Administracinė byla Nr. A2.6.-11542-870/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11048-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B.,

išnagrinėjusi G. B. (G. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka nebausto, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

              G. B. 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį automobilį ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. G. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Gautas G. B. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes jis į teismo posėdį negali atvykti dėl objektyvių priežasčių – 2013-09-27 išvyksta studijuoti į Didžiąją Britaniją, pateikė lėktuvo bilieto kopiją ir Birmingeno koledžio universiteto raštą. Dėl šių priežasčių byla nagrinėtina G. B. nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio G. B. paaiškinimo matyti, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes pasimetė, vairuotojo pažymėjimą gavo tik prieš mėnesį, todėl nesusipratimas įvyko dėl vairavimo patirties stokos. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, nes jo, kaip dieninio skyriaus studento, pajamos yra labai mažos, jis yra išlaikomas tėvų. Nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. 

Be G. B. visiško prisipažinimo, administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės bei G. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus visiškai įrodyta ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-18664530-14; policijos pareigūno J. J. 2014-09-10 tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietas schema, kurioje užfiksuota automobilio  „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu;  papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio  „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis; fotolentele, kurioje užfiksuotas automobilio „VW Sharan“ nubrėžtas priekinis bamperis; nukentėjusiojo A. P. 2014-09-10 paaiškinimu, iš kurio matyti, kad minėtą dieną, apie 21.30 val. jis atvažiavo automobiliu VW Sharan namo ir pastatė jį kieme adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam grįžus prie savo automobilio 22.10 val., prie jo priėjo du vaikinai ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė sidabrinės spalvos automobilis, kurio v/n (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusysis materialinių pretenzijų G. B. neturi; liudytojų S. T. ir M. K. paaiškinimais, mačiusiais eismo įvykį; transporto priemonių techninės apžiūros aktais, iš kurių matyti, kad automobilio Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini) yra brėžtas galinis sparnas ir galinės durelės dešinėje pusėje; automobilio VW Sharan, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), - brėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje ir priekinio bamperio apdailos juosta; fotolentele, iš kurios matyti, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis atitinka automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštį. 

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad G. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas. 

G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino ir  nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (2014-04-01 LAT nutartis, adm.bylos Nr. 2AT-21-2014).             

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis. Pažymėtina tai, kad G. B. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimų, sukėlusių kito automobilio sugadinimą. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų bei geranoriškai bendradarbiavo su policija, nukentėjusysis pretenzijų jam taip pat neturi. Pažymėtina tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo bei jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

             Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas G. B. taikyti ATPK 301 straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju  ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

n u t a r ė:

p r i p a ž i n t i G. B. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų, kas atitinka 29 EUR) bauda.

p r i p a ž i n t i G. B. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ATPK 301 straipsnį, nubausti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų, kas atitinka 290 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų, kas atitinka 290 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Virginija Liudvinavičienė