Civilinės bylos Nr. 2-100/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.2.; 99.4.; 102.4.; 121.18.; 121.21.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

 

 

2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovų V. J. ir O. J. prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti dalies mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, taip pat ieškovų V. J. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų V. J. ir O. J. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, byloje pagal ieškovų V. J. ir O. J. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl laidavimo sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų M. J. ir L. J. (civilinės bylos Nr. 2-6440-431/2010).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovų V. J. ir O. J. prašymais pripažinti 2007 m. birželio 6 d. laidavimo sutartis Nr. 06-077403-LA1/06-077660-LA1 ir Nr. 06-077403-LA2/06-077660-LA2 sudarytas su atsakovu AB „Swedbank“ negaliojančiomis.

 

Ieškovai V. J. ir O. J. ieškiniu atsakovui AB „Swedbank“ prašė teismo nutraukti 2007-06-06 laidavimo sutartis Nr. 06-077403-LA1/06-077660-LA1 ir Nr. 06-077403-LA2/06-077660-LA2 (bendra ieškinio suma 260 079 EUR). Savo turiniu ieškinys yra pareikštas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir yra turtinio pobūdžio. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė prašymą atleisti juos nuo 11 980 Lt dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo ir kitos mokėtinos žyminio mokesčio dalies 1000 Lt sumokėjimą už pareikštą ieškinį, kurio suma 260 079 EUR, atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo grindė sunkia turtine padėtimi, ieškovės O. J. silpna sveikata, ieškovo V. J. jaunu amžiumi, dėl kurio ieškovas neturi savarankiškų pajamų.

 

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą atleisti juos nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir atidėti dalies mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai turi nekilnojamojo turto. Ieškovai nuosavybės teise (po ½ ) valdo butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 164 704 Lt, butui nėra pritaikyti apsunkinimai. Ieškovė O. J. nuosavybės teise valdo keturis žemės sklypus, kuriems taip pat nėra pritaikyti apsunkinimai. Tokia ieškovų turtinė padėtis nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo, kadangi nuo žyminio mokesčio sumokėjimo gali būti atleidžiami asmenys, neturintys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ir kurių pajamos yra mažos.

Ieškovai padavė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą atleisti juos nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir atidėti dalies mokėtino žyminio mokesčio sumos mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Tuo pačiu ieškovai padavė teismui prašymą dėl 12 980 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, kad ieškovų turtinė padėtis yra prasta, neturi piniginių lėšų. Ieškovės O. J. sveikata yra prasta, V. J. dėl jauno amžiaus neturi savarankiškų pajamų. Ieškovai nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, todėl atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą jie galėtų žyminį mokestį surinkti teismo sprendimo priėmimo metu.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti  ieškovų V. J. ir O. J. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nutartį grindė tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jau yra priėmęs sprendimą dėl tapataus reikalavimo, t. y. dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Įstatymas nustato, kad tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami, todėl prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.).

 

III. Atskirųjų skundų argumentai

 

Ieškovai V. J. ir O. J. padavė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarčių.

Atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės dėl ieškovų prašymo atleisti juos nuo 11 980 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo, atidėti sumažintos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nustatant 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį, atidedant jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)             Turimas nekilnojamasis turtas negali būti vertinamas kaip galimybė iš karto sumokėti apeliantams labai didelio dydžio žyminį mokestį. Nekilnojamojo turto nuosavybės faktas nepatvirtina ieškovų galimybės susimokėti 12 980 Lt dydžio žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai gali sumokėti žyminį mokestį šiuo metu, nepardavus nekilnojamojo turto. Banko sąskaitų išrašai liudija, kad apeliantai pinigų neturi. Apeliantai nėra pajėgūs sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.

2)             Teismas nevertino aplinkybės, jog nekilnojamasis turtas ateityje gali būti parduotas. Apeliantų turtinės padėties pasikeitimas ateityje yra realus.

3)             Neteisingai buvo pritaikytos atleidimą nuo dalinio žyminio mokesčio sumokėjimo bei jo atidėjimo reglamentuojančios teisės normos, numatytos CPK 83 straipsnio 3 dalyje, 84 straipsnyje, taip pat netinkamai buvo vertinami byloje esantys įrodymai.

 

Atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ieškovai prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės dėl ieškovų prašymo atidėti 12 980 Lt dydžio žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Skundą grindžia šiuo argumentu:

          Pirmame prašyme apeliantai prašė atleisti juos nuo 11 980 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo, atidėti sumažintos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kitas apeliantų prašymas buvo paduotas dėl 12 980 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Abu ieškovų prašymus reglamentuoja skirtingų proceso teisės institutų teisės normos – dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.), todėl šių prašymų dalykas skirtingas. Be to, žyminio mokesčio sumokėjimas atidedamas tuomet, kai yra duomenų apie asmens turtinės padėties pasikeitimą ir galimybes sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį ateityje, o dalinis atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžiamas sunkia turtine padėtimi, kuri nesikeis ir ateityje.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti dalies mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo, motyvuodamas, jog byloje esantys įrodymai nesudarė pagrindo konstatuoti apie ieškovų sunkią finansinę padėtį, o vėliau atsisakė priimti antrąjį ieškovų prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, motyvuojant, jog tapatus reikalavimas buvo išnagrinėtas 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi.

Nagrinėjamoje situacijoje apeliantai byloje pareiškė du prašymus:

1) Atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo (11 980 Lt) ir nustatyti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį už pareiškiamą ieškinį, atidedant jo sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

2) Atidėti 12 980 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas pirmojo apeliantų prašymo netenkino, neįrodžius jiems jų sunkios turtinės padėties, o antrąjį prašymą teismas atsisakė priimti nurodžius, jog pirmasis apeliantų prašymas buvo tapatus antrajam prašymui, o teismas dėl pirmojo jau buvo priėmęs nutartį.

 

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties

 

 

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti kokio pobūdžio ir kokiam subjektui (kokiems subjektams) pareikšti reikalavimą  (reikalavimus), o nutarus pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimą, teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dydį (CPK 13 str.). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama laikantis proceso įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš sąlygų, kuri apsaugo asmenį (atsakovą), prieš kurį inicijuojamas procesas, nuo neigiamų padarinių pagal pareikštą galimai akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą ir tuo pačiu perkelia dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų asmeniui, inicijavusiam procesą (ieškovui), tai įstatymu nustatytas įpareigojimas sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (žyminis mokestis) už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą. Siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose nustatyti konkretūs atvejai, kuomet ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, taip pat įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atleisti jį iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83, 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimai iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo tarpu teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų „su istorija“, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat darbo, autorinės ar kitokio pobūdžio sutartys, pagal kurias asmuo gauna pajamų, pažymos iš kredito įstaigų apie jose esančias lėšas, turimą bei turėtą turtą, šiam turtui taikytus apsunkinimus, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami ieškovo pateikti duomenys, pagrindžiantys asmens galimybę netolimoje ateityje gauti ženkliai didesnes pajamas ar didesnės vertės turtą (pareiškimas dėl palikimo priėmimo, darbo sutartys, autorinės sutartys, preliminarios sutartys, kreditorių ir debitorių sąrašai, vykdomos veiklos planai, duomenys iš kredito įstaigų ir pan.). Pažymėtina, kad visus rašytinius įrodymus ieškovas teismui turi pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 12, 83, 84 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog ieškovų turimas nekilnojamasis turtas nepatvirtina fakto apie finansinę galimybę susimokėti 12 980 Lt dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantai nuosavybės teise valdo keturių kambarių butą ir keturis žemės sklypus, kuriems nėra pritaikyti apribojimai. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei O. J. dalinės nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai. Ieškovei priklausančių sklypų dalių suma, pagal vidutinę rinkos vertę, sudaro 14 900 Lt (b. l. 121-128), apsunkinimų prievolėmis minėtam turtui nėra nustatyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sklypo dalių pardavimas už vidutinę rinkos kainą objektyviai nėra realus, kadangi kai kurie iš sklypų dalinės nuosavybės teise priklauso šešiems bendraturčiams, tarp jų ir O. J.. Net ir padarius prielaidą, jog sklypų dalys priklausančios O. J., galėtų būti parduotos už maksimalią vidutinės rinkos vertės kainą – 14 900 Lt, negalima konstatuoti, jog apeliantai yra finansiškai pajėgūs susimokėti 12 980 Lt žyminio mokesčio sumą. Pardavus visą turimą nekilnojamąjį, prievolėmis neapsunkintą, turtą ieškovams nuosavybės teise liktų butas, kuriame ieškovai gyvena. Kitų duomenų apie ieškovų turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, taip pat turimas pajamas byloje nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai savo turtinę padėtį apsunkino 2006-10-19 ir 2006-11-21 dovanojimo sutarčių pagrindu perleidę vertingą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, tretiesiems asmenims (b.l. 110-114). Kartu remiantis protingumo kriterijumi darytina išvada, jog didelės vertės turto dovanojimo kitiems asmenims faktas nepagrindžia tokios sunkios turtą dovanojusių asmenų turtinės padėties, jog jie negalėtų susimokėti dalies žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantai pateikė pakankamai įrodymų apie turtinę padėtį ieškinio padavimo metu, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priimti jiems palankesnį procesinį sprendimą ir atleisti O. J. ir V. J. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą ieškinį.

Atmestini ieškovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės apie galimą apeliantų turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Kai apeliantų turtinė būklė ieškinio padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, galintys parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau tikėtina, jog žemės sklypai už maksimalią vidutinės rinkos vertę 14 900 Lt nebus parduoti. Konstatuotina, jog apeliantai nebuvo pateikę pirmosios instancijos teismui įrodymų, rodančių egzistuojant aplinkybes, kad jų turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui daryti išvados, kad ateityje apeliantų finansinė padėtis pagerės ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių  atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies, dėl to neteisingai išsprendė šį klausimą (CPK 83 str. 3 d.). Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis pakeičiama, apeliantų prašymas sumažinti žyminį mokestį tenkintinas iš dalies, nurodant jiems iki 2011 m. vasario 17 d. sumokėti 6000 Lt žyminį mokestį. Paliekama galioti pirmosios instancijos teismo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83 str. 3 d., 326 str. 2 d.).

 

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties

 

 

Visus rašytinius įrodymus ieškovas teismui turi pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 12, 84 str.). Vėliau pateiktų įrodymų priėmimo bei jų pagrįstumo klausimus teismas turėtų spręsti pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 181 str., 314 str., 338 str.). Kai ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikia teismui naujus įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį, kurių nebuvo pateikęs kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turėtų spręsti, ar jie nesudaro pagrindo panaikinti savo paties priimtą nutartį (CPK 334 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, nes atskirojo skundo bei jį pagrindžiančių naujų įrodymų prijungimo bei pagrįstumo klausimą turi spręsti apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto naujų įrodymų pateikimą tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme. Tuo pačiu kolegija pabrėžia, jog ribotos apeliacijos atveju (o tokia apeliacijos rūšis ir įteisinta Lietuvos civilinio proceso įstatyme) naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme galimas tik išimtiniais atvejais, kai tų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Tuo atveju, kai tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jie neturėtų būti vertinami apeliacine tvarka sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama, ar ieškovas veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, ar turėjo realių galimybių pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Apeliantų argumentai, jog abu ieškovų prašymus reglamentuoja skirtingų proceso teisės institutų teisės normos – dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.), todėl šių prašymų dalykas skirtingas, atmestini.

Pirmajame prašyme ieškovai prašė atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėjimo sumažintos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83 str. 3 d. ir 84 str.). Antras apeliantų prašymas buvo paduotas dėl viso žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.). Abiejų prašymų atvejų buvo prašoma atidėti sumažintą ar visą žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šių prašymų dalykas ir pagrindas yra iš esmės vienodi, šio procesinio prašymo išsprendimą reglamentuoja ta pati CPK 84 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, todėl abu ieškovų prašymai yra tapatūs.

Apeliantai antruoju prašymu galėjo prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir toks prašymas galėjo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei faktinės bylos aplinkybės būtų pasikeitusios.

Teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tokia turtinė padėtis laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Apeliantai teismui nepateikė naujų įrodymų, kad ateityje jų turtinė būklė pagerės, lyginant su ta, kuri buvo ieškinio padavimo metu.

Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, bei pagrįstai atsisakė priimti tokį apeliantų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nurodant, jog jis pareikštas dėl to paties dalyko, tačiau nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje esančių duomenų pagrindu spręstina, jog apeliantų turtinė padėtis yra sunki, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis keistina, nurodant ieškovams sumokėti 6000 Lt žyminio mokesčio iki 2011 m. vasario 17 d. (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Likusi nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo paliktina nepakeista. Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 ir 4 punktais,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį pakeisti, kuria atmestas ieškovų V. J. ir O. J. prašymas atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Įpareigoti ieškovus V. J. ir O. J. iki 2011 m. vasario 17 d. sumokėti 6 000 Lt žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Teisėjai:                                                                                               Alė Bukavienė

 

 

Artūras Driukas

 

 

                                                                                                            Audronė Jarackaitė