Baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.2.; 1.1.7.1.; 1.2.22.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Albino Bielskio,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
gynėjai advokatei Laimai Latvėnienei,
nuteistajam V. M.,
vertėjai Vladislavai Tumas,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M. ) gynėjo Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. M. dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 267 straipsnio 2 dalį, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo įvykdant šias nusikalstamas veikas.
Be to, tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. G. , tačiau dėl jo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendis neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , L. G. , neturėdamas leidimo, už 1000 litų įgijo 9 mm kalibro pusiau automatinį graižtvinį pistoletą „Kevin ZP 98“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ne mažiau kaip 12 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ tipo šovinių, šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, ten pat parduotuvėje neturėdamas leidimo laikė ir realizavo už 1700 litų parduodamas V. M. , kuris neturėdamas leidimo įgijo šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, iki 2009 m. sausio 27 d. 16 val. neturėdamas leidimo laikė šį šaunamąjį ginklą ir 10 vnt. šaudmenų prie savęs, gabeno automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , iki namo Nr. 102, esančio Kaune, Juozapavičiaus pr.
Be to, pirmosios instancijos teisme V. M. buvo kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. vasario 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo 385 g sprogstamosios medžiagos - trotilo, kurią iki 2009 m. vasario 12 d., 11 val. 30 min. laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Tačiau dėl kaltinimo pagal K 253 straipsnio 2 dalį V. M. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo įvykdant minėtą nusikalstamą veiką.
Be to, pirmosios instancijos teisme V. M. buvo kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. vasario 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo metalinę kolbą su neskaidriu, metalinio blizgesio skysčiu - nuodingąja medžiaga - gyvsidabriu, kuris naudojamas kaip cheminis ginklas ar cheminio ginklo gamybai, kurį iki 2009 m. vasario 12 d., 11 val. 30 min. laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Tačiau iš kaltinimo pagal BK 267 straipsnio 2 dalį V. M. taip pat išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo įvykdant minėtą nusikalstamą veiką.
Apeliacinius skundu nuteistojo V. M. gynėjas nesutinka su Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendžiu bei mano, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to neteisingai paskirta bausmė. Apeliantas pažymi, kad BK 55 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o tokie reikalavimai kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas iš viso nekeliami. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, gyvena su šeima, dirbantis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad V. M. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikaltimą ir joje dalyvavusį asmenį - L. G. buvo nustatytas tik pagal V. M. parodymus. Tokiu būdu, apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią ir net dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta. Be to, nuteistojo gynėjo nuomone, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti būtent laisvės atėmimo bausmę, nes teismo nurodyti motyvai (gabeni ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis prie savęs, vienas šovinys buvo vamzdyje) nepagrindžia itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Tuo tarpu, konkrečiu atveju, nuteistojo V. M. gynėjo nuomone, paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, įvykdytos nusikalstamos veikos ir nusikaltusio asmens pavojingumo. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam V. M. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. M. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, nes pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo gynėjas nėra visiškai teisus. Pagal BK 55 straipsnio nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Žodis „paprastai“ BK 55 straipsnio tekste leidžia teigti, kad ši įstatymo norma nėra imperatyvi. Tame pačiame straipsnyje toliau dėstoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Tokiais atvejais įstatymas reikalauja, kad teismas motyvuotų savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. BK 253 straipsnio 1 dalis, be kitos bausmės rūšies, numato ir laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. M. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę motyvavo savo sprendimą tuo, kad V. M. neteisėtai įgijęs gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis prie savęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šovinių dėtuvė buvo pistolete ir vienas šovinys jau vamzdyje, šią aplinkybę teismas įvertino kaip turinčią pakankamai didelį pavojingumą dėl ginklo staigaus panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. M. anksčiau domėjosi šaunamojo ginklo neteisėtu įsigijimu, policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę ir paklausus apie draustinų daiktų civilinėje apyvartoje turėjimą, jis neigė tokių turintis, iškart neatskleidė savo įtarimų dėl kitų asmenų, galimai jį sekančių ar neigiamai nusistačiusių, iškart pats geranoriškai neatidavė neteisėtai turimą pistoletą ir šovinius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. M. lankė kursus „Ekskomisarų biure“ ginklui įsigyti, taigi jis ketino teisėtai įsigyti ir turėti ginklą, tačiau, nepaisant ginklų laikymo taisyklių žinojimo, jis laikė pistoletą prie savęs su šoviniu vamzdyje. Nuteistasis V. M. taip pat žinojo ir ginklų įsigijimo taisykles, tačiau įgijo ginklą neteisėtai, t. y. neturėdamas tam leidimo ir nesilaikydamas ginklo įsigijimo taisyklių: įgijo neįregistruotą ginklą. Šių aplinkybių buvimą pripažino ir pats nuteistasis. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neabejoja V. M. padarytos nusikalstamos veikos dideliu pavojingumu ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui paskirti nuteistajam V. M. laisvės atėmimo bausmę.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino V. M. asmenybę, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Kauno apskrities ligoninės Psichiatrijos ligoninės Konsultacijų kabinete neregistruotas ir nesilankė. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad V. M. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vedęs ir gyvena su šeima, dirbantis. Byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, V. M. už nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.
Pirmosios instancijos teismas pripažino V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir kitą joje dalyvavusį asmenį. V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė V. M. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo V. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas Venckus
Teisėjai Violeta Ražinskaitė
Albinas Bielskis