Administracinė byla Nr. A-4111-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00838-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 1P-116 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.       Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1622 (toliau – ir Išvada) išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, sukeltos neigiamos pasekmės. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius V. M. 2015 m. gegužės 27 d. paskambino jam į tarnybinį telefoną ir informavo, kad Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažas 2015 m. gegužės 30 d., šeštadienį, turės atlikti specialią užduotį, o 2015 m. gegužės 28 d. į pareiškėjo ir Vilniaus teritorinės muitinės budinčiojo el. pašto dėžutes iš Muitinės departamento Ryšių valdymo centro (toliau – ir RVC) buvo pateikta užduotis. Formuodamas užduotį Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registrų žurnale, pareiškėjas nurodė iš budinčiojo pareigūno paimti suformuotą kuro ėmimui paruoštą rinkinį. Įvertinęs, kad tai buvo speciali užduotis, jis žurnale nenurodė išvykimo posto, o RVC pateiktą užduotį atspausdino ir įdėjo į voką, kurį paliko registrų žurnale pas budintįjį pareigūną. Pareiškėjo teigimu, tokia praktika naudojama Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriuje. Be to, būdamas rūpestingas ir atsižvelgdamas į tai, kad užduotį reikės vykdyti 2015 m. gegužės 30 d. (šeštadienį), pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. bandė susisiekti su pareigūnu K. J., skambino į jo asmeninį telefoną, norėdamas informuoti apie suformuotą užduotį, tačiau pastarasis neatsiliepė ir neperskambino. Pareiškėjas tvirtino K. J. skambinęs ir 2015 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val., norėdamas paklausti, kaip sekasi vykdyti užduotį. K. J. informavo, kad jis yra Lavoriškių kelio poste, o laiško su informacija nepastebėjo, budintysis jo taip pat neinformavo. Paklaustas, kodėl pasirinko Lavoriškių kelio postą, pasakė, kad žurnale neradęs vykimo maršruto skambino pareiškėjui, bet jam neatsiliepus nusprendė vykti į kelio postą savo nuožiūra. Pareiškėjas nurodė K. J. vykti į buvusį Smėlynės postą ir vykdyti nurodytą užduotį bei darbo pabaigoje informuoti, ar laiškas su užduotimi buvo Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registracijos žurnale. Grįžęs iš darbo K. J. pareiškėją informavo, kad užduotis buvo žurnale, ir atsiprašė už savo poelgį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1B-468 sudaryta komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) nesiaiškino, kokiu tikslu ir kokiais teisės aktais vadovaudamasis RVC budėtojas siunčia informaciją Vilniaus teritorinės muitinės budėtojui, nenagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės funkcijų ir pareigų, nesiaiškino aplinkybių dėl Mobiliųjų grupių ekipažų darbo tvarkos. Pareiškėjas kėlė abejones dėl K. J. paaiškinimo, kad jis pamainos pradžioje voko su užduotimi nerado, o grįžęs po pamainos jis pirmame Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registro žurnalo lape rado voką su užduotimi. Komisija nesiaiškino voko su užduotimi dingimo ir atsiradimo aplinkybių, neapklausė tuo metu budėjusios Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektorės R. S.-V.. Komisija taip pat nesiaiškino, kodėl Mobiliosios grupės patrulis, baigęs darbą, neinformavo ir nepateikė ataskaitos apie atliktą užduotį, nors pagal nustatytą tvarką ir suformuotą užduotį tai privalėjo padaryti. Komisija nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių dėl Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyrius vyriausiojo inspektoriaus V. M. veiksmų, kontrolės ir atsakomybės užtikrinant tikslinės užduoties įvykdymą. Minėti įvykiai vyko šeštadienį, pareiškėjo nedarbo metu, jam nebuvo paskirtas budėjimas, jokio pavedimo dirbti nedarbo metu jis nebuvo gavęs. Be to, pareiškėjas nemanė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1P-755 jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba laikytina tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes pastarosios nuobaudos galiojimo laikas yra pasibaigęs.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas apžvelgė Išvadoje nustatytas aplinkybes ir pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas pasielgė neįprastu būdu – voką su RVC užduotimi įdėjo ne į Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registro lapą, kuriame įrašyti duomenys apie Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažo išvykimą, o tarp registro viršelio ir pirmo registro lapo, be to, pareiškėjas nepažymėjo, kad ekipažui teks vykdyti RVC užduotį, ir taip neužtikrino tinkamo Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio ekipažo darbo organizavimo. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu R. S.-V. nebuvo apklausta, nes tuo metu jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu nepavyko su ja susisiekti. V. M. aktyvių veiksmų dėl negautos ataskaitos ėmėsi iš karto, kai nustatė, kad ataskaita apie 2015 m. gegužės 28 d. tikslinio tikrinimo užduoties Nr. 38 rezultatus nebuvo gauta. Nors pareiškėjas pažymi, jog RVC užduotis buvo vykdoma šeštadienį, jo nedarbo metu, tačiau veiksmus, lėmusius tarnybinį nusižengimą, jis atliko tarnybos metu, 2015 m. gegužės 29 d. darbo pabaigoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, susijusias su tarnybinę atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakovas tvirtino, jog Išvadoje nustatyta, kad dėl pareiškėjo netinkamai organizuoto darbo kilo padariniai, pareiškėjas 2015 m. liepos 10 d. paaiškinime (toliau – ir Paaiškinimas) nurodė prisiimantis atsakomybę dėl neatliktų veiksmų pagal RVC suformuotus uždavinius, tokiu būdu iš esmės pripažindamas padaręs tarnybinį nusižengimą.

5.       Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės posto vyresnysis specialistas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2015 m. gegužės 30 d. atėjo į darbą, patikrino žurnalą ir ten buvo įrašas, jog ekipažas turi paimti krepšį mėginiams imti. Kadangi nepavyko su pareiškėju susisiekti telefonu, K. J. nusprendė vykti į Lavoriškių postą. Būnant Lavoriškėse jam paskambino pareiškėjas ir paklausė, kaip sekasi vykdyti užduotį. Sužinojęs apie užduotį, nuvyko į nustatytą vietą. Po darbo rado žurnale voką su užduotimi tarp viršelio ir pirmojo puslapio. K. J. paaiškino, jog nebuvo jokios užuominos apie specialią užduotį, todėl voko neieškojo. Budėtojas taip pat nežinojo apie specialią užduotį.

6.       Liudytoja Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė budėtoja R. S.-V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji darbą pradėjo 2015 m. gegužės 30 d. 7 val. ryto, pamainą perdavęs budėtojas Ž. K. apie RVC užduotį jos neinformavo. RVC užduotys būna voke, padėtos prie tos dienos įrašų.

7.       Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo įvykio metu jo pareigas vykdė pareiškėjas. Teisės aktai konkrečiai nereglamentuoja, kaip organizuojamas RVC užduočių vykdymas, tačiau yra nusistovėjusi tvarka, jei speciali užduotis gaunama ne darbo metu, už jos pateikimą atsakingas budintis asmuo. Jis akcentavo, kad nėra svarbu, kur įdedamas vokas su užduotimi, tačiau turėtų būti įrašas apie užduotį. Jo nuomone, šiuo atveju nebuvo verta pradėti tarnybinį patikrinimą.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. M. skundą.

9.       Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2015 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-1093 informuota apie Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus 2015 m. birželio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6B-1059, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. nebuvo vykdoma tikslinio patikrinimo užduotis Nr. 36, o 2016 m. gegužės 28 d. – tikslinio patikrinimo užduotis Nr. 38, ir darytina prielaida, kad Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas G. M. neužtikrino, kad būtų vykdomos RVC pateiktos tikslinių patikrinimų užduotys, ir galbūt aplaidžiai vykdė jam paskirtas funkcijas.

10.       Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu
Nr. 1B-468 buvo sudaryta komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, kurios sudėtis pakeista 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1B-601. 2015 m. liepos 8 d. pareiškėjui įteiktas 2015 m. birželio 18 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, t. y. RVC tikslinių tikrinimo užduočių Nr. 36 ir Nr. 38 vykdymo nesuorganizavimą, dėl ko šios užduotys nebuvo įvykdytos, bei neužtikrinimą, kad nustatytu laiku būtų užpildytos minėtų tikslinių tikrinimų ataskaitos, bei pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos.

11.       Pareiškėjas 2015 m. liepos 10 d. pateikė paaiškinimą. Paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 26 d. užduotį pastebėjo tik 2015 m. gegužės 27 d., kadangi tuo metu, kai buvo pateikta užduotis, jis buvo išvykęs į Šalčininkų pasienio kelio postą atlikti Mobiliųjų grupių pareigūnų, dirbančių su mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, kontrolę, nebuvo apie užduotį informuotas tarnybiniu telefonu. 2015 m. gegužės 27 d. Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius V. M. tarnybiniu telefonu jį informavo, kad mobiliųjų grupių ekipažas 2015 m. gegužės 30 d. turės atlikti spec. užduotį, o 2015 m. gegužės 28 d. į pareiškėjo bei budinčiojo pareigūno el. pašto dėžutes RVC pateikė užduotį. Pareiškėjas nurodė, kad, formuodamas užduotį Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registrų žurnale, jis nurodė iš budinčiojo paimti suformuotą kuro ėmimui paruoštą rinkinį, nenurodydamas išvykimo posto, o RVC pateiktą užduotį atspausdino ir įdėjęs į voką paliko minėtame žurnale pas budintįjį. Jis bandė susisiekti su K. J. ir informuoti jį apie suformuotą užduotį, tačiau pastarasis neatsiliepė į skambutį ir neperskambino. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 30 d. apie 14 val. paskambino K. J. pasiteirauti, kaip sekasi vykdyti numatytą užduotį, tačiau šis jį informavo, kad šiuo metu yra Šalčininkų pasienio kelio poste, o laiško su informacija nepastebėjo, budintysis jo apie užduotį taip pat neinformavo. Pareiškėjas paprašė jo vykti į buvusį Smėlynės postą ir atlikti nurodytą užduotį, o darbo pabaigoje informuoti, ar laiškas su užduotimi buvo Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registracijos žurnale. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas informavo jį, jog užduotis buvo žurnale, ir atsiprašė už savo poelgį. Kadangi užduotis iš dalies buvo įvykdyta, pareiškėjas vadovybės neinformavo. Paaiškinime pareiškėjas nurodė prisiimantis atsakomybę už neatliktus veiksmus pagal RVC suformuotus uždavinius.

12.       Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1622 dėl 2015 m. gegužės 26 d. tikslinio tikrinimo užduoties Nr. 36 vykdymo nesuorganizavimo pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatė, tačiau dėl 2015 m. gegužės 30 d. RVC tikslinės užduoties Nr. 38 vykdymo konstatavo, kad pareiškėjas, 
2015 m. gegužės 28 d. 9.32 val. iš RVC el. paštu gavęs tikslinio tikrinimo užduotį Nr. 38, skirtą vykdyti 2015 m. gegužės 30 d. Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažui VM08, netinkamai organizavo šio RVC nurodymo vykdymą, nes nurodytą dieną mobiliosios grupės ekipažas, turėjęs vykdyti RVC pateiktą tikslinio tikrinimo užduotį, nežinojo, kad šią užduotį turi atlikti, taip pat nežinojo, kur 2015 m. gegužės 30 d. turi vykdyti savo funkcijas, dėl ko ekipažas buvo priverstas dalį laiko funkcijas vykdyti savo pasirinktoje vietoje, nesutampančioje su RVC tikslinio tikrinimo užduotyje nurodyta vieta, o RVC laiku pateiktoje tikslinio tikrinimo užduotyje nurodyti tikrinimai pasirinktose tikrinimo vietose nebuvo vykdomi nustatytu laiku ir mastu, nes į tikrinimo vietą, nurodytą RVC tikslinio tikrinimo užduotyje, mobiliosios grupės ekipažas 2015 m. gegužės 30 d. atvyko tik 17 val., nors turėjo joje būti ir užduotį vykdyti nuo 10.30 val. Išvadoje nurodyta, kad šia savo veika pareiškėjas pažeidė Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-772, 5 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1B-349, 7.2, 7.4, 7.22 ir 7.25 papunkčių nuostatas, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus
2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 
15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Išvadoje taip pat konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėjas, nors ir nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti tam tikri padariniai (nebus tinkamai įvykdyta užduotis), tačiau pagal veikos aplinkybes (pasirinktą organizavimo būdą, skirtingą nuo Vilniaus teritorinėje muitinėje nusistovėjusios praktikos, ir dėl to kylančią užduoties neįvykdymo riziką) ir jo einamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl netinkamo užduoties vykdymo organizavimo nebuvo užtikrintas reikalaujamų veiksmų atlikimas Zarasų raj., kaip buvo planuota vykdant operaciją ir identifikuojant krovinius, gabenamus bendra tvarka kaip alyvos produktai ar kitokie tepimo skysčiai. Išvadoje kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1P-755 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

13.       Muitinės departamento generalinis direktorius ginčijamu 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-116 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

14.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį į tai, kad Išvada buvo surašyta 2015 m. rugpjūčio 4 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2016 m. sausio 28 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (5.46)-3B-8102 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir teismuose pagal atsakovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. skundą buvo nagrinėjamas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 1P-370, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pagrįstumas, byla buvo išnagrinėta 2016 m. sausio 25 d. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nesuėjus naikinamajam vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

15.       Teismo vertinimu, pareiškėjui Įsakymu buvo teisėtai ir pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko išsamiai, Išvadoje išanalizavo pareiškėjo kaltės formą, nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėjas ir nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti tam tikri padariniai (nebus tinkamai įvykdyta užduotis), tačiau pagal veiklos aplinkybes ir jo einamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl netinkamo užduoties vykdymo organizavimo nebuvo užtikrintas reikalaujamų veiksmų atlikimas Zarasų raj., kaip buvo planuota vykdant operaciją pagal 2015 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (1.6)S2-27RN. Laikytina, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas ir visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga, šalių ir liudytojų paaiškinimais. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, o pareiškėjui atsakovo 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1P-755 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba buvo pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą, pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III.

16.       Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti jo skundą.

17.       Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, nurodo nesutinkantis su teismo sprendimo dalimi dėl procesinių terminių tarnybinei nuobaudai skirti ir mano, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neanalizavo jo nurodytų aplinkybių, be kita ko, jog patikrinimo metu neįvertinta, kad vokas su užduotimi buvo žurnale, tai pripažino ir K. J.. Teismas visiškai nevertino faktų, liudytojų parodymų. Pareiškėjo nuomone, K. J. paaiškinimai turėjo būti vertinami kaip suinteresuoto asmens, kadangi dėl jo aplaidaus pareigų atlikimo užduotis nebuvo atlikta visa apimtimi.

18.       Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19.       Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik perrašo skundo argumentus, šie argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti, bei mano, kad teismas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą. Atsakovas palaiko anksčiau išdėstytus savo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas.

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti atsakovo
2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 1P-116, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas.

22.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują, jo skundą tenkinti; teigė, kad teismas netinkamai taikė tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, neištyrė visų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad vokas su užduotimi buvo paliktas žurnale, neobjektyviai vertino suinteresuoto liudytojo K. J. parodymus ir kt.

23.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

25.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas <...> yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-952-520/2018).

26.       Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

27.       Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

28.       Veikos – veiksmai ir / ar neveikimas, kuriuos nurodo atsakovas 2016 m. sausio 28 d. įsakyme Nr. 1P-116 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ kaip pareiškėjo padarytus pažeidimus, įvardijami kaip netinkamas 2015 m. gegužės 28 d. iš RVC (Ryšių valdymo centro) gautos tikslinio tikrinimo užduoties Nr. 38 vykdymo organizavimas; Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 5 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.2, 7.4, 7.22 ir 7.25 papunkčių nuostatų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 papunkčio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas.

29.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai, padarė įvertinęs Komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. Išvadoje Nr. 7B-1622 nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. 9.32 val. iš RVC el. paštu gavęs tikslinio tikrinimo užduotį Nr. 38, skirtą vykdyti 2015 m. gegužės 30 d. Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažui VM08, netinkamai organizavo šio RVC nurodymo vykdymą, nes nurodytą dieną mobiliosios grupės ekipažas, turėjęs vykdyti RVC pateiktą tikslinio tikrinimo užduotį, nežinojo, kad šią užduotį turi atlikti, taip pat nežinojo, kur 2015 m. gegužės 30 d. turi vykdyti savo funkcijas, dėl ko dalį laiko mobiliosios grupės ekipažas buvo priverstas vykdyti funkcijas savo pasirinktoje vietoje, nesutampančioje su RVC tikslinio tikrinimo užduotyje nurodyta vieta, o
RVC laiku pateiktoje tikslinio tikrinimo užduotyje nurodyti tikrinimai pasirinktose tikrinimo vietose nebuvo vykdomi nustatytu laiku ir mastu, nes į tikrinimo vietą, nurodytą RVC tikslinio tikrinimo užduotyje, mobiliosios grupės ekipažas 2015 m. gegužės 30 d. atvyko tik 17 val., nors turėjo joje būti ir užduotį vykdyti nuo 10.30 val.; tokiu būdu pažeidė pareiškėjo pareigybės aprašymo
7.2 papunkčio nuostatas, įpareigojančias Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas einantį asmenį padėti Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkui planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Mobiliųjų grupių skyriaus darbą, skirti pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą; 7.4 papunkčio nuostatas, įpareigojančias laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų ir reikalauti jų laikymosi iš pavaldžių pareigūnų; 7.22 papunkčio nuostatas, kad nesant Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, eina jo pareigas;
7.25 papunkčio nuostatas, įpareigojančias vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas pagal šį pareigybės aprašymą ir Mobiliųjų grupių skyriaus nuostatus; Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnu etikos kodekso 7.8.2 papunkčio nuostatas, kad pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

30.       Pareiškėjo argumentai, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant tarnybinės atsakomybės taikymo terminus, atmestini. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2015 m. rugpjūčio 4 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2016 m. sausio 28 d., nes atsakovas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (5.46)-3B-8102 kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir teismuose pagal atsakovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. skundą buvo nagrinėjamas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 1P-370, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pagrįstumas. Byla buvo išnagrinėta ir sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio
25 d. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, nes pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus naikinamajam vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. A-1031-261/2018).

31.       Pareiškėjas, kvestionuodamas tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą, iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias su nusižengimo objektyviosios pusės elementų – jo neteisėtų veiksmų nustatymu ir jų, kaip patvirtinančių ar paneigiančių padarytą pažeidimą, vertinimu.

32.       Pareiškėjas teigia, kad 2015 m. gegužės 28 d. formuodamas specialią užduotį, Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registrų žurnale nurodė iš budinčio pareigūno paimti suformuotą kuro ėmimui paruoštą rinkinį; įvertinęs užduoties pobūdį, žurnale nenurodė išvykimo posto, o 
RVC pateiktą užduotį atspausdino ir įdėjo į voką, kurį paliko registrų žurnale pas budintį pareigūną; tą pačią dieną telefonu bandė susisiekti su pareigūnu K. J., skambino jam asmeniniu telefonu, tačiau pastarasis neatsiliepė ir vėliau neperskambino. Nurodo, kad K. J. grįžęs po darbo, 2015 m. gegužės 30 d. paskambino ir pasakė, kad užduotis buvo žurnale; pareiškėjas mano, kad teismas neturėjo remtis šio pareigūno, kaip suinteresuoto asmens, parodymais.

33.       Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nevertina kaip paneigiančių tarnybinės atsakomybės jam taikymo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, eidamas atsakingas pareigas – būdamas Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotoju, kuriam pavesta padėti Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkui planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Mobiliųjų grupių skyriaus darbą, skirti pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, kaip tai numatyta pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte, – nesiėmė visų priemonių, kurios turėjo užtikrinti, kad RVC užduotis būtų įvykdyta.

34.       Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Muitinės mobiliųjų grupių organizavimo nuostatų (patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-772, 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1B-174 redakcija) 5 punktu, Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkas organizuoja ir kontroliuoja muitinės mobiliųjų grupių darbą. Ginčo dėl aplinkybės, kad nuo 2015 m. gegužės 25 d. skyriaus viršininko funkcijas vykdė pareiškėjas, nėra. Tarnybiniame pranešime skyriaus vyresnysis inspektorius K. J. nurodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. ekipažas darbą pradėjo neturėdamas tiksliai nurodytos užduoties, nes žurnale buvo nurodymas paimti mėginių krepšį alyvos produktų ar kitokių tepimo skysčių mėginiams paimti, bet voko su Muitinės departamento tiksline užduotimi nesimatė, budintis pareigūnas jokios kitos informacijos nesuteikė. Skambino pareiškėjui, tačiau jis neatsiliepė. Apklaustas Skyriaus inspektorius Ž. K. paaiškino kad vokas su tiksline užduotimi įdedamas į patrulio registro žurnalą prie tos dienos užduoties, žurnalo pastabose nurodoma, kad yra tikslinė užduotis. Analogiškai paaiškino Skyriaus viršininkas R. Š., nurodė, kad patruliams iš anksto nebūna žinoma, ką turės vykdyti jų pamainos metu, tik žurnale būna parašyta, kur mobiliosios grupės ekipažas turės vykti. Ištyrus Mobiliųjų grupių skyriaus patrulių registrą (žurnalą), kad prie 2015 m. gegužės 28 d. užduoties Nr. 38 nebuvo pastabos apie tikslinę užduotį, nors anksčiau
(2015 m. kovo 8 d. ir balandžio 5 d.) užduotys buvo žymimos nurodant „Pagal MD RVC užduotį“, „pagal MD RVC nurodymą“. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas pripažino, jog žurnale paprastai būna įrašomas tikslas, t. y. į kurį postą reikia vykti; nurodė, kad voką su užduotimi įdėjo tarp žurnalo viršelio ir pirmo registro lapo. Šios tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai organizavo RVC užduoties vykdymą, neatliko tų veiksmų, kurie buvo tokiais atvejai atliekami, ir nesiėmė kitų tokiomis aplinkybėmis būtinų veiksmų, kurie užtikrintų užduoties įvykdymą – nepažymėjo žurnale informacijos, kuri būtina tikslinės užduoties tinkamam įvykdymui, t. y. nenurodė ekipažo vykimo tikslo, nepažymėjo apie gautą tikslinę užduotį, voką su atspausdinta užduotimi įdėjo į neįprastą vietą žurnale; tinkamai nekontroliavo užduoties vykdymo. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo kaltės forma pagrįstai vertinta kaip neatsargumas. Pareiškėjo pareigų, numatytų jo pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje, netinkamas atlikimas tuo pačiu reiškė ir kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą
ir / ar netinkamą vykdymą (žr. nutarties 29 p.).

35.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta duomenų, kurie paneigtų Išvadoje nustatytas aplinkybes. Jas patvirtino ne tik liudytoju apklaustas K. J., bet ir R. S.-V., R. Š.. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo K. J. parodymus, kad grįžęs po pamainos jis rado žurnalo pirmame lape voką su užduotimi, kad liudytojas suinteresuotas, nes jis tinkamai neatliko savo pareigų, atmestini, nes kiekvienas pareigūnas už savo veiksmus atsako savarankiškai, t. y. atsakomybės taikymas vienam savaime neeliminuoja atsakomybės už netinkamą pareigų atlikimą kitam; nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas ėmėsi visų būtinų protingų veiksmų RVC užduočiai atlikti, nėra svarbu, kad po pamainos vokas su užduotimi buvo aptiktas nebūdingoje vietoje – žurnalo pirmame lape, bet ne prie tos dienos užduočių, reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už RVC užduoties vykdymo organizavimą ir kontrolę, nepažymėjo žurnale apie gautą užduotį įprastu tarnyboje būdu, kuris jam turėjo būti žinomas; kitomis priemonėmis neįsitikino, kad užduotį vykdyti privalėsiantis ekipažas yra apie ją informuotas.

36.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjas ėjo atsakingas pareigas – vykdė skyriaus viršininko funkcijas, tai lemia didesnį jo atsakomybės laipsnį už skyriui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, veiklos kontrolę. Kartu tai reiškia, kad jam yra žinomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys Skyriaus veiklą, bei Skyriuje įprasti veiklos metodai, kuriais užtikrinamas funkcijų įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1898/2012). Pareiškėjo atsakomybė už pavestos užduoties tinkamą vykdymo organizavimą ir kontrolę yra savarankiška, vertintina nepriklausomai nuo to, ar kiti pareigūnai (budėtojai, inspektoriai) tinkamai atliko savo funkcijas. Net jei būtų nustatyti pagrindai taikyti tarnybinę atsakomybę kitiems pareigūnams, tai negalėtų eliminuoti paties pareiškėjo atsakomybės. Taigi ir tarnybinio patikrinimo išsamumas vertintinas tik pareiškėjo padarytų pažeidimų apimtimi, kitų pareigūnų atsakomybė už galbūt atliktus jų neteisėtus veiksmus nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

37.       Pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintas faktas, kad 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1P-755 jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nes ji buvo galiojanti tų pažeidimų padarymo metu, už kuriuos tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta ginčijamu Įsakymu. Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai. Sunkinančia tarnybinę atsakomybę aplinkybe yra laikoma, kai per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (Valstybės tarnybos įstatymo 311 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybės ypatumus, kaltės pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam paskirta nuobauda – papeikimas – laikytina proporcinga priemone, atitinkančia padaryto pažeidimo sunkumą.

38.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai vertino įrodymus byloje, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Rytis Krasauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė