Baudžiamoji byla Nr. 1-290-961/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24325-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.1.8.12; 1.2.26.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamajam M. R.,

nukentėjusiajai G. C., jos įgaliotajam atstovui advokatui M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, VSDFV duomenimis, nedirba, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė:

M. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. birželio 27 d. apie 01.15 val. viešoje vietoje – gatvėje, prie restorano „Katpėdėlė“, adresu Gedimino pr. 13, Vilniuje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, konflikto metu, šaukdamas „lesbietės, jus užmušti reiktų, tokių kaip jūs išvis neturėtų būti“, su dešine koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajai G. C. į pilvo sritį, po to jis antrą kartą bandė spirti nukentėjusiajai G. C. į pilvo sritį, tačiau nukentėjusiajai G. C. pačiupus jo dešinę koją, ant nukentėjusiosios G. C. kairės rankos liko nubrozdinimas, o kai nukentėjusioji G. C. su dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į jo galvos dešinę pusę, galimai į smilkinį, jis su kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį į jos dešinį skruostą, nuo suduoto smūgio praskilo nukentėjusiosios G. C. lūpa, ištino dešinysis skruostas, tokiais įžūliais veiksmais M. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su draugais buvo prie kavinės „McDonalds“. Buvo neblaivus. Priėjo prie nukentėjusiosios draugės ir pradėjo su ja juokauti. O tada pradėjo jas užgaulioti. Šaukė kaltinime nurodytus teiginius, o tada spyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį. Po to bandė dar kartą spirti. Ar jai dėl to liko nubrozdinimai, nežino. Gali būti, kad sudavė ir į skruostą. Nematė, ar jai skilo lūpa. Iš karto išėjo. Neatkreipė dėmesio, ar aplink buvo daugiau žmonių. Viskas vyko lauke. Užgaulioti nukentėjusiąją pradėjo dar būdamas viduje. Toje vietoje sėdėjo jo pažįstamas su panele, o nukentėjusioji buvo su dar viena panele. Viskas vyko naktį. Mano, kad dėl jo veiksmų triukšmas kilo. Buvo neblaivus, todėl taip ir elgėsi. Išgirdęs pareigūnus, pabėgo. Jam dėl to gėda. Nukentėjusiosios dar neatsiprašė. Nežino, kodėl to nepadarė. Sutinka, kad galėjo padaryti turtinę žalą, tačiau ieškinys dėl neturtinės žalos per didelis. Šiuo metu jis gyvena su tėvais ir neturi jokio pajamų šaltinio. Gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusioji G. C. teisiamojo posėdžio metu apklausiama dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro jos pirkti vaistai bei mokamos psichologo ir psichiatro paslaugos. Ikiteisminiam tyrimui pateikė tai patvirtinančius kvitus. Naują medicinos dokumento išrašą pateikė praeito posėdžio metu. Po įvykio jai prasidėjo panikos atakos, dėl sužalojimų patyrė skausmą, prasidėjo dideli migreniniai skausmai. Depresija, nerimas. Šios ligos buvo diagnozuotos. Iki šiol vaikšto pas psichiatrus ir geria vaistus. Iki įvykio tokio pobūdžio sutrikimų ji neturėjo. Po įvykio dar tą pačią naktį ją išvežė į ligoninę. Lūpa buvo ištinusi kelias dienas. Buvo ir rankos nubrozdinimas, lengvas smegenų sutrenkimas. Pas ekspertą kūno sužalojimų nebesimatė. Dėl didelio streso iki šiol yra galvos skausmai, dėl kurių lankosi pas gydytojus ir geria išrašytus vaistus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. M. R. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).

M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė ir turinys jam suprantami, kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. birželio 27 d., apie 1 val., kartu su keturiais ar penkiais draugais buvo restorane „Mcdonalds“, Gedimino pr. 15, Vilniuje. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Užsisakę maisto pavalgyti, laukė, kol padarys užsakymą. Šalia jų maisto taip pat laukė dvi merginos, viena iš jų buvo labai panaši į berniuką, jis paklausė „tu berniukas ar mergaitė?“. Tuomet jos labai agresyviai sureagavo, jį pasiuntė. Jie porą žodžių pasakė vieni ant kitų. Kai sulaukė padaryto maisto užsakymo, pirmi išėjo iš restorano „Mcdonalds“, atsistojo pavalgyti prie minėto restorano. Po kažkiek laiko išėjo ir merginos, kurios stovėjo šalia jų. Jis kažką šioms sušuko, gali būti, kad joms šaukė, kad jos lesbietės. Viena iš jų buvo labai agresyvi, priėjo prie jo, norėjo jam suduoti kumščiu, tuomet jis dešine koja vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį. Jis ją pagąsdino, kad gali dar kartą jai spirti ir kad ši daugiau prie jo nelįstų. Ar jam mergina galėjo suduoti, neatsimena. Ant jo veido sumušimo žymių nesimatė. Jis atsimena, kad su kairiu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į jos dešinį skruostą. Kadangi buvo nemažai apsvaigęs nuo alkoholio, visų konflikto aplinkybių neatsimena. Konflikto su merginomis metu jis pamatė policijos švyturėlius ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nori nukentėjusiosios G. C. atsiprašyti. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą galėtų atlyginti kitą mėnesį. Jis anksčiau yra neteistas, į psichiatrijos ir narkologo įskaitą neįrašytas. Papildomai parodė, kad 2024 m. spalio 3 d., apie 10 val. atvyko į Vilniaus miesto 3 PK, kur paklausus, ar sutinka atlyginti nukentėjusiai G. C. turtinę ir neturtinę žalą – 1654,33 euro bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 181,55 euro, jis paaiškino, kad sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajai G. C. turtinės ir neturtinės žalos neatlygins, kadangi jam tai per didelė suma ir šiuo metu jis prarado darbą (1 t., b. l. 146 -149, 161-162).

G. C. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 01.15 val. jai einant namo kartu su partnere K. N., jas žodžiu pradėjo užgaulioti ant betoninės atbrailos sėdintis vyriškis sakydamas „va čia lesbietės, jūs turėtumėte mirti“ ir provokuodamas, kad jos pereitų į kitą gatvės pusę. Jai perėjus į kitą gatvės pusę, vyras prie jos priėjo ir spyrė į pilvo sritį bei kumščiu (neatsimena – kurios rankos) trenkė jai į veido sritį. Dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 21-24).

Kaip liudytoja apklausta G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 01.05 val. kartu su savo partnere K. N. atėjo į restoraną „Mcdonalds“, Gedimino pr. 15, Vilnius. Joms belaukiant maisto, prie jų priėjo vyras (toliau jį vadins Vyras Nr. 1), kuris buvo apie 1,70 cm ūgio, mėlynų akių, plikas, apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos šortais bei pelenų spalvos marškinėliais, dėvėjo juodos spalvos „Nike air max“ sportbačius. Vaikinas priėjo prie jos partnerės K. N., pirštu dūrė į dešinės pusės petį ir paklausė: „Ar tu berniukas ar mergaitė?“. Jos partnerė atsakė, koks jo reikalas. Tada vyriškis tapo agresyvesnis ir jos partnerei pasakė: „einam į lauką, persimesim“. Jos partnerė pasakė „galim eit“, tačiau ji tada savo partnerę apsikabino ir jos liko restorane. Minėtas vyras buvo su kitų keturių asmenų grupele. Kartu su juo buvo viena mergina (toliau ją vadins Mergina Nr. 1) – šviesiais plaukais, žaliais marškinėliais, juoda bei su rožinėmis detalėmis kuprine, daugiau požymių neatsimena, bei kitais vaikinais, vienas jų buvo juodais plaukais, trumpai kirptas, baltu, šviesiu džemperiu. Šie asmenys atrodė akivaizdžiai kažko pavartoję, lyg apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Tada vyras Nr. 1 išgirdo, kad „Mcdonalds“ personalas iškvietė apsaugą, ir pasišalino iš restorano. Sulaukusios savo maisto, apie 01.15 val. išėjo iš restorano ir pajudėjo link namų. Prie restorano Gedimino pr. 13, Vilnius, ant betoninės atbrailos sėdėjo trys anksčiau minėti asmenys: Mergina Nr. 1, Vyras Nr. 1 bei kitas vaikinas. Jos perėjo į kitą gatvės pusę, nes norėjo eiti namo, ir tada Vyras Nr. 1 pradėjo šaukti „lesbietės, jus užmušti reiktų, tokių kaip jūs iš viso neturėtų būti“. Pridūrė, kad ji pereitų į kitą gatvės pusę, kad jai tai pasakytų į akis. Tada ji perėjo į kitą gatvės pusę ir priėjo prie jo. Vyras Nr. 1 jai spyrė į pilvo zoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji gindamasi su savo ranka čiupo jam už kojos, kuria šis jai spyrė, ir ranka trenkė į galvos zoną, jautė, kad pataikė. Tuomet Vyras Nr. 1 jai trenkė kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada jos partnerė pasakė, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs vaikinas pasišalino. Vaikiną reikalui esant atpažinti galėtų. Civilinį ieškinį reikš vėliau, kai bus aiškus nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo. Padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 21-24). 

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. C. parodė, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 01.15 val. kartu su savo partnere K. N. einant iš restorano „Mcdonalds“, Vilnius, Gedimino pr. 15, prie restorano, ant betoninės atbrailos sėdėjo trys asmenys: mergina, vyras bei kitas vaikinas. Jos perėjo į kitą gatvės pusę, nes norėjo eiti namo, ir tada vienas iš vyriškių pradėjo šaukti „lesbietės, jus užmušti reiktų, tokių kaip jūs išvis neturėtų būti“ ir sakė, kad pereitų į kitą gatvės pusę, kad jis jai tai pasakytų į akis. Tada ji perėjo į kitą gatvės pusę ir priėjęs prie jos pirminėje apklausoje minėtas Vyras Nr. 1 jai dešine koja vieną kartą spyrė į pilvo sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to vyriškis jai antrą kartą bandė spirti į pilvo sritį, bet ji gindamasi čiupo šiam už kojos, kuria jis spyrė. Ji gindamasi netyčia pasisuko dešinę koją, dėl ko ji negali pasakyti, ar pajuto fizinį skausmą, nes jos dešinėje kojoje ir taip yra trauma, be to, kai čiupo vyro koją, nusibrozdino kairę ranką, ant rankos matėsi bato žymė. Kai pačiupo vyriškiui už kojos, ji dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į jo galvos dešinę pusę, galimai į smilkinį, o Vyras Nr. 1 tada kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį į jos dešinį skruostą. Nuo jo suduoto smūgio jai praskilo lūpa, kas sukėlė fizinį skausmą, jos dešinysis skruostas ištino. Pagal jai išrašytą užduotį atlikti jos kūno sužalojimo tyrimą ji kreipėsi tik po savaitės, nes tik po savaitės Valstybinės teismo medicinos ekspertai galėjo ją priimti. Ji yra drausta ERGO draudime nuo visų sužalojimų ir kreipėsi į ERGO draudimą dėl jai sukelto fizinio skausmo, laukia išmokos iš draudimo. Civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos reikš vėliau, kai surinks visus žalą pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 65-68).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. C. parodė, kad pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos – 154,33 euro, kadangi dar lankosi pas psichologą, nes bijo vakarais pareiti į namus viena dėl jai sukelto streso. Taip pat ir dėl padarytos neturtinės žalos – 1500 eurų. Dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos ji pateikia žalą pagrindžiančius dokumentus – 5 lapus: du vaistinių kvitus už pirktus vaistus, vieną kvitą už darytą kaklo MRT tyrimą, vieną kvitą už neurologo konsultaciją, ambulatorinio apsilankymo aprašymą pas neurologą, vieną kvitą už psichologo pažymą, pas kurį lankėsi ir lankosi dabar, dėl sukelto streso po įvykio ir padarytos moralinės žalos. Jos gydymas po įvykio dar yra tęsiamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pas traumatologą, nes įvykio metu ji kryptelėjo dešinį kelį, atsirado skausmai ir apsunkintas jos judėjimas, sunku dirbti, nes jos darbas stovimas, dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-72).

Liudytoja K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 1.05 val. kartu su savo partnere G. C. išėjo iš namų ir nuėjo į restoraną „Mcdonalds“, Gedimino pr. 15, Vilnius. Joms belaukiant maisto, prie jų priėjo vyras (Vyras Nr. 1). Vyras buvo apie 1,70 cm ūgio, mėlynų akių, plikas, apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos šortais bei pelenų spalvos marškinėliais bei dėvėjo juodos spalvos „Nike air max“ sportbačius. Vaikinas priėjo prie jos, pirštu dūrė jai į dešinės pusės petį ir paklausė: „Ar tu berniukas ar mergaitė?“, ji pasakė, kad koks šio reikalas. Tada vyriškis tapo agresyvesnis ir pasakė: „einam į lauką, persimesim“, ji jam pasakė: „galim eit“, tačiau tada jos partnerė apsikabino ją ir jos liko restorane. Minėtasis vyras buvo su kitų keturių asmenų grupele, kartu su juo buvo viena mergina (vadins Mergina Nr. 1). Asmenys atrodė akivaizdžiai kažko pavartoję, lyg apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Vyras Nr. 1 išgirdo, kad „Mcdonalds“ personalas iškvietė apsaugą, pasišalino iš restorano. Joms sulaukus savo maisto, apie 01.15 val. išėjo iš restorano, adresu Vilnius, Gedimino pr. 13, ir matė ant betoninės atbrailos sėdinčius tris anksčiau minėtus asmenis: Merginą Nr. 1, Vyrą Nr. 1, kitą vaikiną. Jos perėjo į kitą gatvės pusę, nes norėjo eiti namo, ir tada Vyras Nr. 1 pradėjo šaukti „lesbietės, jus užmušti reiktų, tokių kaip jūs iš vis neturėtų būti“ ir sakė, kad G. pereitų į kitą gatvės pusę, kad šis jai tai pasakytų į akis. Tada G. perėjo į kitą gatvės pusę ir priėjęs prie jos Vyras Nr. 1 spyrė jai į pilvo zoną. Matė, kaip G. C. gindamasi ranka suėmė jam už kojos, kuria šis jai vėl spyrė, ir ranka trenkė į galvos zoną, matė, kad pataikė. Tada Vyras Nr. 1 G. trenkė kumščiu į veido sritį. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir tai išgirdęs vaikinas pasišalino. Vaikiną atpažinti galėtų. Vyrą Nr. 1 yra nufotografavusi, pateiks (1 t., b. l. 120-123).

2024 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatyta, kad aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką įvykdė M. R., buvo atpažintas iš bendrų veido bruožų (nosies, antakių formos, skruostikaulio, kaktos ir pan.) (1 t., b. l. 131-136). 

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros vieta – „McDonald‘s“, adresu Gedimino pr. 15, Vilnius. Kairėje kelio pusėje viešbutis „Novotel“, Gedimino pr. 20, Vilnius. Viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Paėjus kiek toliau, šalia adresų Gedimino pr. 15 bei Gedimino pr. 13, yra betoninės atbrailos, šalia, kurių yra gėlynai. Šalia knygynas „Vaga“. Toliau Jogailos gatvė. Įvykiui reikšmingų daiktų nepastebėta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 23-33).

2024 m. birželio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad  „Mcdonald‘s“ restorane buvo sutiktas asmuo, prisistatęs kaip G. A., pasiekiamas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad su apklausoje nurodytu vyru Nr. 1 susipažino tą pačią dieną, t. y. 2024 m. birželio 27 d. Kartu vartojo alkoholį, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino, kontaktų taip pat neturi (1 t., b. l. 34, 35). 

2024 m. rugpjūčio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0124000388661 gautas BPC skambučio garso įrašas (ID 92287938646 skambučio pradžia: 2024-06-27 01:35:15).mp3. Garso įrašo trukmė – 1 min. 3 sek. 

Pranešėja nurodo operatorei, kad vienas apsirūkęs, prisigėręs asmuo puola ją ir jos draugę, ką tik jai trenkė. Operatorė tikslinasi adresą. Pranešėja nurodo adresą Gedimino 15, aiškina, kad užpuolikas pataikė draugei į lūpą. Operatorė klausia, ar reikia greitosios. Pranešėja nurodo, kad nereikia. Operatorė klausia, kur dabar tas vyras? Vietoj? Pranešėja atsako, kad kol kas dar vietoje, bet ji turi nuotrauką. Asmuo jai nepažįstamas, dėl jo „McDonalde“ buvo iškviesta apsauga, bet jis pabėgo ir dabar vėl jas užsipuolė, pradėjo vadinti įvairiais žodžiais. Pranešėja prisistato K. N. Operatorė nurodo laukti pagalbos. Pranešėja prieš baigdama pokalbį ir atsisveikindama nurodo, kad asmuo jau pabėgo (1 t., b. l. 16-18).

2024 m. liepos 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, gautas iš UAB „Eurointegracijos projektai“ stebėtojų, kurio trukmė 5 minutės. Įrašas fiksuotas 2024 m. birželio 27 d. nuo 01.20 val. iki 01.25 val., jame matyti greitojo maisto restorano „McDonald‘s“, esančio adresu Gedimino pr. 15, Vilniuje, įėjimo ir Gedimino prospekto gatvės vaizdas. Įrašo pradžioje matyti grupelė pašalinių asmenų, stovinčių netoli restorano, taip pat neaiškiai girdėti, kaip kažkas kalba gatvėje. Įraše apie 01.22.21 val. laiku matyti, kaip iš restorano „McDonald‘s“ išeina 6 asmenys (4 vyrai ir 2 merginos). Vyras Nr. 1 plikas, dėvi pilkšvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynus šortus ir juodus sportbačius baltu padu. Vyras Nr. 2 trumpų tamsių plaukų, skustais šonais, dėvi baltą džemperį, tamsias kelnes ir baltus batus. Vyras Nr. 3 dėvi šviesią kepurę su snapeliu, juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šviesios spalvos „CK“ užrašu priekyje, juodus šortus ir juodus batus. Vyras Nr. 4 trumpų tamsių plaukų, dėvi juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodus šortus ir juodus batus baltu padu. Mergina Nr. 1 ilgų šviesių plaukų, dėvi pilkšvą palaidinę, šviesios spalvos sijoną ir baltus batus, rankose nešasi juodą švarkelį ir juodą rankinę. Mergina Nr. 2 ilgų šviesių plaukų, dėvi žalią palaidinę, pilkus šortus ir baltus batus, ant pečių dėvi juodai-rožinės spalvos kuprinę. Visi šeši asmenys bendraudami tarpusavyje nueina link Vinco Kudirkos aikštės. 01.22.45 laiku visi šeši asmenys užeina už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo ribų, daugiau įraše jokios tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 43-47).

2024 m. liepos 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas iš restorano „McDonald‘s“ gautas vaizdo įrašas „LT02_27062024_cam7.avi“, trukmė 1 val. Įrašas fiksuotas 2024 m. birželio 27 d. nuo 00.30 val. iki 01.30 val. Fiksuojamas greitojo maisto restorano „McDonald‘s“, Gedimino pr. 15, Vilniuje, vidaus patalpų vaizdas. 01.01.36 laiku matyti, kaip į restoraną ateina vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir mergina Nr. 1. Vyras Nr. 1 plikas, dėvi pilkšvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynus šortus ir juodus sportbačius baltu padu. Vyras Nr. 2 trumpų tamsių plaukų, skustais šonais, dėvi baltą džemperį, tamsias kelnes ir baltus batus. Mergina Nr. 1 ilgų šviesių plaukų, dėvi juodą švarką, pilkšvą palaidinę, šviesios spalvos sijoną ir baltus batus, rankose nešasi juodą rankinę. 01.02.50 val. laiku prie jų prieina vyras Nr. 3. Vyras Nr. 3 dėvi šviesią kepurę su snapeliu, juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šviesios spalvos „Calvin Klein“ užrašu priekyje, juodus šortus ir juodus batus. Asmenys kurį laiką stovi prie kasos ir bendrauja tarpusavyje. 01.05.04 val. vyrai kartu su mergina nueina į priešingą pusę ir užeina už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo ribų. 01.05.10 val. laiku į restoraną ateina dvi merginos (partnerės) ir nueina prie planšetinės lentos užsisakyti maistą. Mergina Nr. 2 trumpų šviesių plaukų, su auskarais, dėvi gelsvai-oranžinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su „Kempiniuko Plačiakelnio“ paveikslėliu priekyje, oranžinius šortus ir baltus sportbačius su trimis juodomis juostelėmis šonuose, ant abiejų rankų dilbių matyti tatuiruotės. Mergina Nr. 3 trumpų tamsių plaukų, su auskarais, dėvi mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, geltonus šortus ir šviesios spalvos batus, ant dešinės rankos dilbio matyti tatuiruotė, ant pečių dėvi juodą kuprinę. 01.06.26 val. laiku į restoraną ateina vyras Nr. 4 ir mergina Nr. 4. Vyras Nr. 4 trumpų tamsių plaukų, ant dešinės rankos dilbio ir ant kaklo dešinėje pusėje matyti tatuiruotės, dėvi juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodus šortus ir juodus batus baltu padu. Mergina Nr. 4 ilgų šviesių plaukų, ant dešinės kojos viršuje matyti tatuiruotė, dėvi žalią palaidinę, pilkus šortus ir baltus batus, ant pečių dėvi juodai-rožinės spalvos kuprinę. 01.08.19 val. laiku vyras Nr. 4 ir mergina Nr. 4 nueina link vyrų Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3 ir merginos Nr. 1. 01.11.21 val. mergina Nr. 2 ir mergina Nr. 3 nueina link kasų. Netrukus laikydamos kvitus rankose 01.14.12 val. laiku išeina iš restorano. 01.17.16 val. laiku mergina Nr. 2 ir mergina Nr. 3 grįžta į restoraną ir nueina link kasos. Tuo metu už jų matyti stovinti grupelė asmenų – vyras Nr. 1; vyras Nr. 2; vyras Nr. 3; vyras Nr. 4, mergina Nr. 1 ir mergina Nr. 4. Grupelė asmenų netrukus vėl užeina už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo ribų. 01.21.24 val. laiku mergina Nr. 2 atsisuka į grupelę ir kažką pasako, tačiau tuo metu mergina Nr. 3 ją sulaiko ir patraukia šiek tiek į šalį. 01.22.31 val. laiku mergina Nr. 3 apsikabina merginą Nr. 2 ir netrukus nueina šiek tiek nuošaliau. 01.24.06 val. laiku minėti vyrai ir merginos Nr. 1, 4 išeina iš restorano. 01.25.48 val. laiku merginos Nr. 2 ir 3 nueina už vaizdo stebėjimo kameros. 01.28.47 val. laiku matyti, kaip į restoraną ateina apsaugos darbuotojas.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „LT02_27062024_cam9.avi“, kurio trukmė 1 val. Įrašas fiksuotas 2024 m. birželio 27 d. nuo 00.30 val. iki 01.30 val., restorano „McDonald‘s“, Gedimino pr. 15, Vilniuje, įėjimo vaizdas iš lauko pusės. Įraše 01.01.36 val. į restoraną ateina vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir mergina Nr. 1. 01.02.50 val. laiku į restoraną eina vyras Nr. 3. 01.05.07 val. laiku į restoraną ateina dvi partnerės – merginos Nr. 2 ir 3. 01.06.20 val. laiku į restoraną ateina vyras Nr. 4 ir mergina Nr. 4. 01.14.17 val. laiku į lauką iš restorano išeina merginos Nr. 2 ir 3. Partnerės kurį laiką stovi, laukia ir netrukus grįžta atgal į restoraną. 01.24.06 val. laiku minėti vyrai ir merginos išeina iš restorano ir nueina link Vinco Kudirkos aikštės. 01.28.26 val. laiku atvyksta apsaugos tarnybos automobilis, apsaugos darbuotojas eina į restoraną. Įrašas baigtas. 

Apžiūrimas vaizdo įrašas „LT02_27062024_cam16.avi“, kuriame fiksuotos identiškos aplinkybės (1 t., b. l. 48-55).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. 

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021). 

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad įvykio metu buvo neblaivus, su draugų kompanija laukdamas užsakyto maisto restorane „McDonald‘s“ pamatęs nukentėjusiąją su drauge, paerzino jos draugę, klausdamas „ar ji mergaitė, ar berniukas“, į ką gavo grubų atsakymą. Jie apsižodžiavo. Su draugais išėjęs iš restorano ir sėdėdamas ant betoninės atbrailos, pastebėjęs minėtas merginas išėjus iš to paties restorano, sušuko joms kaltinime minimą frazę, tada viena iš merginų perėjo į kitą gatvės pusę prie jo aiškintis. Neneigia, kad vieną kartą spyrė jai pilvo  sritį ir pabandė spirti dar kartą. Tuomet ši užsimojo trenkti jam į galvą, atsakydamas smogė kumščiu jai atgal, pataikydamas į dešinį skruostą. Iš esmės analogiškai faktines aplinkybes nurodė nukentėjusioji G. C. ir liudytoja apklausta jos draugė K. N. Abi jos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad joms laukiant užsakyto maisto, restorano „McDonald‘s“ viduje prie K. N. priėjęs vyras paklausė, ar ji berniukas, ar mergaitė, šiai atkirtus, kad tai ne jo reikalas, tapo agresyvus, siūlė eiti į lauką „persimesti“. G. C., apkabinusi savo draugę, neleido to padaryti ir jos liko viduje, o minėtas vyras, išgirdęs, kad restorano personalas kviečia apsaugą, su savo draugų kompanija išėjo į lauką. Kai jos su pasiimtu maistu išėjo į lauką, tas pats vyras, su draugais sėdintis ant betoninės atbrailos netoli restorano, jas pamatęs sušuko joms įžeidžiančią frazę, vadindamas jas lesbietėmis ir pridurdamas, kad jos turėtų mirti, ir pasiūlė ateiti, kad galėtų tai pasakyti į akis, tuomet nukentėjusioji G. C. prie jo priėjo ir gavo spyrį į pilvą. Kai minėtas vyras pabandė spirti dar kartą, ji sučiupo už jo kojos, nusibrozdindama delną, ir gindamasi dešiniu kumščiu sudavė jam į galvos dešinės pusės sritį (smilkinį), po to šis trenkė jai atgal kumščiu į dešinį skruostą, dėl ko jai skilo lūpa ir ištino skruostas. K. N. pasakius, kad kviečia policiją, vyras pasišalino. G. C. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nusibrozdino delną, buvo sužalota lūpa, tačiau teismo medicinos ekspertas ją priėmė tik po savaitės, todėl jokių pastebimų kūno sužalojimų apžiūros metu nebebuvo likę.

Smūgio (-ių) sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020, 2K-234-895/2020). Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusioji, nei jos draugė nedavė jokios dingsties kaltinamajam su jomis elgtis grubiai ar įžūliai, juolab naudoti vienos iš jų atžvilgių smurtą. M. R. pats išprovokavo konfliktą, su pikta pašaipa kreipdamasis restorane į nukentėjusiosios draugę, klausdamas, ar ji yra berniukas, ar mergaitė. Gavęs žodinį atkirtį, savo susierzinimą išliejo vėl pamatęs merginas restorano prieigose, garsiai ir agresyviai šaukdamas joms naują įžeidžiančią frazę ir išreikšdamas savo priešišką nusistatymą jų atžvilgiu, kurį sustiprino spirdamas priėjusiai G. C. į pilvą, mėgindamas spirti dar kartą, o nuo besiginančios merginos gavęs smūgį ranka į galvą, smogdamas jai atgal kumščiu į veidą. Savo susierzinimą ir agresiją kaltinamasis aiškino girtumu, tačiau tai nešalina jo atsakomybės. M. R. įžeidžiančios frazės nukentėjusiajai ir jos draugei, o po to sekusi fizinė agresija nukentėjusiosios G. C. atžvilgiu, be jokios tai pateisinančios priežasties, neabejotinai yra įžūlus ir prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms elgesys. 

Įžūlūs kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – restorano prieigose. Savo veiksmus jis ne tik atliko savo draugų, bet ir pašalinių asmenų akivaizdoje, nes iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nepaisant vėlaus meto, tai buvo gausiai žmonių lankoma vieta. Aplink būriavosi jaunimo grupelės. Dėl jų tiek nukentėjusioji, tiek jos draugė, manytina, ir aplinkiniai, pasijuto nesaugiai, buvo sutrikdytas jų laisvalaikis, kviečiama policija. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes M. R. suvokė, jog savo įžūliu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matė, kad kelia sumaištį, kuria trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Darytina išvada, kad M. R. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Tačiau teismas šalina iš kaltinamojo aplinkybę, kad jis atliko vandališkus veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vandališki veiksmai yra kultūros vertybių niokojimas, kitokio svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2012). Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio (vandališki) veiksmai nebuvo atlikti. Kaltinamojo įžūlūs veiksmai buvo nukreipti į fizinį asmenį, o ne į svetimą turtą.

Dėl bausmės skyrimo

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimą jis pripažino ir gailisi dėl jo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat iš byloje nustatyto faktinių aplinkybių konteksto matyti, kad M. R. priešiškumą nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė ne kažkokios realios faktinės aplinkybės (asmeninis kivirčas, ankstesnės nuoskaudos, merginų pretenzijos kaltinamajam ar panašiai), o išimtinai tik manymas, kad jos priklauso seksualinei mažumai. Kaltinamojo frazės nukentėjusiajai ir jos draugei tiek restorane, tiek lauke, iš pradžių tik akcentuojant berniukišką nukentėjusiosios draugės išvaizdą, o vėliau viešai išrėkiant įžeidžiančią frazę apie seksualinę mažumą merginoms aiškiai rodo priešišką kaltinamojo nusistatymą šia tema. Būtent šios kaltinamojo vidinės nuostatos lėmė jo viešą išpuolį. Atitinkamai teismas konstatuoja, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad veika buvo padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties ir seksualinės orientacijos (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). 

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą gyvenime (1 t., b. l. 168), yra labai jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Per pastaruosius vienerius metus ne mažiau kaip keturis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus (ANK 485 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 1 dalis, 446 straipsnio 4 dalis, 485 straipsnio 2 dalis), nesumokėta tik viena už ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskirta bauda (1 t., b. l. 169-173). Oficialiais duomenimis nedirba, pastarieji darbo santykiai nutrūko 2024 m. rugsėjo 16 d. (1 t., b. l. 174-176). Bylos duomenimis Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 177). Ikiteisminio tyrimo metu teigė dirbantis neoficialiai ((duomenys neskelbtini)), teisme nurodė, kad šiuo metu nebedirba, mokosi vakarinėje mokykloje, kurios pavadinimo įvardinti negalėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neatlygino civiliniams ieškovams padarytos žalos ar jos dalies.

Duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse,  priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

BK 284 straipsnio sankcija už šią nusikalstamą veiką numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, parenkant bausmės rūšį taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Nors M. R. teisiamas pirmą kartą ir iš esmės nėra neigiamai charakterizuojamas, nėra tikslinga jam skirti švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes – baudą ar viešuosius darbus. Pajamų baudai sumokėti jis neturi, nes jau kelis mėnesius nedirba ir oficialiai pajamų neturi. Sutikimo dirbti viešuosius darbus taip pat neišreiškė. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą, už nusikaltimą skirtina viena iš griežtesnių sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimas, artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), tačiau be intensyvios priežiūros. Prokuroras prašė skirti tik vieną įpareigojimą nuteistajam – įpareigojimą nakties metu būti namuose. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra prasmingas ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, atsižvelgiant, kad nusikalstama veika padaryta alkoholio įtakoje, dalis kaltinamojo padarytų kitų teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) taip pat susiję su alkoholio vartojimu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 154-157) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 181,55 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios G. C. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98-101). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko (2 t., b. l. 17-19).

 Su ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajai G. C. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2024 m. birželio 27 d. buvo suteiktos kompiuterinės tomografijos, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, paslaugos, skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga, o 2024 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) – radiologo, kai atliekamas rentgenologinis tyrimas, paslaugos, kurių bendra suma – 181,55 Eur (1 t., b. l. 100).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos reikalavimas dėl turtinės žalos biudžetui atlyginimo tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimas dėl procesinių palūkanų taip patenkintinas.

Nukentėjusioji G. C. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 154,33 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86). Ikiteisminio tyrimo metu turtinę ir neturtinę žalą motyvavo, kad po įvykio dėl sukelto streso lankosi pas psichologą, pirko vaistus, jai buvo darytas kaklo MRT tyrimas, teikta neurologo konsultacija, apmokėjo pažymos dėl lankymosi pas psichologą išdavimą. Įvykio metu kryptelėjo dešinį kelią, po to atsirado skausmai ir apsunkintas judėjimas, sunku dirbti stovimą ((duomenys neskelbtini)) darbą. Ikiteisminio tyrimo metu su ieškiniu buvo pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad G. C. 2024 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoją neurologą, nurodydama, kad po to, kai prieš kelias savaites buvo sumušta, pastoviai jaučia galvos skausmus smilkinių srityje, galvos sunkumą, akys bijo šviesos, svaigsta galva, bendras silpnumas, kartojasi epizodai, kai liejasi vaizdas, pablogėjo atmintis. Blogai miega. Dažnai pabunda. Patirpsta rankų pirštai, skausmingas kaklas. Naktį, kai buvo sumuša, patyrė galvos ir kaklo traumą, sąmonės praradusi nebuvo, bet svaigo galva, pykino, jautė galvos skausmus, mirguliavo akyse. Kreipėsi į VGPUL SPS, atlikta galvos KT, hemoragijų nekonstatuota. Iš išrašo matyti, kad atlikta galvos MRT. Diagnozės: Kiti patikslinti galvos skausmo sindromai, Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti. Kaklo diskų liga su radikulopatija. Išrašyti vaistai: Tanakan, Ultracod, Mg preparatai, Lilandor, Meloksikami. Pateikė kvitus patvirtinančius, kad 2024 m. liepos 23 d. Camelia vaistinėje įgyti vaistai Tanakan 40 mg už 19,18 Eur, 2024 m. liepos 24 d. Benu vaistinėje įgyti vaistai Ultracod 500/30 mg ir Movalis už 10,42 Eur, 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo sumokėta 39 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą MRT tyrimą, 2024 m. liepos 23 d. kvitą, patvirtinantį, kad už konsultaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 70 Eur. Taip pat pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, kad G. C. 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. balandžio 25 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. rugpjūčio 16 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. lankėsi pas šios gydymo įstaigos Psichikos sveikatos centro psichologą. Už išrašą sumokėta 15,73 Eur suma. Bendra išlaidų suma 154,33 Eur (1 t., b. l. 77, 80). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė dar vieną kvitą, patvirtinantį papildomas 15,73 Eur išlaidas dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumento išrašo išdavimo (2 t., b. l. 30). Nukentėjusiosios nurodyta turtinė žala pagrįsta bylos duomenimis, todėl priteistina. Nors civilinis ieškinys raštu patikslintas nebuvo, tačiau nukentėjusiosios atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė vadovautis bylai pateiktais duomenimis, teismui nustatant turtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 170,06 Eur suma (154,33 Eur +15,73 Eur).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-196/2010, Nr. 3K3-202/2012 ir kt.). Ši praktika nuosekliai atkartojama ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-130-387/2023 ir kt.).

Pagal byloje pareikštą kaltinimą nukentėjusiajai kaltais M. R. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios teigimu, po smūgio kumščiu į veidą jai buvo prakirsta lūpa ir patinęs skruostas, tačiau objektyvių duomenų apie šiuos kūno sužalojimus byloje nėra. Penktą dieną po įvykio nukentėjusiąją apžiūrėjusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė jos kūne sužalojimų neaptiko (1 t., b. l. 93-94). Nepaisant to, teismas neabejoja, kad dėl grubių fizinių smurtinio pobūdžio veiksmų (spyrių į pilvą, smūgio kumščiu į veidą) nukentėjusioji G. C. patyrė fizinį skausmą ir emocinių išgyvenimų, tiek įvykio dieną, tiek po jo. Vis tik, įvertinus civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus ir byloje pateiktus medicinos dokumentus, darytina išvada, kad neturtinei žalai atlyginti prašoma 1500 Eur suma yra per didelė. Byloje nėra patikimų duomenų, kad nukentėjusiajai dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, kad nukentėjusioji dėl traumos būtų buvusi nedarbinga (bylos duomenimis, nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, ligos išmoka mokama nebuvo (1 t., b. l. 112). Nors G. C. po įvykio tą pačią dieną kreipėsi į RVUL, tačiau šios įstaigos ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad pacientės apžiūros ir tyrimų metu nerasta simptomų ir požymių, rodančių, kad galvos sumušimas yra sunkus ir pavojingas (galvos smegenyse ūminių trauminių pakitimų nematyti) (1 t., b. l. 61-62). 2024 m. rugpjūčio 19 d. ji kreipėsi neurologo konsultacijos, kur jai diagnozuoti neaptikslinti galvos skausmo sindromai, autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas, nepatikslintas vestibulinės funkcijos sutrikimas; tačiau prie visų diagnozių pažymima, kad tai ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais. Iš nukentėjusiosios pateikto 2024 m. gruodžio 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)  poliklinikos medicinos dokumentų išrašo (2 t., b. l. 29) matyti, kad G. C. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau jos teiktoje 2024 m. rugsėjo 9 d. tos pačios gydymo įstaigos pažymoje (1 t., b. l. 81) yra nurodoma, kad pacientė jau nuo 2024 m. kovo mėnesio nuosekliai kas mėnesį lankosi pas psichologą (trys vizitai fiksuoti iki nagrinėjamo įvykio), kas leidžia manyti, kad poreikį psichologo konsultacijoms lėmė ne tik M. R. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės. Tuo metu teisme nukentėjusioji teigė, kad nerimas, nemiga, panikos priepuoliai yra išimtinai byloje nagrinėjamo įvykio pasekmės, dėl kurių jai teko kreiptis į psichologus ir psichiatrus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos asmeniui priteisiama tik ta žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo atliktais teisei priešingais veiksmais, dėl kurių šis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jam pareikšto kaltinimo pagrindu.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai psichologines pasekmes, dėl kurių jai išliko reikalingos psichologo paslaugos, tačiau aptarti medicinos dokumentų išrašai leidžia abejoti, kad iki šiol nukentėjusiajai yra reikalinga psichologų pagalba vien tik dėl 2024 m. birželio 27 d. įvykio trauminio poveikio, o ne dėl iki tol jos turėtų sveikatos sutrikimų.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (pvz., kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) Nr. 2K-130-387/2023 (nenustatytu skaičiumi smūgių į veidą padaryta plėštinė žaizda smakre, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteista 400 Eur), Nr. 2K-101-511/2023 (4 smūgiais į veidą padarytos kraujosruvas kairio smilkinio priekinėje dalyje, kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, nosies kairėje bei kairėje ir dešinėje plaštakose ir kt., priteista 500 Eur) ir kt.).

Atsižvelgiant į kaltinimu inkriminuojamus smurtinių veiksmų pobūdį (vienas pavykęs smūgis koja į pilvą ir vienas blokuotas smūgis koja, vienas kumščiu į veidą), nukentėjusiajai M. R. veiksmais sukeltas pasekmes (fizinio skausmo sukėlimas, fizinių kūno sužalojimų nebestebima jau po 5 dienų) ir dėl to patirtus trumpalaikio pobūdžio fizinius nepatogumus, taip pat į ilgiau trukusius emocinius išgyvenimus, galimai pabloginusius nukentėjusiosios emocinės ir psichinės sveikatos būklę, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti 500 eurų suma yra pakankama. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios rūšies bylose.

Remiantis išdėstytu nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant neturtinei žalai atlyginti 500 Eur sumą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Trys skaitmeninės laikmenos su BPC garso įrašu, restorano „McDonald‘s“ bei UAB „Eurointegracijos projektai“ pateiktais miesto vaizdo kamerų įrašais paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. R.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. R. 181,55 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nu priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nukentėjusiosios G. C. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajai G. C. 170,06 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų šešis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Tris skaitmenines laikmenas su BPC garso įrašu, restorano „McDonald‘s“ bei UAB „Eurointegracijos projektai“ pateiktais miesto vaizdo kamerų įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja Ilona Mateikienė