Administracinė byla Nr. eAS-427-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00211-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl nenušalinimo“ bei 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl nenušalinimo“ (toliau – ir Įsakymai). 

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (5 p., 9 p., 23 p.), nurodė, kad Įsakymai tiesioginių teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjui nesukelia, nurodyti dokumentai yra procedūrinio pobūdžio aktai.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, naudodamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo suteikta teise skųsti jo teises ar teisėtus interesus galimai pažeidžiantį sprendimą, visus savo argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu atliktų veiksmų ir priimtų procedūrinių aktų teisėtumo, turės galimybę išdėstyti teismui paduotame skunde dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo. Nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad pagal ABTĮ teismas vykdo teisingumą, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, o, atsisakius priimti skundą, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo suvaržyta.

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamais Įsakymais buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir nušalinti šios komisijos narius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Įsakymų turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad šie Įsakymai yra procedūrinio pobūdžio aktai, kurie tiesioginių teisiškai reikšmingų  materialinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra vykdoma neteisėtai, savo argumentus galės išdėstyti, teisės aktų nustatyta tvarka skųsdamas sprendimą, kuriuo užbaigiama tokia procedūra, jei nesutiks su tokio sprendimo turiniu.

Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė  faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymų panaikinimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė