Civilinė byla Nr. e2-413-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00128-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

                                         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. B. (A. B.) ir V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. (L. K.) ir A. K. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai L. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B.: L. K. naudai 100 226,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; A. K. naudai 5 530,66 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose (105 757,58 Eur) areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitais būdais suvaržyti naudojimąsi, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti tik su ieškovais.

3.       Ieškovai nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovams kaip fiziniams asmenims, ieškinio suma yra didelė, atsakovai neturi pakankamai lėšų. Kadangi atsakovai yra kalti dėl tyčinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aravis“ bankroto, tikėtina, kad gali elgtis nesąžiningai, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali mažinti turimo turto vertę, turtą perleisti ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovų L. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovams A. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 105 757,58 Eur.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – klaidingai nurodytą atsakovo V. B. asmens kodą.

6.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

7.       Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, teismas konstatavo, kad ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų nesąžiningumą sieja su tyčiniu BUAB „Aravis“ bankrotu, jiems esant vadovais, be to sudėtinga atsakovų finansine situacija, kuriai esant, reikalaujama priteisti 105 757,58 Eur skolos suma jiems yra didelė. 

8.       Teismas sprendė, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia į bylą pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria BUAB „Aravis“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės vadovų kaltės, taip pat patvirtinti įmonės vadovų neteisėti veiksmai ir įstatymuose įtvirtintas vadovo pareigų netinkamas vykdymas. Teismas sutiko su ieškovų vertinimu, kad atsakovai gali ir toliau elgtis nesąžiningai, todėl sprendė, kad šioje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja reali turto perleidimo ar kitokio jo apsunkinimo grėsmės rizika, kuriai esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovai A. B. ir V. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų L. K. ir A. K. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nepagrįsta teismo išvada dėl ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo. Paduotu ieškiniu ieškovai iš esmės siekia iš atsakovų, kaip asmenų, atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį bankrotą, priteisti BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau, nors ir nėra identiškas, toks reikalavimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 pagal ieškovės A. K. netiesioginį ieškinį atsakovams A. B., V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Aravis“. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu netiesioginį ieškinį patenkino, priteisė BUAB „Aravis“ iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisė solidariai iš abiejų atsakovų 65 819,33 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas. Taigi, minėtoje byloje išspręstas žalos (BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos) priteisimo iš atsakovų, kaip atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį bankrotą asmenų, klausimas. Skirtumas tik tas, jog minėtoje byloje buvo priteisiama visų BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, o šioje byloje prašoma priteisti atskirų kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumas. Todėl šioje byloje pakartotinai nagrinėjamas žalos, kurią sudaro BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, priteisimo iš atsakovų klausimas reikštų dvigubą žalos priteisimą. Juo labiau, kad atsakovų prievolė atlyginti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistą 65 819,33 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalį jau yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, nes BUAB „Aravis“ nemokumo administratorė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistas sumas pardavė varžytynėse ir V. B. yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Epularis“.

9.2.                      Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti. Todėl ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, ir negalėjo būti priimtas, atitinkamai pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas – neegzistuoja.

9.3.                      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę vien didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jam ribojimus disponuoti turtu. Grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Ieškovai tokių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovai nesielgia nesąžiningai savo turto atžvilgiu, ieškovai nepateikė tokį nesąžiningą elgesį patvirtinančių įrodymų. Todėl vien tai, jog ieškovų prašoma priteisti suma atsakovams yra didelė ir BUAB „Aravis“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės vadovų (atsakovų) kaltės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

9.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimas nebuvo individualizuotas kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai. Neteisinga vertinti abiejų atsakovų padėtį kaip vientisą, neišskiriant kiekvieno atsakovo atžvilgiu egzistuojančių pagrindų.

10.       Ieškovai A. K. ir L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą; priimti naujai teikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo dėl tapatumo. Ieškovai gina išimtinai savo pažeistas teises, siekia prisiteisti iš atsakovų žalą, kurią patyrė kaip likviduotos BUAB „Aravis“ kreditoriai, nes įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei nustatyta, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingi buvę šios įmonės vadovai, t. y. atsakovai. Kartu ieškovai siekia prisiteisti žalą iš atsakovo A. B. ne tik kaip iš buvusio vadovo, bet ir kaip šios įmonės buvusio 80 proc. akcijų akcininko. Be to, ieškovų prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas jau po BUAB „Aravis“ pabaigos, paskirsčius visą pasibaigusios įmonės turtą bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto proceso išlaidoms apmokėti.

10.2.                      Atsakovų nurodoma civilinė byla Nr. e2-967-390/2018, skirtingai nei ši, buvo pradėta siekiant apginti BUAB „Aravis“ ir visų jos kreditorių interesus. Minėtu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iš atsakovų žalos atlyginimas priteistas BUAB „Aravis“, sprendimo pagrindu gautos sumos buvo paskirstytos proporcingai visiems jos kreditoriams. Todėl šiuo atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų bylų šalys, t. y. ieškovas. Be to, minėtoje byloje nebuvo keliamas A. B. kaip BUAB „Aravis“ akcininko atsakomybės klausimas, todėl nesutampa ir bylų pagrindas. A. K. netiesioginio ieškinio pateikimo metu ieškovas L. K. visos žalos dėl atsakovų kaltės nebuvo patyręs, todėl skiriasi ir bylų faktinės aplinkybės. Bylų netapatumą patvirtina ir L. K. reiškiamų reikalavimų atsakovams pagrindas: jam padarytos žalos atsiradimas grindžiamas ne vien tik ta aplinkybe, kad teko už skolininką BUAB „Aravis“ įvykdyti iš 2006 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties kilusią prievolę, bet ir remiamasi atsakovų nesąžiningumu, apie kurį žinodamas ar numanydamas ieškovas niekada nebūtų pasirašęs 2006 m. lapkričio 22 d. garantinio rašto.

10.3.                      Iš atsakovo A. B. turto vykdomi ir kiti išieškojimai, taigi, jo turtinė padėtis tik blogės, o galimybės įvykdyti teismo sprendimą sudėtingės, kas patvirtina, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Įvertinus atsakovo V. B. turimą nekilnojamąjį turtą matyti, kad ir jam ieškinio suma yra didelė.

10.4.                      Atsakovai savo nesąžiningais veiksmais (įskaitant neteisėtą turto perleidimą) sukėlė tyčinį BUAB „Aravis“ bankrotą, padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, įskaitant ieškovus; atsakovai geranoriškai nevykdo teismo sprendimų, išieškojimus vykdo antstoliai; atsakovai neįvykdė Kauno apygardos teismo sprendimo ir neatlygino visos iš jų BUAB „Aravis“ priteistos 185 919,91 Eur žalos, o reikalavimai į juos buvo perleisti tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovai gali elgtis nesąžiningai ir bloginti savo turtinę padėtį, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

10.5.                      Kartu su atsiliepimu teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nes teikiant ieškinį šių dokumentų dar nebuvo; dokumentai parodo atsakovų finansinę padėtį ir jos pokytį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

Dėl naujų įrodymų

12.       Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) A. K. ieškinį, pareikštą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018; 2) Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018; 3) Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-417-302/2019; 4) įrodymus patvirtinančius, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 iš V. B. ir A. B. priteistą 65 819,33 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalį V. B. jau yra atlyginęs.

13.       Ieškovai L. K. ir A. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) antstolio A. N. 2022 m. kovo 8 d. turto aprašą; 2) antstolio D. Š. 2022 m. kovo 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą; 3) antstolio A. N. 2022 m. kovo 15 d. turto aprašą.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų pateiktais įrodymais, pažymi, kad naujai pateikiamais įrodymais grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai, tačiau apeliantai neformuluoja nei prašymo šiuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio, todėl nenustatyta pagrindo naujų įrodymų priėmimui. Ieškovai prašydami priimti naujai teikiamus įrodymus, argumentuoja tuo, kad jie sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, jog ieškovų pateikti įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su nagrinėjamu klausimu kriterijaus, t. y. neturi tiesioginės reikšmės ginčo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo nagrinėjamoje byloje išsprendimui, nes, nors jais grindžiama atsakovų turtinė padėtis, tačiau, kaip bus vertinama ir pasisakoma toliau šioje nutartyje, atsakovų turtinė padėtis savaime nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įtakojanti aplinkybė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina šalių naujai pateiktų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

17.       Atsakovai atskirajame skunde kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo dėl reikalavimų tapatumo išnagrinėtai bylai ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia sąlyga egzistuoja. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

18.       Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

19.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).

20.       Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieškovų reikalavimais bei pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovai pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovai pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus, jų nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė ir įrodymus, kurie, jų manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog ieškovė (kreditorė) A. K. buvo pateikusi netiesioginį ieškinį, kurį Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino, todėl įpareigojo ieškovus patikslinti žalos dydį arba atitinkamai pateikti paaiškinimus, susijusius su įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018. 

21.       Nagrinėjamu atveju argumentais, kad ieškinys negalėjo būti priimtas dėl jo tapatumo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-967-390/2018, atsakovai iš esmės kvestionuoja visiškai kitą teismo procesinį sprendimą – ieškinio priėmimą, todėl pasisakyti dėl jų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kaip ir dėl bylos nutraukimo šiuo pagrindu. Proceso teisės normos neįpareigoja teismo, prieš sprendžiant ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, išspręsti atsakovo prašymą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, tokio klausimo išsprendimui neabejotinai reikia detalesnio ir išsamesnio ištyrimo ir vertinimo, nei atliekant ieškinio reikalavimų preliminarų vertinimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodytų argumentų nepasisako, šiuo aspektu argumentus apeliantai gali teikti pirmosios instancijos teismui. 

22.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantai tvirtina, kad teismas šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su ginčo suma ir jų turtine padėtimi. Apeliantų teigimu, ieškovai nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių jų nesąžiningumą, t. y. kad jie gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti arba išvaisyti, taip siekdami išvengti galimai nepalankaus apeliantams teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

23.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui iš tiesų susiejo su apeliantų turtinės padėties ir jiems pareikštų reikalavimų santykiu. Tokia argumentacija nukrypta nuo šiuo klausimu nuosekliai suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, kurioje pasisakoma, kad didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių griežtų ribojimų, kaip asmens turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

25.       Taigi, ne pareikšto reikalavimo suma ir asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas, turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, o būtent šio asmens (ne)sąžiningumo vertinimas gali lemti išvadą, kad kyla reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikę ieškovai apeliantų nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jų turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Vien ieškovų įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovų turtas, o tuo pačiu ir jų galimybės atsiskaityti pagal pareikštą ieškinį mažėja dėl antstolių vykdomų išieškojimų, nesant duomenų, jog atsakovai sąmoningai turtą slepia, perleidžia ar imasi kitų veiksmų, kuriais siekiama išvengti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų nesąžiningumo nelemia ir ieškovų nurodomos aplinkybės dėl byloje dėl BUAB „Aravis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, kadangi tai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais pareikštam ieškiniui dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, atsakovai turi galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).

27.       Taigi, šiuo aspektu atsakovų nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė argumentais, kurie yra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu, t. y. aplinkybėmis, galimai lėmusiomis žalos atsiradimą, tačiau į klausimą, ar atsakovų veiksmais buvo padaryta žala ieškovams iš esmės bus atsakyta tik išnagrinėjus ginčą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus. Todėl priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paminėtos aplinkybės, susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais tyčinio bankroto kontekste, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nėra ir negali būti vertinamos, kaip įrodančios atsakovų nesąžiningumą ir kad jie ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdami neatsiskaityti su ieškovais (neatlyginti galimai padarytos žalos), tokiu būdu apsunkindami būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovų L. K. ir A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. B. ir V. B. atžvilgiu atmesti.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                Alma Urbanavičienė