(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

A. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 10) ir papildė (b. l. 47), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-5726 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.

Pareiškėjas paaiškina, jog Tarnyba netinkamai išnagrinėjo jo 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl kokybiškos teisinės pagalbos. Skunde nurodoma, jog pareiškėjui paskirta advokatė netinkamai vykdė savo pareigas, teikė nekvalifikuotą teisinę pagalbą, netinkamai atsakinėjo į pareiškėjo klausimus, nesiaiškino ginčo esmės, todėl Tarnyba privalėjo nutraukti teisinių paslaugų teikimo sutartį.

Pažymi, kad jo atstovė parengė ieškinį civilinėje byloje nesuderinusi su juo, teismui neteikė būtinų dokumentų ir raštų, neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjantis bylą teisėjas galimai buvo suinteresuotas jos baigtimi. Į nurodytas aplinkybes Tarnyba neatsižvelgė, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–57).

Paaiškina, kad 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė J. D. (toliau – ir advokatė). 2019 m. gegužės 8 d. Tarnybos sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 8 d.

2019 m. rugpjūčio 26 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė suteikti tinkamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad advokatė neatsisako formuluoti pareiškėjo nurodomų reikalavimų, tačiau to, jo manymu, nepakanka. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad advokatė jam nesuteikia teisinės pagalbos, vilkina bylą, be to, advokatė informavo, kad teismo paskirtame 2019 m. rugsėjo 5 d. parengiamajame posėdyje nedalyvaus. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo advokatės paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinėje byloje buvo numatytas parengiamasis posėdis, kurio laikas sutapo su jos suplanuota poilsine kelionė. Apie tai advokatė informavo pareiškėją ir teismą. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. spalio 17 d.

Atsakovė pažymi, kad paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių vertinimas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Tai, jog advokatė išvyko suplanuotų atostogų ir paprašė teismo atidėti teismo posėdį negali būti vertinama kaip netinkamas teisinės pagalbos teikimas ar bylos vilkinimas. Advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir atstovaudama jo interesus, atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų: konsultavo pareiškėją, rengė procesinius dokumentus teismui. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad advokatė neatsisako formuluoti tokius reikalavimus, kuriuos reiškia pareiškėjas, todėl pareiškėjo ir advokatės pozicija yra suderinta ir prieštaravimų šiuo aspektu nėra. Savo ruožtu perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų ne tik neteisinga, bet ir neefektyvu bei neekonomiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų kontekste, kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėjo dokumentais, išanalizuoti juos, konsultuoti pareiškėją, rengti procesinius dokumentus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad advokatė nepakankamai sąžiningai teikė antrinę teisinę pagalbą, nenoriai gilinosi į bylos esmę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Antrinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu. Advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi veikti nepažeidžiant tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų, kuriems advokatas teikia antrinę teisinę pagalbą, interesų. Tai reiškia, kad advokatas negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o privalo savo laiką suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. Atsakovė pabrėžia, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad advokatė vilkina bylą, nesuteikia antrinės teisinės pagalbos, vertinti kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nesuteikianti pagrindo keisti advokatę.

Tarnyba, įvertinusi advokatės paaiškinimą ir pareiškėjo prašymą, nenustatė aplinkybių, kurios apribotų tolimesnės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui arba darytų jį neįmanomu. Tarnyba nenustatė ir kitų aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė negali jos teikti byloje. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba atsisakė pakeisti advokatę ir paprašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Tarnybos Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatę ir įpareigoti atsakovę užtikrinti tinkamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui Tarnybos 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (NTP-2)-18-T-1380-8114 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 32–33) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 130-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 2.2 (NTP-2)-18-P-1380-7714 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ (b. l. 34–35) pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 2 d. Pažymėtina, jog pareiškėją atstovauti paskirta advokatė J. D..

2019 m. rugpjūčio 26 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, kuriame nurodyta, jog advokatė netinkamai vykdo savo pareigas, vilkina ir nesigilina į bylą. Pareiškėjas nurodė, jog advokatė neatsisako formuluoti jo nurodomus reikalavimus, tačiau to, jo manymu, nepakanka. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė imtis priemonių, kad jam būtų teikiama tinkama antrinė teisinė pagalba (b. l. 36). 

Advokatė Tarnybai 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė paaiškinimą (įstaigoje gautas 2019 m. rugsėjo 23 d., suteiktas Nr. (2.2)NO-1-5627) (b. l. 38)). Paaiškinime nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-17274-600/2019 buvo numatytas parengiamasis teismo posėdis, kurio laikas sutapo su advokatės anksčiau suplanuota poilsine kelione. Apie tai ji pranešė pareiškėjui ir teismui, kuriam taip pat pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Kitas teismo posėdis buvo numatytas 2019 m. spalio 17 d., 13.30 val.

Tarnyba į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą atsakė nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2019 m. spalio 7 d. Sprendimu (b. l. 39–40), nurodydama, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Tai, kad advokatė išvyko suplanuotų atostogų ir paprašė teismo atidėti posėdį, negali būti vertinama kaip netinkamas teisinės pagalbos teikimas ar bylos vilkinimas. Sprendime pažymima, jog advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir atstovaudama jo interesams, atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų: konsultavo pareiškėją, rengė procesinius dokumentus teismui. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad advokatė neatsisako formuluoti tokius reikalavimus, kuriuos reiškia pareiškėjas, tad pareiškėjo ir advokatės pozicija yra suderinta ir prieštaravimų šiuo aspektų nėra. Tarnyba konstatavo, jog perkelti pavedimą kitam advokatui būtų ne tik neteisinga, bet ir neefektyvu, ir neekonomiška valstybės garantuojamų teisinės pagalbos principų kontekste. Sprendime taip pat pažymėta, jog paskirtas advokatas negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o privalo savo laiką suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. Pareiškėjas privalo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį su jam paskirtu advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba nenustatė, kad advokatė neteiktų ar teiktų netinkamą antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo prašė susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Būtina taip pat atsižvelgti į, be kita ko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas) principus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos neįpareigoja Tarnybos gauti pareiškėjo sutikimo dėl paskirto advokato pakeitimo, ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo (Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti 2019 m. spalio 7 d. Sprendimą ir užtikrinti jam tinkamą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jo netenkina jam paskirta advokatė. Kaip minėta, Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu: 1) yra nustatomas interesų konfliktas; 2) yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunduose teismui (b. l. 1, 10, 47), nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai (b. l. 2) nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesus teisme negali atstovauti paskirta advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Pabrėžtina, jog pareiškėjas neginčija, jog advokatė tinkamai formuluoja jo nurodomus reikalavimus, tačiau to, jo manymu, nepakanka. Savo ruožtu pareiškėjas nepaaiškina, ko tikisi iš jam paskirtos advokatės, t. y. kokių tiesioginių savo pareigų (teisinės pagalbos) advokatė nesuteikia, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatė netinkamai teikė teisines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš pareiškėjo argumentų – jog advokatė neatvyko į posėdį. Tačiau ši aplinkybė buvo tinkamai išnagrinėta Tarnybos – atsakovė nustatė, jog advokatė apie tai, jog neatvyks į posėdį informavo pareiškėją ir teismą, o teismas perkėlė teismo posėdį. Tai, jog advokatė minėtame teismo posėdyje dalyvavo, patvirtino pareiškėjo raštas advokatei (b. l. 48).

Teisinėje valstybėje galioja teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai, reiškiantys, jog asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Tokia situacija, teismo manymu, yra netoleruotina, o jai kelią užkerta minėti principai. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo paskirta 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu (b. l. 32–33), o pratęsta – 2019 m. gegužės 8 d. Aptariamais sprendimais pareiškėjo teises buvo paskirta ginti advokatė. Akcentuotina, jog, jeigu pareiškėjo netenkino jam paskirta advokatė, jis turėjo teisę pateikti skundą dėl 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo (jame tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka), tačiau to nedarė. Taigi, vertintina, jog minėtas sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Papildomai nurodytina, jog pareiškėjas teismui pateikė jo surašytą ir advokatei adresuotą raštą (b. l. 48), kuriame nurodomi advokatės veiksmai, kurie, pareiškėjo manymu, yra netinkami. Teismas pažymi, jog rašte nurodomi veiksmai yra susiję su, pareiškėjo manymu, netinkamu teisminiu procesu, neužtikrintomis pareiškėjo procesinėmis teisėmis, tačiau ne su advokatės netinkamu atstovavimu. Be to, nors pareiškėjas teigia, jog jo teisės nebuvo tinkamai ginamos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui suformuluoti ir tinkamai pateikti skundo nagrinėjamoje byloje, teikti įrodymus ir paaiškinimus. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl jis negalėjo jo minimų įrodymų, dokumentų ir paaiškinimų, kuriuos, jo teigimu, atsisakė teikti jo advokatė, pateikti pats, siekdamas tinkamo bylos išnagrinėjimo ir savo teisių gynimo.

Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog teisminis procesas civilinėje byloje vyko netinkamai, o advokatė tam neprieštaravo. Teismo vertinimu, pareiškėjo išsakyti bendro pobūdžio, hipotetiniai teiginiai, be kita ko, susiję su įstatymo ir (ar) procesiniais / procedūriniais reikalavimais (pvz., dėl sprendimo už akių) nesudaro pagrindo išvadai, jog advokatės teikiamos teisinės paslaugos (nebaigtoje byloje) buvo netinkamos ar nekokybiškos. Pareiškėjas neginčijo, jog teismo posėdžiuose advokatė dalyvavo (išskyrus šiame teismo sprendime aptartą situaciją dėl suplanuotų atostogų), jog ji surašydavo procesinius dokumentus, apie galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus suprato, tačiau pabrėžė, jog tam ir yra skirta advokatė, jam to daryti, jo manymu, nėra būtina. Pareiškėjas taip pat žinojo apie galimybę pradėti naują bylą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Tai paneigiančių konkrečių ir tinkamai apibrėžtų argumentų pareiškėjas nepateikė. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nurodyta, jog nėra pagrindo pakeisti advokatės, be to, tai būtų neteisinga, neefektyvu ir neekonomiška. Taip pat pabrėžtina, jog sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas (paskiriant advokatę), pareiškėjas neskundė. Konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, tad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Konstatavus, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo prašymą bei imtis priemonių, kad jam būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba, kadangi minėta pagalba pareiškėjui yra teikiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                            Fausta Vitkienė