Civilinė byla Nr. 2-8102-906/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05722-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.1.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,

Sekretoriaujant posėdžių sekretorei Kristinai Jablonskytei,

dalyvaujant ieškovės V.Viktorovo firma „Viktorma“ atstovui direktoriui V. V., ir advokatui Renatui Bradūnui,

atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“ atstovui advokatui Mantui Liugui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V.Viktorovo firma „Viktorma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos Melga“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 544,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. atliko kliento AB Radijo ir televizijos centras automobilio pavarų dėžės remontą. Pavarų dėžę įstatė į automobilį atsakovės darbuotojai, tačiau nepripylė tepalų, todėl pavarų dėžė buvo apgadinta. Atsakovės darbuotojai dalyvavę automobilio apžiūroje pripažino kaltę ir paprašė dar kartą suremontuoti pavarų dėžę, žadėdami už tai sumokėti. Pagal susitarimą ieškovės įmonė atliko darbus ir pateikė sąskaitą 544,50 Eur, kuri turėjo būti apmokėta iki 2016-12-15. Atsakovė neapmokėjo sąskaitos. Ieškovas kreipėsi raštu su prašymu apmokėti sąskaitą, tačiau gavo atsakymą, kad sąskaitos nemokės, nes nemato savo darbuotojų kaltės.

Atsakovė pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė pagal aptarnavimo sutartį remontavo kliento AB Lietuvos radijo ir televizijos centras automobilį. Kadangi neturėjo reikiamų specialistų pavarų dėžės remontui automobilį perdavė UAB „Autobosas“, kuris atliko pavarų dėžės išmontavimo ir sumontavimo darbus., o remontą pavarų dėžės atliko ieškovo įmonė. Po remonto sklido pašaliniai garsai, buvo taikytas pakartotinis garantinis remontas už kurį ieškovės įmonė sąskaitos nepateikė. Po pakartotinio remonto automobilį grąžinus užsakovui, tačiau po kiek laiko situacija vėl pasikartojo. Vėl kreipėsi klientas. Tuomet ieškovas nurodė pavarų dėžės neišmontuoti, pasakė, kad atvyks jo specialistai apžiūrai. Neigia jos darbuotojų kaltę dėl tepalų nepripylimo, mano kad tepalų trūkumas susidarė dėl įrenginio nesandarumo po remonto, nes pavarų dėlės apačia buvo apnešta tepalais. Teigia, kad jos darbuotojai niekada nepripažino kaltės. Ieškovė išsivežė pavarų dėžę ir po remonto atsisakė ją grąžinti kol nebus pasirašyta pateikta sąskaitą. Atsakovo darbuotojas siekdamas nepakenkti savo kliento interesams, neturėdamas kitos išeities buvo priverstas pasirašyti sąskaitą. Teigia, kad atsakovė darbuotojo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymas savaime nereiškia sutartinių santykių buvimo ir paslaugų priėmimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. V. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jo įmonė suremontavo AB Radijo ir televizijos centras automobilio pavarų dėžę, ją sumontavo UAB Autobosas. Po remonto buvo pretenzijos dėl gedimo, remontavo pakartotinai, nustatė, kad nebuvo įpilta tepalų. Dėl šito remonto išlaidų išsprendė geranoriškai su UAB Autobosas vadovu. Po pakartotinio remonto pavarų dėžę pristatė į atsakovės įmonę. Tepalų neužpylė pasakė atsakovės darbuotojui D. S., kad reikia įpilti tepalų 2-2,5 l. Po neilgo laiko tarpo vėl kreipėsi užsakovas dėl pašalinių garsų iš automobilio pavarų dėžės, tąkart jau vyko patys į vietą apžiūrėti automobilio, jis dalyvavo išleidžiant tepalus, filmavo telefonu. Atsukus sklendę iš pavarų dėžės buvo išleista tik apie 100 g. tepalų. Pavarų dėžė nebuvo tepaluota. Teigia jei ji butų buvusi nesandari, tokiu atveju būtų apsinešusi ne tik pavarų dėžė bet ir automobilio apačia nes tepalų trūkumas buvo apie 2 l. Atsakovės darbuotojai pripažino savo kaltę ir paprašė pakartotinai remontuoti pavarų dėžę. Po remonto pristatė pavarų dėžę darbuotojas V. M., kartu pateikė ir PVM sąskaitą-faktūrą. Šįkart jau patys užpylė tepalų ir įtraukė tai į sąskaitą bei informavo apie tai atsakovės darbuotojus. Pristačius pavarų dėžę atsakovės atsakingi darbuotojai atsisakė ją pasirašyti motyvuodami tuo, kad reikalinga detalizuoti atliktus darbus ir pakeistas detales. Darbuotojas paliko pavarų dėžę, grįžus patikslino sąskaitą ir išsiuntė atsakovei el. paštu. Jos darbuotojai atsispausdino, pasirašė, nuskanavo ir atsiuntė atgal el. paštu, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta. Kreipėsi į atsakovės direktorių, šis atsisakę apmokėti, pasakė, kadangi jums pavyko suremontuoti tik iš trečio karto, todėl nemokės ir nemato savo darbuotojų kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu. Mano, kad ieškovės atlikti darbai yra garantiniai darbai, nes daiktas buvo atiduotas su defektu. Atsakovės darbuotojai viską atliko tinkamai. Tai, kad buvo įpiltas reikiamas kiekis tepalų įrodinėja dokumentais apie suteiktas paslaugas, sąskaitomis faktūromis. Sąskaitos buvimas nereiškia prievolės atsiradimo. Sąskaita atitinka finansinio dokumento reikalavimus, tačiau sandoris neatitinka kitų teisės aktų reikalavimų, būtent 2016-02-01 Susisiekimo ministro patvirtinto Remonto aprašo. Nebuvo pateikta užsakovo paraiška, defektacijos aktas, todėl ieškovė prisiėmė rizika taisyti savo lėšomis, kaip garantinį remontą. Anot taisyklių šių dokumentų nebuvimas suteikia teisę užsakovui nemokėti už atliktus darbus.

Liudytojas D. S. parodė, kad dirba atsakovės įmonėje meistro priėmėjo pareigose. Įmonė turi aptarnavimo sutartį su klientu AB Radijo ir televizijos centras dėl automobilių aptarnavimo, kuri kreipėsi dėl automobilio greičių dėžės remonto. Kadangi jie neturėjo reikiamo specialisto automobilį perdavė remontuoti UAB Autobosas, kuri atliko agregato išmontavimo sumontavimo darbus, o remonto darbus atliko ieškovės įmonė. Po remonto UAB „Autobosas“ gražino automobilį su pastaba ant sąskaitos, kad girdimas pašaliniai garsai. Automobilį perdavus užsakovui šis netrukus vėl kreipėsi dėl pakartotinio remonto. Buvo taikytas garantinis remontas, po ko UAB „Klaipėdos Melga“ sumontavo pavarų dėžę į automobilį. AB Radijo ir televizijos centras po kelių savaičių vėl kreipėsi dėl gedimo. Ieškovės atstovai atvyko apžiūrėti automobilio, jis pats taip pat dalyvavo išleidžiant tepalus. Teigia, kad matėsi tepalų nuotėkis, nes pavarų dėžės apačia buvo šlapia. Nei jis nei jo darbuotojai niekada nepripažino kaltės. Namo, kad ieškovė pakartotinai atliko garantinį remontą, tačiau po remonto pristatė ir sąskaitą. Neatidavė dėžės kol nepasirašė sąskaitos. Jis iš karto nepasirašė sąskaitos, paprašė detalizuoti sąskaitą. Detalizuota sąskaita buvo atsiųsta el.paštu jis ją pasirašė ir perdavė direktoriui. Teigia suprantantis, kad po garantinio remonto sąskaita neteikiama, tačiau ieškovės darbuotojai nebūtų atidavę pavarų dėžės jei jis būtų nepasirašęs. Dėl susidariusios situacijos, priėmimo – perdavimo metu jis nesikreipė į direktorių nes šis buvo užsiėmęs. Teigia, kad tepalai pavarų dėžėms paprasti būna išfasuoti po 1 l., kodėl sąskaitoje nurodytas tik vienas vienetas negali pasakyti, mano galimai tepalų įsigijime tai buvo nurodyta kaip ir pardavime.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba ieškovės įmonėje vadybininko pareigose. Pamena, kad su įmonės direktoriumi vyko į Klaipėdą apžiūrėti automobilio, į kurį buvo įmontuota jų įmonėle remontuota pavarų dėžė. Įtarė, kad po remonto nebuvo pripilta tepalų, sutarė, kad pavarų dėžę nuims jį sumontavusi UAB „Klaipėdos Melga“ ir V.Viktorovo firma „Viktorma“ atstovai dalyvaus ją nuimant. Po poros savaičių, suderintu laiku, atvyko į Klaipėdą su įmonės direktoriumi į UAB „Klaipėdos Melga“, dalyvavo kai buvo išleidžiami tepalai iš automobilio. Tepalai buvo leidžiami į sugraduotą indą. Iš dėžės išbėgo tik apie 100 g. tepalų. Iš pradžių UAB „Klaipėdos Melga“ darbuotojai dar bandė ginčytis. Tačiau pertekėjimų nebuvo, todėl galiausiai nebeginčijo. Po pakartotino pavarų dėžės remonto jis nuvežė suremontuotą pavarų dėžę į UAB „Klaipėdos Melga“ ir pateikė pasirašyti sąskaitą. Tačiau atsakovės darbuotojams netiko jos turinys, reikalavo išdetalizuoti sąskaitą. Jis paliko pavarų dėžę UAB „Klaipėdos Melga“  grįžus į įmonę buvo išrašyta patikslinta (detalizuota) sąskaita, kuri buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Pasirašytą sąskaitą gavo atgal el. paštu tą pačią dieną.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Byloje iš esmės kyla ginčas dėl to ar ieškovės pakartotinai atliktas automobilio pavarų dėžės remontas lykytinas garantiniu remontu, ir ar kyla atsakovei pareiga sumokėti už atliktą remontą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, kad atsakovė atlieka AB Lietuvos radijo ir televizijos centras automobilių aptarnavimą pagal sutartį. Užsakovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2016 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB „Klaipėdos Melga“ dėl automobilio VW Cady vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pavarų dėžės remonto. Kadangi UAB „Klaipėdos Melga“ negalėjo suteikti reikiamų paslaugų kreipėsi į subrangovą UAB „Autobosas“ dėl pavarų dėžės remonto. Šį įmonė atliko išmontavimo ir sumontavimo paslaugas, o greičių dėžės remontą atliko V.Viktorovo firma „Viktorma“ ir 2016 m. spalio 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (b.l. 5). Suremontuotą įrenginį į automobilį sumontavo UAB „Autobosas“ ir 2016-10-11 išrašė UAB „Klaipėdos Melga“ PVM sąskaitą-faktūrą. Sąskaitoje buvo nurodyta pastaba „yra pašalinis garsas iš greičių dėžės“ (b.l. 25). Automobilis po remonto su pašaliniais garsais buvo atiduotas užsakovui. Po kelių dienų automobilis buvo vėl remontuotas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atlikus pakartotinį pavarų dėžės remontą nustatė, kad montavimo darbus atlikusi įmonė UAB „Autobosas“, po sumontavimo neįpylė tepalų. Ginčas išspręstas abipusiu sutarimu su UAB „Autobosas“ vadovybe. Po pakartotinio remonto, antrą kartą ieškovės įmonėje suremontuota pavarų, dėžė pristatyta UAB „Klaipėdos Melga“, kuri atliko sumontavimo paslaugas ir 2016-10-14 išrašė užsakovui PVM sąskaitą-faktūrą (b.l. 40-42). Iš sąskaitos įrašų matyti, kad atsakovė į sąskaitą įtraukė ir alyvą (75W90, 1 vnt. kaina 9,92 be PVM). Atsakovė pateikė minėtų tepalų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 47). 2016-10-19 sąskaita išrašyta UAB „Auto gelbėtojai“ už automobilio VW Cady vals. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą patvirtina gedimą įvykusį po remonto praėjus 5 dienoms (b.l. 26). 2016-10-28 pateikta paraiška remontuoti automobilį UAB „Klaipėdos Melga“, kurioje nurodyta pastaba „sklinda pašalinis garsas iš greičių dėžės“ (b.l. 10). Pavarų dėžę išmontavo atsakovės įmonė. Išmontavime dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai. Prieš atliekant išmontavimą, ieškovės atstovas filmavo kaip vyko tepalų išleidimas iš automobilio pavarų dėžės (pateiktas skaitmeninis įrašas CD laikmenoje). Vaizdo įraše matyti, kad į sugraduotą indą išbėgo nedaug tepalo. Šalys pripažįsta, kad išbėgusio tepalo kiekis apie 100 g. Taip pat pripažįsta, kad turėjo būti apie 2-2,5 l. Atsakovė pripažino tą aplinkybę, kad tai jos pareiga buvo įpilti tepalą, ką patvirtina įrašas 2016-10-14 sąskaitoje, apie tepalų pylimą. Byloje kyla ginčas ar atsakovės darbuotojai neįpylė pakankamai tepalo, ar tepalas išbėgo dėl nesandarumo po ieškovės atlikto greičių dėžės remonto. Vaizdo įraše girdėti atsakovės atstovų pastabos, kad pavarų dėžės apačia šlapia, tačiau niekas nepriėjo, nenurodo kur būtent mato tepalo pratekėjimo vietas. Pavarų dėžė buvo trečią kartą remontuota ieškovės įmonėje. Po remonto ieškovės įmonės pristatė atsakovei suremontuotą pavarų dėžę ir Pateikė PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovės darbuotojas D. S. pareikalavo detalizuoti sąskaitą. Ieškovės darbuotojas paliko pristatytą įrenginį ir grįžus buhalterija išrašė patikslintą sąskaitą 544,50 Eur sumai, kuri išsiųsta atsakovei el. paštu 2016-12-05, 15.53 val. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2016-12-15 (b.l. 6). Sąskaitą pasirašė atsakovės darbuotojas D. S.. Administratorė 2016-12-05, 16.15 val. išsiuntė atsakovei el.paštu nuskanuotą sąskaitą (b.l. 6a). 2017-02-13 ieškovė siuntė el. paštu skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovės direktorius atsisakė jį pasirašyti. Atsisakymas motyvuotas tuo, kad po pirmojo remonto atidavus klientui automobilį buvo pastebėtas pašalinis garsas iš greičių dėžės (b.l. 7-9). Pažymėtina, kad atsisakyme apmokėti atsakovės atstovai nemini tepalų pratekėjimo.

Atsakovės atstovas įrodinėja garantinio remonto taikymą argumentuodamas tuo, kad nebuvo užpildyta paraiška, numatyta Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 12 p. (TAR, 2016-02-01, Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad nesant paraiškos atsakovė turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų (Aprašo 29.8 p.). Tačiau teismo vertinimu byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei ir garantinio aptarnavimo laikotarpiu dėl išryškėjusių trūkumų. Teismo vertinimu nelogiškas ir nepagrįstas būtų atsakovės darbuotojo sprendimas pasirašyti sąskaitą, kuri pateikta, anot atsakovės, po garantinio remonto. Atmestinas atsakovės atstovo D. S. argumentas, kad jei nebūtų sutikęs pasirašyti, nebūtų atgavęs kliento įrenginio. Byloje nustatyta, kad po remonto sąskaita nebuvo iš karto pasirašyta, buvo pareikalauta ją detalizuoti. Sąskaitą pasirašė ir elektroniniu paštu skanuotą siuntė atsakovės darbuotojai jau po to, kai suremontuotas įrenginys buvo paliktas pas atsakovę, todėl atmestini argumentai apie spaudimo darymą. Net jei darbuotojai pasirašė sąskaitą per klaidą atsakovės vadovybė nesiėmė jokių veiksmų ginčyti pateiktos sąskaitos. Byloje neginčijama, kad sąskaita buvo pateikta atsakovės vadovui. Atsakovės darbuotojų konkliudentiniai veiksmai rodo, kad pripažino ieškovės pateiktą sąskaitą ir įtraukė ją į finansų apskaitą. Įvertins šalių teisinius santykius, jų statusą (tai, kad abu juridiniai asmenys užsiimantys panašia veikla), todėl ši situacija nelaikytina standartiniais vartojimo santykiais. Teismo vertinimu šioje situacijoje nėra silpnesniosios teisinių santykių šalies, todėl teismas daro išvadą, kad formalus rašytinės paraiškos nebuvimas negali būti pagrindas dėl ieškinio atmetimo.

Automobilio pavarų dėžė buvo remontuota tris kartus. Ginčas kyla tik dėl apmokėjimo už paskutinį remontą. Nustatytas triukšmas pavarų dėžėje buvo nustatytas tik po pirmojo remonto, kuris pašalintas po antrojo remonto. Atsakovė negalėjo gražinti užsakovui automobilio po remonto iš kurio būtų sklidę pašaliniai garsai, juo labiau, kad tai buvo pakartotinas remontas. Abi šalys specializuojasi automobilinės technikos remonto srityje. Atsakovės atstovai iš esmės neginčija, kad tepalo trūkumas taip pat galėjo lemti gedimą. Vertinant ar tepalas galėjo ištekėti po antrojo remonto teismas vadovaujasi vaizdo įrašo medžiaga, kurioje nematyti tepalo pratekėjimo žymių. Atsakovės darbuotojai įraše nors ir replikuoja, kad matyti šlapia apačia, tačiau nebandė prieiti ir tą vietą parodyti, nustatyti pratekėjimo vietą ir priežastis. Teismas palaiko ieškovės atstovo argumentą, kad jei pratekėjimas būtų buvęs toks didelis, kad galėjo ištekėti apie 2 l. tepalo, tokiu atveju tepalo žymės būtų matyti ne tik pratekėjimo vietoje, būtų matyti aptaškytas daug didesnis automobilio dugno plotas. Ant tepalo taip pat kaupiasi dulkės ir nešvarumai, kuriems pašalinti reikia specialių chemikalų, ploviklių, aukšto slėgio plovimo įrenginio. Teismas vadovaujantis tikėtinumo principu daro išvadą, kad dėl tepalo trūkumo kaltė tenką atsakovei, kuri sumontavo pavarų dėžę po antrojo remonto. Atsakovės pateikti dokumentai apie tepalo įtraukimą į sąskaitą neįrodo, kad buvo pripiltas reikiamas kiekis tepalo. Be to, kaip jau minėta, jei atsakovės darbuotojai nebūtų pripažinę kaltės, tokiu atveju tikėtina, kad turėjo kilti ginčai dėl ieškovės 2016-12-05 pateiktos sąskaitos. Tačiau tokie ginčai nekilo iki kol ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl neapmokėtos sąskaitos. Be to atsakovei pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta ne tik darbų kaina bet ir detalių bei tepalų kaina. Jei atsakovė ir ginčija atliktus darbus, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl vengimo apmokėti už detales ar tepalus. Kadangi įrenginys po antrojo remonto buvo eksploatuojamas su aiškiu tepalo takumu, todėl tikėtina, kad tai lėmė gedimą. Tokio gedimo šalinimas nelaikytinas garantiniu, todėl pareiga sumokėti už remontą tenka atsakovei.

CPK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sutarties šalys tyra verslininkai, už sutarties termino praleidimą privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovė prašo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Iš viso iš atsakovės priteistina ieškovei 520 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“, j. a. kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V.Viktorovo firma „Viktorma“, j. a. kodas (duomenys neskelbtini):

• 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) skolą;
• 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 544,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
• 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Svajūnas Bliudsukis