Nr. DOK-237

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01266-2021-3  

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 19 d. paduotu pareiškėjos (ieškovės) I. S. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą atnaujinti procesą tenkinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neteisingai aiškino šios teisės normos nuostatos turinį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų. Teismai nepagrįstai atsisakė nagrinėti naujai paaiškėjusių aplinkybių reikšmę įsiteisėjusiam sprendimui, netinkamai nustatė faktą, dėl kieno kaltės į bylą anksčiau nebuvo pateikti nauji įrodymai, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, nustatytus CPK 12, 13 straipsniuose.  

2. Teismai nepagrįstai suabsoliutino, todėl netinkamai aiškino ir taikė įstatyme įtvirtintą teismo teisę nuspręsti, kokį teisės aktą ar įstatymą konkrečioje byloje taikyti, neįvertino, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės pareikalavo poreikio taikyti kitus teisės aktus byloje (1970 m. Žemės kodeksą, galiojusį iki 1994 metų, Žemės reformos įstatymą, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550). Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad teismo sprendimas taikyti ar netaikyti konkretų įstatymą gali būti ginčijamas instancine tvarka, ir, jeigu pareiškėja mano, kad buvo neteisingai taikyti įstatymai, ji savo teises galėjo ginti kasacine tvarka, padarė neteisingą išvadą, kad tai nėra pagrindas atnaujinti procesą.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nurodę, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad ieškovų žemės valdymo teisė buvo pažeista 1988 m. ir apie šį pažeidimą jie žinojo, tačiau nieko nedarė, todėl yra praleidę ieškinio senaties terminą savo daiktinėms teisėms ginti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą kaip pagrindą neatnaujinti proceso.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes nepateikė aiškių motyvų dėl visų byloje pateiktų pareiškėjos argumentų ir įrodymų, kasacine tvarka skundžiamose nutartyse nepateiktas įrodymų vertinimas, nenurodyta argumentų, kodėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujomis ir esminėmis, nepaaiškinta, kodėl pareiškėjos nurodyti argumentai nėra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė