Civilinė byla Nr. e2-11143-608/2019

                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05899-2019-2

                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.1; 1.1.3.2;

                                     2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                        2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Karoliui Likui,

atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei,

trečiojo asmens atstovei Aleksandrai Pečiuro,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žalos atlyginimą dėl atsakovo prievolės išskaičiuoti iš darbuotojų darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį nevykdymo. Galutinai patikslinusi savo reikalavimus, 2019 m. birželio 5 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašomų priteisti nuostolių suma sudaro 13638,35 EUR (e.b.l. 1-9, tomas 3). Ieškovė nurodo, kad profesinė sąjunga, vienijanti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitų Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų vidaus tarnybos pareigūnus, valstybės tarnautojus bei darbuotojus ir šių įstaigų bei institucijų pensininkus, įsteigta 1999 m. sausio 14 d. Didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sąjungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Kiekvienas asmuo, norintis stoti į profesinę sąjungą, pildo prašymą įstoti į profesinę sąjungą bei pildo prašymą darbdaviui, kad iš jo darbo užmokesčio būtų išskaičiuojamas profesinės sąjungos nario mokestis ir pervedamas tiesiai į profesinės sąjungos sąskaitą banke. Ieškovė teigia, kad visus prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio ieškovė pateikė atsakovui, tą grindžia prie ieškinio pridedamais lydraščiais. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovą dirbančių profesinės sąjungos narių nario mokestį (2018 m. vasario mėn. – 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iš 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR). Tuo tarpu 2019 m. vasario 14 d. atsakovas pervedė tik 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio. Atsakovas, neteisėtai nepervesdamas dalies profesinės sąjungos narių nario mokesčio ieškovui padarė žalą (negautos pajamos), todėl profesinės sąjungos narių nario mokesčio dalis yra priteistina iš atsakovo. Ieškovė laiko, kad darbuotojo prašymo darbdaviui išskaičiuoti iš darbo užmokesčio ir pervesti profesinei sąjungai nario mokestį laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai. Reikalauti vykdyti prievolę turi teisę tiek sutarties šalis, tiek asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Ieškovo žiniomis, atsakovas 2019 metais negavo iš profesinės sąjungos narių jokių pareiškimų ar prašymų, kad profesinės sąjungos nario mokestis nebebūtų išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio ir pervedamas į profesinės sąjungos sąskaitą, todėl galima konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo pareigos, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad darbuotojai nebuvo pateikę darbdaviui prašymo išskaičiuoti iš jų darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį. Atsakovas laiko, kad profesinės sąjungos pateiktų narių sąrašų ir profesinės sąjungos narių prašymų dėl įstojimo į profesinę sąjungą nepakanka darbdaviui vykdyti nario mokesčio išskaičiavimą iš darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2018 m. spalio 29 d. visoms Lietuvos policijos teritorinėms įstaigoms (apskričių vyriausiems policijos komisariatams) ir profesinėms sąjungoms, tame tarpe ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai išsiuntė raštą Nr. 5-S-9977 „Dėl prašymų buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“, kuriuo buvo informuojama, kad Lietuvos policija 2018 metais įgyvendino buhalterinės apskaitos centralizavimo paskutinį etapą. Atsakovė nusprendė vykdyti darbuotojų prašymų pateikimą ir apskaitą per atitinkamą savitarnos sistemą, apie ką buvo pranešta darbuotojams net tris kartus. Darbuotojams taip pat buvo suteiktas net trijų mėnesių laikotarpis prašymams dėl profesinės sąjungos nario mokesčių išskaičiavimo iš darbo užmokesčio pateikti per savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius prašymus pateikė, dalis nurodė, kad nepageidauja, jog nario mokestis būtų išskaičiuotas iš darbo užmokesčio, dalis darbuotojų apskritai savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Atsakovas išskaičiavo nario mokestį iš tų darbuotojų, kurie pateikė darbdavio nustatyta tvarka prašymus, iš likusių darbuotojų darbo užmokesčio nario mokesčio išskaitos nebuvo daromos, laikant, jog minėti darbuotojai atitinkamo prašymo darbdaviui nepateikė.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga vienijanti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitų Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų vidaus tarnybos pareigūnus, valstybės tarnautojus bei darbuotojus ir šių įstaigų bei institucijų pensininkus, įsteigta 1999 m. sausio 14 d. Didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sąjungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovą dirbančių profesinės sąjungos narių nario mokestį: 2018 m. vasario mėnesį pervedė 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iš 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR). Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. pervedė tik dalies darbuotojų nario mokestį - 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo darbuotojų valios išskaičiuoti iš darbo užmokesčio profesinės sąjungos nario mokestį išreiškimo tinkamumo. Atsakovas pareikalavo darbuotojus pateikti prašymus išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio per atsakovo savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius prašymus pateikė, dalis nurodė, kad neprašo išskaičiuoti nario mokestį ir darbo užmokesčio, likusi dalis per atsakovo nustatytą terminą savo valios dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio atsakovui kaip darbdaviui neišreiškė. Atsakovas išskaičiavo ir pervedė ieškovui nario mokestį tik iš prašymus per savitarnos svetainę pateikusių darbuotojų darbo užmokesčio. Ieškovė laiko neteisėtais atsakovo veiksmus, neišskaičiavus ir nepervedus ieškovui nario mokesčių iš tų darbuotojų darbo užmokesčio, kurie nėra pateikę prašymų per atsakovo savitarnos svetainę.

Asmeniui tapus profesinės sąjungos nariu, atsiranda jo pareiga mokėti profesinės sąjungos nario mokestį ir atitinkamai profesinės sąjungos teisė reikalauti, kad narys sumokėtų nario mokestį. Ši pareiga savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga, atsiradusi narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Šią savo pareigą profesinės sąjungos narys gali įvykdyti arba sumokėdamas nustatytą nario mokestį tiesiogiai profesinei sąjungai, arba pavesdamas darbdaviui išskaičiuoti tam tikrą sumą iš darbo užmokesčio ir pervesti ją profesinei sąjungai. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98, yra išaiškinęs, kad tokį darbuotojo ir darbdavio susitarimą reikėtų vertinti kaip sutartį trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.191 straipsnis). Šiuo susitarimu darbuotojas atsisako dalies jam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir įpareigoja darbdavį šią darbo užmokesčio dalį pervesti profesinei sąjungai kaip nario mokestį. Taigi darbuotojo valia dalis jo darbo užmokesčio transformuojama į profesinės sąjungos nario mokestį. Nario mokestis yra mokėjimas, atsiradęs narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju reikalavimo teisę turi tiek trečiasis asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta prievolė (t.y. profesinė sąjunga), tiek ir sutartį sudaręs asmuo (t.y. darbuotojas). Vadinasi, profesinė sąjunga įgyja teisę reikalauti iš darbdavio pervesti jai išskaičiuotą iš darbuotojų darbo užmokesčio nario mokestį ne darbo sutarties pagrindu, o darbuotojo ir darbdavio specialaus susitarimo, numatyto Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, pagrindu. Nesant tokio susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio, profesinė sąjunga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgytų. Ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iš savo nario – darbuotojo. Jeigu, esant minėtam susitarimui, darbdavys iš darbuotojo darbo užmokesčio nario mokestį išskaičiuoja, bet profesinei sąjungai jo neperveda, tai tiek darbuotojas, tiek ir profesinė sąjunga turi teisę reikalauti, kad ši suma būtų perduoda profesinei sąjungai. Toks reikalavimas kyla iš dviejų juridinių faktų – darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje ir darbuotojo susitarimo, sudaryto su įmone trečiojo asmens – profesinės sąjungos – naudai, pagrindu. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį nario mokestis yra profesinės sąjungos turtas.

Taigi, pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, profesinės sąjungos turtas yra tik darbuotojo ir darbdavio susitarimo pagrindu iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaičiuota nario mokesčio suma. Pagrindą atitinkamą darbuotojo darbo užmokesčio dalį laikyti profesinei sąjungai priklausančiu nario mokesčiu sudaro dviejų aplinkybių visuma: atitinkamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, išreikštas darbuotojo prašymu darbdaviui išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio atitinkamą profesinės sąjungos nario mokestį, ir darbdavio atliktas faktinis atitinkamos dalies darbo užmokesčio išskaičiavimas. Tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbdavys neišskaičiuoja iš darbo užmokesčio nario mokesčio arba išskaičiuoja tokį mokestį nesant tam pagrindo – darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tokios išskaičiuotos sumos išlieka darbuotojui priklausančiu darbo užmokesčiu ir nesitransformuoja į profesinės sąjungos nario mokestį, o profesinė sąjunga neįgyja teisių į atitinkamą jos nario darbo užmokesčio, kaip nario mokesčio dalį. Tokiu atveju profesinė sąjunga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgyja; ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iš savo nario – darbuotojo.

Sutarties trečiojo asmens naudai šalių reikalavimo teisių apimtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.191 straipsnio 1 dalis: tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu trečiojo asmens naudai sulygta darbdavio prievolė – profesinės sąjungos nario mokesčio išskaitymas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Nei įstatymai, nei sutartis nenumato darbdavio prievolės sumokėti už darbuotoją profesinės sąjungos nario mokestį. Todėl tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui, darbdavys iš darbuotojo darbo užmokesčio nario mokestį išskaičiuoja, bet profesinei sąjungai jo neperveda, tai tiek darbuotojas, tiek ir profesinė sąjunga turi teisę reikalauti, kad ši suma būtų perduoda profesinei sąjungai. 

 Nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė, jog atsakovas ieškiniu reikalaujamo dydžio sumos iš darbuotojų, t. y. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio neišskaičiavo, minėtos sumos buvo išmokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn. Todėl laikytina, jog darbuotojas profesinės sąjungos nario mokesčio nesumokėjo ir profesinė sąjunga turi galiojančią reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotoją profesinės sąjungos narį, o ne į darbdavį. Pažymėtiną, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo darbuotojai, iš kurių darbo užmokesčio nario mokestis nebuvo išskaičiuotas, ginčija savo pareigą sumokėti neišskaičiuotą nario mokestį. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesumokėto profesinės sąjungos nario mokesčio laikyti žala, t. y. negautomis pajamomis, nes darbo užmokesčio sumos, kurios nebuvo išskaičiuotos iš darbuotojo darbo užmokesčio, perėjo darbuotojo nuosavybėn, o profesinė sąjunga turi teisę reikalauti savo narį sumokėti atitinkamą nario mokestį. Darbdaviui nevykdant pareigos išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbuotojo atlyginimo, nuostoliai gali būti laikomos papildomos darbuotojo ar profesinės sąjungos išlaidos, kurių nebūtų buvę, jeigu darbdavys šią savo pareigą būtų įvykdęs. Nagrinėjamu atveju tokių išlaidų ieškovė neįrodinėjo ir nereikalavo. Įvertinęs tai, jog atsakovas kaip darbdavys iš darbuotojų darbo užmokesčio neišskaičiavo nario mokesčio, o visą darbo užmokestį išmokėjo darbuotojams, darbuotojų pareiga sumokėti profesinės sąjungos nario mokestį nepasibaigė, o ieškovė išsaugojo savo reikalavimo teisę į darbuotoją kaip profesinės sąjungos narį, savanoriškumo pagrindu dalyvaujančio profesinės sąjungos veikloje ir išreiškusio sutikimą mokėti nario mokestį, kas ne kartą yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011). Galiojantys teisės aktai nenumato, jog darbuotojui neišskaičiavus iš darbuotojo darbo užmokesčio nario mokesčio, profesinės sąjungos nario prievolė sumokėti nario mokestį pasibaigia ar kad ji perkeliama darbdaviui. Nesumokėto profesinės sąjungos nario mokesčio, kaip nuostolių priteisimas iš darbdavio, kai toks mokestis iš darbuotojo darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuotas, pažeistų ir profesinės sąjungos narių teises, įtvirtintų atitinkamą jų nelygybę, nes iš dalis narių nario mokestis būtų išskaičiuotas iš jų darbo užmokesčio, kai kita dalis narių atitinkamas lėšas sutaupytų, nes jiems priklausantis mokėti nario mokestis būtų sumokėtas darbdavio lėšomis. Tai prieštarautų ir paties profesinės sąjungos nario mokesčio paskirčiai bei narystės profesinėje sąjungoje savanoriškumo principui.

Ieškovė taip pat neįrodė ir neteisėtų atsakovo kaip darbdavio veiksmų. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl profesinės sąjungos nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio ir pervedimo profesinei sąjungai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio reglamentuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles tokio susitarimo buvimą privalo įrodyti ieškovė. Kaip yra išaiškina aukščiau paminėtose kasacinio teismo nutartyse, darbdavys įgyja pareigą išskaičiuoti iš jo darbuotojo darbo užmokesčio atitinkamo dydžio profesinės sąjungos nario mokestį tik esant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytam pagrindui, t. y. atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui, išreikštam darbuotojo prašymo darbdaviui dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio forma. Minėtoje teisės normoje nustatyta, jog tokio susitarimo šalys yra darbuotojas ir darbdavys, o turinys – darbuotojo prašymas, adresuotas darbdaviui išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio atitinkamos profesinės sąjungos nario mokestį. Taigi, pagal minėtoje teisės normoje apibrėžtas sutarties sąlygas profesinės sąjungos prašymas darbdaviui išskaičiuoti jos nario mokestį iš darbuotojo darbo užmokesčio nesuponuoja atitinkamos darbdavio pareigos. Darbuotojo prašymas profesinei sąjungai dėl įstojimo į atitinkamą profesinę sąjungą yra pagrindas jo narystei profesinėje sąjungoje, tačiau jis nesukuria darbdaviui pareigos išskaičiuoti iš darbo užmokesčio nario mokestį ir pervesti jį profesinei sąjungai, nes nario mokestis gali būti mokamas ir kitais būdais, t. y. paties darbuotojo pavedimu ar grynaisiais pinigais tiesiogiai profesinei sąjungai, netarpininkaujant darbdaviui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalis numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių darbuotojų prašymą, adresuotą darbdaviui, kuriuo būtų prašoma darbdavio išskaičiuoti iš darbuotojų darbo užmokesčio ir pervesti ieškovui profesinės sąjungos nario mokestį. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98, profesinės sąjungos, reikšdamos reikalavimą dėl nario mokesčio išieškojimo, į teismą kreipiasi ne kaip darbuotojų atstovas, o veikė ir veikia savo vardu siekdamas apginti savo turtines teises: profesinė sąjunga gina savo, kaip juridinio asmens, turtines teises, kurios negali būti sutapatintos su darbuotojų teisėmis. Pagal minėtą išaiškinimą, profesinė sąjunga neįgaliota atstovauti darbuotojo, sudarant atitinkamą susitarimą su darbdaviu dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio. Toks prašymas darbdaviui turi būti pateiktas darbuotojo. Pažymėtina, jog teisė pasirinkti, kokiu būdu bus mokamas nario mokestis, yra profesinės sąjungos nario, o ne profesinės sąjungos prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsakovei pateikti darbuotojų, esančių profesinės sąjungos nariais, sąrašai (e.b.l. 9-149; 165-207; 214-330, tomas 1, e.b.l. 52-64, tomas 2), atsakovo darbuotojų prašymai, pateikti profesinei sąjungai dėl priėmimo į profesinę sąjungą ir sutikimo mokėti nurodyto dydžio nario mokestį (e.b.l. 59-602, tomas 3), nesuponuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyto susitarimo ir nesudaro pagrindo darbdaviui išskaičiuoti nario mokestį iš darbuotojų, profesinės sąjungos narių darbo užmokesčio, nes jie pateikti ne darbdaviui, o profesinei sąjungai; juose išreikštas prašymas dėl įstojimo į profesinę sąjungą ir įsipareigojimas mokėti nario mokestį. Todėl tokie ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik atitinkamų atsakovo darbuotojų narystės profesinėje sąjungoje pagrindą, tačiau ne darbuotojo ir darbdavio susitarimą dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką susitarimas dėl nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio turi būti sudarytas darbuotojo ir darbdavio, o jo turinys išreikštas darbuotojo prašymu, adresuotu darbdaviui, išskaičiuoti atitinkamą nario mokestį iš darbo užmokesčio. Ieškovė neįrodė tokio susitarimo buvimo tarp atsakovės kaip darbdavio ir atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos narių, iš kurių darbo užmokesčio nario mokestis atsakovės nebuvo išskaičiuotas ir pervestas ieškovei.

Atsakovo turimi duomenys apie darbuotojus, pateikusius prašymą išskaičiuoti nario mokestį iš darbo užmokesčio, buvo pateikti ieškovei 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku (e.b.l. 96, tomas 2). Ieškovė neginčijo, jog minėtame sąraše nurodytų atitinkamus prašymus darbdaviui pateikusių narių mokėtinas nario mokestis buvo išskaičiuotas iš jų darbo užmokesčio ir atsakovo pervestas ieškovei. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas nereglamentuoja, kokia forma turi būti pateiktas darbuotojo prašymas darbdaviui išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį iš darbo užmokesčio. Tačiau pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio nuostatas darbuotojų prašymų darbdaviui pateikimo forma ir tvarka gali būti reglamentuota lokaliniai teisės aktais, t. y. darbdavio įsakymais ir pan., įskaitant ir prašymų dėl profesinės sąjungos nario mokesčio išskaičiavimo iš darbo užmokesčio pateikimo formą. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie darbuotojų, ieškovės profesinės sąjungos narių prašymus darbdaviui išskaičiuoti nario mokestį iš jų darbo užmokesčio, pateikusių asmenų kiekį bei patvirtinančių, jog tokius prašymus darbdaviui per savitarnos svetainę ar kita forma buvo pateikę daugiau narių, kurių nario mokesčių atsakovė neišskaičiavo iš darbo užmokesčio. Tai, kad atsakovė anksčiau yra vykdžiusi profesinės sąjungos nario mokesčio išskaitas iš darbuotojų darbo užmokesčio, apie kurių prašymus įrodymų byloje nėra, neįrodo tokios atsakovės prievolės pagrindo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tokio išskaitos buvo vykdomos pagrįstai, esant įstatymo nustatyta forma išreikštai darbuotojo valiai. Taigi, ieškovė neįrodė, jog tarp darbuotojų, ieškovės profesinės sąjungos narių, iš kurių darbo užmokesčio nebuvo išskaitytas nario mokestis, ir atsakovo kaip darbdavio buvo sudarytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytas susitarimas, suponuojantis darbdavio pareigą vykdyti nario mokesčio išskaitas iš jo darbuotojų darbo užmokesčio.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė nuostolių, t. y. negautų pajamų, ir atsakovės neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.24 straipsnio 1 dalis). Nesant šių būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovė ir trečiasis asmuo nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 5,13 EUR, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos valstybei 5,13 EUR (penkis eurus, trylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė