Civilinės bylos Nr. e2-16901-1064/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11180-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2, 2.6.10.5.1; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU
2018 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Romai Railianienei,
dalyvaujant ieškovui R. Š. ir jo atstovui advokatui Edmundui Jonušui,
liudytojui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus automobilių centras“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2165,97 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ dėl jam priklausančio lengvojo automobilio, Audi A6 AVANT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio remonto. Autoserviso meistras pakeitė paskirstymo diržą, generatoriaus įtempėją ir kitas detales, už šiuos darbus ieškovas atsakovei sumokėjo 552,99 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateiktą sąmatą.
2017 m. rugsėjo 3 d., po šio remonto praėjus 16 dienų, ieškovui važiuojant iš Anykščių į Vilnių ir nuvažiavus apie l5 km nuo Anykščių, automobilio variklis nustojo dirbti, bandant jį užvesti girdėjosi pašaliniai garsai, bet variklis neužsivedė. Ieškovas išsinuomojo automobilio transportavimo priekabą ir sugedusį automobilį nuvežė į artimiausią Anykščių mieste jam žinomą automobilių remonto servisą – V. J. IĮ automobilių remonto dirbtuves.
2017 m. rugsėjo 5 d. šiose remonto dirbtuvėse meistras pradėjo ardyti priekinę automobilio dalį, kol paaiškėjo, kad gali būti sugedęs variklis. Informavus apie tai automobilio savininką, jis nusprendė automobilį grąžinti į tą servisą, kuris jį prieš tai remontavo, ir automobilis buvo pervežtas. Ieškovas už automobilio priekinio bamperio, žibintų, radiatorių ir nuplyšusių variklio diržų nuėmimą sumokėjo 80 Eur. Už automobilio transportavimo paslaugas ieškovas sumokėjo UAB ,,Gedvi“ 162,75 Eur. Atsakovė atsisakė pripažinti savo kaltę dėl nekokybiškai atlikto remonto, atsisakė grąžinti ieškovui už remontą jo sumokėtus 552,99 Eur. 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją „Dėl padarytos žalos/nuostolių atlyginimo“. 2017 m. spalio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus automobilių centras“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė su pareikšta pretenzija nesutinka ir neigia joje nurodytas aplinkybes, paprašyta ieškovo nedelsiant pasiimtų automobilį, nes atsakovė jo neremontuos, jeigu nebus sutarta dėl remonto kainos.
2017 m. spalio 3 d. ieškovas atvyko į atsakovės servisą, atsiėmė automobilį ir vėl nugabeno jį į V. J. IĮ automobilių remonto dirbtuves. 2017 m. spalio 17 d. V. J. IĮ automobilių remonto dirbtuvių teritorijoje, dalyvaujant IĮ savininkui V. J., šių dirbtuvių inžinieriui automechanikui G. M., BĮ UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninės ekspertizės specialistui technikos mokslų daktarui Valdui Valiūnui, automobilis buvo išoriškai apžiūrėtas ir padarytos jo foto nuotraukos.
2017 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr.2017-10-2511 buvo nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiškai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise. Už specialisto išvadą ieškovas BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ sumokėjo 484 Eur.
Kadangi automobilis Audi A6 AVANT buvo reikalingas ieškovo veiklai, todėl ieškovas sugedusį variklį pakeitė kitu, už tai sumokėjo 400 Eur, (už variklio pakeitimo darbus), 300 Eur (už variklį) ir 185,20 Eur už kitas detales.
2018 m. vasario 12 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad dėl UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ darbuotojų neteisėtų veiksmų jis patyrė 1612,98 Eur nuostolių (variklis, variklio keitimas, kitos detales, kiti darbai, transportavimas, specialisto išvada). Be to, už nekokybiškus remonto darbus UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis sumokėjo 552,99 Eur, kurie taip pat turi būti jam atlyginti. Bendra ieškovui padaryta turtinė žala, jo teigimu, yra 2165,97 Eur.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atliko automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio remonto darbus – paskirstymo diržo keitimą ir kitus susijusius darbus; ieškovas už šiuos darbus sumokėjo 552,99 Eur. Atsakovė nurodo, kad pakartotinai atvežus automobilį buvo nustatyta, kad gedimas įvyko ne dėl atsakovės atliktų remonto darbų, todėl atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus Atsakovės teigimu, Specialisto išvada Nr. 2017-10-25/1, kurioje nurodoma, kad variklis sugedo po nekokybiškai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB „Vilniaus automobilių centras“ servise, pasirašyta Valdo Valiūno ir Mindaugo Tursos, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą, todėl jų išvados abejotinos. Be to, ekspertizė atlikta ne teismo proceso metu, atsakovė joje nedalyvavo, ekspertizės procesas nebuvo pakankamai dokumentuotas, iš pateiktų nuotraukų visiškai nėra aiški ekspertizės eiga, nėra aišku kokių proceso metų jos darytos, automobilio techninė būklė prieš ardant variklį nėra užfiksuota; galimos kitos variklio gedimo priežastys visiškai nebuvo išanalizuotos ir atmestos kaip nepagrįstos, negalimos ar neįmanomos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad negalima pripažinti, kad gedimas įvyko dėl atsakovės atlikto variklio remonto.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jeigu ir būtų pripažinta, jog atsakovė automobilio remonto darbus atliko nekokybiškai ir turi pareigą atlyginti nuostolius, ieškovo reikalaujama suma yra per didelė, t. y. į ieškovo reikalaujamą sumą neturi būti įtraukta atsakovei sumokėta 552,99 Eur suma, nes ši suma nėra nuostoliai. Priešingu atveju, atsakovei grąžinus šiuos pinigus ieškovui, susidarytų situacija, kad ieškovui buvo visiškai sutvarkytas automobilis, jam nepatyrus jokių išlaidų, t. y. ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
Taip pat atsakovė atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 6 procentus procesinių metinių palūkanų, nes ieškovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalis ir palūkanų dydis turėtų būti 5 procentai.
Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė teigia, jog remonto darbus atliko kokybiškai, pagal visus nustatytus techninius reikalavimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Nurodo, kad byloje pateiktą specialisto išvadą rengė kvalifikuoti specialistai: technikos mokslų daktaras docentas Valdas Valiūnas ir Mindaugas Tursa; pateikia V. Valiūno kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Ieškovas nesutinka, kad į reikalaujamą sumą neturi būti įtraukti atsakovei sumokėti 552,99 Eur, nes ieškovas savo turto faktiškai neteko dėl atsakovės nekokybiškai atlikto remonto
Ieškovo nuomone, procesinėms palūkanoms skaičiuoti kreditorius laisva valia gali pasirinkti taikyti Lietuvos Respublikos vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, todėl mano, kad 6 procentų dydžio palūkanos yra pagrįstos.
Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad neužfiksavus automobilio techninės būklės prieš ardant variklį, negalima pagrįsti, kad automobilyje buvo būtent tie sugadinimai, kuriuos nustatė vėliau ekspertizę atlikęs dr. V. Valiūnas. Specialisto išvadoje teigiama, kad variklio sugadinimo priežastimi buvo neprisuktas/netinkamai prisuktas termomovos skriemulys. Jei šis skriemulys nebūtų prisuktas, tai iš karto paleidus variklį būtų girdimi aiškus nebūdingi garsai/bildesiai, o nagrinėjamu atveju nei atsakovės darbuotojai, nei pats savininkas, atsiimdamas automobilį, tokio trūkumo nenustatė. Be to, eksploatuojant automobilį, jo savininkas turėjo ilgesnį laiką girdėti pašalinius nebūdingus garsus ir pajusti kitus variklio netinkamo darbo požymius – jei būtų atsisukęs termomovos skriemulys, tai jis turėjo liesti generatoriaus dirželį (kaip teigiama specialisto išvadoje) ir šiuo atveju turėjo būti juntama, kad sunkiau pasukti vairą ir pan., turėjo degti nepakankamos akumuliatoriaus įkrovos kontrolinė lemputė. Todėl jei termomovos varžtai nebuvo tinkamai prisukti, tai automobilio savininkas galėjo šį trūkumą aptikti ir privalėjo imtis priemonių, kad automobilis nebūtų eksploatuojamas. Automobilio variklio tam tikrų sugadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jie negalėjo susidaryti ir net tuo atveju, jei būtų peršokęs skirstymo dirželis, nes tokie pažeidimai yra nebūdingi šiam varikliui, kai išsiderinamas skirstymo mechanizmas.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes sandoris nėra sudarytas dviejų ar daugiau ūkio subjektų tarpusavyje arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje (2016 m. spalio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016).
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ieškinio reikalavimus, atsižvelgdami į atsakovės argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo, sumažina 400 Eur suma.
Atsakovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.
Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas buvo atvežęs taisyti savo automobilį Audi, kuris važiuodamas iš Anykščių, užgeso ir nebeužsivedė. Liudytojas nurodė, kad nuardžius kelias detales paaiškėjo, jog gedimas gali būti susijęs su automobilio varikliu, todėl informavo apie tai ieškovą, kuris automobilį pasiėmė nuvežė į Vilnių. Po kurio laiko automobilis buvo vėl atvežtas ir paprašyta jį suremontuoti. Prieš remontą automobilį apžiūrėjo ieškovo pakviesti specialistai. Remontuojant automobilį buvo nustatyta, kad gedimas įvyko dėl prieš tai atlikto nekokybiško remonto, nes nebuvo tinkamai prisuktas radiatoriaus sparnuotės skriemulys.
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad R. Š. priklauso automobilis Audi A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15). Nei ieškovas, nei atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikti ieškovo automobilio Audi A6 AVANT, variklio remonto darbai (pakeistas paskirstymo diržas, generatoriaus įtempėjas, kitos detalės), kuriuos atliko atsakovė UAB „Vilniaus automobilių centras“, ieškovas už šiuos darbus sumokėjo, o atsakovė gavo 552,99 Eur. (e. b. l. 1, 45, 51, 99, ).
Iš 2017 m. rugsėjo 5 d. V. J. individualios įmonės pažymos „Dėl automobilio apžiūros-gedimo nustatymo“ nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. į automobilių remonto dirbtuves, esančias Pušyno g. 26/11, Anykščiai, buvo atvežtas automobilis Audi A6, kurio savininkas nurodė, kad važiuojant automobiliu prietaisų skydelyje užsidegė raudona akumuliatoriaus lemputė ir variklis užgeso, pabandžius užvesti – variklis neužsivedė. Nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. iškviestas autovežis, automobilis pakrautas ir išgabentas į prieš tai jį remontavusį autoservisą (e. b. l. 17-18).
Į bylą ieškovas pateikė BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninių ekspertizių specialistų paruoštą dokumentą – specialisto išvadą Nr. 2017-10-25/1 „Dėl automobilio „Audi A6 2,5 TDI“ v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasties nustatymo“ (e. b. l. 37-42). Išvadoje nurodyta, kad atlikus automobilio ,,Audi“ A6 2,5 TDI, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo tyrimą, nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiškai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise. Pakeitus paskirstymo diržą, buvo netinkamai priveržti termomovos skriemulio tvirtinimo varžtai. Pradėjus eksploatuoti automobilį, varžtai iškrito, o atsilaisvinęs skriemulys sugadino generatoriaus dirželį, kuriam išsisluoksniuojant gumos atplaišos pateko po krumpliuotu paskirstymo diržu ir jis peršoko per varančiojo krumpliaračio krumplius, išderindamas dujų paskirstymo mechanizmo darbą. Išsiderinus mechanizmui, judantys stūmokliai atsitrenkė į vožtuvus ir, šiuo atveju, variklio sugadinimų mastas toks didelis, kad variklio sugadinimų remontas yra ekonomiškai netikslingas (e. b. l. 42). Taip pat yra pateiktas specialisto išvadą pasirašiusio specialisto daktaro (technikos mokslai) diplomas (e. b. l. 102) bei docento atestatas (e. b. l. 103).
Ieškovas pateikė DeVido 2017 m. lapkričio 4 d. sąskaitą faktūrą, serija DEV Nr. 135 už Audi variklį 300 Eur sumai (e. b. l. 12), 2017 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AS, Nr. 0655 už Audi A6 AVANT (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) variklio keitimą 400 Eur sumai (e. b. l. 13), 2017 m. lapkričio 3 d. V. V. individualios įmonės „Endora“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLA0000482 už diržus, guolį, žvakes, šaibas, angliukus, tepalą, tepalo filtrą, apkabas, diržą, aušinimo skystį G-12, tepalą 185,20 Eur sumai (e. b. l. 14), V. J. individualios įmonės 2017 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija AS, Nr. 0647 už automobilio Audi A6 AVANT (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio, žibintų, radiatorių ir nuplyšusių variklio diržų nuėmimą 80 Eur sumai (e. b. l. 16), 2017 m. spalio 3 d. UAB „Gedvi“ PVM sąskaitą faktūrą, serija GS, Nr. 2017154, už transportavimą 162,75 Eur sumai (e. b. l. 22), 2017 m. lapkričio 10 d. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kasos pajamų orderio kvitą, serija Nr. 00006935, ir 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija TMTC, Nr. 0006981, už specialisto išvadą 484 Eur sumai (e. b. l. 23-24), AB Lietuvos pašto PVM sąskaitą faktūrą už registruotos korespondencijos siuntimą UAB „Vilniaus automobilių centras“ 1,03 Eur sumai (e. b. l. 21).
Dėl dalies bylos nutraukimo
Ieškovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškė atsisakantis dalies (400 Eur) reikalavimo.
Kadangi pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), civilinės bylos dalis dėl 400 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovo naudai iš atsakovės nutrauktina.
Toliau teismas pasisakys dėl likusios reikalavimų dalies – 1765,97 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
Nagrinėjamu atveju bylioje nėra duomenų dėl to, kad šalys sutartyje būtų susitarusios dėl išlygos dėl kaltės, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė veikė kaip verslininkė, jos atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti egzistuojant tris kitas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.
Pasisakydamas dėl žalos teismas pažymi, kad bendrąja prasme žala –tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, kad už automobilio Audi variklį yra sumokėjęs 300 Eur (e. b. l. 12), už remonto darbus ir variklio keitimą – 80,50 Eur ir 400 Eur (e. b. l. 13, 16), už detales – 185,20 Eur (e. b. l. 14), už pretenzijos atsakovei siuntimą 1,03 Eur (e. b. l. 21), už transportavimą 162,75 Eur (e. b. l. 22, 43), už specialisto išvadą 484 Eur (e. b. l. 23). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad atsakovė už jos atliktus remonto darbus buvo išrašiusi 552,99 Eur sąskaitą (e. b. l. 45). Tarp šalių nėra ginčo, kad už šiuos darbus ieškovas su atsakove atsiskaitė.
Atsakovė šių išlaidų teisingumo ir pagrįstumo neginčijo, jos nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo iš esmės susiję su tuo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl šios išlaidos nebuvo priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo patirtais nuotoliais.
Vadovaudamasis tuo, kad civiliniame procese galioja šalių rungtyniškumo principas, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė neginčijo, teismas laiko pirmiau nurodytas ieškovo patirtas išlaidas įrodytomis.
Pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas taip pat vadovaujasi šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninių ekspertizių specialistų paruoša specialisto išvada Nr. 2017-10-25/1 „Dėl automobilio „Audi A6 2,5 TDI“ v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasties nustatymo“ (1 t. e. b. l. 37-42). Išvadoje nurodyta, kad atlikus automobilio ,,Audi“ A6 2,5 TDI, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo tyrimą, nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiškai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise. Pakeitus paskirstymo diržą, buvo netinkamai priveržti termomovos skriemulio tvirtinimo varžtai. Pradėjus eksploatuoti automobilį, varžtai iškrito, o atsilaisvinęs skriemulys sugadino generatoriaus dirželį, kuriam išsisluoksniuojant gumos atplaišos pateko po krumpliuotu paskirstymo diržu ir jis peršoko per varančiojo krumpliaračio krumplius, išderindamas dujų paskirstymo mechanizmo darbą. Išsiderinus mechanizmui, judantys stūmokliai atsitrenkė į vožtuvus ir, šiuo atveju, variklio sugadinimų mastas toks didelis, kad variklio sugadinimų remontas yra ekonomiškai netikslingas (e. b. l. 42). Šią išvadą yra pasirašę Valdas Viliūnas (docentas, technikos mokslų daktaras) (e. b. l. 42, 102-103) ir Mindaugas Tursa.
Tai, kad automobilio gedimą lėmė atsakovės netinkamai atliktas automobilio remontas, patvirtina ir liudytoju byloje apklaustas V. J., kuris atliko antrąjį automobilio variklio remontą. Jo paaiškinimai byloje nuoseklūs, iš esmės atitinka ir specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes.
Pažymėtina, kad atsakovė, ginčydama pirmiau nurodytą specialisto išvadą, nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių rašytinių įrodymų, ekspertizės teismo procese skirti neprašė. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi reikalavimai dėl įrašymo į teismo ekspertų sąrašus yra aktualūs tik skiriant ekspertizę teismo procese.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju specialisto išvada pateikta kartu su ieškiniu, ją atliko reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo - technikos mokslų daktaras, docentas V. Viliūnas, todėl ji laikytina tinkamu rašytiniu įrodymu byloje.
Atsižvelgiant į tai, kad šios išvados teisingumo ir pagrįstumo atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, taip pat į tai, kad nenustatyta šios specialisto išvados prieštaringumo su kitais byloje esančiais įrodymais (ieškovo paaiškinimais, bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymais), teismas, daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju laikytinas įrodęs, jog automobilio gedimą lėmė atsakovės netinkamai atliktas remontas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad remontas buvo atliktas kokybiškai, negali būti laikomi pakankamais pirmiau nurodytai specialisto išvadai ir liudytojo, kuris pats turi specialiųjų žinių remontuojant automobilius, parodymams paneigti.
Sprendžiant dėl to, ar visos ieškovo nurodytos išlaidos yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, teismas pažymi, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad variklis antrą kartą sugedo dėl pirmą kartą atsakovės netinkamai atlikto remonto, darytina išvada, kad su antruoju remontu ir automobilio transportavimu susijusios ieškovo išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kitaip tariant, jei atsakovė būtų tinkamai atlikusi pirmąjį remontą, ieškovas nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su antruoju remontu ir automobilio transportavimu.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos (552,99 Eur), susijusios su pirmuoju remontu, kurį atliko atsakovė, negali būti laikomos ieškovo nuostoliais. Pažymėtina, kad šias išlaidas ieškovas būtų patyręs ir tuo atveju, jei neteisėtų atsakovės veiksmų nebūtų buvę, todėl nėra pagrindo jų atlyginimo priteisti ieškovui iš atsakovės. Priešingas aiškinimas, kaip teisingai pažymi atsakovė, sudarytų sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti, tai yra turėti visiškai suremontuotą automobilį nepatiriant jokių išlaidų.
Teisinis ginčo kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015). Teisinio kvalifikavimo tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.
Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimai mažintini tik už antrąjį variklio remontą sumokėtos sumos dydžiu (400 Eur), teismo vertinimu, priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais ir ieškovo patirta žala buvo nesusijęs būtent pirmasis remontas, kurį atliko atsakovė. Dėl šios priežasties, skaičiuojant ieškovui priteistinos sumos dydį, iš visų jo patirtų ir ieškinyje nurodytų išlaidų turi būti atimama ne 400 Eur, o 552,99 Eur suma.
Atsižvelgdamas į tai, kad kitos ieškovo patirtos išlaidos – 484 Eur už specialisto išvadą yra tiesiogiai susijusios su automobilio variklio gedimo priežasties nustatymu ir buvo patirtos ieškovui prieš tai pasinaudojus galimybe susitarti taikiai su atsakove, tačiau pastarajai atsisakius, teismas laiko, kad šios išlaidos, kartu su ir 1,03 Eur už pretenzijos siuntimą atsakovei, buvo būtinosios ieškovo išlaidos ir laikytinos jo nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl priteistinos.
Įvertindamas visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1612,98 Eur (80+162,75+1,03+400+300+185,20+484).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 6 proc. metinių procesinių palūkanų, atsakovė nurodė, kad tokio dydžio palūkanos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai.
Teismas pažymi, kad ieškovo nurodomo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju yra netaikytinos, nes šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą yra perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia yra aiškiai reglamentuota, jog šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik santykiams tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų.
Ieškovas nagrinėjamu atveju nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų.
Kita vertus, net ir nustačius specialaus įstatymo netaikymo pagrindą, spręstina dėl įstatyminių palūkanų, reglamentuojamų CK 6.210 straipsnyje, priteisimo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Kadangi nagrinėjamu atveju viena iš ginčo šalių – ieškovas, nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, taikytina 5 proc. procesinių palūkanų norma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą 400 Eur. Už ieškinį be šių reikalavimų ieškovas būtų turėjusi mokėti 40 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieškinį su šiais reikalavimais sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas priima ieškovo atsisakymą nuo pirmiau nurodytų ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šioje byloje nutraukia, ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio skirtumas, t. y. 6,75 Eur ((49 Eur – 40 Eur) x 75 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio ir išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Kadangi pradinį ieškinio reikalavimą (2165,97 Eur) ieškovas sumažino iki 1765,97 Eur, o teismas priteisė 1612,98 Eur, laikytina, kad yra patenkinta 91 proc. ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistina 91 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi nagrinėjamu atveju likę ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 91 proc., už kuriuos mokėtinas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovas viso teismui buvo sumokėjus 49 Eur žyminio mokesčio, iš kurio 6,75 Eur grąžinama ieškovui, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 36,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis, atlyginimą (40 Eur x 91 proc./100 proc.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir pateikia teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus už ieškinio parengimą advokatui priteistino dydžio (2316,75 Eur), ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas 819 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (900 Eur x 91 proc./100 proc.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,51 Eur. Atsakovei tenkanti dalis sudaro 7,74 Eur (8,51 Eur/100 x 91 proc.), ji priteistina valstybės naudai iš atsakovės; ieškovui tenkanti dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Atsakovė atsiliepime prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Civilinės bylos dalį dėl 400 Eur žalos priteisimo ieškovui R. Š. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“ nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 1612,98 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika Eur 98 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1612,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 855,40 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,75 Eur (šešių Eur 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 27 d. (kvito Nr. 019589), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 7,74 Eur (septynių Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Fomičiova