Administracinė byla Nr. N⁰⁶²-1033/2009

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 39.2. (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Kazlų Rūdos policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos poskyrio Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės vyriausiasis patrulis 2008 m. balandžio 8 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis ta pačią dieną, apie 01.30 val., Kazlų Rūdoje, Esperanto g., vairavo D. S. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

 

II.

 

            Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutarime M. S. pažeidimą taip pat kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir, pritaikęs 30¹ straipsnį, skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė pažeidėjo kaltė yra įrodyta jo prisipažinimu bei byloje esančia medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant administracinę nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, turtinę padėtį. Nurodė, kad
M. S. administracine tvarka nebaustas ( ATPK 36 str. ), vairavo transporto priemonę, kai nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre automobilių mechaniko specialybė, šiuo metu atlikinėja praktiką UAB „Eolto prekyba“, pagal mokymo programą reikalaujama, kad automobilių mechanikas gebėtų valdyti automobilį, tai yra turėtų atitinkamos kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą. Be to, pažeidėjas automobiliu vykta į praktikos atlikimo vietą, kadangi darbo laikas nesutampa su visuomeninio transporto važiavimo laiku, M. S. yra vienturtis vaikas šeimoje, abu tėvai yra invalidai, todėl jiems reikalinga pagalba nuvykti pas gydytojus. Teismas, atsižvelgęs į M. S. materialinę padėtį, į aukščiau išdėstytus motyvus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikė papildomos nuobaudos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei skyrė minimalią baudą.

 

III.

 

            Kazlų Rūdos policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimą ir paskirti nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Institucija nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka. Mano, kad teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis M. S. paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir nuobaudos sumažinimą, nes administracinės nuobaudos tikslai yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Institucija mano, kad M. S. paskyrus tik baudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.). Nurodo, kad pažeidėjas apie savo ir savo šeimos gerovę turėjo pagalvoti prieš sėsdamas prie automobilio vairo būdamas neblaivus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

            Skundžiamu nutarimu M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N¹?1396/2007, N¹⁷?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus
M. S., kai jam nustatytas net 0,52 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (pažeidėjas mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre automobilių mechaniko specialybės (b.l. 15), yra vienturtis vaikas, rūpinimasis senyvo amžiaus ligotais tėvais ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. M. S. sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų. Todėl padaręs tokį pažeidimą turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

            Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

            Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Ričardas Piličiauskas
	Virgilijus Valančius