Civilinė byla Nr. e2S-3138-794/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27969-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-33475-592/2021 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ligamis“ dėl draudimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei UAB „Ligamis“, kuriuo prašė: uždrausti atsakovei ar bet kokiems kietiems tretiesiems asmenims vykdyti laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo), kremavimo teikimo veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – prekybos), adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei ar bet kokiems kietiems tretiesiems asmenims vykdyti prekybos veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – prekybos), adresu (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ar bet kokiems kietiems tretiesiems asmenims vykdyti laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo), kremavimo teikimo bei prekybos veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), paskirtis prekybos), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsakovė savavališkai įrengė ritualinių paslaugų paskirties patalpas statinyje, neturėdama tam privalomo statybą leidžiančio dokumento, pats statinys nėra užbaigtas statyti pagal teisės aktų reikalavimus, o atsakovė statinyje užsiima neteisėta komercine veikla. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė visą teisminį procesą toliau gaus finansinę naudą iš neteisėtos veiklos statinyje ir teismo sprendimas byloje nepasieks juo siekiamų tikslų, t. y. atsakovės savivalės užkardymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei UAB „Ligamis“ ar bet kokiems kietiems tretiesiems asmenims vykdyti laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo), kremavimo teikimo bei prekybos veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), paskirtis prekybos), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys).

4.       Teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus.

5.       Teismas taip pat nustatė, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamosios patalpos – ritualinių paslaugų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, baigtumo procentas – 67 procentai; negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, baigtumo procentas – 67 procentai; pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, baigtumo procentas – 67 procentai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6.       Atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra nebaigtos statyti, teismas sprendė, jog jos negali būti eksploatuojamos ar naudojamos pagal paskirtį. Teismas vertino, jog atsakovei vykdant ritualinių paslaugų ir prekybos veiklą tokiose patalpose yra grėsmė žalai kilti (grėsmė žmonių sveikatai, saugumui ir kt.), todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

1       III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ligamis“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Apeliantės įsitikinimu, šioje proceso stadijoje dėl ieškinio specifikos (prevencinio ieškinio) nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Nėra pateikto jokių įrodymų dėl pagrindinės prevencinio ieškinio  sąlygos – rizikos žalai atsirasti.

7.2.       Nepaisant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytų formalių trūkumų, susijusių su projektinės dokumentacijos rengimu ir derinimu, pastatas yra pilnai įrengtas, tinkamas naudoti pagal paskirtį bei jo eksploatavimas niekaip negali sukelti žalos ieškovei ar kitiems asmenims.

7.3.       Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad jai vykdant ritualinių paslaugų ir prekybos veiklą tokiose patalpose, kurios registruotos tik 67 procentų baigtumu, yra grėsmė žalai kilti, dėl ko yra pagrindas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Šie teismo argumentai nėra pakankami nei galimai žalai, nei grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti ir nesudarantys pagrindo taikyti ieškovės   prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

7.4.       Atsakovė nurodo, jog ji turi teisę verstis ritualinių paslaugų teikimo veikla. Jai yra išduotas Higienos pasas, kuris yra galiojantis ir nėra panaikintas. Higienos pasas buvo išduotas, nes atsakovė atitiko griežtus  Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Taip pat iš pateikiamų rašytinių įrodymų, t. y. statinio fotonuotraukų, sutarties su Energijos skirstymo operatoriumi dėl elektros energijos  pirkimo-pardavimo minėtoms patalpoms, 2020 m. spalio 6 d.  Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 23637, pastato energinio naudingumo sertifikato, mokėjimo pranešimo už šiukšlių išvežimą iš objekto bei kitų įrodymų matyti, kad nors Statinio baigtumas VĮ Registrų centre yra įregistruotas 67 proc. baigtumu, tačiau realiai ir faktiškai statinys yra pilnai pastatytas bei įrengtas, todėl tiek ieškovės, tiek teismo nurodyta menama grėsmė žmonių sveikatai ir saugumui neegzistuoja. Vien tai, kad dėl formalių pažeidimų 2021 m. liepos 27 d. Deklaracija apie statinio užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta, nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje teigti, kad ši aplinkybė sukels žalą.

7.5.       Ieškovės prašytos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra sutampančios su prevencinio ieškinio dalyku ir vienašališkai, būtent pagal ieškinio turinį ir ieškovės reikalavimą, laikinai sureguliuoja būtent pagrindinį šios civilinės bylos ginčo objektą sudarančius teisnius santykius. Tačiau faktinės bylos aplinkybės ir reikalavimo pobūdis nepatvirtina, jog jų nepritaikius teismo sprendimas galėtų pasidaryti nebeįmanomas ar būtų eliminuojamas pats ginčo objektas.

8.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.        Ieškovės teigimu, atsakovė Higienos paso formaliu galiojimu siekia pateisinti visą eilę padarytų imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, apie kuriuos atskirajame skunde net nėra užsimenama ir, kuriuos, priešingai nei teigia atsakovė, teismas preliminariai įvertino, priimdamas nutartį.

8.2.        Ieškovė nurodo, jog teismas, preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, patikrino aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad Statinys yra nebaigtas statyti, o įstatymas imperatyviai draudžia naudoti nebaigtą statyti Statinį. Nurodo, jog byloje yra pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimas), liudijantis, kad Statinyje leista įrengti tik prekybos, o ne ritualinių paslaugų paskirties patalpas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji neturėjo ir neturi statybą leidžiančio dokumento ritualinių paslaugų paskirties patalpų įrengimui. Atsakovė savavališkai taiko sau privilegijas kitų statytojų, statinių naudotojų atžvilgiu, nes visiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ) imperatyvius draudimus naudoti veikloje nebaigtus statyti statinius, naudotis neteisėtai įrengtomis patalpomis ir naudoti statinius ne pagal paskirtį. Tokiam atsakovės išskyrimui ir padėties gerinimui, lyginant su kitais asmenimis, kuriems minėti imperatyvai yra skirti, jokio objektyvaus teisinio pagrindo nėra.

8.3.       Tai, kad atsakovei išduotas Higienos pasas formaliai vis dar yra galiojantis nereiškia, kad jai negalioja CK 4.103 straipsnio ir SĮ 47 straipsnio draudimai ir reikalavimai. Išduotas Higienos pasas negali suteikti nesąžiningai atsakovei jokių teisių, nes iš neteisės teisė nekyla. Atsakovė negali turėti Higienos paso veiklai nebaigtame statyti Statinyje pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 4 punktą, SĮ 47 straipsnio 2 dalį, CK 4.103 straipsnį, todėl Higienos pasas kol jis nebus formaliai pažymėtas kaip panaikintu, negali būti taikomas šiame ginče.

8.4.       Ieškovei nesuprantama, kad apie kokius Inspekcijos nustatytus „formalius“ trūkumus, susijusius su projektinės dokumentacijos rengimu ir derinimu, kalba atsakovė – šių teiginių ji nedetalizuoja, o ir negalėtų padaryti, nes buvo nustatyti ne „formalūs“, o esminiai Statinio užbaigimo procedūrų trūkumai. Ieškovei, kuri pagal SĮ yra statybą leidžiančius dokumentus išduodanti ir statinio projektus tikrinanti institucija, nėra gavusi iš atsakovės jokio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ritualinių paslaugų paskirties patalpų įrengimui Statinyje pagal atsakovės parengtą projektą. Atsakovė nenurodo, nei pagal kokį projektą, nei pagal kokį statybą leidžiantį dokumentą jis įrengė ritualinių paslaugų paskirties patalpas Statinyje, kaip ir nenurodo teisinio pagrindo, leidžiančio vykdyti veiklą 67 procentų baigtumo Statinyje.

8.5.       Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė visą teisminį procesą toliau būtų gavusi finansinę naudą iš neteisėtos veiklos Statinyje ir teismo sprendimas byloje nepasiektų juo siekiamų tikslų, t. y. atsakovės savivalės užkardymo. Pažymėjo, kad atsakovės atliekamas viešo intereso pažeidimas, darantis žalą pamatinėms teisinės valstybės funkcionavimo principams, nuolat pažeidinėjant įstatymo imperatyvus, yra tęstinis ir turėjo būti sustabdytas nedelsiant, nelaukiant, kol byloje bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

8.6.       Ieškovės vertinimu, žmonės, galimai nežinodami apie atsakovės veiklos Statinyje neteisėtumą, užsako iš jos tam tikras ritualines paslaugas, lankosi Statinyje, nors įgaliotos valstybės institucijos nėra patvirtinusios nei Statinio tinkamumo naudoti, nei, vykdyti jame laidojimo paslaugų veiklą. Nebaigtas statyti, tačiau naudojamas Statinys, savavališkai jame įrengus ritualinių paslaugų paskirties patalpas, gali neatitikti Statiniui keliamų ne tik higienos, bet ir elementaraus saugumo (konstrukcijų ir pan.) reikalavimų, kadangi nesant projekto neįmanoma patikrinti, kas, pagal teisės aktų reikalavimus ir higienos, saugumo standartus turėjo būti įrengta ir kas buvo įrengta Statinyje faktiškai (projektą ritualinių paslaugų patalpų Statinyje įrengimui, jeigu toks būtų teikiamas, privalėtų įvertinti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras).

8.7.       Esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-33475-592/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Trečiasis asmuo nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nebaigtos statybos (67 procentų baigtumo), neypatingosios kategorijos pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra prekybos pagrindinės naudojimo paskirties. Statytojas statinį gali naudoti tik užbaigus statinio statybą, atlikus statybos užbaigimo procedūras. Statinį naudoti privaloma pagal jo paskirtį. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, jog Statinio patalpos yra nebaigtos statyti, jos negali būti eksploatuojamos ar naudojamos pagal paskirtį.

9.2.       Teismas pagrindė ir motyvavo abi būtinas sąlygas, kurios keliamos laikinosios apsaugos priemonės taikymui: pirma – konstatavo, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ir antra – nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinimui.

9.3.       Inspekcija pažymėjo, jog atsakovė nenurodo, jog ji siekia nutraukti teikiamas šarvojimo paslaugas, priešingai ji įsitikinusi, jog pastatas yra pilnai įrengtas, tinkamas naudoti ir jo eksploatavimas niekaip negali sukelti žalos ieškovui ir kitiems asmenims. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovei nenutraukus vykdomos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pareikštas ieškovės prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis, trečiojo asmens manymu, yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – internetinio puslapio (duomenys neskelbtini)  informaciją, Statinio fotonuotraukas, 2016 m. balandžio 1 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties kopiją; 2021 m. vasario 5 d. Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – Eso) pranešimo apie įrengtą skaitiklį (duomenys neskelbtini) kopiją; Eso sutarties objektų sąrašo kopiją; 2020 m. spalio 6 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 23637  kopiją; pastato energinio naudingumo sertifikato kopiją; mokėjimo pranešimo už šiukšlių išvežimą iš objekto kopiją; stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties specialiųjų sąlygų kopiją; registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos kopiją; (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos kopiją.

14.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką (išnagrinėta rašytinio proceso tvarka), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Ieškovei ir trečiajam asmeniui šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu šalims susipažinti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17.       Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei ar bet kokiems kitiems tretiesiems asmenims vykdyti laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo), kremavimo teikimo veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – prekybos), adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei ar bet kokiems kietiems tretiesiems asmenims vykdyti prekybos veiklą nebaigtame statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo patalpose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – ritualinių paslaugų, ir (duomenys neskelbtini), nurodyta paskirtis – prekybos), adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi prevenciniame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad prevenciniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Prevencinio ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.

19.       Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20.       Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

21.       Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Pažymėtina, jog prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, jog negyvenamosios patalpos – ritualinių paslaugų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, baigtumo procentas – 67 procentai; negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, baigtumo procentas – 67 procentai; pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, baigtumo procentas – 67 procentai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovė įsitikinusi, jog pastatas yra pilnai įrengtas, tinkamas naudoti ir jo eksploatavimas niekaip negali sukelti žalos ieškovui ir kitiems asmenims.

24.       Pagal SĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. To paties įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus (SĮ 47 straipsnio 3 dalis). SĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad – ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo šilumos perdavimo tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktas surašomas tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 5 dalį – atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.

25.       Taigi, statytojas statinį gali naudoti tik užbaigus statinio statybą, atlikus statybos užbaigimo procedūras. Statinį naudoti privaloma pagal jo paskirtį. Kaip buvo minėta, neypatingosios kategorijos pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra prekybos pagrindinės naudojimo paskirties. Iš byloje pateikto statybos leidimo matyti, kad Statinyje leista įrengti tik prekybos, o ne ritualinių paslaugų paskirties patalpas. Be to, Inspekcija deklaraciją apie Statinio užbaigimą panaikino. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės Statinio, kurio patalpos yra nebaigtos statyti, negali būti eksploatuojamos ar naudojamos pagal paskirtį.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog vien tai, kad atsakovei išduotas Higienos pasas formaliai vis dar yra galiojantis nereiškia, kad atsakovei negalioja CK 4.103 straipsnio ar SĮ 47 straipsnio draudimai ir reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 4 punktą, SĮ 47 straipsnio 2 dalį, CK 4.103 straipsnį, atsakovė negali turėti Higienos paso veiklai nebaigtame statyti Statinyje, todėl Higienos pasas apeliacinės instancijos teismo vertinimu traktuotinas kaip išvestinis aktas, kuris negalėtų egzistuoti be galiojančios, teisėtos deklaracijos apie Statinio užbaigimą pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškovė kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl jo galiojimo panaikinimo.

27.       Pažymėtina, jog neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1253-459/2020).

28.       Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, taip pat turi teisę remtis viešojo intereso argumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2007). Teismas turi atsižvelgti į padarinius, kurie kiltų abiem šalims, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2007).

29.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Statinys yra neužbaigtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kelia grėsmę žmonių sveikatai, nes šiuo atveju nėra aišku, pagal kokius reikalavimus Statinio patalpos buvo įrenginėjamos, nėra aišku, ar jos gali būti naudojamos, kadangi jos nėra užbaigtos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė bylos nagrinėjimo metu toliau gautų finansinę naudą iš galimai neteisėtos veiklos Statinyje (vykdoma veikla neužbaigtame Statinyje ir neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtose ritualinių paslaugų paskirties patalpose, esančiose Statinyje) ir teismo sprendimas byloje nepasiektų juo siekiamų tikslų, t. y. atsakovės savivalės užkardymo. Taip pat atsakovė gali spėti ne tik nutraukti savo veiklą, bet ir užbaigti Statinį teisės aktų nustatyta tvarka ir vykdyti jame veiklą, kuri atitinka Statinio naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei palankus teismo sprendimas taptų neįgyvendinamu, ieškinio tikslai nebūtų pasiekti, nes nebeliktų uždraudimo objekto, nors teismo proceso metu atsakovė toliau vykdytų galimai neteisėtą, įstatymų normas pažeidžiančią veiklą ir iš to gautų finansinės naudos. Šiuo atveju atsakovė pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl siekiant apsaugoti visuomenės interesus bei viešąją tvarką, būtina taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemonės, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingos siekiamam tikslui.

30.       Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovė į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-178/2016). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovės atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovės turtiniams interesams, ji gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.

32.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

33.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

35.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas