Civilinė byla Nr. 2-533-440/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00027-2013-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2;2.5.2.3;2.5.6.1;

                                                                                        3.1.1.2.22; 3.1.7.3;3.1.7.5.;3.2.4.4;3.2.4.11;

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Šiauliai

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ atstovui, direktoriui S. B., atstovui A. S., atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei V. M., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ atstovei G. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lukoil Baltija“ dėl sutarties įvykdymo garantijos pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau RUAB) „Taudova“ atstovaujama direktoriaus kreipėsi su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei ( toliau- AB ) „Šiaulių bankas“, tretiesiems asmenims RUAB  administratoriui, uždarajai akcinei bendrovei ( toliau –UAB) „LUKOIL BALTIJA“ dėl kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovė prašė pripažinti AB „Šiaulių bankas“ mokėjimą dėl 57942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises. AB Šiaulių bankas mokėjimą sumoje 57924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams. Nurodė, kad 2013-06-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Taudova“ restruktūrizacijos planas. UAB „LUKOIL BALTIJA“ pareiškė kreditorinį reikalavimą 7493650 Eur sumai. Kreditorinis reikalavimas buvo kildinamas iš tarp 2010-03-25 UAB „Taudova“ ir UAB „LUKOIL BALTIJA“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-08/TL , jos pagrindu išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų. Kadangi perkant kurą pastoviai iš pardavėjo buvo keliami reikalavimai dėl atsiskaitymo už parduotą kurą, todėl 2012-02-08 tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „ Taudova“ buvo pasirašyta sutartis, kurioje sutarties šalys sutarė, kad AB „Šiaulių bankas“ suteikia 200000 Lt įvykdymo garantiją UAB „ Taudova“ atžvilgiu. 2015-02-04 UAB „Lukoil Baltija“ informavo RUAB  „Taudova“ apie 74169,90 Eur įsiskolinimą 2015-02-04. Neapmokėjus skolos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kreipėsi į  AB Šiaulių bankas dėl suteiktos garantijos ir AB Šiaulių bankas išmokėjo 57924,00 Eur. AB Šiaulių bankas kreipėsi į RUAB „ Taudova“ ir pareikalavo sumokėti išmokėtą sumą. RUAB „Taudova“ nesutiko,  nurodė kodėl piniginės lėšos yra išmokėtos neteisingai ir pažeidžiant RUAB „Taudova“ teises. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2016-03-14 RUAB „Taudova“ restruktūrizacijos byla buvo nutraukta. Todėl patikslintu ieškiniu uždaroji akcinė bendrovė ( toliau -UAB) „Taudova“ pareiškė prašymą pripažinti AB „Šiaulių bankas“ 2012-02-02 išduotą sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 ( toliau-garantija) neteisėta ir negaliojančia nuo išdavimo dienos. Nurodė, kad garantija išduota 6 dienomis ankščiau, nei  2012-02-08 sudaryta pagrindinė garantijos sutartis Nr. G-20-VY-59200/01. AB „Šiaulių bankas“ vienašališkai išdavė garantiją, nurodė, kad ji galioja iki 2015-02-17, tačiau pagrindinėje sutartyje Nr. G-20-VY-59200/01, punkte 1.1 tarp šalių sutarta, kad garantija Nr. G-20-VY-59200/01 galioja tik iki 2013-02-08. Terminui pasibaigus išnyksta tam tikros civilinės teisės ir pareigos. AB „Šiaulių bankas“ neteisėtai išmokėdama pinigines lėšas pagal pasibaigusią 2012-02-08 sutartį suteikė UAB „LUKOIL BALTIJA“ atžvilgiu išskirtines teises, o šių piniginių lėšų grąžinimą neteisėtai perkėlė UAB „Taudova“ administracijai su 18 % metinių palūkanų mokėjimu.

2. Atsakovė AB „Šiaulių bankas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad garantija yra vienašalis sandoris. AB „Šiaulių bankas“ šį sandorį sudarė 2012-02-02 išleisdama ir pasirašydama sutarties įvykdymo garantiją Nr.G-20-VY-59200 ir pateikdama ją kreditoriui UAB „LUKOIL BALTIJA“. Tai kad garantijos sutartis Nr.G-20-VY-59200/01 tarp AB „Šiaulių banko“ ir UAB „Taudova“ sudaryta ir pasirašyta 2012-02-08, t.y., jau po 2012-02-02 garantijos išleidimo, jokios teisinės reikšmės neturi. Ši sutartis paprastai pasirašoma tuo tikslu, kad išspręsti skolininko ir banko santykius garantijos išleidimo ir įvykdymo procese, nustatant, kokį mokestį turi sumokėti skolininkas už garantijos išleidimą, kokio dydžio palūkanas jis turės mokėti, jei bankas bus priverstas išmokėti garantijos išmoką kreditoriui. Šios sutarties sudarymas neturi jokios įtakos nei kreditoriaus teisėms ir pareigoms garantijos realizavimo procese, nei banko kaip garanto prievolėms išmokėti kreditoriui garantinę išmoką. Nurodyta sutartis iš esmės gali būti pasirašoma ir garantijos išleidimo dieną, ir vėliau, ir prieš garantijos išleidimą, gali būti išvis nepasirašoma. Pagrindinis dokumentas šiuo atveju yra 2012-02-02 išleista garantija, taigi, šalys ir privalo ja vadovautis ir vykdyti. 2012-02-02 išleistos garantijos galiojimo terminas - 2015-02-17. Bankas neturėjo teisės garantijos atšaukti. UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr.01/738 apmokėti už RUAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200 pateikė 2015-02-09 dieną, t.y., dar nepasibaigus garantijos galiojimo terminui. RUAB „Taudova“ apie gautą UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr.01/738 buvo informuota 2015-02-13 pranešimu, taip pat dar nesibaigus garantijos terminui. Bankas apmokėjo pagal garantiją nepažeidęs garantijoje nustatytų terminų. Atmestini ieškovės argumentai, neva ieškovė neturėjusi pareigos mokėti pagal 2010-03-25 pirkimo pardavimo sutartį Nr.10-08/TL, kadangi UAB „LUKOIL BALTIJA“ buvo pateikusi kreditorinį reikalavimą ieškovės restruktūrizavimo byloje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog garantijos išmokėjimo metu ji būtų buvusi neskolinga pagal 2010-03-25 sutartį, kad gavusi AB „Šiaulių bankas“pranešimą dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimo apmokėti pagal garantiją, būtų pati apmokėjusi UAB „LUKOIL BALTIJA“ skolą. Nesikreipė į banką, kad būtų mažinamos palūkanos, ar būtų priimami kiti susitarimai.

3. Trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad  2010-03-25 su UAB „Taudova“ sudarė sutartį Nr. 10-08/TL, pagal kurią šiai bendrovei nuolat tiekė naftos produktus. UAB „Taudova“ savo kaip pirkėjo prievolių pagal 2010-03-25 naftos produktų tiekimo sutartį įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Šiaulių banko“ išduotą garantiją, kuria bankas neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti pardavėjui - UAB „ LUKOIL BALTIJA“ ne daugiau kaip 200000 Lt pirkėjo - UAB „Taudova“ neįvykdytas prievoles, atsiradusias iš 2010-03-25 sutarties. UAB „Taudova“ pagal 2010-03-25 sutartį neapmokėtų ir pradelstų sąskaitų suma baigiantis garantijos galiojimo laikui sudarė 73966,64 Eur, todėl RUAB „Taudova“ 2015-02-04 buvo pateiktas reikalavimas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. RUAB „Taudova“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl pagal AB „Šiaulių bankas“ išduotą Garantiją Nr. G-20-VY-59200 bankui 2015-02-12 buvo pateiktas mokėjimo reikalavimas sumokėti 57924 Eur. Bankas 2015-04-22 pravedė UAB „ LUKOIL BALTIJA“ garantijoje nurodytą sumą - 57924 Eur. Gavus garantijos išmoką UAB „ LUKOIL BALTIJA“ apie tai informavo restruktūrizacijos administratorių A. R. bei pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio patikslinimo. Administratorius atsisakė patikslinti reikalavimą bei apie tai informavo 2015-10-08 raštu. Ieškovė  neginčija įsiskolinimo už įsigytus naftos produktus dydžio, garantijos išleidimo momentu visos sandorio šalys su tuo sutiko ir sąmoningai sudarė šį sandorį. Nurodė, kad bankui  UAB „ LUKOIL BALTIJA“  apmokėjus garantiją , apmokėjimas padengė tik dalį ieškovės skolos. Garantija yra siejama su skolininko nemokumo faktu, o ne atvirkščiai kaip skolininkas bando įrodyti, kad jam tapus nemokiam garantas lyg netenka teisės išmokėti, o kreditorius netenka teisės gauti garantijos apmokėjimo.

              Ieškinys atmestinas.

4. LITEKO duomenimis  (civilinė byla Nr. B2-110-253/2016) Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-30 nutartimi iškėlė UAB „Taudova“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirdamas A. R.. 2013-02-05 nutartimi patvirtintas RUAB „Taudova“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.  2013-06-11 nutartimi patvirtintas RUAB „Taudova“ administratoriaus pateiktas RUAB „Taudova“ restruktūrizavimo planas. 2014-12-31 nutartimi patvirtintas patikslintas RUAB „Taudova“ restruktūrizavimo planas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pirminiu ieškiniu prašė pripažinti AB „Šiaulių bankas“ mokėjimą dėl 57942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises. Ieškovės teigimu pagal Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo  įstatymo ( toliau -ĮRĮ ) 13 straipsnį visi kreditoriniai reikalavimai tenkinami pagal nustatytą eiliškumą. UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimas buvo patvirtintas, tačiau UAB „LUKOIL BALTIJA“ pažeisdama kitų kreditorių interesus pareikalavo banko išmokėti pagal suteiktą garantiją 57924 Eur. Ieškovė nurodė, kad AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas ieškovei per dvi dienas sumokėti išmokėtą sumą pažeidžia kreditorių interesus.

5. Teismas pažymi, kad restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas iš išvengti bankroto, (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). 2016-03-14 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą nutraukti UAB „Taudova“ restruktūrizavimo bylą, iš esmės nurodydamas, kad bendrovė neįrodė, kad restruktūrizavimo planas ateityje bus vykdomas tinkamai ir restruktūrizavimo tikslas bus pasiektas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsisakė ieškinio pripažinti AB „Šiaulių bankas“ mokėjimą dėl 57942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises bei reikalavimo AB „Šiaulių bankas“ mokėjimą sumoje 57924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Taudova“ restruktūrizavimo byla nutraukta, pasikeitė ieškovės procesinė padėtis, ieškovė atsisakė minėtų reikalavimų, ieškovės atsisakymas nuo konkrečių reikalavimų priimtinas, civilinė byla dalyje dėl konkrečių reikalavimų nutrauktina.

6. UAB „Taudova“ patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti AB „Šiaulių bankas“ 2012-02-02 išduotą sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 neteisėta ir negaliojančia nuo įvykdymo garantijos išdavimo dienos, iš esmės reikalavimą grindžia tuo, kad 2012-02-08 sutarties Nr. G-20-VY-59200/01, punkte 1.1 tarp šalių buvo sutarta, kad garantija Nr. G-20-VY-59200/01 galioja tik iki 2013-02-08, bei tuo, kad bankas garantiją išdavė iki sutarties sudarymo -2013-02-02 ir garantiją išdavė trims metams. Ieškovės vertinimu bankas neteisėtai išmokėdamas pinigines lėšas pagal pasibaigusią 2012-02-08 sutartį suteikė UAB „LUKOIL BALTIJA“ atžvilgiu išskirtines teises, ir šių piniginių lėšų grąžinimą neteisėtai perkėlė UAB „Taudova“. Ieškovė neneigia, kad yra nesumokėjusi konkrečios skolos UAB „LUKOIL BALTIJA“ , tačiau banko išmokėta suma yra su per didelėmis 18 % metinėmis palūkanomis. Teigia, kad apie banko garantijos išdavimą nebuvo žinoma, garantijos rašto ieškovė negavo. 2015-02-17 pasibaigusios garantijos terminą pratęsti prašė tik todėl, kad neturėjo visų duomenų dėl sutarties įvykdymo garantijos išdavimo, tikėjosi, kad bankas suteiks garantiją. Direktorius S. B. papildomai nurodė, kad su skolos dydžiu UAB „LUKOIL BALTIJA“ sutinka. Neneigia, kad jis pasirašė 2012-02-08 sutartį Nr. G-20-VY-59200/01, su AB „Šiaulių bankas“ , tačiau teigia, kad sutarties negavo. Dėl garantijos pratęsimo po 2015 m. buvo pokalbis bet tikslių aplinkybių nebeprisimena nors ir rašė prašymą pratęsti. Žinojo, kad bankas gavo pretenziją iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ dėl garantijos išmokėjimo, buvo informuoti. Nekėlė jokių pretenzijų bankui, tuo metu per daug ir nesigilino, kol neprasidėjo teisminiai procesai.

7. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, tai reiškia, kad sutarties šalims palikta teisė susitarti dėl nurodytų ir kitų užtikrinimo būdų, tarp jų ir susitarti dėl ne vieno, o kelių prievolės užtikrinimo būdų ir juos taikyti užtikrinant prievolę.

8. Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK  6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. ( pvz. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).

9. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs,  kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovei.
10. Ieškovės vertinimu atsakovo atstovė teigdama, kad padaryta techninė klaida dėl garantijos termino 2012-02-08  sutartyje nesiėmė priemonių jos ištaisyti. Bankas išduodamas vienašališkai garantiją ne metams, o trims metams, garantiją išdavė neteisėtai, todėl privalo prisiimti atsakomybę. Nes ieškovė neturi pareigos mokėti bankui išmokėtos sumos pagal garantinį raštą, kurio terminas pasibaigęs 2013-02-08. Taip pat ieškovė teigia, kad AB „Šiaulių bankas“  neteisėtai išmokėdama pinigines lėšas pagal pasibaigusią 2012-02-08 sutartį, pažeidė ieškovės teises. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes šalių paaiškinimus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei iš esmės nebuvo žinoma apie AB „Šiaulių bankas“ 2012-02-02 sutarties įvykdymo garantiją Nr.G-20-VY-59200. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad sudarant 2012-02-08 sutartį Nr. G-20-VY -59200/01 UAB „ Taudova“ nebuvo žinoma apie tai, kad sutarties įvykdymo garantija Nr.G-20-VY-59200 išduota nes ji buvo nurodyta 2012-02-08 sutarties 1.1 punkte. Atsakovės AB „Šiaulių bankas“ atstovė paaiškino, kad ieškovė turėjo gauti garantinį raštą ir pati UAB „Taudova“ turėjo pateikti savo kreditoriui UAB  „LUKOIL BALTIJA“ , nes ne banko pareiga dokumentą pateikti. Tai, kad ieškovei buvo žinoma apie suteiktą banko garantiją patvirtina byloje esantys duomenys. 2010-03-25 tarp UAB „ Taudova“ ir UAB  „LUKOIL BALTIJA“ sudaryta pardavimo-pirkimo sutartis Nr. 10-08/TL patvirtina tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl naftos produktų pardavimo, dėl suteikto prekinio kredito ir kitų sąlygų. Trečiojo asmens UAB „ LUKOIL BALTIJA“ atstovė nurodė, kad UAB „Taudova“ buvo suteiktas padidintas prekinis kreditas su sąlyga, kad pateiks banko garantiją. UAB „ Taudova“ pateikė garantinį raštą, ji pati siekė gauti banko garantiją, kad gautų iš UAB „ LUKOIL BALTIJA“ naftos produktus, todėl nepagrįstai teigia, kad apie garantijos išdavimą nežinojo. Jei garantija būtų pasibaigusi 2013-02-08 ieškovė be apmokėjimo nebūtų gavusi iš UAB „ LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų. UAB „LUKOIL BALTIJA“ atstovė nurodė, kad turėjo galiojančią iki 2015-02-17 garantiją, nematė ir nežinojo 2015-10-08 sutarties sąlygų. Teismo posėdžio metu A. R., buvęs administratoriumi iki restruktūrizavimo proceso nutraukimo paaiškino, kad jam buvo žinoma apie išduotą garantiją ir joje numatytą terminą iki 2015-02-17. Kiek suprato iš UAB „Taudova“ direktoriaus jis buvo suinteresuotas, kad neatsiskaitant su UAB „ LUKOIL BALTIJA“ būtų išmokėta AB „Šiaulių bankas“ garantinė išmoka pagal 2012-02-02 sutarties įvykdymo garantiją, kad nebūtų nutrauktas naftos produktų tiekimas. Teismo vertinimu ieškovės atstovai šių nurodytų aplinkybių nepaneigė. Be to nurodė, kad tuo metu vyko restruktūrizacijos procesas ir skolos buvo mokamos pagal patvirtintą restruktūrizacijos planą, todėl nekėlė klausimo dėl garantijos termino.
11. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes turi pagrindo vertinti, kad ieškovės atstovų argumentai dėl garantijos išdavimo, garantijoje nurodyto termino iki 2015-02-17 yra nenuoseklūs, prieštaringi. Ieškovės atstovas pats teigia, kad kiekviena šalis turi pasirūpinti savo teisėmis. Pažymėtina, kad šalys yra verslininkai, todėl joms keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Byloje pateiktas UAB „ Taudova“ 2012-01-16 prašymas AB Šiaulių bankas“ išduoti garantiją  pagal 2010-03-24 sutartį, garantijos terminas vieneri metai. Kaip byloje nustatyta 2012-02-02 išduota garantija kurioje nustatytas garantijos galiojimo terminas iki 2015-02-17. Pažymėtina, kad banko išleista garantija nuo kitų garantijų skiriasi tuo, kad bankas negali atšaukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.94 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismo vertinimu ieškovė buvo suinteresuota gauti banko garantiją, kad gautų naftos produktus iš UAB „ LUKOIL BALTIJA“ be išankstinio apmokėjimo. Todėl pagristi trečiojo asmens argumentai, kad jei garantija būtų pasibaigusi 2013-02-08 ieškovė be apmokėjimo nebūtų gavusi iš UAB „ LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų, nebūtų padidintas prekinis kreditas. Be to ieškovė nurodo, kad pačio fakto, kad išduota garantija ieškovė neginčija, tik mano esant garantiją neteisėtą nes ji išduota trims metams. Teismo vertinimu visuma įrodymų patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie garantijos išdavimą, garantijos terminą nežinojo. Be to, ieškovės argumentus paneigia ir 2015-02-05 raštas Nr. S-12, kuriame nurodoma apie UAB „ Taudova“ prašymą bankui pratęsti garantijos terminą nuo 2015-02-18 iki 2018-02-17 bei pripažįstama UAB „ LUKOIL BALTIJA“ 74169,90 Eur skola. Taip pat 2015-02-18 UAB „Taudova“ raštas AB“ Šiaulių bankas“ , kuriame nurodoma apie 2012-02-02 išduotą garantiją ir prašoma pratęsti terminą nuo 2015-02-18 iki 2018-02-17. Teismui yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių sudaryti susitarimai, išduota garantija atitiko šalių interesus. Nors ieškovė teigia, kad garantijos išdavimas trims metams pažeidžia ieškovės interesus, tačiau pažymėtina, kad garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Konkrečiu atveju AB „ Šiaulių bankas“ nėra pareiškusi ieškinio ieškovei. Byloje pateikti duomenys, kad UAB „ Taudova“ praterminuotos skolos pagal kreditų sutartis 2016-07-27 sudaro 575856,85 Eur.

12. Dėl 2012-02-08 sutartyje nurodyto garantijos termino atsakovės AB „Šiaulių bankas“ atstovė nurodė, kad vienerių metų nurodytą terminą reikėtų suprasti kaip rašybos klaidą, nes garantija jau buvo išduota iki 2015-02-17. Sutiktina, kad nėra pagrindo spręsti, kad garantija išduota iki 2013-02-08, nes tai paneigia 2012-02-02 išduotoje garantijoje Nr. G-20-VY-59200 nurodytas terminas iki 2015-02-17. Be to, kaip minėta nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei nebuvo žinoma apie garantijos išdavimą, ir kaip minėta 2012-02-08 sutartyje Nr. G-20-VY-59200/01 prie sąvokų 1.1 punkte nurodyta apie garantiją Nr. G-20-VY-59200. Tai, kad sutartyje nurodyta, kad garantija galioja iki 2013-02-08, dėl ko atsakovė nurodė, kad tai vertintina, kaip techninis apsirikimas, nes garantija jau buvo išduota ir jos terminas nustatytas iki 2015-02-17 bei, tai, kad garantija išduota anksčiau nei pasirašyta 2012-02-08 sutartis, teismo vertinimu savaime nedaro sutarties įvykdymo garantijos negaliojančia. Teismo vertinimu 2012-02-08 sutarties sudarymas neturi įtakos nei kreditoriaus teisėms ir pareigoms garantijos realizavimo procese, nei banko kaip garanto prievolėms išmokėti kreditoriui garantinę išmoką. Sutartyje numatytas terminas nedaro garantiją neteisėtą. Ieškovė teigia, kad pasibaigus 2012-02-08 sutartyje nurodytam garantijos terminui -2013-02-08 nesiėmė jokių veiksmų nes ir toliau pagal 2010-03-25 su UAB „Taudova“ sutartį Nr. 10-08/TL gavo naftos produktus. Be to yra sudariusi grafiką ir moka skolas UAB „ LUKOIL BALTIJA“ pagal sudarytą grafiką. UAB „ LUKOIL BALTIJA“ atstovė pateikė duomenis ir nurodė, kad UAB „Taudova“ moka skolą pagal likutį po garantijos išmokėjimo, t,y. vėlesnius įsiskolinimus, mokėjimai nevykdomi dėl išmokėtos garantijos sumos.

13. Garantija savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą kreditoriui, jei jis savo reikalavimą garantui pareikš laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. ( pvz. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

14. UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr.01/738 apmokėti už RUAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200 pateikė 2015-02-09 dieną, t.y., dar nepasibaigus garantijos galiojimo terminui. RUAB „Taudova“ apie gautą UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr.01/738 buvo informuota 2015-02-13 dienos pranešimu, taip pat dar nesibaigus garantijos terminui. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad UAB „LUKOIL BALTIJA“ turėjo teisėtus lūkesčius, kad garantija bus įvykdyta, bus sumokėta už pateiktus naftos produktus jei skolos nepadengs UAB „ Taudova“ . Trečiasis asmuo nurodė, kad tik esant garantijai buvo teikiami naftos produktai be išankstinio apmokėjimo. Pagrindinė garantijos paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Teismo vertinimu garantinio rašto išdavimo konkrečiu atveju pripažinimas neteisėtu, negaliojančiu pažeistų teisinių santykių stabilumo principą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta ieškovės ieškinys atmestinas.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. AB „Šiaulių bankas“ pateikė prašymą priteisti 560 Eur, pateikė duomenis dėl sumokėjimo už suteiktas paslaugas. Teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Atsižvelgė į bylos nagrinėjimo specifiką, byloje iškeltus teisinius klausimus, į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, dokumentų apimtis, juose iškeltų teisinių klausimų analizę, galimas darbo ir laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus, kitas darbo laiko sąnaudas, dėl atvykimo į teismo posėdį laiko, ir išlaidų galimas sąnaudas. Teismas atsižvelgęs į atsakovės paruoštų procesinių  dokumentų kiekį bei apimtis, juose keliamų klausimų sudėtingumą, atsakovės teismų praktikos analizę, daro išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti 560 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Iš ieškovės priteistinos 13,89 Eur patirtos pašto išlaidos valstybei. ( CPK 96 straipsnis).

16.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsniu, 6.94 straipsniu, 6.94 straipsniu, 6.96 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 83 straipsniu, 88 straipsni, 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniai, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų.

Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-533-440/2016 dalį dėl RUAB „Taudova“ reikalavimo pripažinti AB „Šiaulių bankas“ mokėjimą dėl 57942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises bei reikalavimo AB „Šiaulių“ bankas mokėjimą sumoje 57924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams.

Išaiškinti, kad dėl šių reikalavimų bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių  šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu  neleidžiama.

Atmesti ieškovės UAB „Taudova“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“, trečiajam asmeniui UAB „Lukoil Baltija“ dėl 2012-02-02 sutarties įvykdymo garantijos Nr.G-20-VY-59200 pripažinimo negaliojančia.

Priteisti iš ieškovės UAB „Taudova“, įmonės kodas 171046343 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ) atstovavimo išlaidų atsakovei AB „Šiaulių bankas“, įmonės kodas 112025254.

Priteisti iš ieškovės UAB „Taudova“, įmonės kodas  171046343 13,89 Eur ( trylika eurų 89 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.              

Teisėja                                                                                                       Vilija Valantienė