Administracinė byla Nr. eA-11-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02773-2015-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2015 m. lapkričio 23 sprendimą Nr. 15-IL-85-00490-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0600365 bei įpareigoti pareiškėją per 1 mėnesį pateikti siūlymą dėl ginklų realizavimo per įmonę, turinčią teisę prekiauti tos rūšies ginklais. Nesutinka su Sprendimu, kadangi šaunamuosius ginklus yra įsigijęs medžioklės tikslams, kurie kartu yra būtini ir apsiginti nuo laukinių gyvūnų. Pareiškėjas gyvena kaimiškoje miškingoje vietoje, ūkininkauja, nuosavybės teise valdo žemės sklypus bei nuomos sutarčių pagrindais nuomoja valstybinius žemės sklypus.
3. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas yra įvykdęs smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, kadangi teismas įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinęs tokios veikos padarymo. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, nes jis negali būti laikomas įvykdžiusiu nusikalstamą veiką. Paaiškino, jog su sutuoktine buvo kilęs konfliktas namuose, tačiau iš vieno įvykio negalima daryti išvados apie jo keliamą grėsmę aplinkiniams ir galėjimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei. Atsakovo turimi duomenys nebuvo pakankami, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę aplinkiniams asmenims.
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimtas sprendimas yra neproporcingas, kadangi pareiškėjas dėl įvykio nebuvo teisiamas, sunkių įvykio padarinių neatsirado, ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad yra ūkininkas ir ginklas reikalingas apsiginti nuo žvėrių, kad jokio nusikaltimo nepadarė, žmonai žandikaulis nebuvo sulaužytas, jis tik sudavė jai per veidą.
5. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš surinktos medžiagos apie pareiškėją buvo nustatyta, jog pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, t. y. įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, pareiškėjas buvo neblaivus. Surinkti duomenys buvo pakankami spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. Pažymėjo, kad pareiškėjas jau kartą teistas, administracine tvarka baustas 9 kartus. Akcentavo, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis įvykdė nusikalstamą veiką, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti pareiškėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus.
7. Atsakovo nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismui nutartimi nutraukus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, konstatuota, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytos administracinio poveikio priemonės yra neveiksmingos, nes pažeidimus jis vykdo pakartotinai, du pažeidimai įvykdyti dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, apribojo teisę pareiškėjui, praradusiam nepriekaištingą reputaciją, ateityje laikyti (nešiotis) ginklą, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį.

II.

8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1992 m. birželio 16 d. yra medžiotojas ir jam Klaipėdos AVPK yra išdavęs leidimą Nr. 0000365 laikyti (nešiotis) ginklus: IZH 27 M, Nr. 9212673, TOZ 78 01, Nr. 0404635, MP Nr. 092754805. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyriuje 2015 m. lapkričio 21 d. gauta informacija, kad P. T. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56367-15, kuriame jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.  Tauragės AVPK 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti pareiškėjui P. T. išduotą leidimą Nr. 0000365 laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti P. T. per 1 mėnesį pateikti pasiūlymą dėl ginklų realizavimo nustatyta tvarka.
10. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56367-15 kaltininkui ir nukentėjusiajai V. T. susitaikius, šis nutarimas patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. T. 2015 m. spalio 11 d. apie 00.10 val. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sumušė V. T. – sudavė du smūgius į veidą, po to kieme kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) ir sukeldamas nukentėjusiajai nesunkų  sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais P. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). P. T. teisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nutarimo bei teismo nutarties įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.
12. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2001 m. balandžio 12 d. nutarimais ir pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
13. Teismas pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus).
14. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56367-15 nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, padarė smurtinio pobūdžio veiką, pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.   Pareiškėjo teigimas, kad jo veika sutuoktinės atžvilgiu nesusijusi su ginklo laikymu, nepaneigia jo grėsmės kėlimo kitų asmenų saugumui. Be to, pareiškėjas smurtinio pobūdžio veiką padarė būdamas neblaivus.
15. Teismas sprendė, kad visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie atsakingai įstaigai turėtų būti pateikiami, nėra, todėl teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 01-1-56367-15 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00064-14 buvo pakankamas Sprendimui priimti. Skundžiamas Sprendimas motyvuotas, prielaidų teigti, kad skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.  Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus: ūkininko pažymėjimą, paraiškas gauti tiesiogines išmokas, deklaracijas, teismo posėdyje kaltės neigimą, kai jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo vertinti kaip nepriekaištingą reputaciją, kadangi byloje esantys įrodymai (anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, devynis kartus baustas administracine tvarka) pareiškėją charakterizuoja neigiamai. Tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek liudytojos sutuoktinės V. T. nenuoseklūs parodymai negali būti pagrindu panaikinti atsakovo Sprendimą.
16. Teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Išanalizavus Sprendimą teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

III.

17. Pareiškėjas P. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas yra įvykdęs smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, kadangi jis nėra įvykdęs jokios nusikalstamos veikos, kurią būtų patvirtinęs ir nustatęs teismas įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, jis negali būti laikomas įvykdžiusiu nusikalstamą veiką. Pareiškėjo nuomone, atsakovo turimi duomenys nėra pakankami spręsti, kad jis kelia grėsmę aplinkiniams asmenims ir negali turėti bei laikyti medžioklei ir apsigynimui nuo laukinių gyvūnų šaunamųjų ginklų.
19. Pažymi, kad tarp jo ir sutuoktinės privačiame name kilo konfliktas, kuris pasitaikė pirmą kartą, pareiškėjui tai pirma tokia konfliktinė situacija gyvenime, vėliau su sutuoktine jis susitaikė, todėl iš vienintelio įvykio negalima daryti išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę aplinkiniams ir negalėjimą laikyti ir turėti šaunamuosius ginklus medžioklei. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normoje įtvirtinta sąvoka „duomenų“ reiškia, kad apie asmenį turi būti surinkta eilė, visuma įrodymų, patvirtinančių jo keliamą grėsmę aplinkiniams.
20. Akcentuoja, kad jis seniai yra medžiotojas ir medžioklės tikslams yra įsigijęs ir laikė medžioklinius šaunamuosius ginklus, kurie kartu jam yra būtini apsiginti nuo laukinių gyvūnų, nes jis gyvena atokioje kaimiškoje miškingoje vietovėje, ūkininkauja, turi nuosavybės teise bei iš valstybės nuomoja žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovo priimtas Sprendimas yra neproporcinga priemonė pareiškėjo sukeltam įvykiui, toks įvykis įvyko pirmą kartą dėl asmeninių priežasčių, jis nebuvo teisiamas, jam joks teistumas neatsirado, sunkių įvykio padarinių taip pat nenustatyta. Dėl šių priežasčių mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to teismo sprendimas naikintinas.
21. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsiliepime nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, t. y., smurtas artimoje aplinkoje, ją įvykdęs pareiškėjas buvo neblaivus. Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjas, turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. Be to, pareiškėjas yra kartą teistas ir devynis kartus baustas administracine tvarka.
23. Akcentuoja, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pareiškėjas buvo įvykdęs nusikalstamą veiką, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus siejamas su asmenybe, o Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, jau konstatuota, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.). Be to, pareiškėjas yra kartą teistas ir devynis kartus baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonės, kaip drausminanti priemonė, yra neveiksmingos, nes pažeidimus ji įvykdė pakartotinai, du pažeidimai įvykdyti dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas, užuot padaręs išvadas ir siekęs būti asmeniu, atitinkančiu nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems naudotis šaunamaisiais ginklais, ir toliau darė teisės pažeidimus.
24. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Taikant šio įstatymo nuostatas, atsirado pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, apribojo teisę jam, praradusiam nepriekaištingą reputaciją, ateityje laikyti (nešiotis) ginklą, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
26. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
28. Tauragės AVPK 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 15-IL-85-00430-e pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas remiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 01-1-56367-15 nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, nustatytomis aplinkybėmis. Šiame nutarime nustatyta, kad P. T., mušdamas savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) V. T., sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2015 m. spalio 11 d. apie 00.10 val. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sumušė V. T. – tyčia kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po to kieme kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) ir sukeldamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais P. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad P. T. prisipažino padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
30. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017 ir kt.).
32. Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 01-1-56367-15 nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Be to, šis nutarimas yra patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria P. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši teismo nutartis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir teismo nutartyje pažymėta, kad P. T. pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (asmeninio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į veidą), todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam, kaip ūkininkui, ginklas yra reikalingas siekiant apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų, neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
34. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).  Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Audrius Bakaveckas

                                                                                                                              Gintaras Kryževičius

                                                                                                                              Ramutė Ruškytė