Byla Nr. T-387-878/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00054-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14

 (S)

2.5.14.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 6 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, galutine bausme – laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 22 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. gruodžio 30 d.

Komisija 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 357–53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą. Šiuo metu M. M. jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Abu kartus svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo Komisija buvo pritarusi, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi nuteistasis charakterizuojamas kaip itin teigiama asmenybė. Šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Anksčiau teistas tris kartus. Paskutinis teisės pažeidimas nėra sunkesnis lyginant su ankstesniais. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, skatintas šešis kartus už nepriekaištingą elgesį, buvo perkeltas į lengvąją grupę. Šiuo metu M. M. dirba transporto srityje, vykdo individualią veiklą, pradėjo mokytis Alytaus profesinio rengimo centre pagal vidurinio ugdymo programą Turėdamas finansinių įsipareigojimų nuteistasis savarankiškai juos moka antstoliams. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo veiklose, atliko aplinkos tvarkymo darbus, tvarkė kaimynystėje esančių daugiabučių namų aplinką. Padeda išlaikyti ir auklėti dukrą, tai rodo pozityvias nuostatas dėl rūpinimosi šeima. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, yra išleidžiamas į namus trumpalaikių išvykų metu, sugeba sugrįžti laiku, nedaro pažeidimų. Teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad yra sukūręs šeimą ir ja rūpinasi. Nusikaltimai įvykdyti būnant blaiviam, nėra smurtiniai. Į Komisijų rekomendacijas nuteistasis atsižvelgė, jas vykdė. M. M. nusikalstamo elgesio rizika ženkliai žemėjo, pirminio vertinimo metu buvo 48 balai, šiuo metu vertinama 30 balų (žema). Kriminogeniniais veiksniais išlieka tik ankstesni teisės pažeidimai. Todėl įvertinus visas pirmiau išvardintas aplinkybes Komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 357–53 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. M. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. M. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, tai prilyginama žemai rizikos grupei, iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai ir 10 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali sumažinti. Vis dėlto, vien šios aplinkybės nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju M. M. nusikalstamo elgesio rizika pervertinus paskutinį kartą ne sumažėjo, tačiau priešingai – 5 balais padidėjo (buvo 25), kadangi paaiškėjo, kad nuteistasis nėra visiškai atsiribojęs nuo netinkamos reputacijos draugų. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. 

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. M. ankščiau jau teistas 3 kartus: du kartus už kontrabandą, vieną kartą už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Pirmojo teistumo metu jo amžius buvo 20 metų. Šiuo metu M. M. taip pat atlieka 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo (kontrabandos), veikiant bendrininkų grupėje, padarymą. Nusikaltimą nuteistasis padarė tepraėjus vos poros mėnesių laikotarpiui po to, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos už analogiško nusikaltimo padarymą. Taigi, nuteistajam jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau M. M. atžvilgiu efektyvus nebuvo, kadangi teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nepakeitė savo nuostatų, požiūrio, nepadarė tinkamų išvadų ir vėl nusikalto. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės pažeidimai (būdingas nusikaltimų modelis) taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Aptartos aplinkybės M. M. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. 

Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip socialiai neizoliuotas, palaikantis ryšius su artimaisiais, draugais, lengvai bendraujantis, pasitikintis savimi, gebantis palaikyti draugiškus santykius ir pažintis, adekvačiai save vertinantis, gebantis save kontroliuoti įvairiose situacijose, elgesyje nepasireiškia agresijos ar smurto apraiškų, tai vertinama teigiamai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. vis dar palaiko socialinius ryšius su buvusiu bendrininku, kadangi jis yra vedęs jo pusseserę. Jie bendrauja šeimomis, yra pažįstami nuo vaikystės, kartu užaugę. Nors pats nuteistasis tikina, kad įtakos minėtas asmuo jam negali padaryti, kadangi „turi savo galvą ir žino kaip elgtis“, tačiau, teismo vertinimu, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje gali turėti didelės įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo. Taip pat teismo neigiamai vertinama tai, kad M. M. vis dar yra linkęs save pateisinti. Savo ankstesnius nusikaltimus jis pateisina susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bendravimo ratu (svarbi aplinkybė, kad jis palaiko bendravimą su savo buvusiu bendrininku), gyvenamąja aplinka, pajamų trūkumu. Taip pat teigia, jog yra pasielgęs impulsyviai, nepagalvojo apie galimas neigiamas pasekmes. Būdavo linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi per daug pasitikėdavo savo sėkme. Apgalvodamas savo elgesio pasekmes, ne visada įvertindavo ilgalaikes pasekmes, nes koncentruodavosi į trumpalaikius sprendimus. Tai, kad nuteistasis vis dar yra linkęs save pateisinti, savo atsakomybę bandydamas perkelti aplinkai, pajamų trūkumui, rodo tai, kad M. M. vis dar negali pilnai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, todėl negali ir teigiamai pakeisti savo elgesio bei mąstymo modelio, laisvėje kartoja tas pačias klaidas. Nurodyta aplinkybė, kad jis būdavo linkęs kartoti tas pačias klaidas dėl to, kad priimdamas sprendimus, pernelyg pasitikėdavo savo sėkme, dar labiau pabrėžia nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją ir įžūlų, nihilistinį jo požiūrį, kadangi atskleidžia, kad nuteistasis stengdavosi ne tiek keisti savo elgesį, nuostatas ir nenusikalsti, kiek tiesiog tikėdavosi sekantį kartą neįkliūti, kadangi „pasitikėjimą sėkme“, o ne tam tikrą savo elgesio ar mąstymo trūkumą jis įvardija kaip pakartotinių jo klaidų priežastį.

Svarbu paminėti, kad nuteistasis turi santykinai didelių finansinių įsipareigojimų. Nors yra sumokėjęs 1348,00 Eur, tačiau vis dar yra likusi nesumokėta 660,27 Eur suma. Nepaisant to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Komisijos rekomendacijas tęsti darbą ir tęsti finansinius įsipareigojimus M. M. vykdė tik iš dalies. Dirbo, tačiau finansinius įsipareigojimus buvo atidėjęs iki pavasario, kol baigs mokslus. Todėl nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje ir dirba, gauna algą ir turi galimybę mokėti jam priteistas skolas, tačiau į savo finansinius įsipareigojimus jis žiūri per daug atmestinai ir pasyviai, nededa pakankamai pastangų greičiau juos atlyginti. Tai leidžia pagrįstai abejoti, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tuo labiau, jog nusikaltimą, už kurio padarymą M. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Net ir pats nuteistasis viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvykdė nusikaltimus, įvardija pajamų trūkumą.

Sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog iki šiol viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 6 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, tačiau vien tai savaime negali lemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Iš 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357–53 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat turėjo tam tikrų abejonių dėl jo lygtinio paleidimo, kadangi 7 Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą, tačiau 1 komisijos narys balsavo prieš.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–53 dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 357–53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                I. L.