Pareiškėjas K. K. (jo teisių perėmėjai – N. K. ir N. K.) 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) priimti skundą arba atnaujinti skundo padavimo terminus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 16S-226-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui K. K. (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo;

2) patenkinti skundą ir panaikinti NŽT Sprendimą;

3) įpareigoti NŽT pakartotinai kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir prašyti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas: suformuoti žemės sklypus, parengti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Sprendimą kartu su prie jo pridedamais 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 16SD-1076-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ ir 2022 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 16SD-2218-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ gavo tik 2022 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į NŽT prašydamas pateikti informaciją dėl vykstančio nuosavybės atkūrimo proceso, kadangi iš atsakovo nebuvo gavęs jokios informacijos apie nuosavybės atkūrimo eigą. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. gavo nuosavybės atkūrimo proceso medžiagą, įskaitant ir NŽT Palangos skyriaus priimtą Sprendimą. Sprendimas priimtas laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir ribojami susitikimai, kontaktai bei taikomos kitos ribojančios priemonės. Pareiškėjo šeimoje buvo laikomasi papildomų ir griežtų karantino reikalavimų, kadangi pareiškėjo sutuoktinė sunkiai sirgo. Pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas neturi jokių duomenų apie atsakovo tuo metu siųstus dokumentus, nors atsakovo raštuose nurodytas tinkamas pareiškėjo adresas. Jeigu siunčiamus dokumentus reikėjo vykti atsiimti į pašto skyrių, pareiškėjas negalėjo to padaryti dėl rizikingos sutuoktinės būklės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies pagrindu 30 dienų terminas taikomas nuo įteikimo dienos, skundo pateikimas nėra praleistas. Jeigu teismas vertintų, kad terminas praleistas, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl svarbios priežasties. Net ir turint interesą domėtis nuosavybės atkūrimo procesu karantino metu, buvo sutrikdyta ir valstybinių institucijų, įskaitant NŽT, veikla, buvo sudėtinga susisiekti telefonu su atsakovo darbuotojais, komunikuoti elektroniniu paštu pareiškėjas dėl garbingo amžiaus nėra įpratęs.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 18 d. nutartimi              netenkino pareiškėjo K. K. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog skundžiamas Sprendimas jam buvo išsiųstas laiku bei tinkamu adresu. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas priimtas daugiau nei prieš dvejus metus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl termino skundui pateikti atnaujinimo šiuo atveju nelaikytini svarbiais ir objektyviais, sudarančiais pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu, buvo pakankamai pareigingas, rūpestingas, aktyvus ir atidus. Teismas pažymėjo ir tai, jog nuo karantino pabaigos praėjo labai daug laiko, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas sprendė, jog termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis. Esant nurodytoms priežastims, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuoti.

III.

Pareiškėjai N. K. ir N. K. (K. K. teisių perėmėjai) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. NŽT 2022 m. gruodžio 7 d. dokumentas Nr. 16SD-2218 (14.16.104) bei juo teiktų 10-ies raštų kopijos nepatvirtina, kad K. K. iki 2022 m. gruodžio 16 d. NŽT Sprendimas būtų įteiktas. Tinkamas dokumento įteikimo užtikrinimas yra siuntėjo, t. y. atsakovo pareiga, tačiau atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė ir K. K. NŽT Sprendimą gavo 2022 m. gruodžio 16 d. Teismui NŽT Sprendimas apskųstas nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino. Dėl nurodyto skundžiamoje teismo nutartyje visiškai nepasisakyta. Tuo preziumuojamas teismo priimto procesinio sprendimo nepagrįstumas.

2. K. K. 2022 m. gruodžio 16 d. įteiktos raštų, kuriuose įrašyti jo buveinės bei registracijos atributai, kopijos, bet tai nepatvirtina, kad skundžiamas NŽT Sprendimas pareiškėjui iš viso buvo išsiųstas, o jeigu ir buvo išsiųstas, nepatvirtina, jog dokumentas jam buvo įteiktas.

3. Visuotinai žinoma, kad dėl Covid-19 Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo karantino režimas, po to nuo 2020 m. birželio 17 d. ilgą laiką galiojo valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygos. Tas trikdė tiesioginį asmenų susižinojimą, pagrindinių šalies institucijų, tarp jų ir pašto veiklą. Registruota korespondencija pašto darbuotojų buvo paliekama pašto dėžutėse ir adresatams į rankas pasirašytinai neįteikiama. Reglamentuota, kad įteikimo šaknelėse tuo metu pasirašydavo ne adresatai, o patys laiškanešiai. Atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. K. K. nepateikė tokios dokumento įteikimo kopijos, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, neva jis neginčija, kad skundžiamas NŽT Sprendimas jam buvo išsiųstas laiku bei tinkamu adresu. NŽT Sprendimas K. K. iki 2022 m. gruodžio 16 d. nebuvo įteiktas ir jam nebuvo žinomas tokio dokumento turinys. Nežinoma, kaip ginčo dokumentai buvo siunčiami, gal dokumentai buvo siunčiami elektroniniu būdu arba išsiųsti paštu vėliau atsakovo darbuotojams grįžus į darbą patalpose. Visas šias nežinomas aplinkybes gali pateikti tik atsakovas.

4. Karantino pabaigos terminas pats savaime nesusijęs su ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimu šio konkretaus ginčo atveju, kadangi net ir pasibaigus karantinui K. K. privalėjo rūpintis (duomenys neskelbtini) sergančia sutuoktine. K. K. sutuoktinė ilgą laiką sunkiai sirgo, pareiškėjas ją prižiūrėjo iki pat sutuoktinės mirties. Kadangi K. K. buvo vienintelis kartu su sutuoktine gyvenantis asmuo, jis privalėjo maksimaliai riboti socialinius santykius ir rūpintis sutuoktinės sveikata. Šios faktinės aplinkybės taip pat esminiai lemia svarbią priežastį, tuo atveju, jei teismas manytų, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 33–38 punktais konstatavo, kad dėl NŽT 2020 m. gegužės 5 d. sprendimų, kas susiję su S. K. nuosavybės teise iki 1940 metais turėtos žemės (duomenys neskelbtini) mieste nuosavybės teisių atkūrimo procesu, buvo netinkamai vertinami įrodymai bei, vadovaujantis šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, todėl byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3176-320/2022 konstatavo, kad terminas skundui dėl NŽT, analogiškų K. K. atžvilgiu, priimtų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimų Nr. 16S-228-(14.16.3.) ir Nr. 16S-225-(14.16.3.) panaikinimo paduoti pareiškėjai V. Z. ir R. K. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino. Teismų praktika turi būti formuojama nuosekliai ir analogišku atveju turėtų būti taikoma ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies norma, nes sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti K. K. (jo teisių perėmėjai – N. K. ir N. K.) skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjai N. K. ir N. K. (K. K. teisių perėmėjai) atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog K. K. NŽT Sprendimą gavo 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. nepraleido termino paduoti skundą, tačiau jeigu teismas vertintų, jog terminas skundui paduoti praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-968/2023).

Pareiškėjų N. K. ir N. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį  panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius