Administracinė byla Nr.eI3-147-320/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00148-2019-2

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1.3.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 20 d.

 Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui,

atsakovui G. S., jo atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. S.,  tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“  dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo ir spręsdama klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo ir

n u s t a t ė :

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau- ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. akto Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. S. nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 5544 Eur.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau- ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau- ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą G. S. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 1,9968 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios paimamo žemės sklypo ribos, atliekamas žemės ir joje esančio turto vertinimas.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas) pareiškėja 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2-10044 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 1,9968 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., visuomenės poreikiams bus paimama 0,4659 ha dydžio dalis. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-38 buvo parengta 2018 m. balandžio 30 d., ją rengė UAB „Inreal“ turto vertintojas J. J. ( kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini), išduotas 2006 m. birželio 2 d.) (toliau- ir Vertinimo ataskaita). Pagal Vertinimo ataskaitą vertinamo žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalies (proj.221-2), esančios (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 5544 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) direktorius 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 1P-467-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovui priklausęs 1,9968 ha žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,4659 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 221-2, ir į 1,5309 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr.221-1, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1P-467-(1.17 E.) nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 221-2.

NŽT direktorius 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., (toliau – Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 5544 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 5544 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2-1478 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovas per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.

Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą sumą – 5544 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2-3628 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.

Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Vertinimo ataskaita laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą dydį. Atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros. Savo nesutikimą su nustatyta paimamo Žemės sklypo verte ir nuostolių paskaičiavimu atsakovas grindė tik prieš keletą metų atliktu Žemės sklypo rinkos vertės nustatymu, būsimais galimais nuostoliais dėl jo nuosavybėje likusių gretimų žemės sklypų vertės sumažėjimu, kas nepateka į Paėmimo įstatymo 13 straipsnyje apibrėžtą nuostolių sąvoką.  Atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsakovas G. S. su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, ginčo sklypą kartu su kitais šalia esančiais sklypais pirko, ketindamas vystyti ūkinę-komercinę veiklą. Tam buvo parengtas detalusis planas, numatyti privažiavimo keliai, užstatymo teritorijos, numatyti inžineriniai tinklai ir jų pajungimo į magistralinius tinklus vietos. UAB „Liturta“ 2011-08-24 turto vertės nustatymo ataskaita buvo įvertintas žemės sklypas (1,9968 ha, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), nuo kurio atskirtas paimamas Žemės sklypas, ir viso žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 164504 Eur, proporcingai paimamo Žemės sklypo vertė- 44167,99 Eur, kas ženkliai viršija Vertinimo ataskaitoje  nustatytą vertę. Be to, Vertinimo ataskaitoje nepagrįstai nenustatytas kitų atsakovo nuostolių, susijusių su Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas- Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, dydis. Atsakovas teigė, kad jis patyrė nuostolius dėl jo nuosavybėje likusių gretimų žemės sklypų vertės akivaizdaus sumažėjimo, nes juose komercinės veiklos vykdyti nebus įmanoma, dėl geležinkelio vėžės bei privažiavimo kelių įrengimo jam bus apsunkintas patekimas ( tik kelių kilometrų lankstu) į žemės sklypus, taip pat į gretimai esantį kitam juridiniam asmeniui priklausantį žemės sklypą, kuriame pagal detalųjį planą suplanuotas inžinerinių tinklų pajungimas į magistralinius tinklus. Atsakovo vertinimu, likusieji žemės sklypai galėtų būti panaudojami tik žemės ūkio veiklai.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos NŽT Panevėžio skyriaus, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka. Kaip ir nurodo pareiškėja, visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos. Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, taigi įstatymo lygmeniu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypo vertė nustatyta Vertinimo ataskaita. Atsakovas projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė daugiau įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu. Darytina išvada, kad pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, su pareiškėjos prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. NŽT nuomone, pareiškėja yra įvykdžiusi visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.

  Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. akto Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas ir leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo G. S. nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl antro reikalavimo – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydžio nustatymo.

              Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau- ir Konstitucija) nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė (2018 m. balandžio 30 d.) yra 5544 Eur, kitų nuostolių nenustatyta.  Žemės sklypų vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas J. J. (kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr.(duomenys neskelbtini)), turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

 Atsakovas savo nesutikimą su Vertinimo ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo rinkos verte grindžia argumentu, jog žemės sklypo (buvęs unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), iš kurio atskirtas Žemės sklypas, rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Liturta“ atliktu vertinimu buvo nustatyta ženkliai didesnė, atitinkamai Žemės sklypo proporcingai paskaičiuota rinkos vertė sudaro 44167,99 Eur. atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr.P11/08-120-B buvo parengta 2011 m. birželio 25 d. (rinkos vertės nustatymo data- 2011-06-24), t.y. nuo šios ataskaitos parengimo iki Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams datos praėjo 8 metai. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą situacija gali ženkliai pasikeisti, atitinkamai ir ženkliai pakisti turto rinkos vertė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo ženkliai pasikeitė ir turto vertinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, t.y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2012-05-01. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr.P11/08-120-B buvo parengta 2011 m. tikslu parduoti žemės sklypą iš varžytinių, tačiau iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad varžytinės įvyko (atsakovas žemės sklypą įsigijo iš varžytinių) tik 2016 metais, dėl ko galima daryti prielaidą, jog 2011 m. nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nebuvo reali. Atsakovas taip pat rėmėsi UAB „Verslavita“ 2020-02-04 konsultacijomis Nr.KON-20-013A ir Nr.KON-20-013B. Nurodytose konsultacijose Žemės sklypo rinkos vertė iš viso nebuvo aptariama, jose pateikta konsultacinio pobūdžio informacija apie galimą pardavimo kainą rinkoje kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų, išsidėsčiusių šalia Žemės sklypo, taigi, šios konsultacijos Vertinimo ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės nei paneigti, nei patvirtinti negali.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikta UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr.P11/08-120-B bei UAB „Verslavita“ 2020-02-04 konsultacijos Nr.KON-20-013A ir Nr.KON-20-013B negali būti laikomi tinkamais įrodymais, keliančiais abejonę Vertinimo ataskaitoje įvardinta Žemės sklypo rinkos verte. 

Atsakovo argumentas, kad turi būti atlyginti nuostoliai, kuriuos jis galimai patiria dėl atsakovo nuosavybėje likusių žemės sklypų patrauklumo (nuvertėjimo) bei galimybės juos naudoti pagal paskirtį praradimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, įvardijančiomis, kokie nuostoliai turi būti atlyginami žemės savininkui pinigais, žemę paimant visuomenės poreikiams (paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos). Atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėjęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-892-415/2020).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Velžio sen., Panevėžio r. detalaus planavimo projektas, kuriuo remiasi atsakovas, buvo parengtas dar 2007 metais, tačiau nepradėtas įgyvendinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Žemės sklype atsakovas būtų vykdęs kokią nors komercinę veiklą ir tą komercinę veiklą privalėjo nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo, to neneigia ir atsakovas, teigdamas, jog komercinę veiklą jis ketino vykdyti ateityje. Be to, iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, kad atlyginimą už paimamą žemė įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti galimi nuostoliai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.

Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ parengta Vertinimo ataskaita  Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog  turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 5544 Eur.

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos nariai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Tačiau nagrinėjamojoje byloje atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundu, kėlė klausimus bei teikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus dėl ekspertizės skyrimo, į kuriuos pareiškėjas taip pat teikė atsikirtimus, atstovavimas teisme reikalavo papildomos teisinės argumentacijos dėl Žemės paėmimo įstatymo nuostatų aiškinimo, be kita ko, remiantis ir teismų praktika. Darytina išvada, kad, nors į teismą buvo kreiptasi su analogiškais reikalavimais kaip ir dalyje kitų teisme išnagrinėtų bylų, pareiškėjos vidiniai resursai nebuvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja įgijo teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už skundo (pareiškimo, prašymo) surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos prašoma už prašymo surašymą priteisti suma (450 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, prašoma už atstovavimą teismo posėdyje (bendra 2020-01-06 ir 2020-03-06 posėdžių trukmė – 4 val.) priteisti suma (157,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 367 Eur atstovavimo išlaidų suma yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Upytės sen., Panevėžio r. sav., dydis yra 5544 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai iš G. S. priteisti 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos                                                         Nijolė Čekanauskienė

Irena Varžinskienė 

Dalytė Zlatkuvienė