Civilinė byla Nr. 2-356-752/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10543-2020-7
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.3.5.2.1; 3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,
sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,
dalyvaujant ieškovui Ž. M.,
atsakovei V. M., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas Ž. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo sūnaus D J. M. ir sūnaus G K. M. išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant vaikų motinai V. M..
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-26230-191/2015 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovė santuoką, nustatė sūnų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisė iš ieškovo vaikams išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo momento ieškovas sąžiningai mokėjo lėšas vaikams išlaikyti, pagal galimybes skirdavo papildomų lėšų. Tačiau dabar ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos. Šiuo metu uždirba apie 550 Eur, taip pat dar gauna apie 250 Eur iš individualios veiklos. Didžiąją dalį savo gaunamų pajamų skiria vaikams išlaikyti, todėl nelieka lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti. Negalėdamas tenkinti savo minimalių poreikių gali netekti darbo ir pajamų, tad gali prarasti galimybę net minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, tame tarpe ir už vaikams nupirktus mobiliuosius telefonus. Kadangi su atsakove taikiai susitarti nepavyksta yra priverstas kreiptis į teismą.
2. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba tik buhalteriu, individualia veikla nesiverčia ir papildomų pajamų negauna. Pavežėjo veiklos neketina atnaujinti, kadangi pajamos mažos pajamos, reikia dirbti po darbo, sunku. Papildomą buhalterio darbą susirasti sudėtinga, o dirbti pagal naujai įgytą kvalifikaciją negali dėl sveikatos problemų.
II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti.
3.1. Nurodė, kad 2015 metais, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla ir sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas ieškovas taip pat dirbo jo tėvui priklausančioje įmonėje, be to, neturėjo jokių papildomų pajamų iš individualios veiklos. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sumažėjusių pajamų yra paneigtos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo apie sumažėjusias pajamas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, apie tai kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų pagerinta jo turtinė padėtis.
3.2. Atsakovė taip pat, nurodė, kad 2015 metais šalių nepilnamečiams vaikams tebuvo tik 8 ir 11 metų, o šiai dienai jiems atitinkamai yra 13 ir 16 metų. Tad jų poreikiai per pastaruosius penkis metus padidėjo. Vaikai tapo paaugliais, kuriems jau nebepakanka tenkinti tik minimalius poreikius. Vaikai turi sveikatos problemų, kas dar labiau didina jų poreikius, o būtent: D J yra juvenalinė osteochondrozė, nusilpęs regėjimas, laukia dantų gydymas bei protezavimas, širdies yda, o G K yra diagnozuotas nervinis tikas bei dantų gydymas ir galimas protezavimas.
3.3. Atsakovės vertinimu, ieškovo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2015 metais nė kiek nepakito, o dar net ir pagerėjo, nes jis pradėjo versti individualia veikla, be to, 2019 m. sausio 8 d. įgijo transporto priemonę. Tuo tarpu atsakovės sveikata 2016 metais pablogėjo, ji yra ribotai darbinga ir tai riboja jos galimybes gauti didesnes pajamas.
3.4. Be to, pažymėjo, kad nuo to laiko, kai teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, vaikų poreikiai padidėjo. Ieškovas niekada neteikė papildomo išlaikymo vaikams. Priešingai, jis nuolat turėdavo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, o pinigų visada reikia prašyti. Pinigų sumas, kurias ieškovas išleisdavo savo nepilnamečiams vaikams, pats atskaičiuodavo iš vaikams teikiamų išlaikymo lėšų. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, ieškovo galimybę papildomai užsidirbti, į tai, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, mano, kad priteistas išlaikymas neturi būti sumažintas, nes ieškovo gaunamos pajamos ir vaikų poreikiai nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį.
4. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovas, nors šiuo metu ir nevykdo individualios veiklos, tačiau individualios veiklos nėra išregistravęs, tad bet kada gali pradėti vykdyti individualią veiklą ir gauti papildomas pajamas. Atsakovo teikiamo išlaikymo užtenka tik vaikų maistui. Tenkinti vaikų poreikius atsakovei padeda mama.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
5. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į pareikštą ieškinį nurodė, kad atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaikų interesus, bei vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, institucija prieštarauja ieškinio reikalavimui. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26230-191/2015 priteistas išlaikymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Teismas,
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Už šių vaiko teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų D J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G K. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (t. 1, b. l. 14, 15). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarką ir formą nustato bendru sutarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutikimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2015 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-26230-191/2015, šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas patvirtino, šalys susitarė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, o skyrium gyvenantis tėvas kiekvieno vaiko išlaikymui įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 250 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės (t. 1, b. l. 83-86). Taigi šalys bendru sutarimu susitarė dėl skyrium gyvenančio ieškovo jų nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formos ir dydžio, jų sutartį patvirtino teismas. Todėl ieškovas privalo mokėti 500 Eur dviejų vaikų išlaikymui.
8. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatos teismų praktikoje aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Iš naujo ar pakartotinai vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, yra nepagrįsta, nes toks vertinimas reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
10. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo, kadangi didžiąją gaunamo darbo užmokesčio dalį skiria vaikų išlaikymui, o jo būtinųjų poreikių tenkinimui gaunamo darbo užmokesčio objektyviai neužtenka. Todėl prašo sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir iš jo priteisti po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
11. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, teismų praktikoje tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. jo tėvui priklausančioje įmonėje, kuri teikia buhalterines paslaugas. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 550 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 10). Ieškinio pateikimo metu ieškovas papildomai vykdė individualią veiklą, teikė pavežėjimo paslaugas, iš kurių gaudavo apie 250 Eur kas mėnesį (t. 2, b. l. 22-56). Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nustojo verstis indivudalia veikla. Ieškovo paaiškinimu, jam nepasimokėjo, nes gaunamos pajamos buvo pernelyg mažos.
13. Įvertinus byloje pateiktas pažymas apie ieškovo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio menėsio, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu metu ieškovo gautas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarė 88,04 Eur per mėnesį, darbo užmokestis, gautas UAB „Domus firma” buvo apie 200 Eur per mėnesį, gautas UAB „Tistera” buvo apie 200 Eur per mėnesį. Taigi pagal byloje pateiktus duomenis, šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos, lyginant jas su pajamomis 2015 metais, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, yra visiškai nepakitusios. Tačiau tuo metu, kai ieškovas vertėsi indivualia veikla, jos buvo padidėjusios.
14. Atsakovės darbo pajamos sudaro apie 200 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 51 ) ir 138,54 Eur netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 55-59, 89). Po santuokos nutraukimo pablogėjo atsakovės sveikata, jai nuo 2019 metų nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, dėl ko atsakovei yra apsunkintos galimybės susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą (t. 1, b. l. 31-38). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad atsakovės gaunamos pajamos leistų jai didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, sumažinant ieškovo teikiamo išlaikymo dydį.
15. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas nuo 2015 m. būtų dėjęs realias pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Nors ieškovas trumpą laikotarpį iki ieškinio pateikimo (2019 metais) vertėsi individualia veikla, teikė pavežėjimo paslaugas, tačiau šiuo metu individualios veiklos nevykdo. Ieškovo paaiškinimu, verstis individualia veikla jam nepasimokėjo, nes gaunamos pajamos buvo pernelyg mažos. Vertindamas tokius ieškovo argumentus teismas sprendžia, kad nors ir kokios nedidelės, tačiau pastoviai gaunamos papildomos pajamos gerino ieškovo turtinę padėtį, didino galimybes išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o taip pat galimybes skirti pajamas savo poreikių tenkinimui. Atsisakydamas vykdyti individualią veiklą, ieškovas pats apsisprendė nebegauti papildomų pajamų ir taip pabloginti savo turtinę padėtį. Todėl tai, kad pateikus ieškinį, atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl papildomų pajamų nebuvimo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėsi šildymo, vėdinimo, oro kondiacionavimo sistemų montuotojo specialybės, mokslai turėjo būti baigti 2021 m. balandžio 30 d. (t. 2, b. l. 66). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad mokymą baigė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas įgijo papildomą specialybę ir žinių, kas jam leidžia susirasti geriau apmokamą ir/ar papildomą darbą šiuo metu paklausioje srityje (atsižvelgiant į padėtį statybos rinkoje), ir taip gauti papildomų lėšų. Be to, pažymėtina, kad ieškovo individuali veikla nėra išregistruota, jis bet kada gali veiklą atnaujinti ir pasinaudoti galimybe pagerinti savo materialinę padėtį.
16. Ieškovas taip pat teigė, jog sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti sunkaus darbo, pateikė medicininių dokumentų išrašą / siuntimą (t. 2, b. l. 57). Iš pateikto dokumento matyti, kad pas gydytojus lankėsi 2020 metais, jam buvo diagnozuota dominuojanti alerginė astma, Vazomotorinis rinitas, Degeneracinė trumparegystė, Miopija (trumparegystė), skandžio opa, nepatikslinta kaip ūminė ar lėtine, be kraujavimo ar perforacijos. Ieškovas kitų medicininių dokumentų nepateikė. Iš pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo sveikatos būklė, ją palyginus su buvusia 2015 metais, būtų pasikeitusi. Ieškovas yra darbingas (nedarbingumo lygis nenustatytas), nėra įrodyta, kad jis turi tokių sveikatos sutrikimų, kurie jam kliudytų dirbti. Ieškovo pateikti duomenys ir bendro pobūdžio paaiškinimai dėl pablogėjusios sveikatos, nepatvirtina, kad jo sveikatos būklė būtų tokia, jog jis negalėtų dirbti papildomą pavežėjo darbą ar susirasti geriau apmokamą darbą pagal naujai įgytą specialybę, ar buhalterinės apskaitos srityje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dažnai lankytųsi pas medikus, vartotų vaistus, jam būtų reikalingos medicininės paslaugos ar reikalingas gydymas.
17. Ieškovas taip pat nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 58-65). Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovui kreditorius Luminor Bank AS suteikė ieškovui 500 Eur kreditą, kurio likutis 2020 m. spalio 22 d. sudaro 427,11 Eur. 2015 m. liepos mėn. Kreditorius IPF Digital Lietuva suteikė ieškovui 1 500 Eur kredito limitą. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad minėtos paskolos ieškovui buvo būtinos jo skubių, neatidėliotinų ir svarbių gyvenimiškų poreikių tenkinimui (pvz. sveikatos, gyvybės ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovas, elgdamasis atsakingai bei rūpestingai turėjo įvertinti savo finansinę būklę, galimybes ne tik vykdyti naujai prisiimtus finansinius įsipareigojimus, bet ir prievoles savo nepilnamečiams vaikams. Todėl vertintina, kad papildomus finansinius įsipareigojimus ieškovas prisiėmė savo rizika ir tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
18. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovas nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų neturi, turi dvi transporto priemones (t. 1, b. l. 13). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 12/263 dalis žemės sklypo, esančio Prienų raj., (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagrindu. Taip pat butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39-43, 44-46).
19. Dėl turimo nekilnojamojo turto atsakovės turtinė padėtis nevertintina kaip geresnė. Pažymėtina, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, pagrindu, butui yra taikoma hipoteka, už jį atsakovė moka kredito įmokas, jis yra atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų vienintelė gyvenamoji patalpa. Be to, teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vaikų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.
20. Remiantis atsakovės pateiktais paskaičiavimais ir išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, šiuo metu kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 700 Eur suma, vaikų poreikiai yra išaugę (t. 1, b.l. 95-107, 113-115, 116-176). Atsakovė nurodė, kad vaikų poreikius užtikrinti jai padeda mama, tuo tarpu vaikų tėvas papildomai jokių lėšų neteikia, siekia dar labiau sumažinti vaikų išlaikymui skiriamas lėšas.
21. Nepilnamečiams vaikams neabejotinai reikia maisto, drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, vaistų, vitaminų, kitų prekių. Su amžiumi, vaikų poreikiai tik didėja. Be to iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai D J ir G K turi sveikatos problemų, tai patvirtina į bylą pateiktai mediciniai dokumentai (t. 1, b. l. 92-94, t. 2, b. l. 71-73), iš kurių matyti, kad D J yra diagnosuota juvenalinė osteochondrozė, nusilpęs regėjimas, širdies yda, reikia gydyti dantis, juos protezuojant. G K yra diagnozuotas nervinis tikas, reikalingas dantų gydymas ir galimas protezavimas. Be to, nepilnamečiai D J. M. ir G K. M. mokosi Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje, kurioje mokslas yra mokamas (t. 1, b. l. 30). Todėl akivaizdu, kad iš ieškovo priteistas 250 Eur sumos gali būti patenkinti tik minimalius (maistui, drabužiams, avalynei ir pan.) vaikų poreikiai. Pagal atsakovės paaiškinimus, pateiktas vaikų poreikių lenteles ir patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, atsakovei tenkanti dalis vaikų išlaikymo prievolėje šiuo metu yra žymiai didesnė, nei iš ieškovo priteista suma.
22. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad nuo 2015 m. šalių vaikų poreikiai nesumažėjo, o išaugo. Ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Taip pat iš esmės nepasikeitė (nepagerėjo) atsakovės turtinė padėtis. Todėl teismas sprendžia, kad CK 3.201 straipsnyje numatytas pagrindas sumažinti šalių nepilnamečiams sūnums iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį neatsirado, ieškinys neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl turi būti atmestas.
23. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
23.1. Atsakovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje valstybė turėjo 441,40 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 441,40 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
23.2. Atmetus ieškinį, byloje patirtos 8,77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą šalims, priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441,40 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 40 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo kvitą pristatyti į 119 k.
Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei 8,77 Eur (aštuonis eurus 77 ct.), pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pristatyti į 119 k.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vida Agurkienė