Baudžiamoji byla Nr. 1-302-201/2016

Proceso Nr. 1-01-1-05886-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

         1.1.7.2.6.;1.2.4.8.3.;2.10.1.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. K., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, tačiau 2015-01-02 nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 5 p.:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

n u s t a t ė:

L. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

Jis, 2016-02-05 apie 17.01 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą savo tėvo P. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. griebė rankomis už striukės, tampė, ranka trenkė tėvui P. K. į lūpą, tuo sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui.

L. K. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog su tėvais P. K., mama Z. K., bei  broliu A. K. gyvena dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Tėvai yra pensininkai, brolis yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam atostogos. Tėvai negeria, o jis išgeria kartais. Būna, kad negeria ir visą mėnesį. Namų ūkis yra vedamas visų bendrai. Visi perka maistą, moka už paslaugas bendrai. Nesutarimų šioje srityje nėra. Jis pastaruosius tris  mėnesius yra bedarbis. Ieškosi darbo, tačiau neranda. Dėl šeiminio smurto yra sulaikomas antrą kartą. Paskutinis kartas buvo maždaug prieš du metus. Tą kartą taip pat smurtavo prieš tėvą, tačiau su tėvu susitaikė. Dažniausiai kyla konfliktai, kai jis yra išgėręs. 2016-01-05 apie 16:30 val., jis grįžo į namus, buvo išgėręs alaus. Tėvas ir mama pradėjo jam priekaištauti sakydami, kad jis vėl girtas parėjo namo, kad vėl su juo negali palikti šuns ir išeiti. Šuo vienas būdamas pradeda cypti. Jie pradėjo bartis. Tėvas atsisėdęs koridoriuje avėsi batus. Tada  tėvas pradėjo jam sakyti, koks jis yra blogas, prikaišiojo, kad geria, kad problemos kyla dėl alkoholio. Jis neištvėręs prikaišiojimų rankomis griebė tėvui už striukės, papurtė jį kelis kartus. Patampęs tėvą už striukės, jį paleido ir nuėjo į virtuvę. Kai jis su tėvu kivirčijosi, mama iškvietė policiją. Konflikto metu brolio A. K. namuose nebuvo. Jis gailisi dėl savo poelgio, tačiau tėvui į lūpą netrenkė (b. l. 32-33, 36).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas šeimos nario tėvo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

Nukentėjusysis P. K. parodė, jog 2016-02-05 apie 17.00 val. grįžo namo sūnus L. K.. Grįžo neblaivus. Žmona pradėjo sūnui sakyti, kad jis vėl girtas grįžo į namus. Jie negali palikti šuns su juo, kadangi šuo nebūna su neblaiviu. Jis su žmona ruošėsi vykti į ligoninę, ir norėjo šunį palikti kartu su sūnumi L. K.. Kitas sūnus buvo išėjęs su draugais. Kai grįžo sūnus L., pradėjo jo prašyti cigarečių, tačiau jis jų neturėjo ir sūnui pasakė, kad neturi. Tada sūnus pradėjo spardyti savo kambario duris, lakstyti iš kampo į kampą. Tuomet jis atsisėdo  koridoriuje apsiauti batų. L. priėjo prie jo ir delnu trenkė į dešinės pusės veido sritį. Pataikė į lūpą. Jam skaudėjo. Žmona iškvietė policiją ir jie iš buto išėjo. Policijos laukė  laiptinės koridoriuje. Sūnus ne pirmą kartą prieš jį smurtauja. Ankščiau yra smurtavęs ir prieš žmoną, savo motiną. Jis bijo sūnaus. Sūnus dažnai vartoja alkoholį, konfliktuoja. Jis girtas visada piktas ir agresyvus. Jų šeimoje konfliktai su sūnumi tapo kasdienybe. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 10-11, 13-14).

Liudytoja Z. K. parodė, kad sūnus L. K. dažnai vartoja alkoholį, būna agresyvus, piktas viskuo nepatenkintas. Niekur nedirba maždaug jau apie 10 metų. Visi gyvena viename bute. Iš L. jokios paramos negauna. 2016-02-05 L. grįžo apie 17 val. neblaivus. Ji pradėjo sūnui sakyti, kad jis vėl girtas, kad jie jo laukė, nes jiems reikia išeiti, o negali palikti vieno šuns namuose. Šuo nebūna su girtu sūnumi. Sūnui aiškino, kad nebegertų. Sūnus nepatenkintas tėvu, kaltina jį dėl visko. Vyras P. nuėjo į koridorių autis batų. Matė kaip sūnus apsistumdė su tėvu. Paskui pamatė, kad vyrui iš lupos bėga kraujas. Tada ji nusprendė kviesti policiją. Jie bijo sūnaus, nes jis dažnai vartoja alkoholį ir yra nekontroliuojamas. (b. l. 17-18).

Liudytoja policijos pareigūnė S. R. parodė, kad 2016-02-05 ji dirbo kartu su kolega G. M., apie 17.01 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pareiškėjas P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jo žmona. Pareiškėjas jiems paaiškino, kad 2016-02-05 apie 16.30 val.,  į namus grįžo neblaivus sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei ėmė reikalauti cigarečių. Tėvui pasakius, kad cigarečių neturi, sūnus tampė jį už striukės bei ranka sudavė į lūpą. Vizualiai matėsi patinusi apatinė pareiškėjo P. K. lūpa bei burnos gleivinėje matėsi šviežia žaizdelė. Smurtu įtariamas L. K. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs ne tik tėvų, bet ir jų atžvilgiu. Jų akivaizdoje L. K. puolė motiną, tačiau kolega jį sulaikė. L. K. buvo uždėti antrankiai. Sulaikomas L. K. priešinosi. (b. l. 28-29).

Girtumo tikrinimo kvitas patvirtina, jog 2016-02-05 17.43 val. L. K. nustatytas 1.85 ‰ girtumas (b. l. 39).

Veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Atsižvelgdamas į tai, kad L. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir kad tokiais veiksmais kitam asmeniui bus sukeltas fizinis skausmas ir norėjo taip veikti, į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, tačiau 2015-01-02 nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 5 p., administracine tvarka baustas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p. jam skirtinas  įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Be to, jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-05 17.15 val. iki 2016-02-07 15.00 val. (viena diena) (b. l. 41, 43), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a :

              L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

              Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-05 iki 2016-02-07, t.y. dvi paras, kas atitinka keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                          Adolfina Simaitienė