Civilinė byla Nr. 2A-20-264/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12159-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.6; 2.10.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, SB „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“, VĮ „Registrų centras“, dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys notaras M. L., notarė I. J.,

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė:

1) įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Lepšiškiai“ atlikti sodininkų bendrijai priklausantį Aviečių g. kadastrinius matavimus, parengti ir teismui pateikti kadastrinių matavimų planą, atitinkantį G. V. nuosavybės teise priklausančio 0, 0576 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. nuosavybės teise priklausančio 0,0650 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1994 m. parengtą galiojantį bendrijos žemės planą, kurio pagrindu buvo privatizuojami sklypai ir kuri Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 05-4001 sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ patvirtino 23,47 ha plotą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, suteikiant ieškovei ar jos atstovui teisę kartu su kadastrinių matavimų specialistu atvykti į kadastrinius matavimus (žemės sklypų matavimo atlikimo tikslu), pasitelkiant antstolius ir kitus pareigūnus;

2) pripažinti negaliojančiu 1994 m. liepos 1 d. sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ pirmininko išduotą pažymą Nr. 244, kurioje sodininkų bendrijos pirmininkas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 1986 m. birželio 10 d. skirtame sklypelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) plotą nurodė 576 kv. m. ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyvias nuostatas;

3) pripažinti 1994 m. liepos 8 d. Kauno miesto techninės inventorizacijos biuro (Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo) įrašo pagrindą apie nuosavybės teises į sodo namelį teisinės registracijos skirto sklypelio Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) plotą negaliojančiu ir jį panaikinti, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas;

4) pripažinti negaliojančiu neteisėtą 1994 m. sodo generalinį planą dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti praleistą procesinį terminą 1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymui Nr. 05-4535 ginčyti dalyje dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) pagal kurį sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei N. Č. buvo leista išpirkti 650 kv. m. žemės sklypo plotą ir dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) pagal kurį sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei G. V. buvo leista išpirkti 576 kv. m. bei pripažinti Kauno rajono žemėtvarkos 1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymą Nr. 05-4535 dalyje dėl minėtų žemės sklypų negaliojančiu ir jį panaikinti, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas;

5) pripažinti 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. V. nupirko 576 kv. m. iš Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) bei 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria N. Č. nupirko 650 kv. m. iš Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei kaip sudarytas apgaulės būdu ir jas panaikinti;

6) pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 14 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusiajam V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio pagrindu į 1/2 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0650 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. vasario 25 d. iki 2006 m. kovo 18 d. buvo įregistruotos V. Č. nuosavybės teisės ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas CK 1.80 str.;

7) pripažinti negaliojančia Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, išduotą 2006 m. kovo 9 d. Kauno 11-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paveldėta 1/2 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0650 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas CK 1. 80 str.;

8) pripažinti negaliojančia 2006 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavė nuosavybės teise priklausančią jam 1/8 dalį iš 0,0650 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) N. Č. ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas CK 1.80 str.;

9) pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria N. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini), padovanojo priklausančio jai 3/4 dalis iš 0650 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) J. Č. ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas CK 1.80 str.;

10) pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. S., (duomenys neskelbtini), pardavė priklausančio jai 1/8 dalis iš 0,0650 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sklypas, žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) J. Č. ir ją panaikinti, nes priimta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas CK 1.80 str.;

11) pripažinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) priklausančio savininkui J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti;

12) įpareigoti sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ valdybą atstatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), plotą 630 kv. m. sutinkamai su UAB „TopoEra“ paruošta 2015 m. lapkričio 5 d. matininko A. P. schema su nustatytomis ribomis: žemės sklypo ilgis pagal kelio liniją 20,23 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,28 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,04 m; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės kraštinės ilgis ties grioviu 20,23 m ilgio ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus 630 kv. m. sklypui privatizuoti;

13) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su G. V. pirkimo–pardavimo sutartį dėl G. V. pirkimo iš Nacionalines žemės tarnybos 630 kv. m. žemės sklypo pagal tuo metu galiojusią žemės sklypo kainą, sumokėjus už 630 kv. m. žemės plotą 6 Lt 34 ct arba 1 Eur 84 ct bei priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra pažeistos jos teisės. Dėl neteisingai pateiktų duomenų įvairiuose dokumentuose, realiai ieškovei priskirtas mažesnis žemės sklypas. Ieškovei teisėtai turi priklausyti 630 kv. m. žemės sklypo.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė paaiškino, jog ieškovei 1996 m. lapkričio 22 d. įregistruota nuosavybės teisė į 0,0576 ha ploto žemės sklypą, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 1994 m. spalio 13 d. įregistruota nuosavybės teisė į sodo pastatą, esantį ten pat ieškovės vardu 1994 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovės atstovė nurodė, kad 2008 m. gruodžio 5 d. nuosavybės teisė į 0,0650 ha ploto žemės sklypą atsakovui J. Č. atsirado 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 20 d. kadastro duomenų byla atsakovui J. Č. žemės sklypo kadastriniai duomenys patikslinti, todėl mano, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo J. Č. naudojami žemės sklypai bei jų plotai atitinka visus kadastrinius matavimus. Nurodė, jog ieškovės suformuluoti reikalavimai 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10 nesusiję su įstaigos funkcijomis, teisėmis bei pareigomis, todėl dėl jų atsakovė nepasisakė. Dėl 4-tame punkte suformuluoto reikalavimo, pažymėjo, kad parengtas planas yra tinkamai, o atnaujinti terminą skundui paduoti taikytinas senaties terminas.

4.       Atsakovai J. Č., N. Č., A. Č., R. S. prašė ieškinį atmesti, bylą nutraukti, taikyti ieškinio senatį bei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovų atstovė advokatė S. Ž. paaiškino, jog pateiktas ieškinys dėl neva paaiškėjusių naujai aplinkybių, kuriuo kartu prašoma taip pat ir atnaujinti įvairius procesinius terminus. Ieškovės suformuluoti ieškinio reikalavimai yra jau išspręsti kitose bylose ir turi prejudicinę reikšmę. Todėl šis ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

5.       Atsakovė VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas prašė ieškinį atmesti, nelaikyti atsakove, nes su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis nesusiję, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

7.       Dalyje dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų – pripažinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priklausančio savininkui J. Č. 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti SB „Lepšiškiai“ valdybą atstatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio G. V., plotą 630 kv. m. sutinkamai su UAB „TopoEra“ paruošta 2015 m. lapkričio 5 d. matininko A. P. schema su nustatytomis ribomis: žemės sklypo ilgis pagal kelio liniją 20,23 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,28 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,04 m; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės kraštinės ilgis ties grioviu 20,23 m ilgio ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus 630 kv. m. sklypui privatizuoti, – bylą nutraukė.

8.       Priteisė iš ieškovės G. V.: atsakovui J. Č. 700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsakovei N. Č. 1 370,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; valstybei 137,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9.       Teismas sprendė, jog ieškovei įsigyjant 576 kv. m. žemės sklypą buvo pateiktas sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M 1 : 500, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, todėl ieškovei ši aplinkybė žinoma nuo 1996 m. lapkričio 22 d., nors ieškovė teigia, kad iki 2009 m. spalio 8 d. disponavo tik žemės sklypo planu, kuris yra kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje.

10.       Teismas nurodė, jog ieškovei nenuginčijus Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 05-4001, kurio pagrindu buvo patvirtintas ginčijamas 1994 m. bendrijos žemės planas, nesukels ieškovei jos pageidaujamų teisinių pasekmių.

11.       Teismas konstatavo, jog ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas sklypo planas su gretimybėmis M 1: 500, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, todėl laikytina, kad ieškovė pati sutiko su perkamo žemės sklypo ribomis.

12.       Teismas sprendė, kad situacijos planas, kuris yra nubraižytas kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, patvirtina faktą, kokio ploto buvo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl patikslintu ieškiniu prašant pripažinti prašomus dokumentus negaliojančiais reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

13.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planą, laikytinas jau išnagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, sprendimas įsiteisėjęs, todėl bylą teismas šioje dalyje nutraukė.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje teikia tapačius reikalavimus kaip ir 2012 m. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-540/2012, todėl dėl reikalavimų suformuluotų 11-tame ir 12-tame punktuose byla nutraukė.

15.       Teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškove pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš Nacionalinės žemės tarnybos 640 kv. m. žemės sklypo pagal UAB „TopoEra“ paruoštą 2015 m. lapkričio 5 d. matininko A. P. schemą, atmestinas ir neįrodytas, nes tarp minėtų sklypų nėra valstybinės žemės.

16.       Teismas konstatavo, jog ieškovei apie žemės sklypo ribas buvo žinoma dar 1996 m., sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko ji ženkliai praleido senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti. Teismas nurodė, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminas negali būti atnaujinamas, todėl teismas taikė ieškinio senatį.

17.       Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Aplinkybė, kad teismas ieškovės ieškinį dalyje atmetė, dalyje nutraukė bylą, negali turėti įtakos baudos skyrimui, nes teismo nenustatytina, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo nuomone, joks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18.       Ieškovė G. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – G. V. ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus bei priteisti iš atsakovų ieškovei G. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1                       Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 1.127 str. 1 d.), padarė proceso įstatymų pažeidimų (CPK 178 str., 185 str., 225 str., 265 str.), netinkami aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normą (CPK 293 str. 3 d., nes šioje byloje pareikšti reikalavimai sudaro naują ginčo dalyką, kuris nebuvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

13.2                        Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo Nr. 1, dėl jo 2018 m. kovo 6 d. sprendime nėra pasisakyta, nors ieškovė dėl reikalavimo Nr. 1 teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus ir byloje pateikė rašytinius įrodymus. Teismo sprendimas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu.

13.3                       Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą nurodydamas, kad ieškovei apie sklypo ribas buvo žinoma dar 1996 m., todėl ji praleido senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti. Taip pat teismas klaidingai nurodė, jog iki 2009 m. spalio 8 d. disponavo tik žemės sklypo planu, kuris yra kolektyvinės sodo techninės apskaitos byloje, nors nei viename ieškinyje, patikslintame ieškinyje ar kituose šioje civilinėje byloje pateiktuose dokumentuose apie tai nenurodyta. Pažymėjo, jog nei atsakovai nei tretieji asmenys nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie būtų paneigę ieškovės nurodytas aplinkybes apie susipažinimą su ginčijama Pažyma Nr. 244.

13.4                       Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 3. Pirmosios instancijos teismas Sprendime konstatavo, jog pardavėjas naudojosi 630 kv. m. žemės sklypu, nors trečiasis ieškovės reikalavimas, dėl kurio ieškovė buvo pateikusi įrodymus ir davė paaiškinimus yra neišspręstas. Sprendimu yra padarytas šiurkštus procesinės teisės normos (CPK 265 str. 2 d.) pažeidimas ir priimtas naikintinas sprendimas.

13.5                       Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 str., 185 str., nuostatas nurodydamas, jog Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 05-4001 SB „Lepšiškiai“ buvo patvirtintas 23,47 ha plotas. Įsakymas buvo parengtas pagal 1994 m. parengtą bendrijos žemės planą, pagal kurį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 576 kv. m., o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 650 kv. m. Ieškovė neginčija Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, remiantis 1994 m. bendrijos žemės planu, buvo patvirtintas tikslus ir konkretus SB „Lepšiškiai“ plotas. Ieškovei nenuginčijus Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 05-4001, kurio pagrindu buvo patvirtintas ginčijamas 1994 m. bendrijos žemės planas, nesukels ieškovei jos pageidaujamų teisinių pasekmių.

13.6                       Teismas nenagrinėdamas minėtų ieškovės reikalavimų tik tuo aspektu, jog nebuvo ginčijamas 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 05-4001, kuriuo galimai tebuvo patvirtintas visos SB „Liepšiškiai“ plotas, neatskleidė visos civilinės bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą, pažeidžiantį CPK 265 str. 2 d. reikalavimus.

13.7                       Teismas turėjo išaiškinti ieškovei apie procesinę teisė galimai tikslinti ieškinio reikalavimus, ginčijant Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 05-4001. Teismas tyčia nenurodė patikslinto ieškinio trūkumo ieškovei, siekdamas, jog egzistuotų procesinis pagrindas formaliai atmesti ieškinio reikalavimus, kaip neva nesukeliančius teisinių pasekmių ieškovei.

13.8                       Teismas turėjo būti aktyvus, nes buvo nagrinėjami viešojo intereso elemento turintys valstybinės žemės privatizavimo teisiniai santykiai.

13.9                       Teismo pozicija susieti ieškinio senaties termino pradžią su ginčijamo dokumento priėmimo data yra pažeidžianti CK 1.127 str. 1 d. numatytą ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę.

13.10                      Teismas Sprendime absoliučiai nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog: ieškovė ginčijamą įsakymą gavo tik 2010 m. sausio 19 d., pateikusi 2009 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. S5-3936 KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui; ieškovė pripažino, kad nesikreipė dėl šio administracinio akto ginčijimo per ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, tačiau jį praleido dėl svarbių priežasčių  (procesinių dokumentų ikiteisminiame tyrime, administracinėse ir civilinėse bylose rengimo), todėl prašo jį atnaujinti.

13.11                      Teismas termino ieškiniui paduoti atnaujinimo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei neanalizavo galimybės pripažinti 1996 m. spalio 2 d. įsakymą, kuriuo paskirti žemės sklypai visiems SB „Lepšiškiai“ nariams, norminiu administraciniu aktu, kurio teisėtumo ištyrimui netaikomi jokie kreipimosi į teismą terminai.

13.12                      Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 5. Teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo Nr. 5, pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. numatytą pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

13.13                      Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 6-8. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus panaikinti 2006 m. Nuosavybės teisės liudijimą bei dalį Paveldėjimo teisės liudijimo, ir teigdamas, jog šių sandorių ginčijimui CK 5.8 str. pagrindu taikoma vienerių metų ieškinio senaties terminas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Taip pat teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą panaikinti 2006 m. pirkimo-pardavimo sutartį padarė nepagrįstą išvadą, jog sandorio ginčijimui yra suėjęs 10 metų terminas.

13.14                      Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 9-10. Teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimų Nr. 9-10, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 str. 2 d., nuostatą įpareigojančią teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Teismas nepasisakė ar atsakovas J. Č. turėjo teisę neturint suteikimo dokumentų ir keičiant sklypo plotus iki/po SB „Lepšiškiai“ įvykdytos privatizacijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsigyti būtent 650 kv. m. žemės sklypo plotą, ir kokiu plotu naudojosi atsakovas.

13.15                      Teismas neišsprendė klausimų dėl 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties bei 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarytų sandorių reikalavimų taip pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus.

13.16                      Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 11-12. Teismas skundžiamu sprendimu dalyje dėl ieškovės reikalavimų Nr. 11-12 civilinę bylą nutraukė, pažeisdamas CPK 294 str. reikalavimus, nes byla turėjo būti nutraukiama priimant procesinį dokumentą – nutartį, o ne teismo sprendimą.

13.17                      Pirmosios instancijos teismas netinkami taikė CPK 293 str. 3 p. ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą nutraukti civilinę bylą dėl dviejų ieškovės ieškinio reikalavimų. Taip pat visiškai nevertino trijų ieškinio tapatumo kriterijų (ginčo šalies, ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo), kurie aiškinami kasacinio teismo praktikoje.

13.18                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas tapatus reikalavimui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, nes šis reikalavimas grindžiamas skirtingais juridiniais faktais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog civilinės bylos Nr. 2-64-454/2018 ir Nr. 2-115-540/2012 yra tapačios.

13.19                      Teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo, sprendusio ir ieškinio priėmimo klausimą, nutarčiai.

13.20                       Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 13. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų valstybinės žemės egzistavimą tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog teismas nebuvo nei aktyvus, nei tinkami įgyvendino CPK 225 str. 1 p. numatytą pareigą. Taip pat teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą Nr. 13 neįsigilino į ginčo esmę.

13.21                      Teismas 1/7 dalį sprendimo skyrė nagrinėti ieškovės iniciatyva iškeltoms administracinėms byloms, nors šiuo aspektu nepadarė jokių išvadų, o faktines aplinkybes apie administracines bylas atskleidė nepilnai.

13.22                      Teismas skundžiamame sprendime pasirinko nurodyti atsakovams palankesnes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (2017-01-18) išvadas, tokiu būdu elgėsi šališkai pažeisdamas CPK 21 str. įtvirtintą pareigą teisingumo vykdymo metu būti nešališku.

19.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

14.1                       Ieškovė neginčija atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo teisinio pagrindo, t.y. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-05-2932.

14.2                       Ieškovės reikalavimai Nr. 11-12 pareikšti dėl to paties 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo plano, todėl teismas pagrįstai dalyje dėl ieškovės reikalavimų Nr. 11-12 nutraukė bylą dėl tapatumo.

14.3                       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ieškinyje, dėl kurio yra priimtas 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012.

14.4                       Ieškovės patikslintu ieškiniu reiškiamas prašymas nustatyti ribas, nurodant, kitokius ribų linijų ilgius, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, negali būti vertinamas kaip naujas reikalavimas, nes iš esmės ieškovė šiuo reikalavimu siekia to pačio tikslo – padidinti žemės sklypo plotą.

14.5                       Ieškovė neginčija Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 05-4001, todėl teismas skundžiamame sprendime teisingai pasisakė, kad nepanaikinus Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo, nesukels ieškovei jos pageidaujamų teisinių pasekmių.

14.6                       Ieškovei apie Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymą bei jo turinį buvo aišku 2009 metais.

14.7                       Ieškovės ginčijami sprendimai, įsakymai yra priimti daugiau nei prieš 20 metų. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veikla, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, byloje nėra. Nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 str. 1 d. nuostatomis, terminas negali būti atnaujinamas. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams.

14.8                       Nurodo, jog ieškovė pati sutiko su perkamo žemės sklypo ribomis. Taip pat pažymi, jog ieškovės argumentas, kad situacijos planas, kuris yra nubraižytas kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, patvirtina faktą, kokio ploto buvo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas, taip pat akivaizdu, kad pastatų techninės inventorizacijos aktuose esantys įrašai niekaip neįrodo ir nepatvirtina patikslintu ieškiniu prašomų pripažinti negaliojančiais dokumentų neteisėtumo.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

20.1                       Ieškovė be jokio teisinio ir faktinio pagrindo įtraukė VĮ Registrų centrą atsakove, nors šioje civilinėje byloje atsakovės VĮ Registrų centro atžvilgiu nebuvo reiškiamas nei vienas patikslinto ieškinio reikalavimas.

20.2                       Teisinės registracijos įrašo pagrindo naikinimas nėra tapatu teisinės registracijos naikinimui, o trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu nėra ginčijama žemės sklypo teisinė registracija.

20.3                       Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2018-03-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018, visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovės patikslinto ieškinio 11-asis reikalavimas yra visiškai tapatus reikalavimui, kuris jau buvo išnagrinėtas Kauno rajono apylinkės teisme vykusioje civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012.

20.4                       Ieškovė, 1996-11-22 sudarydama valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo pridėtas 576 kv. m ploto žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), kaip neatskiriama sutarties dalis, pati sutiko su perkamo žemės sklypo ribomis. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė jau nuo 1996-11-22 žinojo, kokį žemės sklypą ji įsigijo.

15                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. Č., N. Č., A. Č. ir R. S. teismo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-454/2018 palikti nepakeistą. Taip pat prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą iki 5 700 Eur, įpareigojant ieškovę pusę paskirtos baudos sumokėti atsakovų naudai bei priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

15.1                       Ieškovė peržengė sąžiningumo ir protingumo bylinėjimosi ribas. Iš ieškovės apeliacinio skundo neįmanoma suprasti daugelio nurodomų nesutikimo su ginčijamu teismo sprendimu motyvų, skundas nenuoseklus, jame yra iškraipomi faktai, įrodymų reikšmė, jų vertinimas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

15.2                       Tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškiniuose ieškovė nenurodė jokio faktinio ieškinio pagrindo bei nenurodė įrodymų, patvirtinančių ieškovės išdėstytas aplinkybes. Daugelis ieškovės paaiškinimų yra visiškai nesusiję su pareikštu ieškiniu, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl neegzistuojančių faktų ir nepažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. nustatyto teismo sprendimo turinio reikalavimo.

15.3                       Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurias ieškovė nurodė ieškiniuose, dėl kurių yra priimtas 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 2-115-540/2012, nurodo aplinkybes, dėl kurių keturis kartus buvo teiktas prašymas atnaujinti procesą minėtoje byloje, arba nurodo tokias aplinkybes, kurios neturi jokios reikšmės bylai.

15.4                       Byloje pateikti įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, kurie neginčytinai turi prejudiciją šioje byloje ir šie teismų procesiniai sprendimai niekaip negali paneigti ieškovės teiginių.

15.5                       2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą byloje Nr. 2-115-540/2012 nuosekliai ir detaliai išnagrinėjo ieškovės ieškinį, nustatė svarbias bylai aplinkybes, kas yra prejudicinę reikšmę turintys faktai ir jie yra privalomi kitam teismui. Ieškovės siekiami peržiūrėti dokumentai jau buvo ginčijami teisme, dėl jų yra pasisakyta bei jų teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

15.6                       Ieškovė nepagrįstai ginčija žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, žemės sklypų įgijimo sandorius, nors toks ginčas ir ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir J. Č. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir plotų jau buvo teismo išnagrinėtos ir nustatytos minėtu 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu.

15.7                       Byla pagrįstai yra nutraukta dėl ieškovės reikalavimų Nr. 11-12, kadangi ieškovė byloje ginčijo tą patį 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, kuris buvo ginčijamas aukščiau minėtoje byloje.

15.8                       Ieškovė tikėtina, jog sąmoningai, siekdama klaidinti teismą, ieškinyje nurodė, jog ginčija 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, tačiau tai nėra plano parengimo diena.

15.9                       Aplinkybė, kad ieškovė pakeičia prašomo formuoti sklypo žemės sklypų ilgius, jokiu būdu nereiškia, kad ji reiškia naują reikalavimą. Šiuose ieškovės veiksmuose įžvelgtinas piktnaudžiavimas.

15.10                      Ieškovė bandė nuginčyti 2012 m. teismo sprendimą ir teikė ne vieną prašymą dėl proceso atnaujinimo aukščiau minėtoje byloje, tačiau nei viena ieškovės nurodyta aplinkybė byloje nebuvo įrodyta ar nustatyta, nors visas aplinkybes perkėlė iš prašymų į ieškinį ir apeliacinį skundą šioje byloje.

15.11                      Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai dėl teismo taikytos ir aiškintinos ieškinio senaties termino. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas (tiek 3 metų pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek 10 metų pagal naujojo Civilinio kodekso 1.125 str.), kurį teismas pagrįstai ir tinkamai taikė.

15.12                      Ieškovė ginčija 1994 m. pažymą, tačiau ji pati yra pasirašiusi žemės sklypo planą, pagal kurį įgijo savo noru ir valia 576 kv.m. žemės plotą, kuris ir pažymėtas pažymoje, kas reiškia, kad ieškovė sutiko su žemės sklypo dydžiu ir ribomis bei siekė įsigyti būtent tokio dydžio žemės sklypą.

15.13                      Nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo neįmanoma suprasti kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu atsakovas SB „Lepšiškiai“ galėtų parengti ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planus bei atlikti kitus sunkiai paaiškinamus veiksmus.

15.14                      Ieškovė painioja teisinę statinių registraciją su žemės sklypo išpirkimo procedūra.

15.15                      Ieškovės skundo argumentai, kad generalinis planas yra apgaulingas ir neteisingas neįrodo šio teiginio pagrįstumo.

15.16                      Patikslinto ieškinio penktuoju-dešimtuoju reikalavimu ieškovė ginčija sandorius ir paveldėjimo liudijimą CK 1.80 str. pagrindu, tačiau ieškovė imperatyvių įstatymo normų, kurioms prieštarauja ieškovės ginčijami sandoriai ir paveldėjimo liudijimas nenurodo.

15.17                      Ieškovė savo teisėmis naudojasi nesąžiningai ir tai vertintina kaip piktnaudžiavimas teisėmis, ieškovės pateikti ieškiniai, prašymai atnaujinti procesą dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, šioje byloje pateiktų patikslintų ieškinių skaičius, atskirojo ir apeliacinio skundo pateikimas, žinant, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo, nes teismai jau yra ištyrę ieškinyje pateiktas aplinkybes. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

       Apeliacinis skundas netenkintinas.

21.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo.

23.       Apeliantė, atstovaujama advokatės D. V., prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus:  G. V. skundų, teiktų 2015-10-12 ir 2016-09-28 - VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, 2016-10-26 – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2016-11-28 – Kauno apygardos teismui, bei 2017-02-01 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties kopijas, juos prašo prijungti (12 t. b. l. 46-82). Nurodo, kad minėti skundai  susiję su nagrinėjama byla, pirmosios instancijos  teisme buvo pateiktos kai kurios skundų ištraukos, o juose išdėstytos aplinkybės pagrindžia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

24.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad  apeliantei šių rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jais grindžia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atsakovams šių dokumentų kopijos išsiųstos kartu su ieškovės apeliacinio skundo kopijomis, atsakovai su jais susipažino, todėl šie įrodymai priimtini į bylą ir vertintini atsižvelgiat į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 314 str.).

26.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės patikslintą ieškinį dėl dalies reikalavimų (Nr. 1-10, 13), dalyje (dėl reikalavimų Nr.11-12) bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. V. nuo 1996 m. lapkričio 22 d. įregistruota nuosavybės teisė į 0,0576 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuosavybės teisės į sodo pastatą lslŽ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, 1994 m. spalio 13 d. ieškovės vardu įregistruota 1994 rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šia sutartimi ieškovė nupirko sodo pastatą iš ankstesnio savininko J. D., kurio nuosavybės teisės 1994-07-08 buvo įregistruotos ieškovės šioje civilinėje byloje ginčijamos 1994- 07-01 Sodininkų bendrijos pažymos Nr. 244 pagrindu. (1 t.b.l. 68-71, 2 t. b. l. 113-116). 

28.       Atsakovui J. Č. nuo 2008 m. gruodžio 5 d. įregistruota nuosavybės teisė į 0,0650 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

29.       Kauno apskrities viršininkas 2010-03-20 įsakymu Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))  patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Č., kadastro duomenis.

30.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovui J. Č. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentų teisėtumo  klausimas buvo nagrinėjamas teismuose.

31.       Ieškovė ieškinyje suformuluotais 13 reikalavimų siekia, kad būtų pripažinti negaliojančiais atsakovų SB „Lepšiškiai“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos priimti 1994 - 1996 metais administraciniai aktai, pažyma Nr. 244, kaip priimtus pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ginčija atsakovų (fizinių asmenų) nuosavybės teise įgyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (650 kv. m. ploto) pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo pagrindu, teisėtumą, tikslu nustatyti kitokias nei ginčijamuose dokumentuose įteisinta ieškovei bei atsakovui J. Č. nuosavybės teisėmis turimų sodo sklypų (atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos bei plotai.

32.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovei įsigyjant 576 kv. m. žemės sklypą buvo pateiktas sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis (duomenys neskelbtini), kuris yra neatskiriama sutarties dalis, kad ieškovei ši aplinkybė žinoma nuo 1996 m. lapkričio 22 d., kad ieškovė 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgydama 576 kv. m. (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą pati sutiko su perkamo žemės sklypo ribomis, kad nenuginčijus Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 05-4001, kurio pagrindu buvo patvirtintas ginčijamas 1994 m. sodų bendrijos žemės planas, padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, taikė ieškinio senatį, o dėl dalies reikalavimų bylą nutraukė.

33.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu siekia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo jos ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 1.127 str. 1 d.), padarė proceso įstatymų pažeidimų (CPK 178 str., 185 str., 225 str., 265 str.), netinkami aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 293 str. 3 d.), taip pat teigia, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai sudaro naują ginčo dalyką, kuris nebuvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Su šiais apeliantės argumentais  teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Dėl įrodymų vertinimo.

34.       Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

35.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovas J. Č. nėra atlikęs jam priklausančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurie būti tinkamai patvirtinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tokie apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

37.       Atsakovui J. Č. priklausančio nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),

38.       Kaip minėta Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovui J. Č. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ankstesnėse bylose.

39.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2017-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovui J. Č. priklausančio nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teisėtumo klausimas išspręstas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-990-520/2018, išnagrinėjus pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės Įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys - valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Inventora”, sodininkų bendrija „Lepšiškiai”) dėl sprendimo panaikinimo,  šioje nutartyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią. Minėtos nutarties 53 p. nurodyta, kad nagrinėjamos bylos dalykas - atsakovo VI Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. csprl-29, kuriuo atmestas pareiškėjos G. V. pareiškimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. paduotą skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja taip pat yra pareiškusi reikalavimus: atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo paduoti ir įpareigoti Komisiją priimti jos 2016 m. sausio 21 d. skundą. Nutarties 86 punkte teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-115-540/2012, kurioje pareiškėja G. V. vienu iš savo patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų siekė, jog būtų pripažinti neteisėtais J. Č. priklausančio Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktą kadastrinių duomenų patikslinimą ir įregistravimą, apie registro duomenų ginčijimą buvo nurodyta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 17 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas, tai, kad skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo VĮ Registrų centrui pareiškėja pirmą kartą pateikė tik 2015 m. spalio 16 d., pareiškimą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2016 m. sausio 21 d., teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. pareiškime nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

41.       Iš įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, iš jų ir reikalavimas panaikinti 1993 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo ribų planą, kt.. motyvų matyti, kad ieškinio reikalavimai atmesti, remiantis J. Č. nuosavybės teisę į Žemės sklypą patvirtinančiais dokumentais (sandoriais, kurių pagrindu J. Č. įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą), Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu, kuriuo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais įrašais. Kauno rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neginčijant sandorių, įsakymo ir turto registro duomenų, 1993 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo ribų plano pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių. Šioje civ. byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų matyti, kad nėra ginčo dėl ieškovei priklausančio 576 kv.m. sklypo ribų bei tai, kad jai priklausančio minėto dydžio sklypo ribos nėra aiškios, o kyla ginčas tik dėl papildomų 24 kv.m. žemės naudojimo bei suteikimo. Ieškovė savavališkai naudojosi 24 kv.m. bendro naudojimo žeme, o byloje padaryta išvada, kad nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog ieškovei įstatymų nustatyta tvarka būtų buvęs suteiktas 24 kv.m. žemės sklypas naudojimuisi ir kad būtų galimybė minėto dydžio žemės sklypą ieškovei parduoti, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę išsipirkti 24 kv.m. valstybinės naudojamos žemės ploto, nustatant jo ribas bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą bei sodininkų bendriją „Lepšiškiai“ įtvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 40, 41  p. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovui J. Č. priklausančio nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patikslinti Kauno apskrities viršininko 2010-03-20 įsakymo Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini)) pagrindu pagal kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Inventora“, teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovui suformuoto sklypo neteisėtumo.  

43.       Apeliaciniame skunde apeliantė įsitikinusi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio, neišsprendė patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 1- 3, nepasisakė dėl kitų ieškinio reikalavimų Nr. 4, 5, 9-10, nors ji teikė paaiškinimus ir byloje pateikė rašytinius įrodymus, todėl skundžiamas sprendimas turi būti naikintinas absoliučiais negaliojimo pagrindais. Nesutikdama su šiais argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

44.       Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno atskirai patikslinto ieškinio reikalavimo, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad netenkindamas patikslinto ieškinio 1-10 ir 13 reikalavimų pirmosios instancijos teismas  glausta forma pasisakė dėl visų reikalavimų suformuluotų patikslintame ieškinyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė teismo sprendimą iš esmės išsprendė teisingai. Teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

45.        Apeliantė patikslinto ieškinio reikalavimais Nr. 1 (įpareigoti atsakovę SB „Lepšiškiai“ atlikti sodininkų bendrijai priklausančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus jos nurodytu būdu), Nr. 2 (pripažinti negaliojančiu 1994-07-01 SB „Lepšiškiai“ pirmininko išduotą pažymą Nr. 244, Nr. 3 (pripažinti negaliojančia 1994 m. liepos 8 d. Kauno miesto techninės inventorizacijos biuro (Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo) įrašo pagrindą), Nr. 4 (pripažinti negaliojančiu neteisėtą 1994 m. sodo generalinį planą dalyje, pagal kurį sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei G. V. buvo leista išsipirkti 576 kv. m.) grindžia 1988 m. rugsėjo 20 d. ir 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktuose užfiksuotais duomenimis (1 t.b.l. 63-66). Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktai yra konkrečių inventorizavimo darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai, o ne nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys teisiniai pagrindai.  Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi 1996 m. lapkričio 5 d.) sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha (redakcija galiojusi sudarant pirkimo–pardavimo sutartį).  Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 05-4001 sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ buvo patvirtintas 23,47 ha plotas,  įsakymas buvo parengtas pagal 1994 m. parengtą bendrijos žemės planą, pagal kurį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 576 kv. m , o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 650 kv. m.  

46.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento rašte Nr. 1 l-V-924-1883, kuriame buvo nurodyta, kad šiuo metu galiojantis planas parengtas pagal 1994 m. sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ žemės planą, buvo patvirtintas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymu. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantei šios aplinkybės buvo žinomos nuo 2009 m. (2 t.b.l. 119-120), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei neginčijant Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 05-4001, kuriuo, remiantis 1994 m. bendrijos žemės planu, buvo patvirtintas tikslus ir konkretus sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ plotas, nepanaikinus Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymo, nesukels ieškovei jos pageidaujamų teisinių pasekmių.

47.       Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji nėra pasidariusi jai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurie būtų tinkamai patvirtinti bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, atsakovui J. Č. priklausančio nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patikslinti Kauno apskrities viršininko 2010-03-20 įsakymo Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) pagrindu yra teisėti.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas 1993 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) nario G. V. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo planas su gretimybėmis (duomenys neskelbtini), kuris yra neatskiriama sutarties dalis, kad ieškovei ši aplinkybė žinoma nuo 1996 m. lapkričio 22 d.,  žemės sklypo plane nurodytos žemės sklypo ribos ir plotas atitinka 1994 m. bendrijos žemės plane nurodytus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų linijų ilgius. Todėl šios aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovė 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgydama 576 kv. m. (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą jau nuo 1996-11-22 žinojo, kokį žemės sklypą ji įsigijo ir pati sutiko su perkamo žemės sklypo ribomis. 

49.       Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų valstybinės žemės egzistavimą tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog teismas nebuvo nei aktyvus, nei tinkami įgyvendino CPK 225 str. 1 p. numatytą pareigą, kad atmesdamas ieškovės reikalavimą Nr. 13 neįsigilino į ginčo esmę, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 13, kuriuo apeliantė prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su G. V. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 630 kv.m. žemės sklypo pagal UAB „TopoEra“ paruoštą 2015 m, lapkričio 5 d. matininko A. P. schemą pirkimo, patenkinimui nes iš schemos matyti, kad G. V. siekia įsigyti tarp ieškovės ir atsakovų ((duomenys neskelbtini)) sklypų žemės plotą, tačiau tarp minėtų sklypų nėra valstybinės žemės (CPK 185 str.).

Dėl ieškinio senaties administraciniams aktams, paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.

50.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu  patikslinto ieškinio 4 punkte suformuluoto reikalavimo dėl 1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 05-4535 dalies nuginčijimui bei pagrindo atmesti šį reikalavimą dėl ieškinio senaties termino pabaigos, teigdama, kad teismas visiškai neatsižvelgė, jog  ieškovė ginčijamą įsakymą gavo tik 2010 m. sausio 19 d., pateikusi 2009 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. S5-3936 KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui; ieškovė pripažino, kad nesikreipė dėl šio administracinio akto ginčijimo per ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, tačiau jį praleido dėl svarbių priežasčių (procesinių dokumentų ikiteisminiame tyrime, administracinėse ir civilinėse bylose rengimo), todėl prašė jį atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą administracinių aktų nuginčijimui.  

51.       Pagal bendrąją senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio  senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 

52.       Ginčijami Kauno apskrities valdytojo priimti sprendimai yra administraciniai aktai, kuriems vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, turi būti taikomas ABTI 33 str. įtvirtintas vieno mėnesio procesines teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013- 10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje NR. 3K-3-471/2013; kt.).

53.       Patikslintu ieškiniu be administracinių aktų, ieškovė taip pat prašė nuginčyti 1994 m. liepos 1 d. sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ pirmininko išduotą pažymą Nr. 244, 1996 metų  žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (N. Č.), kurios dalyve pati nebuvo, ir tuo metu galiojo trijų metų terminas. Ieškovė ieškiniu ginčija 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei 2006 m. vasario 14 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusiajam V. Č., kuriems taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.8 straipsnis). Taip pat ginčija 2006 m. sandorius, kuriems ginčyti nėra suėjęs 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnis).

54.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovei apie žemės sklypo ribas buvo žinoma dar 1996 m., jai sudarant  žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko ji ženkliai praleido senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo ginčijamų 1994-1996 m. priimtų aktų praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminas negali būti atnaujinamas, todėl teismas taikė ieškinio senatį.

55.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė patikslinto ieškinio reikalavimams Nr. 4  (1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymui Nr. 05-4535 ginčyti dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažinti 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. V. nupirko iš Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)), reikalavimui Nr. 5 (pripažinti negaliojančia 1996 metų lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria N. Č. nupirko iš Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) kaip sudarytas apgaulės būdu ir jas panaikinti bei taikyti restituciją, praleido įstatymų nustatytus ieškinio senaties terminus šiems reikalavimams pareikšti, nes apie ginčijamą 1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymą Nr. 05-4535 turėjo sužinoti sudariusi 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Netgi skaičiuojant  ieškinio senaties termino eigos pradžią nuo apeliantės nurodytos datos - 2010 m. sausio 19 d. reikalavimui dėl 1996 m. spalio 2 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymui Nr. 05-4535 ginčyti, 1 mėnesio terminas pasibaigė 2010 m. vasario 19 d.

56.       Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), iš esmės pakito praleistų skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų atnaujinimo teisinis reglamentavimas. Šiuo metu galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

57.       Šioje byloje ginčijami sprendimai, įsakymai yra priimti prieš daugiau nei 20 metų. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, byloje nėra. Taigi nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminas negali būti atnaujinamas.

58.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju - ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teisiną sąlygų - laikytis pareiškimo teismui pateikimo terminų. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2015-10-16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė inicijuodama naujus reikalavimus siekia iš esmės vienintelio tikslo – kad būtų panaikinta 2010 m. kovo 29 d. atlikta J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registracija (tą yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017).

59.       Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Nagrinėjamu atveju byloje apeliantės pateiktų raštų, skundų įvairioms institucijoms 2009-20015 m. laikotarpiu, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroro 2013-06-04 nutarimo Nr. 20-2-00538-10 kopijos, priimti teismų sprendimai pagrindžia apeliantės nurodytas aplinkybes (procesinių dokumentų ikiteisminiame tyrime, administracinėse ir civilinėse bylose rengimo). Tačiau tokios aplinkybės paprastai nelaikytinos svarbiomis priežastimis ieškinio senaties termino atnaujinimui (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2010: 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS"2:>-397/2012 ir kt.).

60.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio  senaties terminą ir šiuo pagrindu  patikslinto ieškinio dalies reikalavimų netenkino (CK 1.131 str. 1 d.).

61.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neišsprendė klausimų dėl 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties bei 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarytų sandorių reikalavimų taip pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantės teiginiai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

62.       Patikslinto ieškinio penktuoju-dešimtuoju reikalavimais ieškovė ginčija sandorius ir paveldėjimo liudijimą CK 1.80 str. pagrindu, tačiau ieškovė imperatyvių įstatymo normų, kurioms prieštarauja ieškovės ginčijami sandoriai ir paveldėjimo liudijimas nenurodo.  Kaip minėta Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 ieškovės G. V. reikalavimą pripažinti negaliojančiu 1993 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) nario G. V. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą, netenkintas, remiantis atsakovo J. Č. nuosavybės teisę į Žemės sklypą patvirtinančiais dokumentais (sandoriais, kurių pagrindu J. Č. įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą), Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu, kuriuo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais įrašais. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovui J. Č. priklausančio nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teisėtumo klausimas išspręstas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių reikalavimų netenkino, nenustačius teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius, paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiais (CK 1. 80 str.), ieškovė neįrodė, kad šie ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės reikalavimų, kurių atžvilgiu byla nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu

63.       Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimų suformuluotų patikslinto ieškinio 11-tame ir 12-tame punktuose bylą nutraukė, konstatavęs, kad ieškovė patikslintame ieškinyje teikia tapačius reikalavimus kaip ir 2012 m. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012.

64.       Vienas iš  civilinės bylos nutraukimo pagrindų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, egzistavimas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu asmuo jau buvo pareiškęs teisme tapatų reikalavimą, vadinasi, šis asmuo realizavo jam priklausančią teisę kreiptis teisminės gynybos. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis,  ieškinio  dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

65.       Įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šioje byloje pareikštų patikslinto ieškinio 11-tame ir 12-tame punktuose ieškinio reikalavimų bei Kauno apylinkės teismo 2012 m. sprendimu  civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 išspręsto reikalavimo tapatumo.

66.       Šioje byloje paduoto patikslinto ieškinio 11 punktu ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) priklausančio savininkui J. Č., 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“. Patikslinto ieškinio 12 punktu prašė įpareigoti sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ valdybą atstatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio G. V., plotą 630 kv. m. sutinkamai su UAB „TopoEra“ paruošta 2015 m. lapkričio 5 d. matininko A. P. schema su nustatytomis ribomis: žemės sklypo ilgis pagal kelio liniją 20,23 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,28 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,04 m; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės kraštinės ilgis ties grioviu 20,23 m ilgio ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus 630 kv. m. sklypui privatizuoti;

67.       Išnagrinėtoje byloje Nr. 2-115-540/2012 prašė nustatyti ieškovei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas 18,50 m; 31,80 m; 17,98 m ir 31,31 m, kas sudaro 576 kv. m., pripažįstant ieškovei teisę išsipirkti 24 kv. m. valstybinės naudojamos žemės ploto (0,77 m, 31,02 m, 0,78 m, 31,31 m), prijungiant minėtą 24 kv. m. plotą prie ieškovės išpirkto ir jai priklausančio 1996 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 576 kv. m. ploto žemės tokiu būdu nustatant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 19,27 m, 31,80 m; 18,76 m; 31,02 m, kas sudaro 600 kv. m. ploto, sutinkamai su žemės sklypo schema sudaryta UAB „Geomatininkų grupė“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą bei sodininkų bendriją „Lepšiškiai“ įtvirtinti minėtus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus įsakymu. Šių reikalavimų atžvilgiu priimtas  2012 m. vasario 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Akivaizdu, jog abejose bylose pareikšti reikalavimai yra tapatūs, ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, grindžiamo tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis

68.       Apeliantės apeliaciniame  skunde nurodytos aplinkybės, jog bylose skiriasi ginčo dalykas,  teisėjų kolegijos vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės bei bylose susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Minėta, jog sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų formuluočių, prioritetas negali būti teikiamas lingvistiniam jų aiškinimui, o iš esmės turi būti atsižvelgiama į reikalavimais siekiamą materialinį teisinį rezultatą. Akivaizdu, jog tiek ankščiau išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-115-540/2012 , tiek šioje byloje patikslinto ieškinio 11 p., 12 p. reikalavimais apeliantė siekia paneigti 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo ribų plano duomenis tuo pačiu faktiniu pagrindu, dėl kurio yra priimtas 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nustatyti ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, nurodant, kitokius ribų linijų ilgius, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, negali būti vertinamas kaip naujas reikalavimas, nes iš esmės ieškovė šiuo reikalavimu siekia to pačio tikslo – padidinti jos turimo žemės sklypo plotą.

69.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti proceso šalių argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kitų proceso dalyvių pateiktus atsikirtimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį išsprendė teisingai, išsamiai ir visapusiškai išaiškinęs visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso normas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Dėl atsakovų (fizinių asmenų) prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

71.       Atsakovai J. Č., N. Č. ir A. Č.,  R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą iki 5 700 Eur, įpareigojant ieškovę pusę paskirtos baudos sumokėti jų naudai.

72.       CPK

73.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

74.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ieškovės nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti šiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

76.       Atsakovai  J. Č., N. Č. ir A. Č., R. S. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2018-04-26 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-04-26 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (11 tomas b.l. 153-157). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K3 – 850,8 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš apeliantės  G. V. priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei N. Č., kuri sumokėjo šią sumą advokatei B. P..

77.       LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiama 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės  G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11 Eur (vienuolika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė

                                                Raimondas Buzelis

                                                                                                            Arvydas Žibas