Adm. byla Nr.I-484-142/10
Proc. Nr. 3-61-3-01909-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.3.5
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto
Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti
posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant
pareiškėjo atstove advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovo atstovei
Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo UAB “Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ skundą dėl
sprendimų iš dalies panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas
uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ (toliau
– ir pareiškėjas) skunde teismui prašo panaikinti Mokestinių ginčų
komisijos prie Vyriausybės 2009 10 22 sprendimą Nr. S-333-(7-298/2009), priimti
naują sprendimą: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM, ir atsakovas) 2009 07 22 sprendimo
Nr. 69-198 rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo patvirtintas Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2009
04 23 sprendimas.
Teismo posėdyje
2010 03 15 pareiškėjo atstovė patikslino reikalavimus, prašydama panaikinti ir
Vilniaus AVMI 2009 04 28 sprendimą.
Paaiškina, kad
mokesčių administratoriai apskaičiavo papildomą PVM, teigdami, kad pareiškėjas
apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Verslo krašto
sistemos“ vardu formaliai išrašytą 2006 12 19 PVM sąskaitą-faktūrą VKS Nr. (duomenys neskelbtini).
Su tokiu sprendimu
nesutinka. Paaiškina, kad 2006 12 19 PVM sąskaita-faktūra pripažinta neturinčia
juridinės galios pagal asmenų, kurie iš anksto susitarę užsiėmė sukčiavimu, t. y.
nepatikimų asmenų, paaiškinimus. Nepaisant tuo, kuo užsiėmė UAB „Verslo krašto
sistemos“, ši bendrovė realiai dalyvavo sandoriuose. Pareiškėjas neturėjo jokio
supratimo ir negalėjo turėti kuo dar užsiima bendrovė, išrašiusi sąskaitą, nes
išoriniai veiksniai neleido daryti išvados, kad bendrovė įsteigta tik
priedangai. Dėl asmenų dalyvavimo sandoriuose nurodė, kad jų paaiškinimai
prieštaringi.
Paaiškina, kad
sandoryje tarp pareiškėjo ir UAB „Verslo krašto sistemos“ dalyvavo notaras ir
UAB „Bauer International“. Asmuo, dalyvavęs sandoryje, užtikrino didelės vertės
sandorio finansavimo šaltinį ir buvo suinteresuotas tinkamu jo vykdymu, todėl
sandoryje nuo pareiškėjo nedalyvavo bendrovės vadovas.
Pareiškėjas realiai
ir faktiškai įsigijo žemės sklypą, jį faktiškai turi, žemės sklypą pirko per
UAB „Verslo krašto sistemos“, kuri turėjo notaro patvirtintą teisę, ją ir
perleido. Todėl pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad ginčo PVM sąskaitoje-faktūroje
nurodyta ūkinė operacija nebuvo atlikta ar buvo atlikta ne tomis sąlygomis. Paaiškina,
kad žinojo asmenį, pasirašiusį PVM sąskaitą-faktūrą, žinojo, kad J. Š. yra UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius ir kartu
yra asmuo, faktiškai atlikęs ūkinę operaciją. Vadovaujantis Buhalterinės
apskaitos įstatymo 13 str. 8 d. jo parašas apskritai nereikalingas kaip
rekvizitas ginčo PVM sąskaitai-faktūrai.
Aiškina, kad
asmenų, kurių paaiškinimais rėmėsi mokesčių administratorius, paaiškinimai yra
prieštaringi. UAB „Verslo krašto sistemos“ turėjo administracines patalpas.
Nesutinka, kad
dalyvavo PVM sukčiavimo veikloje, kad į apskaitą įtraukė neįvykusią ūkinę
operaciją. Pareiškėjas iš tiesų siekė įsigyti ir įsigijo nekilnojamąjį turtą,
kurį planavo naudoti savo veikloje ir naudojo. Sumokėti pinigai niekada negrįžo
į pareiškėjo įmonę ar jo darbuotojui.
Visus konkrečius
žemės sklypo įsigijimo reikalus pareiškėjo vardu tvarkė A. K..
Tai, kad jis nebuvo pareiškėjo įmonės direktorius, iš esmės nieko nekeičia.
Pareiškėjas nebuvo tiesioginiame kontakte su UAB Bauer International“, o žemės
sklypą įsigijo būtent per UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu veikiantį asmenį,
kurio dabar negali tiksliai įvardinti, nes tas asmuo išvykęs. Nesutinka, kad
pareiškėjas apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją. Paaiškina, kad iš UAB „Verslo
krašto sistemos“ įsigijo ne paslaugą, bet šios bendrovės turimą turtinę teisę. Dėl
to, kad sąskaita buvo išrašyta vėliau, paaiškina, kad UAB „Verslo krašto
sistemos“ daugiau kaip pusmetį nesugebėjo išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, jos
išrašymo reikalavo A. K., todėl įmonės vadovas P. M. nieko ir negali paaiškinti, kodėl, išrašant ginčo
sąskaitą, buvo įrašyta tiekimo, o ne PVM sąskaitos-faktūros išrašymo diena.
Nurodo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi elgtis pirkėjas,
jeigu tiekimą vengiama įforminti PVM sąskaita-faktūra. Atkreipia dėmesį į tai,
kad jeigu UAB „Verslo krašto sistemos“ buvo sukurta PVM pasisavinimui, tai
kodėl ji neatliko pagrindinio veiksmo, leidžiančio užvaldyti PVM – neišrašė PVM
sąskaitos-faktūros.
Mano, kad VMI
teigdama, kad pareiškėjui nebuvo reikalinga tarpininkavimo paslauga, išeina už
savo kompetencijos ribų.
Teigia, kad MGK
sprendimas neteisėtas, nes jame nurodoma kažkokia šiame ginče visai nežinoma
įmonė. MGK naudojo sprendimo šabloną, todėl nepasisakė dėl pareiškėjo
argumentų.
Teismo posėdyje pareiškėjo
atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mokesčių
administratorius neatliko mokestinio patikrinimo UAB „Verslo krašto sistemos“,
todėl negali teigti, kad ši bendrovė sukurta tik priedangai. Mokesčių
administratoriaus surinktoje medžiagoje yra asmenų paaiškinimai, iš kurių
matyti, kad sandoris įvyko realiai.
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 26-28)
pasisako, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad
ginčas tarp pareiškėjo ir VMI yra kilęs dėl PVM apskaičiavimo pagrįstumo bei
atliktų ūkinių operacijų realumo, todėl ginčo klausimai sprendžiami
vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (toliau – PVMĮ),
Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) ir su jais susijusiais
teisės aktais.
Ginčo santykius
reglamentuoja jų buvimo metu galiojusio PVMĮ 64 straipsnis. VMI remiasi ir PVMĮ
80 straipsnio nuostatomis bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1
dalimi, taip pat PVM įstatymo 64 str. 9 dalimi, MAĮ 10 straipsniu. Nurodo, kad
būtina remtis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų
praktika. LVAT 2004 10 27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004
išanalizuota PVM sistemos esmė, buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų
reikšmė. Nutartyje konstatuota, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos
dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti ar ūkinė operacija vyko ir ar ji
vyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos
dokumentuose. Remiasi kitomis šios nutarties nuostatomis, LVAT 2007 01 23
nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-109/2007, 2007 11 12 nutartimi
administracinėje byloje Nr. A18-1040/2007.
Paaiškina, kad
patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas su UAB „Verslo krašto
sistemos“ 2006 12 19 sudarė teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios
nuostatas pareiškėjas iš šios įmonės įsigyja teisę pirkti žemės sklypą Didžiųjų
Pupojų kaime, Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį UAB „Bauer
international“ ir dėl kurio UAB „Verslo krašto sistemos“ su UAB „Bauer
international“ 2006 12 13 buvo sudarę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
Tarp pareiškėjo ir UAB „Verslo krašto sistemos“ sudarytą teisių
pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pareiškėjo direktorius R.
K. ir UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius J. Š..
Remiantis 2006 12
19 teisių pirkimo pardavimo sutartimi, UAB „Verslo krašto sistemos“ išrašė
pareiškėjai 2006 12 19 PVM sąskaitą-faktūrą VKS Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinė
operacija pagal 2006 12 19 teisių pirkimo pardavimo sutartį), kurioje nurodė
615 000 Lt sandorio kainą ir 110 700 Lt PVM (iš viso 725 700 Lt). PVM atskaitė 2008 m. rugpjūčio mėnesį, pateikusi patikslintą PVM deklaraciją už 2007 m. gegužės mėnesį, o 2008 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti susidariusią PVM
permoką.
Patikrinimo metu
nustatyta, kad 2006 12 19 data išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje VKS Nr. (duomenys neskelbtini)
yra nurodytas pareiškėjo PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjai buvo
suteiktas tik nuo 2007 05 15, t. y. vėliau nei išrašytas apskaitos dokumentas.
PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė UAB „Verslo krašto sistemos“ direktorius J. Š., kuris įmonėje dirbo tik iki 2007 03 30, kai tuo tarpu
PVM sąskaita-faktūra už perleidžiamas teises su pareiškėjos PVM mokėtojo kodu
faktiškai galėjo būti išrašyta ne anksčiau kaip 2007 05 15.
Nustatyta, kad UAB
„Bauer international“ 2006 12 22 išrašytoje pareiškėjui sąskaitoje, serija BAI
Nr. (duomenys
neskelbtini),
ties pareiškėjo rekvizitais nėra nurodytas PVM kodas, skirtingai nei UAB „Verslo
krašto sistemos“ 2006 12 19 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Pagal Buhalterinės
apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 str. 1 d. nuostatas, apskaitos
dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems
pasibaigus ar įvykus. Nustatyta, kad išrašant 2006 12 19 PVM sąskaitą-faktūrą
VKS Nr. (duomenys
neskelbtini),
nebuvo laikomasi šių nuostatų.
Paaiškina, kad
pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo argumentams, kad negalėjo
gauti daugiau kaip pusmetį iš UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitos-faktūros.
Tokius argumentus paneigia ta aplinkybė, jog pavėluotai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros
jau negalėtų pasirašyti J. Š., nes jis jau nedirbo UAB
„Verslo krašto sistemos“. Daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog išrašant
PVM sąskaitą-faktūrą padaryta klaida, yra nepagrįstas, o išvada kad 2006 12 19
sąskaitoje-faktūroje nurodyti rekvizitai nėra tikri, nurodyti formaliai ir
neatitinka tikrovės, yra pagrįsta.
Patikrinimo metu
buvo nustatytos ir kitos su pareiškėjo verslo partneriu UAB „Verslo krašto
sistemos“ susijusios aplinkybės, turinčios įtaką pareiškėjo teisei į PVM
atskaitą.
UAB „Verslo krašto
sistemos“, pažeisdama PVMĮ 85 str. 1 d. nuostatas, 2006 metais inspekcijai
teikė pusmečio, o ne mėnesio, PVM deklaracijas, kuriose deklaravo PVM
apmokestinamus pardavimus, artimus pirkimams, t. y. faktiškai į biudžetą PVM
nemokėjo. Nuo 2007 m. sausio mėnesio neteikė ir PVM deklaracijų. Atlikto
operatyvaus patikrinimo metu UAB „Verslo krašto sistemos“ veiklos vykdymo
vietoje nerasta ir nuo 2007 06 20 mokesčių administratoriaus iniciatyva ši
bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro.
Paaiškina, kad yra
atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-000026-07 pagal Baudžiamojo
kodekso 182 str. 2 d. dėl grupės asmenų nusikalstamos veikos, užvaldant
valstybės biudžeto lėšas, naudojant tame tarpe ir UAB „Verslo krašto sistemos“
suklastotas PVM sąskaitas faktūras.
Patikrinimo akte
ištirti ir tinkamai įvertinti su nagrinėjamais sandoriais susijusių asmenų –
pareiškėjo dalyvių bei darbuotojų, UAB „Verslo krašto sistemos“ buvusių
darbuotojų, UAB „Bauer international“ direktoriaus V. M.,
kitų susijusių asmenų paaiškinimai, kuriuos asmenys teikė ikiteisminio tyrimo
metu ir mokestinio patikrinimo metu. .
Nesutinka su pareiškėjo
argumentais, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ nuosavybės teise priklausė
administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškina, kad patalpos buvo įsigytos
2006 04 21, parduotos 2006 06 21, t. y. nuosavybės teise šios patalpos priklausė
bendrovei tik du mėnesius.
Konstatuoja, kad
inspekcija pagrįstai sprendime nurodė, kad UAB „Verslo krašto sistemos“
išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti rekvizitai (PVM sąskaitos faktūros
išrašymo data, pirkėjo PVM mokėtojo kodas, ūkinės operacijos turinys) nėra
tikri, nurodyti formaliai ir neatitinka tikrovės, todėl PVM sąskaitoje-faktūroje
nurodyta ūkinė operacija tarp pareiškėjo ir UAB „Verslo krašto sistemos“
nurodytomis sąlygomis realiai nevyko, paslaugos užfiksuotos 2006 12 19 PVM sąskaitoje-faktūroje
faktiškai neatliktos.
Paaiškina, kad
pareiškėjo pareiga pasidomėti verslo partnerio sąžiningumu kyla iš MAĮ 40
straipsnio nuostatų. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad
stengėsi įsitikinti verslo partnerio patikimumu ir mokestine drausme, taip pat
neteikė paaiškinimų, kokiu būdu, iš kokių asmenų sužinojo apie galimybę įsigyti
reikalingą žemės sklypą, tarpininkaujant UAB „Verslo krašto sistemos“,
nenurodė, ar ieškojo kitų parduodamų žemės sklypų, nepaaiškino, kodėl nebuvo suinteresuota
vesti derybas dėl sklypo įsigijimo tiesiogiai su pačiu turto savininku.
Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu tikrai buvo
būtinos UAB „Verslo krašto sistemos“ paslaugos. Inspekcijai buvusio pareiškėjos
direktoriaus pavaduotojo ir akcininko A. K. rasti
nepavyko. Ginčijamų sandorių sudarymo metu A. K. atstovavo
pareiškėjo akcininkę ofšorinę įmonę Giamoro Limited.
Prašo atmesti
skundą kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje
atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime teismą informuoja (b. l. 30),
kad palaiko VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo skundo
netenkinti. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą ir šalių atstovų
paaiškinimus teismo posėdyje, daro išvadą, kad skundas atmestinas.
Nustatyta, kad
Vilniaus AVMI 2009 02 12 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-07-77-7 (MGK byla, t. I,
l. 34-58), vadovaujantis PVMĮ 123 str. 2 d., pareiškėjui pagal patikrinimo akto
2.1 punkte nurodytus pažeidimus papildomai apskaičiuota 121 770 Lt PVM. Patikrinimo
akte nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta 416 257 Lt grąžintina iš biudžeto
PVM suma, arba 121 770 Lt mažesnė už deklaruotą: 15 683 Lt mažinamas 2007 m. gegužės mėn. deklaruotas pirkimo PVM, su šia suma pareiškėjas sutiko, nes patikrinimo metu
pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2007 m. gegužės mėn., kurioje sumažino neteisingai atskaitytą PVM sumą.
Taip pat nurodoma,
kad 106 087 Lt mažinamas 2007 m. gegužės mėn. deklaruotas atskaitytas pirkimo
PVM nuo tariamai iš UAB „Verslo krašto sistemos“ įsigytų teisių į nekilnojamąjį
turtą pagal 2006 12 19 UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM sąskaitą-faktūrą,
serija VKS Nr. (duomenys
neskelbtini),
kurioje nurodyta sandorio kaina 725 700 Lt (įskaitant 110 700 Lt PVM), kuri
neturi juridinės galios. Toliau pagrindžiama, kodėl laikoma, kad ši sąskaita
neturi juridinės galios. Bendrovė 2007 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje deklaravo iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigytų teisių į nekilnojamąjį turtą
pirkimo PVM dalį, atitinkančią metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną,
likusių iki PVM įstatymo 67 str. 2 d. nurodyto 10 metų termino pabaigos.
Nurodoma, kad sandoris tarp pareiškėjo ir UAB „Verslo krašto sistemos“
įformintas 2006 12 19, tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo įregistruotas PVM
mokėtoju registre ir jam nebuvo suteiktas PVM mokėtojo kodas, o sąskaitoje-faktūroje
įrašytas pirkėjo (pareiškėjo) PVM mokėtojo kodas, kuris pareiškėjui suteiktas
tik 2007 05 15. Patikrinimo akte nurodomos ir kitos aplinkybės dėl 2006 12 19
PVM sąskaitos-faktūros vertinimo. Remiamasi PVM įstatymo 58 str. 1 d., 64 str.
1 d., 9 d. Paaiškinama, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje
rekvizitai nurodyti formaliai ir nėra tikri. Remiamasi PVM įstatymo 80 str. 1
d. 4 p. ir aiškinama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodytas pirkėjo
PVM mokėtojo kodas, kurį pirkėjas nurodė, įsigydamas prekes (paslaugas). Vadovaujantis
PVM įstatymo 80 str. 1 d. 1 p. PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti įrašyta
jos išrašymo data. Teigiama, kad nurodyta išrašymo data neatitinka tikrovės,
nes tokia sąskaita galėjo būti išrašyta ne anksčiau kaip 2007 05 15. 2006 12 19
data išrašyta PVM sąskaita-faktūra pasirašyta J. Š. vardu,
bet ji galėjo būti išrašyta ne anksčiau kaip 2007 05 15, o nuo 2007 03 30 UAB
„Verslo krašto sistemos“ J. Š. jau nebuvo UAB „Verslo
krašto sistemos“ direktoriumi ar darbuotoju. Toliau patikrinimo akte remiamasi
surinktais asmenų paaiškinimais, kitais artimu laiku sudarytais susijusiais
sandoriais ir daroma išvada, kad pareiškėjo bendrovė buvo įsteigta konkrečiam
nekilnojamojo turto objektui įsigyti, kad asmenys, dalyvavę sandoriuose, veikė
iš anksto suplanuotai ir organizuotai ir jokių UAB „Verslo krašto sistemos“
paslaugų bendrovei nereikėjo.
Vilniaus AVMI 2009
04 23 sprendimu Nr. (21.26)-256-171 patikrinimo aktas patvirtintas, skirta 33 394
Lt PVM bauda. Pareiškėjas pateikė skundą VMI, kuri 2009 07 22 sprendimu Nr.
69-198 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą, bet (2 punktu) atleido bendrovę nuo
paskirtos 33 394 Lt baudos mokėjimo. Pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių
ginčų komisijai prie Vyriausybės, kuri 2009 10 22 sprendimu Nr.
S-333(7-298/2009) patvirtino VMI sprendimo pirmą dalį.
Ginčas yra dėl
pareiškėjo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu
išrašytą 2006 12 19 PVM sąskaitą-faktūrą VKS Nr. (duomenys neskelbtini).
Tarp UAB „Verslo
krašto sistemos“, kuriai atstovavo J. Š., ir UAB „Vilniaus
nekilnojamojo turto investicija“, kuriai atstovavo generalinis direktorius R. K., 2006 12 19 sudaryta teisių pirkimo-pardavimo sutartis
(MGK byla, t. I, l. 75-76). Nupirktos teisės pagal 2006 12 13 tarp UAB „Bauer
international“ ir UAB „Verslo krašto sistemos“ sudarytą preliminarią žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčo PVM sąskaitoje-faktūroje, serija VKS
Nr. (duomenys
neskelbtini),
nurodytas pardavėjas UAB „Verslo krašto sistemos“, pirkėjas UAB „Vilniaus
nekilnojamojo turto investicija“, nurodytas pirkėjo PVM kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita sudaryta pagal 2006 12
19 teisių pirkimo-pardavimo sutartį (MGK byla, t. I, l. 77). Tarp UAB „Bauer
international“ ir UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ 2006 12 22 sudaryta
žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (MGK byla, y. I, l. 78-82), kurią
pasirašė pardavėjo atstovas V. M. ir pirkėjo vardu – R. K.. Dėl to paties žemės sklypo 2006 12 13 tarp UAB „Bauer
international“ ir UAB „Verslo krašto sistemos“ buvo sudaryta preliminarioji
sutartis (MGK byla, t. I, l. 87-89), kurią pasirašė V. M. ir
J. Š. (nuo UAB „Verslo krašto sistemos“, direktorius). Vilniaus
AVMI 2008 11 05 surašytas J. Š. paaiškinimas (MGK byla, t.
I, l. 105-106). Iš šio asmens paaiškinimų matyti, kad jis už atitinkamą atlyginimą
pasirašinėjo UAB „Verslo krašto sistemos“ dokumentus, išgrynindavo pinigus, o
iš tikro visą bendrovės veiklą organizavo N. B.. Analogiškus
parodymus J. Š. davė apklausiamas įtariamuoju 2006 05 09
(MGK byla, t. II, l. 15-17), nors nurodyta apklausos data galimai yra
neteisinga, nes pačioje apklausoje kalbama apie 2006 m. spalio mėnesio įvykius. Pagal baudžiamosios bylos numerį, nurodytą apklausos protokole,
galima spręsti, kad byla turėjo būti pradėta 2007 metais – Nr. 06-1-00026-07.
Tačiau abejose apklausose J. Š. nurodė, kad N. B. pasiūlymu įsidarbino UAB „Verslo krašto sistemos“
direktoriumi, tačiau tik tam, kad pasirašinėtų dokumentus, nuiminėtų grynus
pinigus. Pagrinde jis nuiminėjo grynus pinigus, už tai jam N.
B. mokėjo nedideles pinigų sumas.
Vilniaus AVMI
Vilniaus skyriaus 2007 05 15 sprendimu Nr. (21.26)-357-1387 (MGK byla,
t. I, l. 132) nuo tos pačios datos į Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų
registrą įregistruota UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“.
Šie taip pat ir
kiti mokesčių administratorių surinkti įrodymai, taip pat atlikta tam tikra
sandorių, juos sudariusių asmenų tarpusavio ryšių analizė sudarė pakankamą
pagrindą padaryti sprendimą, jog 2006 12 19 data išrašyta PVM sąskaita-faktūra
VKS Nr. (duomenys
neskelbtini) neturi juridinės galios. Nors ši sąskaita-faktūra
formaliai turėjo privalomus rekvizitus, tačiau netgi ir šie rekvizitai jau
patvirtino, kad sąskaita-faktūra neatspindi realiai įvykusios ūkinės
operacijos, nes 2006 12 19 datai pareiškėjas dar neturėjo PVM mokėtojo kodo,
kuris jau nurodytas sąskaitoje. Be to, UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu šią
sąskaitą-faktūrą pasirašė J. Š., kuris šioje įmonėje dirbo
tik iki 2007 03 30, o tokia sąskaita (su PVM mokėtojo kodu) galėjo būti
išrašyta ne anksčiau kaip 2007 05 15.
Pareiškėjo skunde
aiškinama, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ pusmetį neišrašinėjo PVM sąskaitos-faktūros,
o vėliau, kai ji buvo išrašyta, tai joje nurodyta pati ūkinės operacijos data.
Teisme pareiškėjo atstovė teigė, kad jokie teisės aktai nedraudžia nurodyti
sąskaitoje-faktūroje ūkinės operacijos datą. Tačiau, jeigu PVM sąskaita-faktūra
realiai buvo išrašyta po pusmečio nuo sutarties pasirašymo, tai tokiu atveju ją
pasirašė iš UAB „Verslo krašto sistemos“ pusės neįgaliotas asmuo (J. Š. direktoriumi dirbo tik iki 2007 03 30). Be to, PVM
įstatymo 80 straipsnio „PVM sąskaitos-faktūros
rekvizitai“ 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi 2006 12 19) nurodyta: PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta: 1)
PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Šiuo atveju ir pareiškėjas sutinka, kad
ginčo PVM sąskaitoje-faktūroje jos data nurodyta klaidingai. Taigi ir
formalieji PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai yra nurodyti apgaulingai, t. y.
jau vien šis faktas daro dokumentą negaliojančiu.
Pareiškėjas aiškina,
kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenurodyta, kaip išsireikalauti PVM
sąskaitą-faktūrą. Tačiau VMI atstovė teisme teisingai pastebėjo, kad mokestinio
ginčo byloje visai nėra įrodymų, jog pareiškėjas ėmėsi kokių nors priemonių PVM
sąskaitai-faktūrai išrašyti. Šiuo atveju įrodinėjimo našta jau tenka
pareiškėjui, nes mokesčių administratorius surinko visus duomenis, kurie įrodo,
kad PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta joje nurodyta data. Pareiškėjas turėjo
galimybių siekti tinkamo apskaitos dokumento išrašymo ir sudarant teisių
pirkimo sutartį, kurioje galėjo numatyti detalesnę atsiskaitymo tvarką.
Pagrįstos ir kitos
mokesčių administratorių išvados dėl ūkinės operacijos turinio neatitikimo
apskaitos dokumente nurodytam turiniui. T. y. konstatuota, kad paslaugos,
užfiksuotos PVM sąskaitoje-faktūroje, faktiškai neatliktos. Neginčijamas
faktas, kad žemės sklypą pareiškėjas įsigijo realiai, tačiau mokestinis ginčas
yra ne dėl žemės sklypo sandorio, o dėl teisių perleidimo sandorio, todėl šiame
ginče sprendžiama būtent dėl teisių perleidimo sutarties realumo. Tai, kad
tokiai paslaugai nebuvo realaus poreikio, įrodo daugelis mokestinio ginčo
byloje surinktų duomenų. Visų pirma, jau 2006 12 13 preliminarioje sutartyje,
sudarytoje tarp UAB „Bauer international“ ir UAB „Verslo krašto sistemos“,
šalys susitarė, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ turės teisę nurodyti kitą
juridinį ar fizinį asmenį, kuris pirks sutartyje nurodytą turtą, o UAB „Bauer
international“ įsipareigojo turtą parduoti pirkėjo nurodytam asmeniui (11 p.).
Taigi preliminarios sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad realiai UAB
„Verslo krašto sistemos“ nesiruošė pirkti žemės sklypo.
N.
B. 2007 08 03 apklausiamas įtariamuoju (MGK byla, t. II, l. 18-40) aiškino,
kad UAB „Verslo krašto sistemos“ niekada nevykdė jokios realios veiklos. Jis
paaiškino, kad per šią įmonę tik buvo gryninami pinigai. Nurodė, kad tam tikrą
laiką nuo 2006 m. spalio mėnesio pinigus išiminėjo J. Š. (iki
2007 m. pavasario). N. B. prižiūrėjo J.
Š., iš jo paimdavo išgrynintus pinigus ir perduodavo juos R.
T.. Už tai, tiek N. B., tiek J. Š. buvo
mokama. N. B. dėl sandorio tarp pareiškėjo ir UAB „Bauer
international“ paaiškino, kad vyko tariamas sandoris. Kadangi šis asmuo veikė
vadovaudamasis kitų asmenų nurodymais, jis dėl paties žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sandorio galėjo ir klysti – juk jis užsiėmė tik UAB „Verslo
krašto sistemos“ dokumentacija, sąskaitų tvarkymu. Toliau jis aiškino, kad
faktiškai R. T. nieko neaiškindamas perdavė jam tarp UAB
„Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“, UAB „Bauer international“ ir UAB
„Verslo krašto sistemos“ sudarytus ir atspausdintus dokumentus, galima kažkokias
sutartis, bet jis jų neskaitė, jam liepė dokumentus perduoti UAB „Verslo krašto
sistemos“ direktoriui J. Š., kad šis juos pasirašytų. Teigė,
kad greičiausiai tuos dokumentus surašė R. T.. J. Š. jo akivaizdoje pasirašė dokumentus, jam grąžino, o jis
juos vėl perdavė R. T.. Pagal sandorį gautus pinigus
grynino J. Š., dalis buvo pervesta UAB „Bauer
international“. Pinigus, lydint N. B., J.
Š. perduodavo R. T., kuris tik atsiskaitydavo už
atliktą darbą, t. y. pinigų išgryninimą ir perdavimą jam. N.
B. parodė, kad pinigai R. T. nurodymu buvo perduodami
dar ir N. P.. N. P. apklausiamas
įtariamuoju 2007 10 01 (MGK byla, t. II, l. 41-53) parodė, kad UAB „Verslo
krašto sistemos“ įsteigė jis R. T. nurodymu, jam pasakė,
kad bendrovę steigs N. B.. Parodė, kad bendrovė buvo
steigiama tik tam, kad užsiimtų netikrų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu bei pagal
jas pervestų pinigų išgryninimu iš banko sąskaitų. Jis parodė, kad bendrovė
egzistavo tik popieriuje, nemokėjo valstybei PVM, patalpų faktiškai niekada
neturėjo. Nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina, kad bendrovė kokios
nors ūkinės komercinės veiklos nevykdė.
Atsižvelgiant į
šiuos duomenis, taip pat į kitą mokesčių administratoriaus turimą informaciją, išvada,
kad teisių perleidimo sandoris nebuvo realus, yra pagrįsta. Nustatyta, jog UAB
„Verslo krašto sistemos“ 2006 metais teikė pusmečio, o ne mėnesio PVM
deklaracijas, kuriose deklaravo PVM apmokestinamus pardavimus artimus
pirkimams, faktiškai į biudžetą PVM nemokėjo, 2006 metų antro pusmečio PVM
deklaracijoje nurodyto mokėtino PVM į biudžetą nesumokėjo, o nuo 2007 m. neteikė ir PVM deklaracijų, nuo 2007 06 20 mokesčių administratoriaus iniciatyva bendrovė
išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Mokesčių administratoriaus išvadą dėl
teisių perleidimo sandorio patvirtina ir tai, kad visos susijusios sutartys
buvo sudarytos kelių dienų skirtumu viena nuo kitos – preliminarioji sutartis
tarp UAB „Bauer international“ ir UAB „Verslo krašto sistemos“ 2006 12 13,
žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „Bauer international“ ir
pareiškėjo 2006 12 22, o teisių perleidimo sutartis 2006 12 19, visi sandoriai
vyko tome pačiame notarų biure. Taip pat išvadas patvirtina Patikrinimo akte
aprašyti asmenų paaiškinimai, aprašyta informacija apie UAB „Verslo krašto
sistemos“ piniginių lėšų judėjimą.
Todėl teismas daro
išvadą, kad mokesčių administratoriai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pažeidė
PVM įstatymo 58 str. 1 d., 64 str. 1 d. nuostatas. Šiuo atveju nėra būtinumo
tirti pareiškėjo sąžiningumo šiame konkrečiame sandoryje, kadangi PVM
sąskaitoje-faktūroje atvaizduota ūkinė operacija visai negalėjo vykti šioje
sąskaitoje nurodytomis sąlygomis. Be to pati sąskaita-faktūra netgi vertinant
formaliuosius jos rekvizitus yra neteisinga. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai,
kad nekilnojamą turtą pareiškėjas įsigijo, neturi teisinės reikšmės, nes teisė
į PVM atskaitą paneigta ne dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, o dėl tam tikrų
tarpininkavimo paslaugų (teisės pirkimo), kurių iš esmės pareiškėjui nereikėjo,
bet toks įforminimas buvo reikalingas UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu
veikiantiems asmenims. Pareiškėjo teiginys, kad tokiu atveju nepaaiškinama,
kodėl UAB „Verslo krašto sistemos“ vėlavo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, kai
turėjo būti suinteresuota ją išrašyti kuo skubiau, taip pat nepaneigia mokesčių
administratorių išvadų. Nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
prie VRM 2007 metais pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-000026-07. Iš tyrimo
metu apklaustų asmenų parodymų matyti, kad J. Š. buvo
įdarbintas formaliai UAB „Verslo krašto sistemos“ direktoriumi, nes asmenys,
kurie realiai naudojo šią įmonę priedangai, nenorėjo patys dalyvauti nei dokumentų
pasirašyme nei pinigų išgryninime (N. B. parodymai, N. P. parodymai, R. T. parodymai). Aptariamu
laikotarpiu jie veikė susitarę, bet jau buvo kalbama apie dokumentų galimą
naikinimą, bendrovės veiklos užbaigimą, dokumentai pasirašymui buvo perduodami J. Š. per kelis asmenis, teikiančius nurodymus vienas kitam,
o J. Š. be jų nurodymų pats jokių sprendimų nepriiminėjo. Tokia
veikla ir galėjo nulemti tai, kad PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta iki 2007
05 15. UAB „Verslo krašto sistemos“ 2006 m. II pusmečio PVM deklaracijoje
mokėtino PVM į biudžetą nesumokėjo, taip pat nebuvo deklaruota 2006 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaita-faktūra, kuri ir negalėjo būti deklaruojama, nes tuo metu
nebuvo išrašyta. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės veikla (ta, kuriai
ji buvo sukurta) tuo laikotarpiu jau vyko nesklandžiai. O nuo 2007 m. sausio mėnesio UAB „Verslo krašto sistemos“ PVM mokėtojo deklaracijų jau visai neteikė. Tai
rodo, kad asmenys, kurie veikė prisidengdami šios bendrovės vardu, 2006 m. pabaigoje, 2007 metų pradžioje jau veikė nenuosekliai, tinkamai netvarkė nei finansinės
atskaitomybės, nei apskaitos dokumentų. Dėl to pavėluotas PVM sąskaitos-faktūros
išrašymas nepatvirtina tos aplinkybės, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ buvo
sukurta kažkokiai realiai veiklai.
Dėl pareiškėjo
argumentų, kad nebuvo atliktas UAB „Verslo krašto sistemos“ mokestinis
patikrinimas, o dėl to nenustatyta, kad ši bendrovė buvo sukurta tik PVM
sąskaitų-faktūrų išrašymui. Patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad mokesčių
administratorius atliko piniginių lėšų judėjimo analizę UAB „Verslo krašto
sistemos“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB
„Šiaulių banke“, nustatė, kad ši bendrovė neturėjo lėšų žemės sklypo pirkimui,
į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą gautos įplaukos tą pačią dieną iš
atsiskaitomosios sąskaitos per kelis kartus, neviršijant 50 000 Lt sumos, buvo
nuimamos grynais pinigais. UAB „Verslo krašto sistemos“, 2006 12 19 gavusi 480 000
Lt iš UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“, tą pačią dieną 185 000 Lt
pervedė UAB „Bauer international“ ir per 6 kartus iš banko sąskaitos grynais
nuėmė 293 250 Lt sumą. Tolimesnis piniginių lėšų judėjimas patvirtina, kad iš
pareiškėjo pervestos 910 700 Lt sumos didelė dalis išgryninta, o 185 000 Lt
pervesta UAB „Bauer international“. Taip pat mokesčių administratorius tyrė PVM
deklaracijų teikimą, padarytus šioje srityje PVM įstatymo pažeidimus. Nors
mokesčių administratorius šiai įmonei teikė nurodymą teikti gaunamų ar išrašomų
PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenis, bet įmonė už 2005 metus teikė tik
tuščius registrus, nors mokesčių administratorius turėjo duomenų, kad 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. bendrovė kitoms įmonėms išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras. Nuo 2005 m. spalio mėnesio UAB „Verslo krašto sistemos“ registrų daugiau neteikė, nepateikė pelno
mokesčio apyskaitos ir finansinės atskaitomybės už 2005, 2006 ir 2007 metus,
pelno mokesčio į biudžetą nemokėjo. UAB „Verslo krašto sistemos“ 2007 06 13 atliktas
operatyvus patikrinimas, siekiant patikrinti, ar įmonė vykdo veiklą, nes nuo
2007 03 30 įmonėje nėra darbuotojų. Operatyvaus patikrinimo metu ši įmonė
veiklos vykdymo vietoje nerasta ir nuo 2007 06 20 mokesčių administratoriaus
iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Mokesčių administratorius
nurodo, kad paties mokesčių administratoriaus turimą informaciją patvirtina
FNTT atliekamas tyrimas Nr. 06-1-000026-07, VSDFV Vilniaus skyriaus duomenys
apie UAB „Verslo krašto sistemos“ dirbusius asmenis – įmonės direktoriumi nuo
2006 10 25 iki 2007 03 30 įdarbintas J. Š., iki 2006 09 29
buvo įdarbintas direktoriumi N. B.. Nuo 2007 03 30
bendrovėje darbuotojų nėra. Esant tokiems duomenims akivaizdu, kad mokesčių
administratoriui nėra jokios prasmės atlikti šios bendrovės mokestinį
patikrinimą. Visa surinkta medžiaga, tiek ir FNTT surinkta medžiaga,
patvirtina, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ jokios realios veiklos nevykdė.
Dėl pareiškėjo
skunde nurodomos aplinkybės, kad MGK sprendime minima kažkokia nesusijusi su
šia byla įmonė. Iš tiesų, MGK sprendime yra akivaizdžių rašymo apsirikimų, kur
vietoje UAB „Verslo krašto sistemos“ pavadinimo aiškiai klaidingai nurodytas
kitos įmonės pavadinimas. Tačiau iš skundžiamo MGK sprendimo bendro konteksto
aišku, kad tai yra tik rašymo apsirikimas, kadangi visa pagrindinė motyvacija
susijusi su UAB „Verslo krašto sistemos“ ir nurodant teisingą šios įmonės
pavadinimą. Ten kur nurodomas klaidingas įmonės pavadinimas, nurodoma PVM
sąskaita-faktūra (data ir numeris), dėl kurios vyksta ginčas ir kurią kažkas
išrašė UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu. Dėl to rašymo apsirikimai negali
turėti esminės įtakos MGK sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Spręsdamas tokio
pobūdžio ginčus teismas privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, pradedant 2004 10 27
nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 (pareiškėjas UAB „Tauja“),
baigiant naujausiais sprendimais tokio pobūdžio bylose (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 13 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
Tokiame ginče
svarbios ir įrodinėtos yra tokios aplinkybės: 1) ūkinės operacijos realumas; 2)
ūkinės operacijos turinį leidžiantys nustatyti buhalterinės apskaitos
dokumentai; 3) mokesčio mokėtojo sąžiningumas, kuris turi reikšmę tik tuo
atveju, jeigu buvo nustatyta, kad ūkinė operacija realiai įvyko.
2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnis
nustato sąlygas, kurioms esant pirkimo ir (arba) importo PVM sumas galima
įtraukti į PVM atskaitą. Viena iš sąlygų – PVM mokėtojo pareiga turėti PVM
sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta
tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų
teikimui arba avansui įforminti. Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi
būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu
šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai
nustatyti PVM įstatymo 80 straipsnyje. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad PVM
atskaita galima tik tada, kai įstatymų nustatytame apskaitos dokumente nurodyta
ūkinė operacija įvyko, ir įvyko apskaitos dokumente nurodytomis konkrečiomis
sąlygomis, t. y. įrodymų visuma turi patvirtinti apskaitos dokumente nurodytos
atliktos ūkinės operacijos tikrąjį turinį.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9
dalyje nurodyta:
„Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais
PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:
1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad
PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus;
2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad
PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus“.
PVM įstatymo 80 straipsnyje nurodyti PVM sąskaitos-
faktūros rekvizitai.
Svarbu pažymėti,
kad LVAT ne kartą iki to buvo akcentavęs ir dar kartą pažymėjo administracinėje
byloje Nr. A1-355/2004, kad prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti
yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti
už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM). Antra pagal LVAT
nutartį būtina sąlyga – sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi
realizuoti, t. y. panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms
teikti. Toliau pagal minėtą LVAT nutartį, kai nustatoma, kad yra teisės į
PVM atskaitą prielaida, svarbu, ar mokesčio mokėtojas turi įstatymo
reikalaujamos formos PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau formaliuosius rekvizitus
turinti PVM sąskaita-faktūra dar pati savaime nepagrindžia teisės į PVM
atskaitą. Čia nesvarbu, ar sąskaitos formalieji rekvizitai yra nurodyti
tinkamai, o svarbu, ar turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė
operacija įvyko, jos turinys atitinka tai, kas pavaizduota buhalterinės
apskaitos dokumentuose. Šiuo atveju mokesčių administratorius teigia, kad ūkinė
operacija neįvyko, nes žemės sklypas iš esmės nupirktas tiesiogiai iš jo
pardavėjo ir jokių tarpininkavimo paslaugų nereikėjo. Dar viena svarbi aplinkybė,
nurodyta LVAT nutartyje, – pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusių
prekių ir paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir ji
negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais.
Šiuo atveju paslaugos pardavėjas (pagal juridinės galios neturinčią PVM
sąskaitą-faktūrą) PVM nesumokėjo. Minėtoje LVAT nutartyje, aptarus teisės į PVM
atskaitą prielaidą ir ūkinės operacijos realumą bei dokumento turėjimą šiai
operacijai pagrįsti, pereinama prie mokesčio mokėtojo sąžiningumo – nurodoma,
kad subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių
nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Dėl tokio pobūdžio
aplinkybių įrodinėjimo nurodoma, kad įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties
partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija, turi
mokesčių administratorius. Nurodoma, kad dažniausiai ši aplinkybė įrodoma,
nustačius, jog už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nėra
sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Šiuo atveju mokesčių administratorius
įrodė sutarties partnerio veiklos neteisėtumą ir tai, kad toks sandoris nevyko
iš viso. Tokiu atveju pareiškėjo nesąžiningumo mokesčių administratorius jau
neprivalėjo įrodinėti.
Dėl to
atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką bei faktines ginčo aplinkybes galima
teigti, kad pareiškėjo teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta, todėl ji buvo
paneigta teisėtai ir pagrįstai.
Remdamasis tuo, kas
išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo UAB “Vilniaus
nekilnojamojo turto investicija” skundą atmesti.
Sprendimas per 14
dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu
skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį
skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį
teismą.
Teisėjai
Ernestas Spruogis
Liudmila Zaborovska
Halina Zaikauskaitė