Administracinė byla Nr. I-4927-281/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04331-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš  Mefodijos Povilaitienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014-09-26 paštu teismui padavė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K)  direktoriaus 2014-04-09 nutarimą Nr. 62-415 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-05-02 sprendimą Nr. 2S-2334 (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento (toliau – ir Departamentas)  prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-12 sprendimą Nr. 2S-4744; 4) pripažinti 2014-04-01 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-1832 neteisėta ir nepagrįsta; 5) priteisti iš atsakovo du tūkstančius eurų neturtinės žalos (b. l. 1-7).

2014-10-01 teismo nutartimi skundas buvo priimtas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014-04-09 nutarimą Nr. 62-415 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus 2014-05-02 Nr. 2S-2334  ir 2014-09-12 Nr. 2S-4744 bei priteisti iš atsakovo du tūkstančius eurų neturtinę žalą (b. l. 16-17).

Pareiškėjas paaiškino, jog Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių. Nutarimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų (toliau – ir SVĮ). 2013-08-27, 2013-09-06, 2013-10-15, 2013-09-17 jis vartojo gydytojo jam paskirtus psichotropinius vaistus. Šiuos vaistus jis gerdavo esant sveikatos pablogėjimui, kai jausdavo panikos priepuolius. Šiuos vaistus pareiškėjas panaudojo ir vykdamas į teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, iš kurio grįžus atgal į Lukiškių TI-K pareigūnas pareikalavo, kad pareiškėjas priduotų šlapimą tyrimams.

2014-04-03 pareiškėjas vyko į teismo posėdį ir buvo patalpintas laikino sulaikymo kameroje, kurioje jautėsi cigarečių dūmų kvapas. Nors pareiškėjo teigimu jis pats laikinojo sulaikymo kameroje nerūkė, tačiau kiek vėliau priėjęs pareigūnas liepė pareiškėjui nerūkyti. Dėl šio įvykio pareiškėjas rašė pasiaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją, tačiau į šį pareiškėjo paaiškinimą nebuvo atsižvelgta. Dėl minėtų nusižengimų (rūkymo, apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų ir nepaklusimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams) Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 9 dienoms. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skiriama už SVĮ 32 str. 2 d. 3 p., 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 3 p. nesilaikymą. Vadovaudamasis SVĮ 32 str. 2 d. 3 p. pareiškėjas teigia, jog jokio nusižengimo nepadarė, nes psichotropiniai vaistai jam buvo paskirti gydytojo, jis jų nevartojo savavališkai. Priimdamas Nutarimą Lukiškių TI-K direktorius neištyrė visų aplinkybių, neįvertino ligos istorijos bei nenagrinėjo kokius vaistus pareiškėjui buvo paskyręs gydytojas. Pareiškėjas teigia, jog nėra duomenų, kad jis būtų nepaklusęs teisėtiems pareigūno reikalavimams, todėl skiriant nuobaudą negalėjo būti pritaikyti SVĮ 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktai. Teigia, jog laikinojo sulaikymo kameroje nerūkė ir apskritai neturėjo jokių cigarečių, prieš konvojavimą visada yra atliekama krata, kurios metu atimami draudžiami turėti daiktai. 2014-04-10 pareiškėjas sužinojo apie jam paskirtą nuobaudą. Jis buvo nuvestas pas gydytoją, kuris konstatavo pareiškėjui ūminį faringitą ir nurodė Lukiškių TI-K pareigūnams, kad negalės atlikti bausmės drausmės izoliatoriuje, todėl, pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K direktorius jam skirtą nuobaudą turėjo perkvalifikuoti į švelnesnę (SVĮ 37 str. 3 d.), tačiau to nepadarė. Kalinimo drausmės izoliatoriuje metu jis ne kartą buvo išsakęs nusiskundimus dėl sveikatos pablogėjimo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Dėl minėtų veiksmų su skundu kreipėsi į Departamentą, kurio prašė panaikinti nuobaudą, tačiau Departamentas į jį neatsakė. Pareiškėjas dar kelis kartus kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendime nurodė, kad atsakymas į pareiškėjo skundą buvo išsiųstas ir Departamentui nėra žinomos aplinkybės, kodėl pareiškėjas jo negavo. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas yra atsisakęs nuo skundo, nes yra išspręstos problemos, tačiau pareiškėjas teigia, jog iš Sprendimo turinio nėra aišku į kokį skundą atsakinėjo Departamentas, kokio skundo pareiškėjas atsisakė, be to, Sprendime nėra jokių registracijos numerių. Pareiškėjas teigia, kad jokio savo skundo jis nėra atsisakęs. Pareiškėjas nurodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnams konfiskavus gydytojo jam paskirtus vaistus, pareiškėjui išsivystė panikos sindromas ir kiti emociniai sutrikimai. Dėl paskirtos nuobaudos jis patyrė dvasinę skriaudą, nes be kita ko jis drausmės izoliatoriuje buvo uždarytas per šventes ir mano, kad tokia skriauda gali būti įvertinta 2 000 Eur suma.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 33–36).

Paaiškino, kad 2014-04-01 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-1832 buvo nustatyta, jog 2014-03-21 buvo gauti budinčios pamainos Nr. 2 vyresniojo prižiūrėtojo tarnybinis pranešimas ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo tarnybinis pranešimas apie tai, jog 2014-03-21 apie 10.30 val. į Lukiškių TI-K iš teismo posėdžio buvo konvojuojamas pareiškėjas, kurio elgesys priėmimo-paskirstymo skyriuje sukėlė įtarimų, todėl jam buvo pasiūlyta atlikti šlapimo testą. Šio testo metu paaiškėjo, kad šlapime yra benzodiazepinų pėdsakų, todėl pareiškėjui buvo surašytas 2014-03-21 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 113-4. Pareiškėjas su tyrimo rezultatais susipažino ir su jais sutiko, o paaiškinime nurodė, jog gydytoja jam paskyrė medikamentų, kuriuos jis periodiškai vartoja, tačiau gydytoja nurodė, jog pareiškėjas jokių psichotropinių medikamentų negavo ir negauna. Pareiškėjo kameroje atlikus kratą buvo rasta plastikinė dėže su neaiškios kilmės vaistais. Be to, būdamas priėmimo-paskirstymo kameroje pareiškėjas rūkė ir nevykdė pareigūno nurodymo to nedaryti. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, 2 d. 3 ir 9 punktus bei TKĮ 19 str. 1 d. 3 p. Atsakovas pažymi, jog tik atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo supažindintas su teisės aktais, kurių jis privalo laikytis. Tai patvirtina pareiškėjo 2010-05-10 pasirašytas įsipareigojimas. Prieš talpinant į drausmės izoliatorių pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojos, kuri nustatė jam 5 dienų gydymą, po kurio jis vėl buvo apžiūrėtas ir, gydytojai leidus, patalpintas į drausmės izoliatorių. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinė žalą, nenurodė kuo ta žala pasireiškė, neįrodė priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtą neturtinę žalą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos – uždarymo į drausmės izoliatorių 9 dienoms dėl to, jog jis rūkė laikinojo sulaikymo kameroje, buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir nepakluso teisėtiems Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimams nerūkyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas teigia, jog jokio nusižengimo nepadarė ir prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-04-05 nutarimą Nr. 62-415, Departamento direktoriaus 2014-05-02 sprendimą Nr. 2S-4744.

Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui  buvo skirta nuobauda – uždarymas 9 paroms į drausmės izoliatorių už tai, kad pareiškėjas 2014-03-21 buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, laikinojo sulaikymo kameroje rūkė ir nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams nerūkyti. Pareiškėjui buvo atliktas šlapimo testas ir nustatyta, jog šlapime yra benzodiazepinų pėdsakų, todėl jam buvo surašytas 2014-03-21 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 113-4. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, 2 d. 3 p. ir TKĮ 19 str. 1 d. 3 p. (b. l. 10).

Pareiškėjas mano, jog jis nepadarė jokių nusižengimų teisės aktams, todėl jam paskirta nuobauda yra per griežta ir pažymi, jog dėl jo veiksmų nebuvo atliktas išsamus tyrimas, todėl Nutarimas, Sprendimas ir Išvada turi būti pripažinti nepagrįstais ir panaikinti. Pareiškėjas tvirtina, jog jis buvo apsvaigęs nuo gydytojos jam paskirtų vaistų, o laikinojo sulaikymo kameroje nerūkė.

SVĮ 32 str. 2 d. 3 p. nustato, jog suimtiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti, laikyti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, toksines, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, be gydytojo leidimo vartoti medikamentus.

Byloje esantis 2014-04-17 skundas Departamentui patvirtina, jog pareiškėjas nesutiko su jam paskirta nuobauda ir kreipėsi į Departamentą su prašymu atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti įvykio, už kurį skirta nuobauda aplinkybes (b. l. 22–28), tačiau 2014-04-25 pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė pranešimą, jog jo skundas raštu nebūtų nagrinėjamas, nes ginčas yra išspręstas (b. l. 29). Atsižvelgęs į tai, Departamentas 2014-05-02 pateikė pareiškėjui atsakymą į skundą, kuriame nurodo, jog nutraukė skundo nagrinėjimo procedūrą (b. l. 30). Pareiškėjas teigia, jog iš šio atsakymo turinio nėra aišku į kokį skundą Departamentas atsako, nėra registracijos numerių, tačiau toks pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes iš šio atsakymo turinio matyti, jog atsakomą būtent į skundą dėl tarnybinės nuobaudos, nurodyta skundo pateikimo data.

Iš byloje esančio 2014-03-21 Tarnybinio pranešimo matyti, jog vyresnysis prižiūrėtojas Lukiškių TI-K direktoriui pranešė, jog tarnybos metu pastebėjo, kad 2014-03-21 iš teismo posėdžio konvojuotas pareiškėjas yra galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl buvo atliktas testas, kuris patvirtino, jog pareiškėjo šlapime yra benzodiazepinų. Be to, iš Lukiškių TI-K 2014-03-21 kratos protokolo matyti, jog pareiškėjo kameroje buvo atlikta krata, kurioje rasta plastikinė dėžė su vaistais prie šio protokolo yra pridėta foto nuotrauka, patvirtinanti faktą apie rastus vaistus (b. l. 32-33). Iš Lukiškių TI-K 2014-03-27 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 113-4 matyti, jog pareiškėjas sutiko, kad jam būtų atliktas neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo testas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas svyruoja, negali tiksliai atlikti posūkių, yra pirštų virpėjimas ir kt. apsvaigimo požymiai ir nustatyta, jog jo šlapime yra benzodiazepinų (b. l. 29). Pareiškėjas sutiko, jog jis yra apsvaigęs, tačiau teigė, jog taip įvyko dėl jo vartojamų gydytojos paskirtų vaistų. Tokį pareiškėjo argumentą paneigia byloje esančios Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-03-21 pažymos turinys, kad pareiškėjas jokių psichotropinių medikamentų negavo ir negauna (b. l. 56). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 str. 2 d. 3 p., todėl šiuo pagrindu nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo teiginio dėl jo vartojimo gydytojos paskirtų vaistų (b .l.  69-72). Nors pateiktuose dokumentuose yra duomenų apie tai, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais buvo skiriami atitinkami raminantys vaistai, tačiau vėliausi tokie duomenys yra 2013-12-30. Tuo tarpu 2014-03-21 Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos turinys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014-01-06 jokių psichotropinių medikamentų negavo (b. l. 56).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog laikinojo sulaikymo kameroje jis nerūkė, vykdė visus pareigūnų reikalavimus, todėl nepažeidė SVĮ 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktų bei TKĮ 19 str. 1 d. 3 p.

SVĮ 32 str. 1 d. nustatyta, jog suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). TKĮ 19 str. 1 d. 3 p. nustato, jog Lietuvos Respublikos rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-04-03 Tarnybinio pranešimo dėl V. K. drausmės pažeidimo matyti, jog vyresnysis prižiūrėtojas pastebėjo, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje rūko nors apie draudimą rūkyti jis buvo informuotas (b. l. 51). Šį faktą patvirtino ir prižiūrėtojas Rustanas Grinkevičius (b. l. 52). Iš Lukiškių TI-K 2014-04-03 protokolo dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu matyti, jog pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti dėl tokių savo veiksmų ir nurodė, kad jis nepripažįsta galiojančios tvarkos (b. l. 53). Pareiškėjo tvirtinimas, kad nerūkė, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas, todėl visame įrodymų kontekste vertinamas kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti sau neigiamų pasekmių. Tuo tarpu netikėti prižiūrėtojų tarnybinių pranešimų bei protokolo turiniu nėra pagrindo, nes pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti minėtų įrodymų objektyvumu.

Išanalizavęs byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, jog Lukiškių TI-K 2014-04-01 tarnybinio tyrimo išvada dėl suimtojo V. K. apsvaigimo nustatymo Nr. 24-1832 yra pagrįsta ir teisėta. Tyrimas atliktas išsamiai ištyrus faktines įvykio aplinkybes ir tai patvirtinančius duomenis.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog į drausmės izoliatorių buvo uždarytas nors gydytoja to daryti neleido dėl jo sveikatos. Iš byloje esančios Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-04-10 pažymos matyti, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės nedelsiant negalėjo atlikti nuobaudos ir jam buvo paskirtas 5 dienų gydymas. Iš Lukiškių TI-K 2014-04-16 dokumento, patvirtinančio, jog pareiškėjui yra įteiktas Nutarimas (yra pareiškėjo parašas, jog jis supažindintas su Nutarimu) matyti, kad į drausmės izoliatorių jis patalpintas 2014-04-16 ir yra duotas gydytojos sutikimas, nes pareiškėjas sveikatos problemų nebeturi (b. l. 43), todėl pareiškėjo argumentas, jog jis negalėjo atlikti nuobaudos dėl sveikatos problemų objektyviais duomenimis yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014-04-05 nutarimu Nr. 62-415 pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – uždaryti jį 9 paroms į baudos izoliatorių. Teismo vertinimu, nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, nenustatyta, kad ją skiriant būtų pažeista teisės aktais nustatyta nuobaudų skyrimo procedūra ir tvarka. Minėtos rūšies nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, atitinka SVĮ tikslus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Nutarimą.

Dėl 2014-05-02 Nr. 2S-2334  ir  2014-09-12 Nr. 2S-4744 Departamento raštų

Nors pareiškėjas teigia, kad jokio savo skundo, teikto į Departamentą, jis nėra atsisakęs, tai paneigia byloje esantis pareiškėjo 2014-04-25 pranešimas, kuriame nurodyta, kokių konkrečių skundų jis prašo raštu nenagrinėti, nurodydamas, kad nusiskundimai aptarti, išspręsti žodžiu ir atsakymo raštu nereikalauja. Konkrečiai nurodytas 2014-04-17 skundas Nr.2G-1471, kuris Departamente buvo gautas būtent dėl Nutarimo (b. l. 22-29).

Pareiškėjo teigimas, kad jis dar kelis kartus kreipėsi į Departamentą ir negavęs iš Departamento atsakymo, objektyviai nepagrįstas. 2014-09-12 Departamento rašte Nr. 2S-4744 pareiškėjui nurodyta, kad į pareiškėjo 2014-04-17 skundą buvo atsakyta 2014-05-02 sprendimu, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui. Tai, patvirtina gautų dokumentų įteikimo žurnalo turinys, iš kurio matyti,  kad Departamento siųsti raštai po nurodytos datos buvo įteikti pareiškėjui (b. l. 37-39).

Taigi, Departamento 2014-05-02 ir 2014-09-12 atsakymai pareiškėjui yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                         Mefodija Povilaitienė

Liudmila Zaborovska

Halina Zaikauskaitė