Civilinė byla Nr. e2-1505-480/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00305-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.1.2.4; 3.4.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atstovei A. B.,

atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ atstovei advokato padėjėjai A. S., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Axis Industries“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, 

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Oro parametrai“ pateikė teismui ieškinį, kuriame vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu ir CK 6.66 straipsniu, prašo: pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 13 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Axis Industries“ pranešimu Nr. 10.1-SD18-239 atliktą vienašalį įskaitymą 135 617,93 Eur sumai nuo atlikimo, taikyti restituciją ir BUAB „Oro parametrai“ naudai priteisti iš atsakovės AB „Axis Industries“ 135 617,93 Eur, priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Oro parametrai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Bankroto administratorius, išanalizavęs perduotus dokumentus nustatė, kad BUAB „Oro parametrai“ pagal 2017 m. vasario 10 d. Subrangos darbų sutartį Nr. 11999-160272G12 turi 135 617,93 Eur dydžio neginčijamą reikalavimo teisę (17 106,15 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 24 339,86 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 94 171,92 Eur sulaikytų sumų pagal Sutartį) į AB „Axis Industries“. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad AB „Axis Industries“ yra skolinga BUAB „Oro parametrai“ 135 617,93 Eur sumą. Bankroto administratorius 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu apmokėti 135 617,93 Eur skolą, tačiau atsakovė pateikė atsakymą, kad skola nebus padengta, kadangi 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 įskaitė šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio suma. Į 2019 m. kovo 22 d. bankroto administratoriaus pateiktą pretenziją dėl skolos apmokėjimo, 2019 m. balandžio 4 d. buvo gautas atsakovės raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atsisako sumokėti ieškovei reikalaujamą skolą 135 617,93 Eur.

Bankroto administratorius nustatė, kad AB „Axis Industries“ 2018 m. birželio 13 d. atsiuntė UAB „Oro parametrai“ pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriame, remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, pareiškė, kad vienašališkai įskaito šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio sumai. Atitinkamai, įvykus įskaitymui, nuo šio pranešimo gavimo dienos laikoma, jog užsakovo prievolė rangovui sumokėti 135 617,93 Eur pagal reikalavimą pasibaigia, rangovo prievolė užsakovui sumokėti 315 782,88 Eur pagal 2018 m. gegužės 30 d. pretenziją Nr. 10.1-SD18-239 bei 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą Nr. 10.1-SD18-239 sumažėja iki 108 164,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad AB „Axis Industries“ atliko vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu išvengė realaus atsiskaitymo su UAB „Oro parametrai“.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 14 punktais, BUAB „Oro parametrai“ bankroto administratorius teikia ieškinį dėl 135 617,93 Eur įskaitymo sumos pripažinti negaliojančia. Viešai prieinamojo interneto svetainėje (Creditreform) yra pateikiama informacija apie ieškovės turimus turto areštus. Turto arešto aktų registro istorijoje matyti, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys. Nurodo, kad esant areštuotai šalies, kurios atžvilgiu atliekamas įskaitymas, reikalavimo teisei (turtui) į įskaitymą atliekančią šalį, pastaroji šalis įskaitymo atlikti negali, nes tai iš esmės reikštų disponavimą kitos šalies reikalavimo teise, kuris yra uždraustas. Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, atsakovės 2018 m. birželio 13 d. atliktas 135 617,93 Eur įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja nuo jo atlikimo momento. Teismui manant, kad ieškovė neįrodė įskaitymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, egzistuoja visos sąlygos įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu. 2018 m. birželio 13 d., kai AB „Axis Industries“ atliko vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, UAB „Oro parametrai“ buvo faktiškai nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. BUAB „Oro parametrai“ bankroto byla buvo iškelta remiantis 2018 m. birželio 11 d. patikslintu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, o pradelsti įmonės įsipareigojimai vertintini pagal įmonės apskaitos duomenis 2018 m. gegužės 31 d. AB „Axis Industries“ vienašalio įskaitymo dienai (2018 m. birželio 13 d.) BUAB „Oro parametrai“ pradelstų įsipareigojimų suma buvo 675 767,00 Eur. Ieškovei esant faktiškai nemokiai, atsakovė atlikdama įskaitymą, sumažino turto kiekį, kuris galėjo būti panaudotas proporcingai atsiskaitant su visais ieškovės kreditoriais. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nėra jokio imperatyvo ar sutartinės nuostatos, kuria remiantis būtų privaloma atlikti vienašalį įskaitymą. Atsakovė ne tik neturėjo pareigos atlikti įskaitymo, bet priešingai, esant ne vienam galiojančiam areštui, privalėjo įskaitymo neatlikti. Atsakovė domėjosi ieškovės finansine padėtimi, tačiau nors ir žinodama, kad UAB „Oro parametrai“ turi finansinių sunkumų, neatsižvelgdama į tai, atliko vienašalį įskaitymą ir tai pažeidė kitų kreditorių teises. Minėtų aplinkybių pagal kasacinio teismo praktiką pakanka pripažinti, kad atsakovė nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl negali būti laikoma kontrahentu. Ieškovės turimo turto kiekis akivaizdžiai nėra pakankamas tam, kad būtų patenkinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl įskaitymą pripažinus negaliojančiu, iš atsakovės priteistina suma grąžintina į bendrą ieškovės turto masę kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Pripažinus atsakovės 2018 m. birželio 13 d. atliktą vienašalį 135 617,93 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu nuo jo atlikimo momento, tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikomos vienodos sandorio negaliojimo pasekmės: ginčo šalys turi būti grąžinamos į ankstesnę iki įskaitymo buvusią padėtį, šalių įsiskolinimai laikomi neįskaitytais ir išlieka tokio dydžio, kokie jie buvo iki atlikto įskaitymo. Taigi, ieškovė įgyja 135 617,93 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina vienašališkai įskaityta 135 617,93 Eur suma.   

Atsakovė AB „Axis Industries“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad šalys 2017 m. vasario 10 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 11999-160272G12 dėl šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio, nuotekų darbų atlikimo objekte „Klaipėdos miesto baseinas (50) su sveikatingumo centru adresu (duomenys neskelbtini)“, o taip pat 2017 m. lapkričio 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 ir 2018 m. kovo 15 d. – papildomą susitarimą Nr. 2 d. dėl papildomų darbų atlikimo. Sutarties vykdymo metu ieškovė pastoviai vėluodavo atlikti darbus darbų grafike nustatyta tvarka ir/ar darbai buvo atliekami su trūkumais. Ieškovei nesilaikant sutartyje nustatytų terminų, atsakovė priskaičiavo ieškovei 315 782,88 Eur dydžio delspinigius bei pateikė 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą Nr. 10.1-SD18-239 delspinigiams apmokėti, kuri, vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka, turėjo būti apmokėta ne vėliau nei per 10 k. d. nuo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktos sąskaitos ieškovė per nustatytą terminą neapmokėjo, atsakovė 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 įskaitė šalių priepriešinius vienarūšius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio sumai, mažinant ieškovės prievolę sumokėti 315 782,88 Eur dydžio delspinigius iki 180 164,95 Eur. Atsakovė pažymi, jog iki ieškinio pateikimo šioje byloje, ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl priskaičiuotų netesybų ir/ar priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovei netinkamai ir ne laiku vykdant darbus pagal sutartį, atsakovė AB „Axis Industries“ tinkamai ir pagrįstai nustatė tiek sutartinės atsakomybės taikymo pagrindus, tiek ir sąlygas, t. y. tinkamai kvalifikavo sutarties pažeidimo faktą, taip pat tinkamai pritaikė sutartyje nustatytas netesybas. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 15.9 punktu, atsakovė pasinaudojo teise įskaityti ieškovei mokėtinas netesybas į darbų kainą. Taip pat šių sutarties sąlygų 17.3 punkte nustatyta, kad sutartinės netesybos nėra įrodinėtinos ir laikomos minimaliais nuostoliais, kuriuos privalo sumokėti pažeidusi sutartį šalis. Atsižvelgiant j tai, kad 2018 m. birželio 13 d. ieškovas pagal sutartį turėjo 135 617,93 Eur dydžio reikalavimo teisę (17 106,15 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 24 339,86 Eur pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei 94 171,92 EUR sulaikytų sumų pagal sutartį), o atsakovė turėjo 315 782,88 Eur dydžio reikalavimą teisę į ieškovę pagal 2018 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 10.1-SD18-239 bei 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą Nr. 10.1-SD18-239, atsakovė vadovaudamasi CK 6.160 straipsnio 1 dalimi bei 6.131 straipsnio 1 dalimi 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 įskaitė šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio sumai, mažinant ieškovo mokėtiną sumą pagal sąskaitą iki 180 164,95 Eur.   

Ieškinys tenkintinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Oro parametrai“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 55 – 28, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-785-264/2019, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo teismas įpareigojo įmonės valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Iš perduotų įmonės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad 2017 m. vasario 10 d. ieškovė UAB (dabar – BUAB) „Oro parametrai“ ir atsakovė AB „Axis Industries“ sudarė Subrangos darbų sutartį Nr. 11999-160272G12 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Oro parametrai“ įsipareigojo atlikti Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru (duomenys neskelbtini), vidaus VN dalių montavimą ir šių dalių darbo projekto parengimą Sutartyje ir jos prieduose nustatytais terminais, o AB „Axis Industries“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir nustatytais terminais (t. 1, b. l. 9 – 16). Ieškovės bankroto administratorius iš perduotų dokumentų nustatė, kad BUAB „Oro parametrai“ pagal Sutartį į atsakovę AB „Axis Industries“ turi 135 617,93 Eur dydžio neginčijamą reikalavimo teisę: 17 106,15 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 24 339,86 Eur pagal ir 94 171,92 Eur sulaikytų sumų pagal Sutartį. Atsakovės teiginius, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, darbai buvo atliekami su trūkumais, patvirtina į bylą pateikti gamybinių pasitarimų protokolai, atsakovės raštuose, pretenzijose išdėstyti reikalavimai (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 12 – 69, 76 -77, 96 ). Ieškovei nesilaikant Sutartyje nustatytų terminų, atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 priskaičiavo ieškovei 315 782,88 Eur dydžio delspinigius bei pateikė 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą Nr. 10.1-SD18-239 delspinigiams apmokėti, kuri vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka, turėjo būti apmokėta ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo (t. 1, b. l. 51 - 52). Kadangi ieškovė atsakovės pateiktos sąskaitos per nustatytą terminą neapmokėjo, AB „Axis Industries“ 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1-SD18-239 įskaitė šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 135 617,93 Eur dydžio suma (toliau – Įskaitymas), mažinant ieškovės prievolę sumokėti 315 782,88 Eur dydžio delspinigius iki 180 164,95 Eur (t. 1, b. l. 53).

Teismas pažymi, kad tiek iš byloje esančių rašytinių duomenų, tiek iš šalių atstovų paaiškinimų akivaizdžiai matyti, jog ginčijamu Įskaitymu buvo įskaityti šalių (ieškovės ir atsakovės) vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, atsiradę iš Sutarties ir kitų su ja susijusių santykių. Ieškovė ir atsakovė neginčija Įskaityme užfiksuoto šalių reikalavimų dydžių (t. y. 135 617,93 Eur) ar jų atsiradimo pagrindo, todėl tai nėra šios bylos dalykas. Ginčas dėl AB „Axis Industries“ priskaičiuotų 180 164,95 Eur dydžio delspinigių sumos sprendžiamas UAB „Oro parametrai“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-785-264/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė Įskaitymą ginčija tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.180 straipsnio 1 dalis), nes atliktas, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys; be to, mano, kad egzistuoja visos sąlygos Įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kitos šalies valia dėl atliekamo įskaitymo neturi teisinės reikšmės (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi šalis, atliekanti įskaitymą, viena vertus, patenkina kitos šalies reikalavimą iš savo turto (reikalavimo teisės), kita vertus, pati patenkina savo reikalavimą iš kitos šalies turto (reikalavimo teisės).

Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kokiais kriterijais vadovaujantis sprendžiama dėl teisės normos imperatyvaus pobūdžio. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovės teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu, t. y. 2018 m. birželio 13 d., galiojo 2018 m. birželio 4 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018030949, 2018 m. gegužės 22 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018028567, 2018 m. balandžio 9 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018020001, 2018 m. kovo 14 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 20180115225, 2018 m. kovo 5 d. įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2018012858 ir kt. (t. 1, b. l. 35 – 38; viešo registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Pažymėtina, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta BUAB „Oro parametrai“ bankroto byloje, teismas panaikino visus areštus BUAB „Oro parametrai“ turtui ir piniginėms lėšoms, taikytus teismų ir antstolių iki bankroto bylos atsakovei (nagrinėjamu atveju – ieškovei) iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į TAARĮ 2 straipsnio 3 įtvirtintą turto arešto sampratą, areštavus turtą, disponavimas nuosavybės teise į turtą (tame tarpe ir turtine reikalavimo teise) yra draudžiamas. Vadinasi, bendrovei, kurios atžvilgiu yra pritaikytas turto areštas, yra draudžiama atlikti turtinių reikalavimų įskaitymą. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (TAARĮ 5 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors UAB „Oro parametrai“ turtinių (piniginių) reikalavimų įskaitymą atliko atsakovė, kurios atžvilgiu minėti apribojimai nebuvo taikomi, toks įskaitymas prieštaravo UAB „Oro parametrai“ nustatytiems turto apribojimams, nes atsakovė iš esmės disponavo UAB „Oro parametrai“ turtine teise, o tai imperatyviai buvo draudžiama daryti. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti UAB „Oro parametrai“ priklausančių lėšų įskaitymo. 2018 m. birželio 13 d. Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat sudarymo momento (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis, CK 4.39 straipsnio 1 dalis, CK 4.48 straipsnio 2 d. CK 1.80 str. 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

Dėl actio Pauliana instituto paskirties ir taikymo sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Kita vertus, pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Taigi, sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė BUAB „Oro parametrai“ administratorius, siekdamas apginti visų BAUB „Oro parametrai“ kreditorių bei pačios įmonės interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012). Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamos bylos ir BUAB „Oro parametrai“ bankroto bylos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-785-264/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 31 d. (t. y. artimai atlikto Įskaitymo datai) ieškovė turėjo 765 494,31 Eur skolą kreditoriams, iš jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 648 605,37 Eur (t. 1, b. l. 20 - 23, 55 - 58, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Oro parametrai“ bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 684 514,59 Eur sumai. Tai reiškia, kad BUAB „Oro parametrai“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovę, t. y. turi teisę reikalauti įvykdyti jiems savo turtines prievoles.

Dėl kreditoriaus teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). 

Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1965-264/2018 (dabar Nr. B2-785-264/2018), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, kad UAB „Oro parametrai“ 2018 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis, balansinė įmonės turto vertė yra 675 767 Eur, kurį sudaro trumpalaikis turtas – 522 884 Eur, ilgalaikis turtas – 149 487 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 884 524 Eur. Iš pateiktos 2018 m. balandžio 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 255 177 Eur dydžio nuostolius. Nors pateiktuose kreditorių sąrašuose nenurodyti atsiskaitymo terminai, tačiau nurodoma, kad pradelsti reikalavimai 2018 m. gegužės 31 d. kreditoriams sudaro 648 605,37 Eur. Vertinant UAB „Oro parametrai“ balanso duomenis, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (648 605,37 Eur) viršija beveik visą į jos balansą įrašyto turto vertę (675 767 Eur). Bendrovė negali ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nes neturi tam reikiamų resursų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas; CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Taigi, teismas sprendžia, kad ginčijamo Įskaitymo atlikimo ieškovė faktiškai buvo nemoki, todėl atliktas įskaitymas, ieškovei faktiškai esant nemokiai ir turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pažeidė ieškovės kreditorių (kitų) teises patenkinti jų reikalavimus, nes iš esmės išimtinai buvo patenkinti tik atsakovės reikalavimai, t. y. suteikiant atsakovei pirmenybės teisę kitų kreditorių atžvilgiu, ir toks elgesys laikytinas prieštaraujančiu sąžiningai verslo praktikai. Be to, nenustatyta, kad ginčijamas Įskaitymas buvo ekonomiškai naudingas ieškovei (įmonės turto nepadaugėjo), ar jog šis Įskaitymas padėjo ieškovei išvengti bankroto bei prisidėjo prie įmonės finansinės padėties pagerėjimo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčijamo Įskaitymo sumažėjo galimybės BUAB „Oro parametrai“ kreditoriams iš įmonės turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus (jų dalį) ir tuo pačiu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

 Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamas įskaitymas privalėjo būti sudarytas dėl atsiradusių imperatyvų, pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis. Pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 15.9 punktą, atsakovė galėjo atlikti įskaitymą, iš anksto raštu apie tai informuojant ieškovę, tačiau ir šis Sutarties punktas nenumatė privalomo įskaitymo atlikimo.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Actio Pauliana taikymo prasme ginčijamų sandorių šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su atsakovės pozicija, kad byloje nenustatyta akivaizdaus jos nesąžiningumo, t. y. jog atsakovė sąmoningai veikė nesąžiningai ir siekė savo reikalavimų patenkinimo (įskaitymo būdu) pirmiau už kitus kreditorius. Be to, teismas pažymi, kad tai vienintelė actio Pauliana sąlyga, dėl kurios pasisakė ir kuria ginčijo atsakovė. Kita vertus, atsakovė yra patyręs verslo subjektas (viešo registro duomenimis, atsakovė yra įsteigta 1993 m. birželio 17 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar jos atliekamas Įskaitymas nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be jau anksčiau nurodytos galimybės susipažinti su viešo registro duomenimis (TAARĮ 4 straipsnio 1, 2 dalys, 5 straipsnio 1, 2 dalys), pažymėtina ir tai, kad verslo santykiai tarp atsakovės ir ieškovės truko ilgą laiką (Sutartis buvo pradėta rengti 2016 m. gruodžio mėn.), iki atlikto Įskaitymo atsakovė buvo parengusi ne vieną raštą, pretenziją ieškovei dėl darbų vėlavimo, netinkamai atliktų darbų. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė ginčo Įskaitymo atlikimo metu turėjo pagrindą suabejoti ieškovės BUAB ,,Oro parametrai“ mokumu, tačiau kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, verslo subjektas, nepasidomėjo, ar ieškovė neturi atsiskaitymo ir su kitais kreditoriais sunkumų, ar atliekant Įskaitymą nebus pažeisti jų interesai, nors tokią galimybę turėjo. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka atsakovės nesąžiningumui atliekant Įskaitymą konstatuoti (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

Nagrinėjamoje byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymą, o jam pavestas funkcijas ir vykdydamas bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą, pareiškė bankroto administratorius. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Oro parametrai“ įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d., įmonės valdymo organai turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, o ieškinys teisme yra pareikštas 2019 m. balandžio 17 d.

Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio

CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudarytas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu didesne apimtimi, nei yra būtina kreditoriaus nepatenkintai reikalavimo daliai patenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi buvo aptikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 721 200,57 Eur sumai (t. 2, b. l. 24 28; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-785-264/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). BUAB „Oro parametrai“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. balanso duomenimis (t. y. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis), ieškovės ilgalaikis turtas sudaro 144 855 Eur.  Ginčijamu Įskaitymu ieškovė siekia prisiteisti 135 617,93 Eur sumą. Pripažinus ginčo Įskaitymą negaliojančiu ir taikius restituciją, gautinų piniginių lėšų suma atitinkamai padidėja ieškovės kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iš bankrutuojančios įmonės turto (ĮBĮ 35 straipsnis). Teismas pastebi ir tai, kad restitucijos taikymo atveju ir sugrąžinus reikalavimo teisę į ieškovę AB „Axis Industries“ 135 617,93 Eur sumai, ši turės teisę pareikšti savo finansinį reikalavimą BUAB „Oro parametrai“ bankroto byloje, tačiau taip pat vertina ir tai, kad remiantis ĮBĮ 35 straipsnio nuostatomis, kreditorių reikalavimai tenkinami eilės tvarka ir proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, todėl atsižvelgiant į tai sprendžia, kad ieškovei įgyjant teisę gauti 135 617,93 Eur sumą ir prisiimant pareigą patvirtinti trečios eilės kreditorinį reikalavimą 135 617 Eur sumai, kitų ieškovės kreditorių interesai iš esmės nebus pažeisti.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 13 d. AB „Axis Industries“ pranešimu Nr. 10.1-SD18-239 atliktą vienašalį įskaitymą 135 617,93 Eur sumai nuo jo atlikimo tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, CK 1.80 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus ginčijamą Įskaitymą aktus negaliojančiu, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Taikant restituciją konkrečiu atveju įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Dėl to ir tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Teisminėje praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Taigi, pripažinus Įskaitymą negaliojančiu, taikytina restitucija ir ieškovės BUAB „Oro parametrai“ naudai iš atsakovės AB „Axis Industries“ priteistina 135 617,93 Eur; atsakovei AB „Axis Industries“ pripažintina reikalavimo teisę į ieškovę BUAB „Oro parametrai“ 135 617,93 Eur sumai.

Tenkinant ieškovės prašymą bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė BUAB „Oro parametrai“ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį tenkinus, 1 992,00 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 13 d. akcinės bendrovės „Axis Industries“ pranešimu Nr. 10.1-SD18-239 atliktą vienašalį įskaitymą 135 617,93 Eur sumai nuo jo atlikimo momento.

Taikyti restituciją – ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Oro parametrai“ , juridinio asmens kodas 134876446, priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“, juridinio asmens kodas 1657077056, 135 617,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų 93 ct) ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (135 617,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taikyti restituciją - atsakovei akcinei bendrovei „Axis Industries“ pripažinti reikalavimo teisę į ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Oro parametrai“ 135 617,93 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“, juridinio asmens kodas 1657077056, 1 992,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.       

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                              Albina Rimdeikaitė