Civilinė byla Nr. 2-6784-1025/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-3-00888-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.5.2.2; 3.2.6.1.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 14 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant E. K.,
dalyvaujant ieškovei V. R. N., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,
trečiajam asmeniui E. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. V..
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-08-18 iki baigs mokslus Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje - 2019-07-31, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas yra jos tėvas, 2018-08-18 tapo pilnamete, tačiau ir toliau mokinosi ir mokysis iki 2019-07-31 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Kadangi mokinasi, todėl negali dirbti ir jai reikalingas tėvo teikiamas išlaikymas. Tėvai santuoką nutraukė, gyvena su motina, kuri viena ją išlaiko. Atsakovas pagal 2004-04-27 teismo sprendimą teikė išlaikymą po 77,00 Eur, tačiau nuo 2018-08-18 išlaikymo nebeteikia. Mokosi pažangiai, pažangumo vidurkis geras. Atsakovas visiškai neskiria lėšų jos pragyvenimui. Atsakovas sveikas, darbingas ir gali teikti jai būtiną išlaikymą.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, jog ieškovės prašomos sumos mokėti negali, nes nuo 2017 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio mėnesio nedirbo, registravosi darbo biržoje, negavo jokių išmokų. Be to tuo laikotarpiu gydėsi chroniškas ligas ir negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo. Gyvena su drauge ir augina du nepilnamečius vaikus, yra paėmęs kreditą ir į mėnesį moka po 285 Eur.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo nepateikė.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog tėvas visiškai ja nesirūpino ir neprisidėjo prie jos išlaikymo. Tėvas mokėdavo tik 77 Eur, o kai ji sulaukė aštuoniolikos metų, prie jos išlaikymo nebeprisidėjo. Jos poreikiai nuo 2004 metų, kai tėvai nutraukė santuoką, išaugo, taip pat papildomai mokėsi akademinio piešimo ir tapybos, tikslu gauti daugiau žinių, už kiekvieną sritį reikėjo papildomai mokėti, vieno užsiėmimo kaina - 20 Eur, o kito - 10 Eur. Tėvas žinojo apie jos lankomus papildomus užsėmimus. Jai diagnozuota šienligė, kitų lėtinių ligų neturi. Gyvena su motina, kuri ją išlaiko, padeda močiutė, gyvena mamos motinai priklausančiame bute, nemokamo maitinimo negaudavo, mokykloje į dieną išleisdavo apie 3 Eur (pusryčiams ir pietums). Jokio turto neturi, vasaros metu dirbo kavinėje iki 2018 m. mokslo metų pradžios. Jos metinis pažymių vidurkis - 8, išlaikė anglų kalbos egzaminą ir surinko 100 balų, iš lietuvių kalbos - 76 balus. Mokslo metu nedirbo, nes nebuvo galimybių, visą dėmesį skyrė mokslams. Ketina studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu vėl pradėjo dirbti, kad galėtų už studijas susimokėti, bei tobulinti žinias, lankant papildomus užsiėmimus.
Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog dukra auga, jos poreikiai didėja, be to dukra labai gabi, uoli, daug jėgų skiria mokslams, papildomai lankė dailės užsiėmimus, kad galėtų studijuoti Dailės akademijoje. Atsakovas dukrai iki pilnametystės mokėjo po 77 Eur, dukrai tapus pilnametė, prie jos išlaikymo neprisidėjo, nors žinojo, jog dukra dar mokinasi gimnazijoje. Atsakovas papildomai lėšų neskyrė ir dukros išlaikyti nepadėjo, visiškai nuo jos nusišalino. Atsakovas dukrai ilgą laiką išlaikymo neteikė, po to išlaikymas buvo išieškomas per antstolius. Manė, jog atsakovas sąmoningai mokės dukrai išlaikymai, kol ji mokysis mokykloje, tačiau atsakovas išlaikymo nebeteikė. Su dukra gyvena motinai priklausančiame bute, gyvena dviese, dukrą padeda išlaikyti jos motina. Jos gaunamos pajamos nėra stabilios, pajamų vidurkis apie 700 Eur, kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Mano, jog atsakovas turi galimybes teikti dukrai išlaikymą, turi nekilnojamojo turto. Žino, jog atsakovas dirbdavo laive, šefu virėju, tai jo pagrindinė specialybė ir gaunamos pajamos buvo geros. Dukra šiais metais sieks tobulinti dar savo žinias, lankys kursus Vilniuje, kad galėtų įstoti ir studijuoti Dailės akademijoje tapybą. Be to, dukra siekia užsidirbti, dirba sunkiai nuo 9 ryto iki 24 val., kad galėtų mokėti už papildomas studijas. Dukros gimnazijos išleistuvėms išleido apie 270,00 Eur, atsakovas prie išleistuvių neprisidėjo, jose nedalyvavo. Dukra daug mokinosi, paskutiniai mokslo metai buvo labai intensyvūs, laisvo laiko nebuvo, papildomi užsiėmimai vykdavo Klaipėdoje, be to pirko specialias priemones dailei, kurios brangiai kainuoja.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens teiktų paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė V. R. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. N. dukra, trečiasis asmuo E. V. yra ieškovės motina (b. l. 5). Ieškovės tėvų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-04-27 sprendimu, ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su trečiuoju asmeniu, atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti išlaikymą po 200,00 Lt (77 Eur) periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b. l. 7). Ieškovė 2018-08-18 tapo pilnamete, nuo to laiko atsakovas prie ieškovės išlaikymo neprisideda. Iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos 2019-05-06 pažymos nustatyta, jog ieškovė mokinosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gimnaziją baigs 2019 m. liepos mėnesį. Iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos 2019-04-15 pažymos, nustatyta, jog ieškovės pirmo pusmečio pažangumo vidurkis 2018-09-03 iki 2019-01-12 buvo 8,7, aukščiausi įvertinimai iš biologijos, braižybos, dailės, technologijų, kūno kultūros bei užsienio kalbų, silpniau sekėsi istorija, lietuvių kalba ir literatūra bei matematika, per pusmetį praleido 109 pamokas, kurių praleidimas pateisintas (b. l. 6). Ieškovė mokslo metais papildomai lankė dailės užsiėmimus. Šiuo metu ieškovė jau baigė gimnaziją, pažangumo vidurkis 8,0, išlaikė valstybinius egzaminus: anglų kalbą 100 balų bei lietuvių kalbą – 76 balus, pradėjo dirbti kavinėje, kad galėtų užsidirbti studijomis, ketina studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. Ieškovė pateikė sąrašą savo poreikių bei nurodė jų patenkinimui reikalingas sumas, iš kurio matyti, jog ieškovei per mėnesį būtina 750,00 Eur suma jos turimų poreikių patenkinimui (b. l. 8).Ieškovė nekilnojamojo turto bei kito turto neturi (b. l. 9-11). VĮ „Registro centras“ išrašas patvirtina, jog ieškovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje (b. l. 38).
Atsakovas dirba UAB „Maviga“ (b. l. 16), 2019-06-20 UAB „Maviga“ pažyma patvirtina, jog atsakovui už 2019 metų gegužės mėnesį išmokėta 483,29 Eur (b. l. 22). Sodros duomenis atsakovas laikotarpiu nuo 2019-06-03 iki 2019-06-06 buvo nedraudiminiame laikotarpyje, nuo 2019-05-04 iki 2019-05-31 gautina suma neatskaičius mokesčių - 707,20 Eur, nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30 – 388,96 Eur (b. l. 31, 61-62). Iš Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus 2019-07-03 pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpiu nustatyta, jog nuo 2015-11-09 iki 2016-05-11, nuo 2016-08-22 iki 2016-10-18, nuo 2017-09-22 iki 2019-04-26 atsakovas registravosi darbo biržoje (b. l. 25-26). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 32). VĮ „Registro centras“ duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise įregistruotas gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-40). Gimimo liudijimas patvirtina, jog atsakovas su O. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. N., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. N. (b. l. 23-24), pateikti kvitai patvirtina, jog atsakovo dukros lanko Klaipėdos lopšelį darželį „Puriena“, už darželį į mėnesį reikia mokėti 143,25 Eur (b. l. 47). Atsakovo vaikų motina O. S. 2018-09-06 sudarė kredito sutartį su Klaipėdos kredito unija, kurios pagrindu buvo suteiktas 39000,00 Eur kreditas namo statybos užbaigimui, 240 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo data 2038-08-30 pagal grafiką turi mokėti 280,01 Eur (b. l. 50-53). 2018-09-12 sutartinė hipoteka patvirtina, jog atsakovas, tikslu užtikrinti kredito grąžinimą, įkeitė Klaipėdos kredito unijai jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu Šilgalių g. 17, Triušelių k., Klaipėdos r. (b. l. 54-56). Mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas pervedė O. S. pinigines lėšas kredito pagal sutartį gražinimui (b. l. 47A-49).
VĮ „Registro centras“ duomenis trečiojo asmens vardu įregistruota nuosavybė į 1/3 buto, unikalus (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis buto priklauso trečiojo asmens motinai, vidutinė rinkos vertė 2004-03-02 – 7936,00 Eur, trečiajam asmeniui tenkančio turto dalies vertė 2618,87 Eur (b. l. 41). Sodros duomenis trečiasis asmuo vykdo individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, jog vidutinės gaunamos pajamos sudaro apie 700 Eur (b. l. 33-36).
Ieškovė V. R. N., sulaukusi pilnametystės, prašo priteisti iš savo tėvo R. N. išlaikymą po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį nuo 2018-08-18 iki baigs gimnaziją, t. y. 2019-07-31. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jis finansiškai nepajėgus mokėti dukros prašomo išlaikymo, nes ilgą laiką nedirbo, gydėsi, susilaukė dviejų dukrų, moką kredito įmokas.
Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.1921 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Darytina išvada, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.
Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
Byloje nustatyta, kad ieškovė, mokindamasis Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, 2018-08-18 tapo pilnamete, kreipimosi į teismą metu ieškovė nebuvo baigusi mokyklos, ieškovė gimnaziją baigė 2019-07-31. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės 2018-2019 pirmo pusmečio pažymių vidurkis buvo 8,7, ieškovė nors ir praleido 109 pamokas, tačiau jų praleidimas pateisintas, ieškovė buvo prileista laikyti valstybinius egzaminus, išlaikė anglų kalbos egzaminą, surinko 100 balų, lietuvių kalbos egzaminą - 76 balus, metinis pažymių vidurkis 8. Taigi darytina išvada, jog ieškovė pažangiai, sąžiningai lankė mokyklą ir mokinosi, teigiamais balais baigė gimnaziją bei išlaikė valstybinius egzaminus.
Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Byloje nustatyta, kad ieškovė mokėsi pagal vidurio ugdymo programą, dieniniame skyriuje, pašalpos negavo, nemokamas maitinimas nebuvo skiriamas, mokslo metu niekur nedirbo, ieškovės vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė lankė dailės papildomus užsiėmimus, tikslu gauti žinių, gerai išlaikyti baigiamuosius valstybinius egzaminus ir pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje.
Teismas nurodo, jog ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai buvo reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, mokyklinėms priemonėms, lėšos specialioms priemonėms, papildomiems užsiėmimams, transportui. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokesčiai už šildymą, elektrą, vandenį bei kitus patarnavimus.
Teismo vertinimu, ieškovė būdama vidurinės mokyklos moksleivė, nors ir darbinga ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat papildomai lankydama užsiėmimus, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs mokykloje besimokančio mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, sprendžia, kad ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, buvo būtina tėvų parama mokymosi reikmės ir ugdymo priemonėms įsigyti, maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, pragyvenimo išlaidoms, kol ji baigė mokslus gimnazijoje.
Teismas nurodo, jog valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 str. 3 d.), tačiau šią valstybės priimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtina pareiga rūpintis savo vaikais. Taigi abu ieškovės tėvai privalėjo padėti savo moksleivei dukrai įgyvendinti teisę siekti būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris yra pamatas kurti tolesnį savarankišką ir visavertį gyvenimą. Bylos duomenimis atsakovas iki ieškovės pilnametystės išlaikymui teikė tik po 77,00 Eur, tačiau ieškovei tapus pilnametei atsakovas jokios paramos dukrai nebeteikė. Ieškovę išlaikė ir išlaiko, ją materialiai remia jos motina (trečiasis asmuo) bei močiutė.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur paramą iki ji mokysis gimnazijoje, pateikė savo poreikių detalizaciją, kurioje nurodė kokių poreikių patenkinimų ir kiek išleidžia jos motina per mėnesį. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog atsakovo dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau teismo vertinimu ieškovės nurodoma 750,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui ją išlaikyti ir jos poreikiams tenkinti yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines ieškovės išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Kita vertus ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 200,00 Eur, t. y. žymiai mažesnės sumos nei nurodoma patiriamų išlaidų bendra suma mėnesiui. Teismas nurodo, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką laikoma, kad vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų sumą. Nuo 2019-01-01 minimali mėnesi alga yra 555,00 Eur. Ta aplinkybė, jog ieškovo motina nesikreipė į teismą dėl nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio padindinimo, kuris buvo priteistas iš atsakovo nereiškia, jog vaiko poreikiai nuo 2004 metų nėra pakitę, teismas neabejoja, jog ieškovės poreikiai išaugo, taip pat padidėjo švietimui ir ugdymui skiriama lėšų suma, be to įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, tokio amžiaus pauglės būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, ieškovės prašomą 200,00 Eur parama jos būtiniausiems poreikiams patenkinti yra protinga, reali, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi.
Įvertinus ieškovės poreikius būtina nustatyti ar ieškovės tėvas turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio jis gali teikti. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 707,20 Eur, atskaičius mokesčius - 483,29 Eur, atsakovas turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog jo sugyventinė yra paėmusi kreditą, kurio grąžinimą atsakovas užtikrino įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas 2018 m. 12 mėn., 2019 m. 01, 04 mėnesiai pervedė sugyventinei pinigines lėšas už kreditą, daugiau duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, taip pat lėšų pervedimus, nėra pateikta. Teismas akcentuoja, jog kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties pagerėjimą, todėl kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties. Gautos kredito lėšos buvo skirtos atsakovui priklausančio namo statybos užbaigimui, taigi atsakovo turtas buvo pagerintas. Nors atsakovas teigia, jog gydėsi, tačiau duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų ir dėl to sumažėjo jo darbingumas byloje nėra pateikta. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas tam tikrą laiką nedirbo, registravosi darbo biržoje, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kokių jis veiksmų ėmėsi, jog susirastų darbą bei gautų pajamas. Pažymėtina, jog atsakovas būdamas darbingo amžiaus turi dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnį atlyginimą, jog galėtų patenkinti savo išlaikytinių poreikius. Pažymėtina ir tai, jog rašytinių įrodymų apie atsakovo bei jo sugyventines santaupas bankuose, sugyventines darbo užmokestį, turtą, nėra pateikta. Taigi kokia reali atsakovo dabartinės šeimos finansinė padėtis objektyvių duomenų nėra. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas gyvena su sugyventine jam nuosavybės teise priklausančiame name, su kuria neabejotinai dalinasi gyvenamojo būsto, taip pat nepilnamečių vaikų išlaikymo bei kitas bendrojo gyvenimo išlaidas.
Bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo turi 1/3 dalį buto, kurio vidutinė rinkos vertė 2618,87 Eur, dirba, per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 700 Eur. Trečiasis asmuo santuokos nėra sudaręs, gyvena su dukra, motinai priklausančiame bute.
Atsakovas teikė ieškovei išlaikymą po 77 Eur iki pilnametystės, vėliau jokios paramos dukrai neteikė. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas dukrai sukakus 18 metų neturėjo realios galimybės jai teikti paramą. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nenurodė kokią paramą galėtų teikti dukrai. Pažymėtina, jog šalių dukra mokinosi gimnazijoje ir pagal bendrojo ugdymo programą siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, atsakovas nepasidalino ir nesiekė pasidalinti besimokančios dukros išlaikymo našta kartu su jos motina, kuri šią pareigą nuo 2018-08-18 atlieka viena, mokėdama gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, maitindama dukrą ir kitaip tenkindama jos būtinuosius poreikius. Teismas nurodo, jog atsakovo pareiga dukrai sulaukus pilnametystės teikti paramą neišnyko. Atsakovas, būdamas rūpestingas, turėjo galimybę pasidomėti apie dukrą, ar jai reikalinga paramą dar iki kreipimosi į teismą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui reikalinga parama, globa. Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis leido jam teikti dukrai paramą ir šios paramos teikimas atsakovo padėties ženkliai nepablogintų.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės mama prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei išlaikymą paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovės siekis įgyti vidurinį išsilavinimą be abiejų tėvų visapusiškos paramos yra sunkiai įgyvendinamas. Teismas, įvertinęs ieškovės būtinus realius poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, mokslams), taip pat ugdyti specialius įgūdžius, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, turimų kreditorinių įsipareigojimų dydį, atsakovo turimus išlaikytinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 190,00 Eur paramą periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašė priteisti paramą nuo 2018-08-18 iki baigs gimnaziją – 2019-07-31. Teismas įvertinęs, jog 2018 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė dirbo ir tokiu būdu prisidėjo prie savo išlaikymo, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, kai pradėjo lankyti mokyklą ir nebegalėjo dirbti, tuomet ieškovei buvo būtina parama, kol ji mokinosi gimnazijoje ir atsakovas visiškai tuo laikotarpiu neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina po 190,00 Eur nuo 2018-09-01 iki 2019-07-31, t. y. ieškovė baigė gimnaziją. Teismo vertinimu ši suma proporcinga pilnamečio moksleivio poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, atitinka atsakovo finansines galimybes ir iš esmės nepablogins jo bei jo šeimos turtinės padėtis (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.1921 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.1921 str., 3.200 str., 3.208 str.).
Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (95 procentus), šalims priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Teismui pateikta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą patvirtina, jog valstybė patyrė 292,50 Eur išlaidų, suteikiant ieškovei teisinę pagalbą.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovo priteistina 51,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 277,88 Eur (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Byloje yra susidariusių 10,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovė atleista nuo šių išlaidų priteisimo, todėl jos priteistos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-09-01 iki 2019-07-31, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 277,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė