Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1053-561-2014].docx
Bylos nr.: I-1053-561/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 188613242 atsakovas
Migracijos departamentas 188610666 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
Kiti klausimai dėl užsieniečių teisinio statuso
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1053-561/2014

(Proceso Nr. 3-61-3-03371-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. H. ir G. H. skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjos M. H. ir G. H. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2013-08-19 sprendimą Nr. 28.5.2.4-377„Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos pilietei M. H.“ ir 2013-08-19 sprendimą Nr. 28.5.2.4.-378 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos pilietei G. H.“ ir perduoti klausimą dėl nacionalinių vizų išdavimo spręsti iš naujo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad pareiškėjos yra įsteigtos UAB „HAY – EXPRESS“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkės ir darbuotojos. Pareiškėjos per Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) pateikė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, teisėtos veiklos pagrindu, kaip Bendrovės akcininkės ir darbuotojos. 2013-08-02 kreipėsi į Ambasadą su prašymais išduoti nacionalinės vizas. Kartu su prašymais pateikė Migracijos departamento prie VRM (toliau – ir Departamentas) pranešimus ir kitus vienkartinės nacionalinės vizos išdavimui reikalingus dokumentus. 2013-08-19 pareiškėjoms atvykus į Ambasadą joms buvo įteikti sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas.

Pažymėjo, kad Departamentas 2013-07-12 priėmė sprendimus išduoti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl darė išvadą, kad nacionalinės vizos turėjo būti išduotos. Pabrėžė, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), tiek Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas „Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nuostatos nustato, kad vienkartinė nacionalinė viza išduodama vieninteliu pagrindu ir tikslu – sudaryti maksimaliai palankias sąlygas užsieniečiams realizuoti Departamento sprendimo įgyvendinimą.

Pareiškėjų vertinimu, priimti skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, t. y. iš sprendimų neįmanoma suprasti, kodėl atsisakyta išduoti vienkartines nacionalines vizas, sprendimai nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, todėl naikintini. Nurodė, kad sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Galima grėsmė, kaip pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, turi būti įrodyta. Pareiškėjų vertinimu, vien faktas, jog jos yra investavusios asmenines lėšas į įmonės steigimą Lietuvoje ir siekia Lietuvoje pradėti ir vystyti savo asmeninį verslą yra pakankamas įrodymas, kad jos neketina nelegaliai imigruoti į Lietuvos Respubliką.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovas nedalyvavo.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad 2013-08-02 pareiškėjos Ambasadai pateikė prašymus vizai gauti, 2013-07-12 Departamento pranešimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sveikatos draudimo polisus, lėktuvo bilietų rezervaciją (2013-08-22 Jerevanas – Minskas bei 2013-09-01 Minskas – Jerevanas), viešbučio Corner hotel rezervaciją nuo 2013-08-22 10 naktų. Pareiškėja G. H. taip pat pateikė sutuoktinio V. V. Armėnijos piliečio paso kopiją, 2013-07-27 HSBC banko pažymą dėl sutuoktinio balanso likučio sąskaitoje, teisės į nekilnojamąjį turtą sertifikatus. M. H. taip pat papildomai pateikė studento pažymėjimą, 2013-07-27 HSBC banko pažymą dėl V. V. balanso likučio sąskaitoje.

Nurodė, kad 2013-08-13 pareiškėjos lankėsi Ambasadoje, su jomis konsulinis pareigūnas atliko interviu. Jo metu paaiškėjo, kad pareiškėjos yra Bendrovės akcininkės. Interviu metu pareiškėjos paaiškino, kad ketina Lietuvoje gyventi ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjos nurodė, kad ketina verstis prekyba automobiliais, tačiau paaiškinti, kokiais automobiliais ir kur ketina prekiauti – ar ketina atidaryti parduotuvę, ar ketina prekiauti turguje, paaiškinti negalėjo. Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjos negalėjo pateikti paaiškinimų ir kitais klausimais, kurie joms buvo užduoti interviu metu, todėl darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs aplinkybių visumą, priėmė pagrįstus sprendimus – atsisakyti išduoti pareiškėjoms vienkartines nacionalines vizas.

Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją, bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo.

Pagal Europos Sąjungos 2010-03-19 sprendimą „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“  (toliau – ir Tvarka) konsuliniams pareigūnams išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų Šengeno vizoms gauti formos, turinio ir pan.  Tvarkoje nustatyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje kelionės tikslą verslo klausimais pagrindžiančiais dokumentais nurodomi verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.) patvirtinantys dokumentai, o taip pat įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iš valstybės narės teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (giminystės ryšiai, profesinė padėtis). Pagal Tvarkos 6.2.2 punktą, pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.

Pabrėžė, kad Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą; 2) nacionalinę vizą. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą reglamentuoja Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. 1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą.

Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

 

Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje  2013-08-19 sprendimo Nr. 28.5.2.4-378, kuriuo pareiškėjai G. H. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, bei dėl 2013-08-19 sprendimo Nr. 28.5.2.4.-377, kuriuo pareiškėjai M. H. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas 2013-07-12 pranešimu Nr. (15/4-6)10K-24831 bei 2013-07-12 pranešimu Nr. (15/4-6)10K-24809 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ informavo pareiškėjas, kad Departamentas 2013-07-12 priėmė sprendimus išduoti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos privalo atlikti veiksmus dėl leidimo įforminimo.

Pareiškėjos 2013-08-02 Ambasadai pateikė prašymus išduoti nacionalines vizas, kuriuose tiek pareiškėja M. H., tiek G. H. nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – kitas, tačiau nieko konkrečiai nenurodė.

Ambasada 2013-08-19 sprendimu Nr. 28.5.2.4-378 pareiškėjai G. H. bei 2013-08-19 sprendimu Nr. 28.5.2.4.-377 pareiškėjai M. H. atsisakė išduoti nacionalines vizas, nurodydama, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietės kelia nelegalios migracijos grėsmę.

 

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymo, Tvarkos ir Aprašo nuostatos.

Įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Armėnijos Respublika yra įrašytą į šį priedą, todėl jos piliečiams, norintiems atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir kirsti išorines Europos Sąjungos sienas, būtina gauti vizą.

Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno viza ir nacionalinė viza. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (D) (Įstatymo 17 str. 3 dalis). Užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza (D) (Įstatymo 17 str. 4 dalis).

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Pagal Aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza (toliau – ir vizų tarnybos), valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Aprašo 4 punktas). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 78 punktas). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 80 punktas).

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas, giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo ar neišdavimo.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Ambasados sprendimai atsisakyti pareiškėjoms išduoti nacionalines vizas priimti vienu pagrindu, t. y. nustačius, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjos gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Ambasadai pateiktuose prašymuose išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjos nenurodė, koks jų vykimo į Lietuvą tikslas, prašyme pažymėdamos, kad kelionės tikslas – kitas. Iš skundo turinio suprastina, kad, pareiškėju vertinimu, vien tik tai, kad buvo išduoti Departamento pranešimai ir tai, kad pareiškėjos yra investavusios asmenines lėšas į įmonės steigimą Lietuvoje ir siekia Lietuvoje pradėti ir vystyti savo asmeninį verslą yra pakankamas pagrindas išduoti nacionalines vizas.

Pažymėtina, kad interviu su konsuliniu pareigūnu metu pareiškėjos paaiškino, kad ketina verstis  prekyba automobiliais, tačiau negalėjo papasakoti, kokiais automobiliais ir kur ketina prekiauti. Konsuliniam pareigūnui patikrinus Valstybės registre duomenis apie Bendrovę, paaiškėjo, kad Bendrovė įsteigta 2012-11-22, neturi nei vieno darbuotojo, Registrų centrui dokumentų nėra pateikusi. Taip pat nepasitvirtino ir pareiškėjų pateikta informacija dėl bilietų bei viešbučio rezervacijos. Rezervacijos iš anksto nebuvo apmokėtos, todėl nebuvo ir garantuotos. Kaip minėta anksčiau, tokio sprendimo priėmimas yra pareigūno, įgalioto išduoti vizas, diskrecijos teisė.

Skunde pabrėžiama, kad Migracijos departamentas 2013-07-12 priėmė sprendimus išduoti pareiškėjoms leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nenustatė, kad jos kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl Ambasada neturėjo teisės atsisakyti joms išduoti nacionalines vizas.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Departamento sprendimo dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas ir sprendimo atsisakyti išduoti vizą sprendimai nėra tarpusavyje susiję. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinė viza išduodama kita tvarka. Nagrinėdamas prašymą dėl vizos išdavimo, konsulinis pareigūnas prisiima atsakomybę vertindamas imigracijos pavojų, ir kiekvienu atveju turi nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą. Departamento sprendimas dėl laikino leidimo gyventi išdavimo, konsulinio pareigūno nesaisto, todėl, nustatęs Įstatyme nustatytus pagrindus, jis turi teisę priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą.

Atsakovė neginčija, kad ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjos grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Teismas pažymi, kad pareiškėjų prašymai netenkintini ne dėl to, kad jos nepateikė būtinų dokumentų, o dėl to, kad jų pateikti dokumentai bei paaiškinimai sukėlė pagrindą manyti, kad pareiškėjos gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados 2013-08-19 sprendimas Nr. 28.5.2.4-378 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Armėnijos Respublikos pilietei G. H.“ bei Ambasados 2013-08-19 sprendimas Nr. 28.5.2.4.-377 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Armėnijos Respublikos pilietei M. H.“ yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma perduoti klausimą dėl nacionalinių vizų išdavimo spręsti iš naujo yra išvestinis reikalavimų panaikinti Ambasados 2013-08-19 sprendimus Nr. 28.5.2.4.-377 ir Nr. 28.5.2.4.-378. Teismui konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai perduoti klausimą dėl nacionalinių vizų išdavimo spręsti iš naujo.

Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 dalis).

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas                                                                

 

nusprendė:

 

Pareiškėjų M. H. ir G. H. skundą atmesti.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.  

 

Teisėjai                                                                           Arūnas Kaminskas

 

                                      

                                                    Jolita Rasiukevičienė

 

 

                                              Milda Vainienė