Administracinė byla Nr. A-633-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00131-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo V. P. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir 2019 m. kovo 4 d. sprendimas) ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo gautą ir gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2002 m. gruodžio 20 d. (nuo išėjimo į pensiją pradžios) iki dabar, įskaitant laikotarpį nuo
1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 3 d. imtinai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2019 m. balandžio
15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas).

2.        Pareiškėjas paaiškino, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpiu jis dirbo (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje tarnybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje, vairuotoju, buvo priimtas 1993 m. spalio 14 d. Nuo 1994 m. birželio 9 d. jis buvo perkeltas dirbti (duomenys neskelbtini) rajono Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės dalies viršininku ir juo dirbo iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo (sukarinimo), t. y. iki 1997 m. birželio 2 d. imtinai. Reorganizavus (duomenys neskelbtini) veikusią priešgaisrinę tarnybą, pareiškėjas 1997 m. birželio 3 d. vėl buvo priimtas dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies aprūpinimo grupės viršila, kartu einant ir darbo kenksmingoje aplinkoje tarnybos vyresniojo meistro pareigas, jam buvo suteiktas viršilos laipsnis. Nuo 1999 m. rugpjūčio 9 d. iki
2002 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas ėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aptarnavimo grupės komendanto pareigas, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės. Nors ir keitėsi priešgaisrinės įstaigos, kurioje pareiškėjas dirbo, pavadinimas, juridinis statusas bei užimamų pareigų pavadinimai, tačiau jo atliekamos funkcijos visada buvo susijusios su profesionalios priešgaisrinės apsaugos vykdymu, gaisrų gesinimo organizavimu ir vadovavimu, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos materialiniu aprūpinimu ir darbų sauga. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl priežasčių, kurias lėmė valstybės finansinė padėtis ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Todėl skundžiami sprendimai, kuriais į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti buvo neįskaitytas 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis bei neperskaičiuota valstybinės pareigūnų pensijos dydis priimti formaliai laikantis teisės aktų, nesivadovaujant suformuota teismų praktika ir naikintini.

3.       Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       VSDFV Utenos skyrius paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi dėl pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimo. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pridėtus dokumentus, 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir prašė pateikti dokumentus, galinčius patikslinti pareiškėjo tarnybos laikotarpius. 2019 m. vasario 18 d. gauti tarnybos apskaitos duomenys, kuriuose buvo nurodyti pareiškėjo tarnybos ir tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai, kiti dokumentai. 2019 m. kovo 4 d. sprendimu į pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje ištarnautą laiką 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis neįskaitytas. VSDFV Utenos skyrius padarė išvadą, kad Departamentas nenustatė teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti. Vidaus reikalų sistemos pareigūnu pareiškėjas buvo paskirtas tik nuo 1997 m. birželio 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 6 straipsnio 1 punktą ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis pagrįstai neįskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti, nes neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. KT1-N1/2017, kuriame konstatuota, jog Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 metų pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

5.       Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Fondo valdyba nurodė iš esmės tapačius argumentus kaip ir VSFV Utenos skyrius bei paaiškino, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimo ir nustatė, jog skyrius pareiškėjui teisingai išaiškino Pareigūnų pensijų įstatyme įtvirtintų teisės normų nuostatų taikymą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių pensijos apskaičiavimą, išsamiai ir teisingai paaiškino priežastis, dėl kurių 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis neįskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti bei tokio sprendimo teisinį pagrindą. Pareiškėjas nustatyta tvarka neginčijo VRM 2003 m. vasario 26 d. išvados „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo pensijos skyrimo“, kuria nuo 2002 m. gruodžio 21 d. jam paskirta pareigūnų invalidumo pensija ir nustatytas ištarnautas laikas – 5 metai 6 mėn. 17 d. (prilygintas 20 metų (Pareigūnų pensijų įstatymo 9 str. 1 ir 2 d.)), nei VRM 2004 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, kuriuo nuo 2004 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija už tarnybą ir nustatytas ištarnautas laikas, nors nurodytuose sprendimuose į pareiškėjo vidaus tarnyboje ištarnautą laiką nebuvo įskaitytas 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, o pareiškėjas neprašo panaikinti nurodytų VRM sprendimų. Pareiškėjas negali remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2017 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, nes administracinių bylų aplinkybės nėra tapačios.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-03-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“; įpareigojo VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti V. P. M. prašymą, užtikrinant, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, pareiškėjo V. P. M. dirbtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko pavaduotoju, kartu vykdant ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje dalyje, būtų įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti ir, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, būtų sprendžiama dėl su tuo susijusio pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo.

8.       Teismas nustatė, kad VRM 2003 m. vasario 26 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2002 m. gruodžio 21 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija, nurodant, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 5 metai, 6 mėnesiai ir 17 dienų bei vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis prilyginus pareiškėjo ištarnautą laiką 20 metų. 2004m. gegužės 24 d. VRM sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. liepos 9 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą už 9 metų ir 3 mėnesių tarnybos laiką, kurios dydis viršijo 2003 m. vasario 26 d. išvada paskirtosios pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo pensijos dydį, todėl nuo 2003 m. liepos 9 d. pareiškėjui buvo mokama didesnioji – pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

9.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. pateikė prašymą VSDFV Utenos skyriui, kuriuo iš esmės prašė perskaičiuoti jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, pateikiant duomenis apie jam mokamos pensijos apskaičiavimo duomenis, apie jo tarnybos laikotarpio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaitymą / neįskaitymą, įskaitant, jei to nebuvo padaryta, į laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pareiškėjo tarnybos laikotarpį
1993–1995 metais. VSDFV Utenos skyrius, surinkęs duomenis, susijusius su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimu pareiškėjui, išnagrinėjo 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjo prašymą ir priėmė 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, kuriame buvo nurodyta, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. darbo laikotarpis (t. y. laikotarpis, pareiškėjo dirbtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje dalyje) iki pareiškėjo paskyrimo į vidaus reikalų pareigūno pareigas, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytas, nes tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė, kad nėra jokio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

10.       Pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. Fondo valdybai pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir perskaičiuoti VRM jam paskirtos valstybinės pensijos dydį, įskaičiuojant į šiai pensijai skirti reikalingą tarnybos laiką 1995 m. sausio 1 d. – 
1997 m. birželio 2 d. laikotarpį arba nurodyti tai atlikti VSDFV Utenos skyriui. Fondo valdyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-03-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo sprendimą paliko nepakeistą. Fondo valdyba konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius išsamiai ir teisingai paaiškino priežastis ir teisinį pagrindą, kuriais remiantis buvo nuspręsta 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpio neįskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti.

11.       Teismas nurodė, kad 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir
1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

12.       Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120, priimto 1991 m. gruodžio 18 d. ir galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusio ir 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpiu, 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, tai pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

13.       Teismas nurodė, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, neteko galios. Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies
1–6 punktuose buvo nurodyta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko 1993 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies (toliau – ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinė dalis) vairuotoju. (duomenys neskelbtini) rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko 1994 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigas. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM direktoriaus 1994 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pavestos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigos, kartu vykdant (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigas. Šias pareigas pareiškėjas vykdė iki 1997 m. birželio 2 d., kuomet jis buvo atleistas iš jų 1997 m. birželio
2 d. pagal 1997 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Darbo įstatymų kodekso 29 straipsnio
1 punktu (dėl įmonės likvidavimo).

15.       Pareiškėjas nuo 1997 m. birželio 3 d. buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies aprūpinimo grupės viršilos ir darbo kenksmingoje aplinkoje tarnybos vyresniojo meistro pareigas dviejų mėnesių išbandymo laikotarpiui pagal šios dalies viršininko 1997 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies aprūpinimo grupės viršilos ir darbo kenksmingoje aplinkoje tarnybos vyresniojo meistro pareigas, suteikiant viršilos laipsnį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 1999 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuo 1999 m. rugpjūčio 10 d. paskirtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aptarnavimo grupės komendantu.

16.       Pareiškėjas, turėdamas viršilos laipsnį, iš vidaus tarnybos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aptarnavimo grupės komendanto pareigų buvo atleistas nuo 2002 m. gruodžio 20 d., (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

17.       Teismas nurodė, kad pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, laikotarpiams pareigūnų ir karių pensijai skirti yra prilyginami priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1995 m. sausio 1 d., taip pat į tarnybos laiką šiai valstybinei pensijai skirti įskaitomi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.

18.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti buvo įskaičiuoti: 1993 m. spalio 4 d. – 1995 m. sausio 1 d. laikotarpis (darbo pagal darbo sutartį laikas, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu) ir 1997 m. birželio 3 d. – 2002 m. gruodžio 20 d. laikotarpis (vidaus tarnybos laikas), tačiau nėra įskaičiuojamas 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, t. y. darbo pagal darbo sutartį laikas, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu.

19.       Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-N1/2017 konstatuota, jog 1985 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, buvo įsteigtos sukarintos priešgaisrinės dalys Utenos ir Klaipėdos miestų bei Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apsaugai; iki 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau vidaus reikalų sistemos padaliniuose priešgaisrinė apsauga buvo organizuota sukarintos ir profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos pagrindais; profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių sukarinimas vyko laipsniškai, su pertraukomis. Tokias išvadas Konstitucinis Teismas padarė, atsižvelgęs į VRM sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, Vidaus reikalų ministro 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtinto Vidaus reikalų ministerijos 2007 metų veiklos pagrindinių priemonių plano 110-ąją priemonę ir kitus konstitucinėje byloje nustatytus duomenis.

20.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys iš esmės neprieštarauja aptartoms Konstitucinio Teismo išvadoms. Pagal VRM sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato buvo planuojama sukarinti tik 1997 metais. VRM sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1996 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1125 „Etatų klausimais“ buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato ir šios tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinę dalį likviduoti nuo 1997 m. sausio 10 d., o 1996 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1126 „Etatų klausimais“, įsigaliojusiu nuo 1997 m. sausio 10 d., buvo patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM ministerijos naujai steigiamo padalinio – (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies – etatai. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM administraciniam teismui pateiktu 2018 m. lapkričio 29 d. raštu
Nr. 9.4-2713(3.46) „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat yra patvirtinamos aptartos aplinkybės.

21.       Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, nustatė, jog valstybėje vykusi profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl finansinių lėšų trūkumo ir iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti tik priešgaisrinės apsaugos padaliniai, buvę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Teismas padarė išvadą, jog ta aplinkybė, kad priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, nulėmė skirtinguose padaliniuose dirbusių, tačiau iš esmės tapačias funkcijas atlikusių asmenų skirtingą padėtį; nustatė, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo šioje sistemoje dirbusių asmenų valios, o iš esmės dėl sunkios valstybės finansinės padėties.

22.       Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo A. T. parodymų apie pareiškėjo vykdytas funkcijas 1993 m. spalio 14 d. – 1995 m. sausio 1 d. bei 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpiais, o taip pat ir vėliau iki 2002 m. gruodžio 20 d. vykdytas funkcijas, nustatė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. spalio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies vairuotoju, nuo 1994 m. rugpjūčio 8 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigas, o nuo 1994 m. gruodžio 12 d. kartu su (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigomis jam buvo pavestos ir Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigos. Iš abiejų pareigų pareiškėjas buvo atleistas 1997 m. birželio 2 d., o nuo 1997 m. birželio 3 d. buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies aprūpinimo grupės viršilos ir darbo kenksmingoje aplinkoje tarnybos vyresniojo meistro pareigas, kurias ėjo iki 1999 m. rugpjūčio 10 d., o po šios datos ėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aptarnavimo grupės komendanto pareigas iki tarnybos pabaigos 2002 m. gruodžio 20 d.

23.       Teismas sprendė, kad nuo įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje dalyje 1993 m. spalio 14 d. iki tarnybos pabaigos, pareiškėjas nuolat, be pertraukų dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, vykdydamas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas, o keitėsi tik pareiškėjo pareigos bei įstaigos, kurioje jis dirbo, pavadinimas ir juridinis statusas. Pareiškėjo iki
1995 m. sausio 1 d. atliekamos funkcijos savo apimtimi ir pobūdžiu nesiskyrė nuo tų funkcijų, kurias pareiškėjas vykdė po 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. imtinai, tai yra abiem šiais laikotarpiais pareiškėjas dalyvavo gesinant gaisrus, organizavo ir vadovavo gaisrų gesinimui bei vykdė kitas pareigybėms priskirtas funkcijas.

24.       Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo parodymais. Pareiškėjas faktiškai nuolatos ir nepertraukiamai iki 1995 m. sausio 1 d., o po šios datos ir iki 1997 m. birželio 2 d. bei iki pat 2002 m. gruodžio 20 d., vykdė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas: profesionalios priešgaisrinės apsaugos vairuotojo, profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų funkcijas, vėliau sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūno funkcijas. Todėl nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo (duomenys neskelbtini) veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami pareiškėją ir šią tarnybą siejantys darbo, vėliau – vidaus tarnybos santykiai, šie santykiai nuo 1993 m. spalio 14 d. iki 2002 m. gruodžio 20 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį.

25.       Teismas atmetė atsakovų teiginius, jog pareiškėjo pareigūno valstybinei pensijai skirti ištarnautas laikas buvo nustatytas VRM 2003 m. vasario 26 d. išvada „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos invalidumo pensijos skyrimo“ ir VRM 2004 m. gegužės 24 d. sprendimu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, kurių pareiškėjas neskundė, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, kadangi VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinės pensijai, į jį įskaityti pareiškėjo tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. bei atitinkamai perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

26.       Teismas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjo vykdytos funkcijos iki 1995 m. sausio 1 d. ir po šios datos buvo vykdomos toje pačioje priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų srityje ir toje pačioje priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigoje, o jų apimtis skyrėsi tik dėl pareigybės pasikeitimo (perkėlimo į kitą darbą toje pačioje įstaigoje ir toje pačioje priešgaisrinės apsaugos srityje), o ne dėl kitų priežasčių. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miesto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos dalies sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, o dėl valstybėje buvusios finansinės padėties, o pareiškėjo faktiškai atliekamos funkcijos, kurios, kaip ir nuo 1997 m. birželio 3 d. vykdyta tarnyba Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalyje bei kituose reformuotuose padaliniuose tapačias pareigas ėjusių, pareigūnais jau paskirtų, asmenų vykdoma tarnyba, buvo reikalinga Lietuvos valstybei ir buvo skirta užtikrinti Lietuvos valstybės piliečių saugumą ir kitus interesus priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo bei kitose srityje. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamais sprendimais 1995 m. sausio 1 d. – 1997m. birželio 2 d. pareiškėjo dirbtas laikas nepagrįstai neįskaičiuotas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti.

27.       Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 ir 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A-3890-822/2019, ir, remdamasis nutartyse pateiktais išaiškinimais, darė išvadą, kad skundžiami VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.

28.       Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamus sprendimus, VSDFV Utenos skyrius turi pareigą nustatyta tvarka įvykdyti jam priskirtą funkciją ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nors pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. prašyme VSDFV Utenos skyriui prašė įskaityti į ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 1993–1995metus, tačiau gavęs 2019 m. kovo 4 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad į pensijai gauti ištarnautą laiką buvo neįskaitytas 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, pareiškėjas, nustatyta tvarka
2019 m. kovo 13 d. skundu skųsdamas VSDFV Utenos skyriaus sprendimą Fondo valdybai, reikalavo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įtraukiant į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 1995 m. sausio 1 d.-1997 m. birželio 2 d. laikotarpį. Dėl 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpio neįskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pagrįstumo pasisakė tiek VSDFV Utenos skyrius, tiek ir Fondo valdyba šioje byloje skundžiamuose sprendimuose. Todėl, teismas spręsdamas dėl atsakovo VSDFV Utenos skyriaus įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, sprendė dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti
1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpį ir atlikti su šiuo įskaitymu susijusį pensijos perskaičiavimą.

29.       Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde prašo, jog jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija būtų perskaičiuota nuo 2002 m. gruodžio 20 d. (nuo išėjimo į pensiją pradžios). Pareiškėjas dėl pensijos perskaičiavimo dėl aptarto laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pensijai gauti į atsakovą VSDFV Utenos skyrių ir Fondo valdybą kreipėsi tik 2019 m. vasario 5 d. bei 2019 m. kovo 13 d. prašymais, o anksčiau dėl šio klausimo išsprendimo į jokias kompetentingas institucijas nesikreipė. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra nustatyta pensijos perskaičiavimo tvarka, o Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 12 punkto 4 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priima pensijas skiriančios institucijos ar įstaigos, gavusios iš tarnybos, įstaigos, karinio dalinio, kuriame pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d., ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos, tačiau nėra numatyta nuo kada turi būti pradėta mokėti perskaičiuota pensija. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų
22 punktas numato, kad kiti pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, reguliuojami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, jei pensijos dydžiai pasikeičia, atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (teisės norma nukreipia į 40 straipsnio 5 dalį, kurioje yra nustatyta, kad pensijos (jo dalies, ar dalių) dydis nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomų laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo, ir (ar) darbo užmokesčio duomenis) naujo dydžio pensija (jos dalis ar dalys) pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos.

30.       Teismas konstatavo, kad atsakovas VSDFV Utenos skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, užtikrinant, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, pareiškėjo dirbtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko pavaduotoju, kartu vykdant ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies viršininko pareigas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje dalyje, būtų įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti ir, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, būtų sprendžiama dėl su tuo susijusio pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo.

III.

31.       Atsakovas VSDFV Utenos skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

32.       VSDFV Utenos skyrius nurodo, kad pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnį, pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos šio įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitomas pareigūno tarnybos laikas, išimtys. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko (iki 1995 m. sausio 1 d.), išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui (Pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 3 p.). 

33.       Atsakovas išdėsto faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos apskaičiavimu ir laikosi pozicijos, kad jos perskaičiuoti nėra teisinio pagrindo. 2004 m. sausio 9 d. pareiškėjo pareigūnų pensijos skyrimui pateiktame tarnybos apskaitos duomenų lape, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, duomenų apie pareiškėjo tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. nėra. Taigi Departamentas nenustatė teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiko minėtu laikotarpiu tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti. Pagal pareiškėjo pensijos bylos dokumentų duomenis akivaizdu, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemos pareigūnu paskirtas tik nuo 1997 m. birželio 3 d.

34.       VSDFV Utenos skyriaus nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovavosi teismas, teisines pasekmes sukelia tik šiose bylose dalyvaujančioms proceso šalims ir negali būti vertinama kaip teisminis precedentas nagrinėjamos bylos atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.

35.       Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pagal ginčijamą teisinį reguliavimą (t. y. Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktą), asmenų, kurie sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais paskirti po 1995 m. sausio 1 d., t. y. po Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo, pagal darbo sutartis iki
1995 m. sausio 1 d. išdirbtas šiame punkte nurodyto darbo laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, o tokio pat darbo laikas, išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d. iki jų paskyrimo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprilyginamas tarnybos laikui šiai pensijai skirti. Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui prilyginti po Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Be to, minėtame nutarime išaiškinta, kad priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai.

36.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik į bylą iškviesto liudytojo paaiškinimais, nepagrįstai sutapatino priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų vykdytas pareigas ir neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas faktiškai nuo 1995 m. sausio 1 d. dirbo statutinio pareigūno darbą, todėl ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d., turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti.

37.       Atsakovas Fondo valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

38.       Fondo valdyba nurodo, kad pareiškėjas tarnybos apskaitos duomenų lapuose esančių duomenų, kuriuose nėra duomenų apie jo tarnybos laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 3 d., VRM sprendimų, kuriais jam nuo 2002 m. gruodžio 21 d. paskirta pareigūnų invalidumo pensija ir nuo 2003 m. liepos 9 d. – pareigūnų pensija už tarnybą, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Skunde teismui pareiškėjas, prašydamas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareigūnų pensiją nuo 2002 m. gruodžio 20 d., įskaitant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 3 d. į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, iš esmės ginčijo VRM 2003 m. vasario 26 d. išvadą nuo 2002 m. gruodžio 21 d. paskirtos pareigūnų invalidumo pensijos apskaičiavimą ir dydį. Tačiau pagal tuo metu galiojusios Pareigūnų pensijų įstatymo
12 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjas jų neskundė, todėl šie sprendimai yra galiojantys, o jais paskirta pareigūnų pensija pareiškėjui mokama daugiau kaip 16 metų.

39.       Fondo valdyba teigia, kad pareiškėjas prie 2019 m. vasario 5 d. prašymo VSDFV Utenos skyriui nepateikė jokių naujų duomenų apie 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 3 d. tarnybos laikotarpį, todėl skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 dalimi bei Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, 2019 m. kovo 4 d., kurio teisėtumui ir pagrįstumui pritarta Fondo valdybos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją, atsižvelgiant į 1995 m. sausio 1 d. –
1997 m. birželio 3 d. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir 41 straipsnio 10 dalies nuostatomis, yra pagrindas perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją, nors, kaip nurodėme pirmiau, jokių naujų duomenų pareiškėjas VSDFV Utenos skyriui nepateikė. Teismo sprendimas priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialiosios teisės normas, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nes pareiškėjas VSDFV Utenos skyriui nepateikė jokių naujų duomenų, todėl ir pagrindo perskaičiuoti jo pareigūnų pensiją neatsirado.

40.       Pareiškėjas V. P. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

41.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, įrodymus vertino laikydamasis nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiškose bylose, kuria nesiremti nebuvo pagrindo.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42.       Byloje kilo ginčas dėl 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

43.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis); teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (2 dalis).

44.       Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ 1.2 punktu, VSDFV Utenos skyrius reorganizavimo jungimo būdu prijungiamas prie Fondo valdybos Panevėžio skyriaus. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-123, VSDFV Utenos skyrius reorganizuojamas nuo 2021 m. liepos 1 d.

45.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas VSDFV Utenos skyrius pakeičiamas jo teisių perėmėju – Fondo valdybos Panevėžio skyriumi. 

46.       Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, užtikrinant, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis, pareiškėjo dirbtas Priešgaisrinės apsaugos departamento tarnybos padaliniuose, būtų įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 ir 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3890-822/2019.

47.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suteikė naują aiškią administracinių teismų praktikos kryptį, vertinant situacijas dėl pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatomo laikotarpio, prilyginamo tarnybos laikui pensijai skirti, įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriame konstatuotas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio
1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštaravimas Konstitucijai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad neturi pagrindo vertinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pensijų įstatymo
16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija priėjo išvados, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to šiuo aspektu skundžiamų VSDFV skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais, o atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

48.       Šioje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti administracinėje byloje
Nr. A-667-1062/2021 suformuotomis taisyklėmis, nes tai yra naujausias teismo precedentas analogiškoje byloje, priimtas išplėstinės teisėjų kolegijos ir skirtas teismų praktikai šioje srityje suvienodinti. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nesiremia administracinėse bylose
Nr. A-2211-602/2017, Nr. A-3890-552/2019 ir Nr. eA-591-602/2020, Nr. A-3890-822/2019 suformuotais precedentais.

49.        Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina valstybinių pensijų klausimais ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu bei administracinių bylų praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, jog VSDFV Utenos skyrius, atsisakydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 31 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to skundžiamų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais ar neteisėtais.

50.       Nurodytų argumentų pagrindu konstatavus, kad VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo
4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir VSDFV 
2019 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakyta į V. P. M. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaičiuoti 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. sausio 31 d. laikotarpį, yra teisėti ir pagrįsti. Kartu konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo gautą ir gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2002 m. gruodžio 20 d. (nuo išėjimo į pensiją pradžios) iki dabar, įskaitant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 3 d. imtinai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

51.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjo skundą, netinkamai išaiškino byloje taikytinas teisės normas (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą), o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

52.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, nulėmė skirtinguose padaliniuose dirbusių, tačiau iš esmės tapačias funkcijas atlikusių asmenų skirtingą padėtį; profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo šioje sistemoje dirbusių asmenų valios, o iš esmės dėl sunkios valstybės finansinės padėties, kaip ir kita jo dėstoma pozicija neatitinka Konstitucinio Teismo nustatytų aplinkybių ir jo suformuluotos doktrinos, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nepasisako.

53.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (Utenos skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus tenkinti. 

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. 

Pareiškėjo V. P. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.