2014 m. gegužės 22 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:

prokurorei Virginijai Kliaugienei,

nukentėjusiosios I. K. atstovui pagal įstatymą V. K., nukentėjusiajai R. V. (2014-04-07 posėdyje)

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą S. G.,

kaltinamo gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje              

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, 2013 m. gegužės 16 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi leista taikyti vidutinę priežiūros priemonę – atidavimą į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą, nuo 2013 m. birželio 11 d. ugdomas Vėliučionių vaikų socializacijos centre, šiuo metu suimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-222-927/2014 (teisminio proceso Nr. 1-57-1-00097-2014-7) ir laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kur mokosi 10 klasėje, teistas: 1) 2013-01-04 Kupiškio r. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį mokytis; 2) 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 641 str. nuostatas, 30 parų areštu; 3) 2014-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. (trys veikos), 145 str. 2 d., pritaikius BK 63 str. 1, 3, 9 d. ir subendrinus paskirtas bausmes su 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn. (nuosprendis neįsiteisėjęs), šiuo metu pagal 2014-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį atlieka nepilnamečių pataisos namuose, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d.,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. U. 2013 m. sausio 11 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) centro patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kartu su bendravykdytoju, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė svetimą, R. V. priklausantį bendros 631 Lt vertės turtą: 60 Lt vertės striukę, 50 Lt vertės pirštines, 200 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 2700 Classic“, 1 Lt vertės UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo kortelę „Pildyk”, 300 Lt vertės mobilųjį telefoną „Sony Ericsson E15i“, 20 Lt vertės UAB „Omnitel” abonentinę kortelę.

Kaltinamasis A. U. 2013 m. kovo mėnesio 12 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas I. K. bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, protinio išsivystymo ir psichologinių savybių, dėl kurių ji nesuprato nusikalstamų veiksmų reikšmės ir todėl negalėjo jiems adekvačiai pasipriešinti, panaudodamas fizinį smurtą I. K. atžvilgiu, tai yra nutempdamas ją į kitą kambarį, pargriaudamas ant lovos, užguldamas savo kūnu, nurengdamas jos rūbus ir laikydamas jos rankas, taip palauždamas nukentėjusiosios nepilnametės I. K., gim. (duomenys neskelbtini), valią, bandydamas įvesti savo lytinį organą į I. K. makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, taip dėl reakcijų į stiprų stresą sukeldamas nukentėjusiajai I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė kiti asmenys.

Kaltinamasis A. U. savo kaltę dėl vagystės pripažino visiškai, kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti nepripažino. Dėl vagystės paaiškino, jog kartu su Ž. V. ir broliu D. U. buvo užėję į (duomenys neskelbtini) centrą, centre pamatė koridoriuje gulinčią striukę, kurią pagriebęs Ž. V. perdavė jam, A. U., ir visi pabėgo. Prie garažų iškraustė kišenes, paėmė telefonus NOKIA ir SONY ERICSSON, o striukę su pirštinėmis užmetė ant stogelio. Telefonus Ž. V. pardavė R. T., jam už vagystę davė 40 litų. Pasikėsinimo išžaginti I. K. nepripažino, nurodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu nebuvo namuose ir negalėjo tai padaryti. Mano, jog I. K., kaip ir jos broliai, jį apkalba, kaip pagrindinę apkalbėjimo priežastį nurodė konfliktus su Č., su kuriais pastoviai mušasi. Neigia D. V. sakęs, kad dėl veiksmų prieš I. K. lūžo lova.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. R. V. turto vagystė.

              Nukentėjusioji R. V. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) centre valytoja ir tą 2014 m. sausio 11 d. baigusi darbą pastebėjo, kad koridoriuje nebėra jos padėtos striukės su joje buvusiais telefonais, pirštinėmis. Bandė striukės ieškoti, skambinti į savo telefonus, bet striukės nerado, o telefonai buvo išjungti. Apie vagystę pranešė policijai. Vienas telefonas, SONY ERICSSON, jai buvo grąžintas ikiteisminio tyrimo metu, kiti daiktai negrąžinti, dėl padarytos žalos pareiškė ieškinį.

              Liudytojas R. T. parodė, jog jo veikla yra susijusi su telefonų taisymu, naudotų telefonų pardavimu. Parodė, jog kartą iš nepažįstamo asmens prie parduotuvės NORFA įsigijo SONY ERICSSON telefoną liečiamu ekranu ir paskambinęs vienam iš asmenų, kuriam buvo reikalingas toks telefonas, jam pardavė už 150 Lt. Kad vogtas telefonas, nežinojo.

              Liudytoja V. L. parodė, jog su vyru buvo sutarę dukrai nupirkti mobilųjį telefoną, kurį vyras parduotuvės „Maxima“ antrame aukšte nupirko už 180 litų, o vėliau paaiškėjo, kad šis buvo vogtas.

Iš pareiškimo (T. 1, b.l. 17) matyti, jog R. V. į policiją kreipėsi 2013-01-11, nurodė, jog iš jos darbo vietos buvo pavogta striukė su joje buvusiais telefonais NOKIA 2700 CLASSIC ir SONY ERICCSON. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 19-20) matyti, jog dalyvaujant R. V. apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) centro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, jos rastos nerakintos, spyna nesugadinta. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 44), daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 45-46), UAB „Omnitel“ dokumentų (T. 1, b.l. 33-35) matyti, jog liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė mobilųjį telefoną SONY ERICSSON, kurio IMEI kodas yra (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nustačius, kad pagal IMEI kodą jį iš UAB „Omnitel“ įsigijo R. V., kuriai jis ir grąžintas pakvitavimu (T. 1, b.l. 42). Iš įtariamojo parodymų patikrinimo protokolo (T. 1, b.l. 144-147) matyti, jog A. U. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą (duomenys neskelbtini) centre, iš kurios kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pagrobė R. V. striukę su telefonais ir pirštinėmis, kur ją nusinešę iš jos paėmė telefonus, o pačią striukę užmetė ant garažo stogo. Iš apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 148-150) matyti, jog apžiūrėjus A. U. parodyto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą, ant jo, nuvalius sniegą, rasta striukė ir viena pirštinė, šie daiktai iš įvykio vietos buvo paimti. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 151-152), daiktų parodymo atpažinti protokolų (T. 1, b.l. 153-154, 155-156) matyti, jog nuo garažo stogo paimta striukė ir pirštinė buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, juos, kaip pagrobtus, atpažino nukentėjusioji R. V..

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad A. U., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, išskirtas į atskirą tyrimą, pagrobė 631 Lt vertės turtą, todėl jo veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 39), kuriuo iš kaltų asmenų prašė priteisti 331 Lt patirtą žalą, nurodė, jog ieškinį sudaro pagrobto ir negrąžinto turto vertė. Teismo posėdyje ieškinį ieškovė palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškinys tenkinamas. Nustačius, kad kaltinamasis A. U., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtais veiksmais padarė žalą R. V., dalis žalos (331 Lt turto vagystės) nėra atlyginta, šią žalą pripažįsta ir pats kaltinamasis, ji yra priteisiama iš kaltinamojo. Kadangi kaltinamasis A. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jis ir šiuo metu nėra sulaukęs pilnametystės, jeigu ji neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti nepilnamečio atstovė pagal įstatymą S. G. (CK 6.276 str. 2 d.).

Daiktai – striukė ir pirštinė, kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis, esantys prie bylos, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2 nusikalstama veika. Pasikėsinimas išžaginti I. K..

Nukentėjusioji I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, jog kartu su broliu A. Č. buvo užėję pas U. į svečius arbatos atsigerti, kai į namus parėjęs A. U., paėmęs už rankos, ją nusitempė į kitą kambarį, kur paguldęs į lovą nusirengė pats, po to nurengė ir ją bei bandė savo lytinį organą įkišti į jos makštį, bet jam nepavyko. Jam bandant atlikti su ja lytinį aktą, jai paskambino mama bei liepė eiti namo, tą patį, kad reikia eiti namo, nes kitu atveju pati mama ateis į U. namus, sakė ir šalia durų stovėjęs bei matęs, kas vyksta, jos brolis A. Č., po ko A. U., prigrasinęs niekam apie tai nesakyti, ją paleido, ir ji su broliu išėjo namo. Po kurio laiko brolis apie tai, kas atsitiko U. namuose, pasakė mamai (L. K.), ši pradėjo ant jų šaukti, dėl ko nesakė anksčiau. (T. 2, b.l. 30-32)

Liudytojas A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, jog kartu su sese I. K. būnant pas D. U. namuose, parėjo A. U., pradėjo kabinėtis prie jo sesės, paėmęs už kasos, tempė, liepė jiems dingti iš kambario, o sesę pasiliko. I. K. norėjo išeiti, bet A. U. neleido jai išeiti, norėjo ją paguldyti į lovą, tačiau sesuo priešinosi ir rėkė, prašė padėti. Jis pro durų langą matė, kaip I. K. ir A. U. buvo užsikloję antklode, lova smarkiai judėjo. Prieš tai matė, kad I. gulėjo ant nugaros, A. U. jai numovė kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites. Pamatęs juos (jį ir D. U.) žiūrinčius pro langą, liepė jiems dingti nuo to lango. Jis A. U. sakė, kad skambino mama ir liepė jiems eiti namo, po kelių minučių A. U. paleido I. K., prigrasino apie tai, kas įvyko, niekam nepasakoti. I. K. apsirengus, abu išėjo namo. Matė, kad I. K. verkė dėl to, kas atsitiko. Namuose apie įvykį tą vakarą nepasakojo, tačiau po kurio tai laiko, susipykęs su sese, jai pasakė, kad eitų toliau su A. Po šių žodžių jų motina išsiaiškino, kas atsitiko U. namuose, pasikvietė pokalbiui ir A. U., šis gynėsi tai padaręs. (T. 2, b.l. 33-35).

Liudytoja L. K. parodė, jog apie tai, kad A. U. bandė išžaginti I. K., sužinojo iš vaikų, kai jiems susipykus A. Č. pasakė I. K., jog ši eitų pas A. U. ir tas ją vėl žagins. Iš pradžių I. K. neigė ką nors buvus tarp jos ir A. U., tačiau vėliau pasakė, kad A. U. tą vakarą, kai jie buvo išėję grietinės į parduotuvę ir užsukę pas U. į namus, bandė su ja santykiauti, buvo nurengęs, numovęs apatines kelnaites, tačiau visų detalių nepasakojo. Vėliau buvo susitikusi ir D. V., ši jai sakė, kad jai A. U. buvo prisigyręs, jog tol „tvarkė“ I., kol sulūžo lova.

Liudytoja D. V. parodė, jog būdama pas U. pastebėjo, jog lova girgžda, apie tai, kad ji girgžda dėl besilankančių vaikinų, po ko kambaryje buvę vaikai pradėjo juoktis, o A. U. pasakė, kad buvo atėjusi I. K.. Po kurio laiko gatvėje sutikusi L. K. perspėjo, kad saugotų I., nes U. „patvarkys“.

Iš nutarimo (T. 2, b.l. 3), skambučių išklotinės (T. 2, b.l. 5-8), tarnybinio pranešimo (T. 2, b.l. 9) matyti, jog L. K. 2013-03-12 nuo 20:51 iki 21:44 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutes abonentams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013-03-12 21:35 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotas praleistas išeinantis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto, matyti (T. 1, b.l. 187-190) matyti, jog ekspertų komisija, atlikusi tyrimą, išklausiusi I. K. paaiškinimus, priėjo išvadas, kad I. K., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį bei individualius psichologinius ypatumus, nusikalstamos veikos metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti  konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių vietą, laiką, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus, tačiau, atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, I. K. nagrinėjamų įvykių metu primityviai ir paviršutiniškai suprato su ja atliktų veiksmų pobūdį, nei nusikalstamos veikos metu, nei šiuo metu ji nesupranta tokių veiksmų reikšmės, todėl ji negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis; padidintas polinkis į įtaigumą, polinkis fantazuoti I. K. nenustatytas; I. K. dėl konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios  su byloje nagrinėjamais įvykiais, sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš to paties ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, jog I. K. ekspertei iš esmės aiškino tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2013-05-02 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, ekspertizės akte pažymima, jog I. K., bendraujant su ekspertėmis, stebimas nerimavimas, vidinė įtampa, emocijos slopinamos, tačiau į klausimus atsako pagal prasmę, tiriamoji yra uždaro būdo, jos santykiai su aplinkiniais riboti.

Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 192) matyti, jog I. K. apžiūros metu jokių sužalojimų nenustatyta, ginekologinės apžiūros metu mergystės plėvės pažeidimų taip pat nenustatyta.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios I. K., liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų L. K., D. V. parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. U., pasinaudodamas I. K. bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, protinio išsivystymo ir psichologinių savybių, dėl kurių ji nesuprato nusikalstamų veiksmų reikšmės ir todėl negalėjo jiems adekvačiai pasipriešinti, panaudodamas fizinį smurtą I. K. atžvilgiu, tai yra nutempdamas ją į kitą kambarį, pargriaudamas ant lovos, užguldamas savo kūnu, nurengdamas jos rūbus ir laikydamas jos rankas, taip palauždamas nukentėjusiosios nepilnametės I. K., gim. (duomenys neskelbtini), valią, bandydamas įvesti savo lytinį organą į I. K. makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė kiti asmenys, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. K. dėl reakcijų į stiprų stresą nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., kaip pasikėsinimas išžaginti nepilnametį asmenį. Nustatyta, kad kaltinamasis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būsena bei panaudodamas fizinį smurtą, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nuo jo priklausančių aplinkybių, nes sutrukdė kiti asmenys (pati nukentėjusioji, jos brolis nurodė, jog skambino motina, siuntė trumpąsias žinutes ir reikalavo grįžti namo, kitaip žadėjo ateiti į U. namus pati, po ko A. U. nebetęsė savo nusikalstamų veiksmų ir leido I. K. bei A. Č. eiti namo, be to, pačiam A. U., atsižvelgus į jo amžių, dėl laiko ir patirties stokos nepavyko iki vaikų išėjimo įvesti savo lytinio organo į I. K. makštį (iš nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados)). Dėl šių nustatytų aplinkybių pripažįstama, kad A. U. nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tai, kad žinojo, jog I. K. yra nepilnametė, kaltinamasis A. U. neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 55), nei bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl pripažįstama, kad ir ši aplinkybė yra įrodyta. Teismas kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės atmeta kaltinamojo parodymus, jog inkriminuojamų veiksmų neatliko, jo teiginiai, kad yra apkalbamas, neįtikinantys. Visų pirma, peržiūrėjus nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašą, išanalizavus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte esančius duomenis matyti, jog nukentėjusiosios būsena, jos veiksmai, elgesys, parodymų nuoseklumas patvirtina prieš ją padarytos nusikalstamos veikos pėdsakus. Tą patvirtina ir liudytojo A. Č. parodymai, jo parodymų vaizdo įrašas, tą netiesiogiai patvirtina net ir D. V. veiksmai siekiant perspėti L. K., I. K. tėvo sutuoktinę, apie tai, kad ši saugotų I. K. nuo A. U., kas (tokio pobūdžio perspėjimas) logiškai sunkiai paaiškinamas, jeigu tam nebuvo tam tikro pagrindo (veiksmų, kuriuos atliko A. U. prieš I. K.). Visų antra, kaltinamojo teiginiai, kad yra apkalbamas, nes šios bylos baigtimi yra suinteresuota I. K. motina (pamotė) L. K. (T. 2, b.l. 51, 55), taip pat nepagrįsti, nes L. K. teismo posėdyje pareiškė, kad ji atleidžia A. U. dėl tokio elgesio prieš vaiką, prašė jo nebausti, pretenzijų neturėjo ir nukentėjusiosios I. K. atstovas pagal įstatymą V. K., pateikęs pareiškimą ir dėl atsisakymo nuo pareikšto ieškinio. Byloje surinkti duomenys, nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą V. K. bei jo sutuoktinės L. K. veiksmai neįtikina teismo ir nepatvirtina A. U. versijos, kad visa ši istorija buvo sukurta tam, kad A. U. apkaltinti išžaginimu vien dėl to, kad visa K. šeima pyksta ant jo. Priešingai, kaip matyti iš I. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 38), ji iš pradžių netikėjusi, kad I. K. ir A. Č. paaiškinimai dėl A. U. veiksmų yra teisingi, o patikėjo tik po to, kai kaimynė D. (D. V.) ją perspėjo, kad A. U. „išprievartavo jos I.“, apie tai šiai pasakojo pats A. U.. Nors teismo posėdyje D. V. ir neigė buvus tokį pokalbį tarp jos ir L. K., tačiau jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 42-43) apie tai, kad tarp jos ir A. U. buvo pokalbis šio namuose dėl sulūžusios lovos, atėjusios I. K., kas sudarė jai prielaidas galvoti apie tai, kad tarp I. K. ir A. U. „kažkas buvo“, apie tai papasakoti kaime sutiktai L. K., patvirtina, jog teisme D. V., būdama kaltinamojo motinos S. G. draugė, nėra iki galo atvira ir gali teismui nepasakoti visos teisybės. Tačiau pats faktas, kad ji žinojo apie įtartinus santykius tarp I. K. ir A. U., tam tikrą atsitikimą tarp jų, sudaro pagrindą teigti, kad tiek I. K., tiek A. Č. parodymai dėl prieš I. K. panaudoto smurto, siekio atlikti lytinį aktą yra teisingi bei įrodantys to vakaro A. U. nusikalstamą veiką. Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę dėl galimybės atėmimo priešintis, nes šią aplinkybę prokuratūra siejo su tuo, kad nutempė ją į kitą kambarį, pargriovė ant lovos, užgulė savo kūnu, nurengė jos rūbus ir laikė jos rankas, tačiau tokie veiksmai apibūdina fizinio smurto naudojimą, ir papildomai nurodyti, kad tai atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, nereikalinga. Šis kaltinimo patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra.

Ikiteisminio tyrimo nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą V. K., atstovaudamas nukentėjusiosios I. K. interesus, pareiškė 5000 Lt ieškinį kaltinamojo atstovei pagal įstatymą S. G. (T. 2, b.l. 39). Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusioji I. K. dėl kaltinamojo veiksmų liko pažeminta, blogai jautėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Manė, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamajame posėdyje V. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (T. 2, b.l. 122), nurodė, kad ieškinio pasekmės jam žinomos. Kaltinamasis, kaltinamojo atstovė pagal įstatymą su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškinio atsisakymas nepriimamas. Nors ieškovui pateikus ieškinio atsisakymą teismas turėtų nutraukti civilinį procesą (CPK 140 str. 1 d.), tačiau teismas pripažįsta, kad toks nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą pareiškimas pažeidžia jo atstovaujamosios interesus, prieštarauja viešam interesui (užkerta tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui siekti kompensacijos už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką), todėl yra netenkinamas (CPK 42 str. 2 d.), o dėl pareikšto ieškinio sprendžiama iš esmės. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens (-ų) turtinė padėtis, t. y. jo (-ų) turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, šios nuostatos turi būti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas, sužalota nukentėjusiosios psichinė sveikata (po nusikaltimo nukentėjusiajai atliekant teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę, praėjus dviems mėnesiams nuo įvykių, kalbant apie įvykius ji jautėsi įsitempusi, žemos nuotaikos, aktyviai nebepalaiko pokalbio (T. 1, b.l. 187-189), dėl ko jai buvo diagnozuota reakciją į stiprų stresą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai, kad mergaitė išgyvena tiriamus įvykius, patvirtina ir byloje esantis jos apklausos vaizdo įrašas) ir ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos I. K., dydį, atsižvelgia į pasekmes, į tai, kad nepilnametei, dar nesusiformavusiai asmenybei, buvo sukelti dideli pergyvenimai nusikalstama veika nukreipta į seksualinio apsisprendimo laisvę, vieną pažeidžiamiausių žmogaus pasąmonėje, į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kryptingai), į jo motyvus, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (yra agresyvus, žeminantis už save silpnesnius), tačiau taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis nebaigė savo nusikalstamos veikos, nesukėlė negrįžtamų pasekmių nukentėjusiajai (mergystės plėvė nepažeista, šių veiksmų reikšmės ji nesuprato dėl savo psichologinių savybių, be to, pasak L. K., šiuo metu, praėjus nuo įvykių daugiau nei vieneriems metams, liekamųjų sveikatos reiškinių mergaitei nebeliko), kaltinamojo, kaip ir jo atstovės pagal įstatymą, turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, jog 2 000 Lt dydžio piniginė neturtinės žalos išraiška yra pakankama kompensacija I. K. už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, ši suma yra priteisiama iš kaltinamojo. Kadangi kaltinamasis A. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jis ir šiuo metu nėra sulaukęs pilnametystės, jeigu jis neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti nepilnamečio atstovė pagal įstatymą S. G. (CK 6.276 str. 2 d.).

Dokumentas – kompaktinė plokštelė su I. K. ir A. Č. apklausos vaizdo įrašu yra sudėtinė bylos dalis ir paliekama saugoti prie bylos (BPK 94 str. 3 d., 96 str.)

Bausmių skyrimo pagrindai

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. U. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (vagystė) priskirta nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, nukreipta į svetimą turtą, pagrobto turto vertė nedidelė, dalis žalos yra atlyginta; kita (pasikėsinimas išžaginti) – sunkių nusikaltimų kategorijai, nukreipta į į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, tačiau nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkių pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: anksčiau yra teismo teistas už nusikaltimą nuosavybei (T. 1, b.l. 75-78), jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad kaltinamasis A. U. nebuvo sulaukęs amžiaus, kuriam esant atsiranda baudžiamoji atsakomybė (T. 1, b.l. 71-73), charakterizuojamas neigiamai (T. 1, b.l. 81, 124, 128), vaiko šeima nuo 2003 m. lapkričio 4 d. yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kaltinamajam A. U. buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės (T. 1, b.l. 98, 102-103, 104-105), taikyta vidutinė priežiūros priemonė (T. 1., b.l. 120), nuo 2013 m. birželio 11 d. buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro III-oje vidutinės priežiūros grupėje bei nukreiptas mokytis, šios mokymosi įstaigos charakterizuojamas taip pat neigiamai (T. 1, b.l. 137), jam yra diagnozuoti hiperkinezinis elgesio sutrikimas, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (T.1, b.l. 88, 92), be to, jau po šio ikiteisminio tyrimo pradžios, gyvendamas (duomenys neskelbtini) socializacijos centre, galimai padarė nusikalstamas veikas už kurias Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendžiu skyrė bausmes (nuosprendis neįsiteisėjęs), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažįsta padaręs vagystę, gailisi), yra jo atsakomybę viena sunkinanti aplinkybė (vagystę padarė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas). Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamų veikų padarymą skirti laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str.), dydį parenkant įstatyme numatytos bausmės minimumo ribose. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.), su 2014 m. balandžio 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme – visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d.). Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2013 m. balandžio 23 d. 15:00 val. iki 2013 m. balandžio 24 d. 10:10 val. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog šiuo metu A. U. yra suimtas ir atlieka 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, yra naikinama kaip nereikalinga (BPK 139 str. 1 d.).

Panevėžio apskrities VPK VšĮ Paramos vaikams centrui 2013-05-10 pervedė 600 Lt už nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo A. Č. apklausą (T. 2, b.l. 22) bei prašo priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo A. U.. Tačiau teismas atsižvelgęs į kaltinamojo A. U. amžių, jo turtinę padėtį (yra nepilnametis, sulaukęs 16 metų, duomenų, jog turi turto ar savarankiškų pajamų, nėra), šių proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. U. pripažinti kaltu:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti 3 mėn. (trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. bei paskirti 3 m. (trejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei A. U. nubausti 3 m. (trejų metų) laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. balandžio 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei galutinai A. U. nubausti 3 m. 1 mėn. (trejų metų vieno mėnesio) laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. (vieną parą) bei bausmę, atliktą pagal 2014 m. balandžio 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. U., panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą R. V., tenkinti visiškai bei iš kaltinamojo A. U. R. V. naudai priteisti 331 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą) turtinės žalos.

Civilinį ieškinį, pareikštą V. K., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamojo A. U. I. K. naudai priteisti 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Jei A. U. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nusikaltimais padarytos žalos išieškojimą iki vaiko pilnametystės nukreipti į A. U. motiną S. G..

Dokumentą – kompaktinę plokštelę su I. K. ir A. Č. apklausos vaizdo įrašu saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Daiktus – striukę ir pirštinę, kompaktinę plokštelę su skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas                                                                                                      Virginijus Skaraitis