taip pat, byloje atsakovė teikė susirašinėjimą elektroniniais laiškais su liudytoja V. M., kuri tarpininkavo su ieškove, iš kurio matyti, kad 2022 m. gruodžio 29 d. ir 2023 m. sausio 9 d. jai buvo siunčiami sutarties projektai, o dar 2022 m. gruodžio 30 d. V. M., siuntė ieškovei brėžinius.

17.       Byloje taip pat pateiktas ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimas „WhatsUp“ programėlėje, iš kurio matyti, kad ieškovės vadovas 2022 m. gruodžio 28 d. siuntė ranka sudarytą brėžinį, dėl sklypų padalijimo. 2023 m. sausio 10 d. ieškovės vadovas pateikė atsakovės vadovui mokėjimo nurodymą, į ką atsakovės vadovas atsakė, tuo, jog projektavimo darbai pradedami, ir ieškovės vadovas bus informuotas, kuomet bus parengti eskizai. 2023 m. vasario 2 d. atsakovės vadovas informavo, jog projektavimas vyksta, pirmieji eskizai bus parengti kitą savaitę. 2023 m. vasario 16 d. ieškovės vadovas, dar kartą siuntė savo viziją, kaip norėtų, jog būtų padalyti žemės sklypai, į ką 2023 m. vasario 17 d. buvo atsakyta, jog yra nepelninga skaidyti pramoninę zoną į mažus žemės sklypus ir juos parduoti. 2023 m. kovo 14 d. atsakovės vadovas nurodė, jog minėta teritorija, nėra skirta gyvenamiesiems namams, ir negali būti padalinta į mažus sklypus.

18.       Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybės, visų pirma pasisako dėl šalis siejusių sutartinių santykių kvalifikavimo.

 

Dėl ginčo šalis siejusių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo

 

19.       Iš byloje abiejų šalių patektų duomenų ir paaiškinimų, nustatyta, jog ieškovas siekė 5 žemės sklypų padalijimo į mažesnius žemės sklypus, tuo tarpu iš atsakovo pateiktos parengtos projektavimo darbų sutarties, matyti, jog atsakovas buvo pasirengęs paruošti galimybių studiją užsakovo valdomiems žemės sklypams. Taigi, darytina išvada, jog šalis siejo projektavimo ir tyrinėjimo rangos teisiniai santykiai.

 

20.       CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Taigi projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

 

21.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad, taikant šalių santykiams projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

 

22.       CK 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

 

23.       Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kokia užduotis buvo perduota atsakovui ir ką atsakovas turėjo atlikti. Svarbi aplinkybė ta, jog atsakovės parengtos sutartys buvo siunčiamos ne tiesiogiai atsakovės vadovui, o neoficialiai atsakovo interesais veikusiai liudytojai V. M., kuri nurodė, jog minėtus šablonus, ieškovės vadovui persiuntė. Visgi byloje nustatyta, jog minėtos sutartys nėra pasirašytos, todėl vertinant kokią užduotį ieškovė davė atsakovei, vertintina visų byloje esančių įrodymų, paaiškinimų visuma. Akcentuotina, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, jog dar 2023 m. gruodžio 28 d., per „WhatsUp“ programėlę, ieškovės vadovas, siuntė atsakovės vadovui brėžinį, iš kurio matyti, žemės sklypo padalijimas į kelioliką mažesnių žemės sklypų. Vėliau atsakovė parengė sutartis, iš kurių matyti, jog atsakovė ketino parengti galimybių studiją 5 žemės sklypams

 

24.       CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintos rangovo pareigos atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. CK 6.704 straipsnio 3, 4 punktuose nustatytos užsakovo pareigos, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių.

 

25.       Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

 

26.       Akivaizdu, jog šalys šioje ginčo situacijoje bendradarbiavo nepakankamai. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų akivaizdžiai ir neginčijamai susitarusios dėl projektavimo darbų užduoties, esant nepasirašytoms projektavimo darbų sutartims, negalima nustatyti, ar jos atitiko ieškovo valią. Nors atsakovė teigia, kad sumokėtas avansas kaip konkliudentinis veiksmas patvirtino šalių susitarimą, tačiau teismo vertinimu, tai tik patvirtino projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykių atsiradimą, tačiau ne pačią darbų užduotį, kaip ją suvokė atsakovas.

 

27.       Nors ir pats ieškovas aiškiai neiškomunikavo rangovui teikiamos užduoties, teikdamas ranka padarytą brėžinį, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos konstatuotina, jog realus ieškovo tikslas, viso ginčo laikotarpio metu, ką be to ir patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą, buvo turimų žemės sklypų padalijimas į mažesnius žemės sklypus. Būtent rangovas, priimdamas ir atlikdamas užduotį turėjo aiškiai įsitikinti, kokio rezultato siekia ieškovas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas užsakė bendro pobūdžio galimybių studiją, t. y. kaip galima vystyti minėtus sklypus, o ne žemės sklypų išskirstymo į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, parengimą. Kaip jau minėta, 2022 m. gruodžio 29 d. siųstas brėžinys, patvirtina ieškovo siekį, būtent tokiu būdu išskaidyti žemės sklypus. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo pateikta projektavimo ir tyrinėjimo rangos užduotis galėtų būti kitokia, byloje nėra.

 

28.       Nors atsakovė nurodo, jog būdama savo srities profesionalė ir įvertinusi taikytinus teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir faktinę situaciją, 2023 m. vasario 15 d., laikydamasi savo profesinei veiklai taikomų standartų ir ieškovės užduoties, pateikė realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją, tokie atsakovės veiksmai neatitinka CK 6.704 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytos pareigos bendradarbiauti su ieškovu.  Kaip jau minėta, CK 6.702 straipsnio 2 dalį įtvirtina teisinį reglamentavimą, pagal kurį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Šiuo atveju atsakovas net ir atlikdamas bendro pobūdžio galimybių studiją ir nustatęs, jog žemės sklypų dalijimas į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, nėra galimas, turėjo sustabdyti projektavimo darbus kreiptis į ieškovę ir sulaukti tolimesnių nurodymų dėl darbų atlikimo/neatlikimo. Tuo tarpu byloje pateikiamas susirašinėjimas pagrindžia, jog apie negalimumą vystyti žemės sklypų, ieškovo prašomu būdu buvo pranešta tik 2023 m. kovo mėn., t. y. jau po atsakovo pateiktų vizualizacijų 2024 m. vasario mėn.

 

29.       Akcentuotina ir tai, jog nors galimybių studija, kaip pati savaime yra galimybių analizė, kurios metu be kita ko ir aiškinamasi žemės sklypų plėtojimo teisinė situacija, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktą susirašinėjimą ir nustačius, jog ieškovės pageidavimas buvo sklypus skirstyti į mažesnius gyvenamuosius sklypus, atsakovė jau pradiniame etape, pirmiausiai turėjo nustatyti ar apskritai galimas žemės sklypų išskaidymas ieškovo norimu būdu ir tik tada sulaukus ieškovo nurodymų imtis kitų veiksmų. Šis veiksmas yra esminis žingsnis, nes jis lemia visos studijos eigą ir pagrindimą. Galimybių studijos užduoties neišsiaiškinimas reikšmingai apsunkintų arba net padarytų neįmanomą tinkamą galimybių studijos atlikimą. Todėl labai svarbu, kad galimybių studijos užduotis būtų aiškiai ir teisingai suprasta nuo pat pradžių. Tai užtikrina, kad studija būtų vykdoma tiksliai ir efektyviai, ir kad jos rezultatai būtų naudingi ir patikimi. Tačiau šiuo atveju tai atsakovo nebuvo padaryta.

 

30.       Kaip jau minėta, CK 6.700 straipsnyje – projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi yra laikoma sutartis, kuria rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Tokia projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata rodo šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Projektavimo rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021, 47 punktas).

31.       Teismo nuomone, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent atsakovė parengė tokį projektavimo rangos rezultatą, kokio ieškovas ir tikėjosi. Atsakovei perdavus atliktą darbą ieškovei, ši iškart pareiškė pretenzijas, Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės netenkino atsakovės atliktas darbas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32.       Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nurodo, jog ieškovės sumokėtas avansas iš dalies padengia jos atliktų darbų kaštus, tačiau šiuo atveju ta aplinkybė, jog šalys neišgrynino projektavimo sutarties rangos užduoties, lėmė atsiradusius nuostolius. Dar daugiau,  CK 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. CK 6.704 straipsnio 3, 4 punktuose nustatytos užsakovo pareigos, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių.

 

33.       Kaip jau minėta, jog atliekant darbus abi šalys pakankamai nebendradarbiavo, kas lėmė skirtingą abiejų šalių užduoties traktavimą. Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014). Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

 

34.       Bendrosiose rangos sutarčių nuostatose, o konkrečiai CK 6.659 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, jei: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Šiuo atveju atsakovei nekilo abejonių dėl pačios užduoties turinio, dėl ko buvo atlikta ieškovės lūkesčių neatitinkanti studija, tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog šalys susitarė būtent dėl bendros žemės sklypų vystymo galimybių studijos atlikimo.

 

35.       Pažymėtina, jog ieškovė savo 2023 m. liepos 5 d. pretenzijoje nurodė, jog pateikė užsakymą atsakovei dėl 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimo, ką iš dalies patvirtina, į bylą pateikiamas „WhatsUp“ susirašinėjimas ir ranka darytas brėžinys. Todėl atsakovei kaip savo srities profesionalei galėjo ir turėjo kilti klausimų, dėl užduoties turinio. Konstatuotina, jog labiau tikėtina, kad tikroji rangos užduotis buvo, ieškovo nurodoma 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei negavus rezultato kokio tikėjosi, atsakovė turi grąžinti ieškovei avansą ir prisiimti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovei grąžinant atsakovei anksčiau sumokėtą 3 992 Eur sumą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

36.       Patenkinus ieškovės ieškinį, turi būti atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Ieškovė šioje byloje turėjo 2 414,49 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus ir 90 Eur žyminio mokesčio. Turėtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos nėra aiškiai per didelės atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo esmę ir proceso trukmę. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsniu, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 504,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38.       Valstybė šioje byloje neturėjo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikiami elektroniniu būdu. 

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 2 dalimis,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV projektavimo studija“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV projektavimo studija“, juridinio asmens kodas 158988699, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302506063, 3 992 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) sumą ir 2 504,49 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                              Gintautas Kaulakis