Civilinė byla Nr. e2S-1534-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20646-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai dėl 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjungos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:
1) Pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. įvykusį Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir URM darbuotojų profesinė sąjunga, atsakovas) visuotinį narių susirinkimą neteisėtu; 2) Pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus URM darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus;
3) Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo; 4) Grąžinti šalis į prieš 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo bei 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimų priėmimą buvusią padėtį; 5) Priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 6) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti be teismo leidimo: URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, valdybai ir ¼ URM profesinės sąjungos narių organizuoti ir šaukti eilinius ir neeilinius visuotinius narių susirinkimus; URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui ir valdybai priimti sprendimus, susijusius su URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko rinkimais, sandorių, viršijančių 500 Eur sudarymu.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautas ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: sustabdyti 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinė sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą; sustabdyti 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymą; uždrausti be teismo leidimo URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, valdybai ir ¼ profesinės sąjungos narių organizuoti ir šaukti eilinius ir neeilinius visuotinius narių susirinkimus. Ieškovas nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas faktinių aplinkybių, įrodymų bei teisinių argumentų visuma, kurie patvirtina, jog: 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu buvo sušauktas, įvyko ir jame sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias URM darbuotojų profesinės sąjungos nuostatas dėl susirinkimo sušaukimo, susirinkimo organizavimo (vykdymo) būdo, galimai neinformavus visų narių (siekiant surinkti URM lojalių darbuotojų kvorumą ir tokiu būdu skubos tvarka priimti neteisėtus sprendimus) apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, nesilaikant procedūrų, būtinų teisėtiems sprendimams priimti, bei nesant kvorumo (t. y. susirinkimas yra neteisėtas, o jame priimti sprendimai yra negaliojantys dėl esminių procedūrinių pažeidimų); susirinkime priimti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, profesinės sąjungos narių interesams bei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (t. y. susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti ir materialiuoju aspektu). Įvertinus tai, teigia, kad ieškinys negalėtų būti vertinamas kaip preliminariai nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirma, nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, URM darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organų nariai ar jų suburta ¼ visų profesinės sąjungos narių grupė, gavusi šį ieškinį, gali sušaukti naują visuotinį narių susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti identiški klausimai, kurie buvo sprendžiami 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusiame visuotiniame narių susirinkime. Nors 2020 m. liepos 27 d. nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog profesinės sąjungos pirmininkas, valdyba bei ¼ profesinės sąjungos narių šaukia susirinkimus, kurių pagrindu priimami tam tikri su ieškinio reikalavimais tiesiogiai susiję sprendimai, šiuo konkrečiu atveju ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusiame visuotiniame narių susirinkime patvirtintų įstatų nuostatas, susijusias su susirinkimo sušaukimu bei ieškovo galimybėmis operatyviai pateikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismui jį išspręsti iki susirinkimo pradžios. Naujos redakcijos įstatų 4.8. punktas numato, kad apie susirinkimo laiką, vietą, būdą ir darbotvarkę yra informuojami nariai ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki susirinkimo. Tokį pat narių informavimo apie šaukiamą susirinkimą terminą numatė ir senos redakcijos įstatai (senos redakcijos įstatų 4.8. punktas). Įstatuose įtvirtinti pranešimo apie šaukiamą susirinkimą terminai reiškia, kad susirinkimo sušaukimo teisę pagal naują įstatų redakciją turintys asmenys gali apie šaukiamą susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti identiški klausimai, kurie buvo sprendžiami 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusiame visuotiniame narių susirinkime, gali pranešti likus 3 dienoms iki susirinkimo. Pažymėjo, kad akivaizdu, kad net jei jis, gavęs pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, ir spėtų operatyviai parengti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vargu, ar teismas spėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iki susirinkimo pradžios. Taigi, nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, kad šio ginčo laikotarpiu, gali būti sušauktas naujas visuotinis susirinkimas, kuriame būtų priimti sprendimai ginčijamais šioje byloje klausimais. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo galimai ieškovui palankus teismo sprendimas prarastų prasmę ir taptų faktiškai neįvykdomas, nes galiotų po to iš naujo priimti sprendimai tais pačiais klausimais, kurie nebūtų nuginčyti. Tokie pakartotinai priimti sprendimai suponuotų dar vieną ginčą dėl naujai priimtų visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumo. Antra, yra reali grėsmė, kad neteisėtame 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu vykusiame visuotiniame narių susirinkime bei iš jo išplaukiančiame 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdyje priimti sprendimai gali sudaryti sąlygas neteisėtai (šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu ex iniuria non oritur jus) naujai išrinktiems valdybos nariams bei pirmininkui priimti sprendimus ypatingai svarbiais URM darbuotojų profesinės sąjungos veiklos klausimais, kurie turės įtakos ne tik pačios URM darbuotojų profesinės sąjungos tolesniam gyvavimui, jos finansinei būklei, bet ir jos nariams, o taip pat ir jų teisėtiems interesams. Pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusį URM darbuotojų profesinė sąjungos visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus negaliojančiais, būtų sukurta situacija, kuomet nauja profesinės sąjungos valdyba ir pirmininkas veiktų, nors jų išrinkimas buvo neteisėtas. Jei nebūtų sustabdytas 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinė sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymas, o profesinės sąjungos pirmininkui ir valdybai nebūtų apribotos teisės priimti sprendimus, profesinės sąjungos valdymo organams niekas nesutrukdytų priimti sprendimus – ne kartą atšaukti bei išrinkti naują pirmininką, naujus valdybos narius, kurie, neveikdami profesinės sąjungos narių interesais, galėtų tik sukelti neigiamas pasekmes tolesniam profesinės sąjungos gyvavimui, taip pat sudaryti sandorius, kurie esmingai pablogintų profesinės sąjungos finansinę būklę. Kuo daugiau veiksmų ir sprendimų priims nauja profesinės sąjungos valdyba bei pirmininkas, tuo daugiau ginčų, pasibaigus ginčui, pradėtam ieškinio pagrindu, turės inicijuoti jis ir/ar kiti asmenys, jei nebūtų sustabdytas ginčijamo visuotinio narių susirinkimo sprendimų bei valdybos posėdyje priimto sprendimo vykdymas, apribota galimybė priimti sprendimus. Teismui patenkinus šį ieškinį ir pripažinus 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusiame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus bei iš jo išplaukusiame 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdyje priimtą sprendimą negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, taptų neteisėti ir visi visuotinio narių susirinkimo ar neteisėtai išrinktų valdymo organų priimti sprendimai, todėl tektų reikšti naujus ieškinius teismui dėl šių sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Trečia, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškiniu ginamam interesui. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne tiek apsaugoti ieškovo interesus, kiek apsaugoti profesinės sąjungos bei jos narių interesus, siekiant išvengti profesinės sąjungos transformavimo į profesinę sąjungą, ginančią ne jos darbuotojų interesus, bet profesinę sąjungą, veikiančią darbdavio interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą; sustabdė 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymą; likusioje dalyje prašymo netenkino.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad vertina, jog prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – dėl ginčijamų sprendimų vykdymo sustabdymo (ieškovas prašo sustabdyti 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą; sustabdyti 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymą), yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Nurodė, kad tuo atveju, jei ginčijami sprendimai galiotų viso bylos nagrinėjimo metu bei ieškinys būtų tenkintas, ieškovui galėtų būti padaryta nepagrįsta žala. Taigi, nurodyta laikinąja apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri ne tik leistų ieškovui, jam palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti, o atsakovei pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nebūtų pernelyg varžančio pobūdžio (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pasisakydamas dėl prašymo dalies, kuria prašoma uždrausti be teismo leidimo URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, valdybai ir ¼ profesinės sąjungos narių organizuoti ir šaukti eilinius ir neeilinius visuotinius narių susirinkimus, vertino, kad ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su pareikšto reikalavimo vykdymo užtikrinimu. Be kita ko, pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog profesinės sąjungos pirmininkas, valdyba bei ¼ profesinės sąjungos narių šaukia susirinkimus, tuo tarpu deklaratyvūs teiginiai dėl galimos rizikos negali būti pakankamu pagrindu tokios apimties ribojimų taikymui, juolab, kad vėl gi bendrai apeliuojama į galimus būsimus sprendimus ir ieškovo interesų pažeidimus. Pažymėjo, kad ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

7.       Atsakovas nurodė, kad tiek senųjų, galiojusių iki ieškovo ginčijamo visuotinio narių susirinkimo, tiek naujųjų, patvirtintų pastarajame susirinkime, įstatų redakcijose yra nurodyta įstatų keitimo tvarka: „sprendimai dėl profesinės sąjungos įstatų keitimo, Profesinės sąjungos likvidavimo ir reorganizavimo, Profesinės sąjungos valdymo narių atleidmo ar pašalinimo iš Profesinės sąjungos priimami 2/3 dalyvaujančių Profesinės sąjungos narių balsų dauguma“. Taigi, realiai nei naujoji profesinės sąjungos valdyba, nei naujasis jos vadovas neturi ir neturėjo teisės spręsti dėl naujosios įstatų redakcijos ir jų tvirtinti – tai darė teisėtai susirinkęs visuotinis narių susirinkimas, kurio biuleteniai buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ ir užregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovo bandoma įrodyti situacija, kad naujoji valdyba ar vadovas patys, be visuotinio narių susirinkimo pritarimo, sprendė profesinei sąjungai svarbiausius klausimus, yra mažų mažiausiai nelogiški, tačiau taip pat ir prieštaraujantys patiems įstatams. Rengdama naujausią įstatų redakciją, profesinė sąjunga konsultavosi su Profesinių sąjungų konfederacijos atstovais, kurie patvirtino, kad įstatai tinkami ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl yra tinkami. Pažymėjo, kad, priėmus ginčijamus sprendimus, buvo aiškiai įvykdyta profesinės sąjungos narių daugumos valia – priimta nauja įstatų redakcija, profesinės sąjungos veiklos tęstinumui užtikrinti išrinkta nauja profesinės sąjungos valdyba ir nuspręsta, o vėliau ir jis išrinktas, dėl naujojo profesinės sąjungos pirmininko paskyrimo. Po naujųjų ieškovo ginčijamų sprendimų profesinė sąjunga įgavo teisę ir paskyrusi derybinę grupę pateikė darbdaviui kolektyvinės sutarties, kuria būtų užtikrintos didesnės darbuotojų teisės, projektą, taip pat atliko kitus profesinės sąjungos veiklai svarbius darbus, kuriuos atlikti delsė senasis pirmininkas, t. y. ieškovas. Nurodė, kad senosios, t. y. profesinę sąjungą valdant ieškovui veikusios valdybos veikla ir sudėtis pasikeitė dėl paties ieškovo netinkamo vadovavimo ir nesavalaikio veiksmų, susijusių su organizacijos valdymu, atlikimu: pirmininkas, nors pagal įstatus privalėjo, nepateikė nariams ataskaitos nei gyvai, nei elektroniniu būdu (nariai, o tarp jų ir valdyba, su pirmininko veiklos ataskaita susipažino tik gavę ieškovo ieškinį), taip pat vienasmeniškai, prieštaraudamas valdybos ir visų narių nuomonei, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą (ką patvirtins ir pats ieškovas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu), taip sukeldamas ypatingą profesinės sąjungos priešpriešą su darbdavio vadovu, taip pat supratęs, kad jį bus bandoma pakeisti, visais būdais – veikimu ir neveikimu, t. y. ir aktyviai priešindamasis visuotinio narių susirinkimo suorganizavimui, tiek nedalyvaudamas jame ir nevykdydamas savo kaip vadovo pareigų, bandė užkirsti kelią visuotiniam profesinės sąjungos narių susirinkimui įvykti: tai rodo ir paties ieškovo į bylą pateikti savo paties nuomone pagrįsti argumentai visuotiniam narių susirinkimui neįvykti nuotoliniu būdu, nors jau tuo metu darbdavys buvo sudaręs puikias sąlygas darbuotojams karantino laikotarpiu susitikti, spręsti kasdienius klausimus, susijusius su darbovietės veikla, nuotoliniu būdu, taip pat visos valstybinės institucijos. Taip pat susirinkimus vykdyti nuotoliniu būdu karantino metu siūlė ir rekomendavo ir valstybinės institucijos, atsakingos už sklandų organizacijų veikimą karantino metu. Be kita ko, pirmininkas nepateikė metinės veiklos ataskaitos, nesuorganizavo susirinkimų/metinio susirinkimo laiku, paliko skolas Profsąjungų konfederacijai nuo š. m. kovo mėn., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laiku nepateikė užpildytos „Metinio pelno mokesčio“ deklaracijos PLN204N už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, neorganizavo naujų valdybos narių ir revizoriaus rinkimų (valdyba jau nuo praeito rudens pradėjo smarkiai byrėti) ir veikė kaip vienvaldis. Taip pat pirmininkas – ieškovas visiškai nevykdė profesinės sąjungos narių apskaitos. Taigi, akivaizdu, kad pats ieškovas akivaizdžiai veikė priešingai profesinės sąjungos interesams, menkino jos vardą tarp narių ir kitų organizacijų, nevykdė savo pareigų ir tik desperatiškai, ką rodo ir teismui pateiktas ieškinys, bandė išsaugoti savo vienvaldę poziciją šioje profesinėje sąjungoje. Profesinei sąjungai išrinkus naująjį pirmininką akivaizdžiai pagerėjo profesinės sąjungos galimybės atstovauti nariams tiek vietiniu darbdavio, tiek platesniu valstybiniu lygiu; taip pat profesinė sąjunga tapo visaverte ir aiškių tikslų vedina profesinių sąjungų konfederacijos nare. Taip pat aiškiai paneigiamas ieškovo teiginys, kad profesinė sąjunga su naująja valdyba ir pirmininku buvo išrinkta tenkinti darbdavio interesus: aišku, kad profesinės sąjungos narių interesai buvo ir yra pagrindiniai profesinei sąjungai ir jos valdymo organams, kas ir yra profesinės sąjungos veiklos esmė. Priešingai nei teigia ieškovas, narių interesai kaip tik apsaugoti ypatingai gerai išrinkus naują profesinės sąjungos valdybą ir paskyrus, nors ir po ilgų ieškojimų, naująjį profesinės sąjungos vadovą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas, kaip pirmininkas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių neturi jokio palaikymo profesinės sąjungos narių tarpe. 2020 m. rugpjūčio 14 d. naujai išrinktas profesinės sąjungos pirmininkas kreipėsi į visus profesinės sąjungos narius su pasiteiravimu dėl tolesnės profesinės sąjungos veiklos ir klausdamas, ar derėtų profesinei sąjungai dalyvauti teisminiame ginče su buvusiuoju pirmininku, į ką dauguma, išskyrus vieną narį, sureagavo teigiamai ir akivaizdžiai palaikė naująją profesinės sąjungos veiklą. Reziumuojant pažymėjo, kad teismas apribojo profsąjungos veiklą, nes galimai bus pažeisti ieškovo interesai. Bet iškyla klausimas, ar profsąjunga yra tik apie vieną asmenį ar apie visus jos narius, kurie šiuo metu liko be teisės veikti – negali derėtis dėl kolektyvinės sutarties (jau šis procesas pradėtas). Tokiu atveju yra apribojami teisėti profsąjungos narių lūkesčiai ir sustiprinami darbdavio interesai. Akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia pamatinius asociacijų laisvės principus, suvaržant teisėtus profsąjungos narių interesus. Taip pat papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad URM darbuotojų profesinė sąjunga negali vykdyti absoliučiai jokių veiksmų ir: ieškovas visiškai nereaguoja į pateiktą taikaus civilinės bylos užbaigimo pasiūlymą ir nesileidžia į derybas, kurių metu abiem šalims radus bendrą kompromisą ginčas galėtų būti užbaigtas; URM darbuotojų profesinė sąjunga negali atstovauti darbuotojų interesų derantis su Užsienio reikalų ministerija dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, dėl kurių derėtis URM darbuotojų profesinė sąjunga yra kviečiama; URM darbuotojų profesinė sąjunga dėl nustatytų apribojimų negali ginti darbuotojų interesų ir dalyvauti, kaip lygiavertis partneris svarstant Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus, kt.

8.       Ieškovas R. K. atsiliepimo nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. atsakovas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kurią pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymas bei 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymas.

9.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu ginčija 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo teisėtumą, šiame susirinkime priimtus sprendimus bei URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo. 

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. vykusiame URM darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime, be kita ko, nutarta: atleisti URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką R. K. (ieškovą) iš užimamų pareigų; priimti naujos redakcijos URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatus; išrinkti naujus URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narius – L. Z., I. B., L. Š., R. S., Ž. Š.; išrinkti URM darbuotojų profesinės sąjungos revizorių – J. D.; pritarti URM darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties projektui. 2020 m. birželio 16 d. vykusiame URM darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime nutarta skirti URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku ambasadorių A. V.

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). 

13.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas – ieškinyje nurodytas faktinis jo pagrindas yra pagrįstas kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais, o pareikšti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.

14.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas su siekiu užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimu. Pažymėjo, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės (2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymo ir 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymo sustabdymas) ne tik leistų ieškovui, jam palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti, o atsakovei pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nebūtų pernelyg varžančio pobūdžio.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimai, kurių vykdymą ieškovas pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavo sustabdyti, jau yra įvykdyti jų priėmimo metu. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų motyvų bei aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tapatinamos su naujai išrinktų URM darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organų įgaliojimų sustabdymu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertina, kad ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovei pernelyg varžančio pobūdžio.

17.       Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-962-790/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020)

18.       URM darbuotojų profesinės sąjungos įstatų (tiek patvirtintuose URM darbuotojų profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime 2019 m. balandžio 12 d., tiek patvirtintuose URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotiniame narių susirinkime 2020 m. gegužės 25 d.) (toliau – Įstatai) 1.1. punkte nustatyta, kad URM darbuotojų profesinė sąjunga yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų – diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau visi kartu – darbuotojai) įsteigta savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesines tarnybos ir darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, tenkinanti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. URM darbuotojų profesinės sąjungos veiklos sritys yra: darbuotojų profesinių tarnybos ir darbo, ekonominių, socialinių teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas individualiuose bei kolektyviniuose darbo (tarnybos) santykiuose, teisinių paslaugų savo nariams teikimas, savo narių bei kitų darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kita panaši veikla siekiant padėti darbuotojams protingai ir veiksmingai apginti savo interesus (2.1. punktas). URM darbuotojų profesinės sąjungos veiklos tikslai: atstovauti ir ginti darbuotojų profesines tarnybos ir darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus individualiuose darbo santykiuose; atstovauti darbuotojams kolektyviniuose darbo santykiuose; kolektyvinėse derybose siekti teisingo apmokėjimo už darbą, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, geresnių darbo sąlygų ir darbo (tarnybos) santykių stabilumo; padėti savo nariams tinkamai apginti savo pažeistas teises; šviesti darbuotojus darbo teisės, diplomatinės tarnybos ir valstybės tarnybos teisinio reguliavimo, profesinės sąjungos veiklos ir kitose srityse, padėti jiems kelti savo kvalifikaciją; skatinti socialinę partnerystę su kitu socialiniu partneriu – darbdaviu; prisidėti prie socialinės apsaugos ir darbo (tarnybos) sistemos tobulinimo (teikiant pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengiant bendrus projektus ir pan.), įskaitant pasiūlymų dėl teisės aktų projektų keitimo ar priėmimo teikimą; vykdyti leidybinę, ūkinę ir kitokią veiklą, stiprinančią profesinę sąjungą ir neuždraustą Lietuvos Respublikos įstatymais (2.2. punktas).

19.       Vadovaujantis Įstatų nuostatomis, URM darbuotojų profesinė sąjungos valdybos kompetencija, be kita ko, yra: tvirtinti Valdybos parengtą kolektyvinės sutarties projektą; dalyvauti konsultacijose, derybose su darbdaviu; įgyvendinti URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo nutarimus ir rezoliucijas. Tuo tarpu URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko kompetencija, be kita ko, yra: valdyti URM darbuotojų profesinės sąjungos lėšas ir kitą turtą bei juo disponuoti; organizuoti URM darbuotojų profesinės sąjungos darbą; rengti URM darbuotojų profesinės sąjungos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę ir jį šaukti.

20.       Kaip buvo nurodyta aukščiau, ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys suponuoja išvadą, kad, jas pritaikius, sustabdyti jos valdymo organų įgaliojimai, t. y. URM darbuotojų profesinė sąjunga nebegali įgyvendinti aukščiau nurodytų jos veiklos tikslų.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visiškai apribojant URM darbuotojų profesinės sąjungos veiklą, pažeidžia ginčo šalių pusiausvyrą, taip pat ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų interesus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis dalyje, kuria tenkintas ieškovo R. K. pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: sustabdyti 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinė sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą; sustabdyti 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymą – naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šis prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Atsakovo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dalyje, kuria tenkintas ieškovo R. K. pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: sustabdyti 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu būdu įvykusio URM darbuotojų profesinė sąjungos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą; sustabdyti 2020 m. birželio 16 d. URM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko skyrimo vykdymą – panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – šio prašymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.