Civilinė byla Nr. 2-2377/2011
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Visagino futbolo klubo „Interas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla Nr. B2-6071-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „V. Butkevičius ir kompanija“ ieškinį atsakovui Visagino futbolo klubui „Interas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,V. Butkevičius ir kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui Visagino futbolo klubui „Interas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Paltaja“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 35 433,72 Lt už sporto aprangą pagal 2007-04-04 prašymą ir jo pagrindu 2007-04-11 – 2007-08-13 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei 2011-03-31 skolų suderinimo aktą Nr. 31/11. Teigia, kad atsakovas yra nemokus, nes net ir gavęs pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesumokėjo skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi Visagino futbolo klubui „Interas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Paltaja“. Teismas sprendė, jog net ir nesant byloje atsakovo atsiliepimo, finansinės atskaitomybės dokumentų, yra pagrindas manyti, kad atsakovas šiuo metu veiklos nevykdo ir yra galimai nemokus, todėl tikslinga iškelti jam bankroto bylą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovas, nors ir buvo įspėtas apie ketinimą kreiptis į teismą, nesumokėjo ieškovui 35 433,72 Lt skolos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas Visagino futbolo klubas „Interas“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti. Skunde pateikiami tokie argumentai:
- Teismas be pagrindo sprendė, kad jis yra nemokus, nes turimo turto balansinė vertė 2011-07-01 yra 1 059 311 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kartu su skola ieškovui – 295 062 Lt, t. y. 27,85 proc. balansinio turto vertės. Dėl to yra akivaizdu, kad jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl bankroto bylos iškėlimas negalimas (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Jis neginčija aplinkybės, jog turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nepripažįsta, jog yra nemokus.
- Teismas, paskirdamas administratoriumi UAB „Paltaja“, neįvertino to, kad ieškovas bankroto procesą inicijavo per UAB „Inkaso Lietuva“, o dėl šių įmonių sąsajumo jau pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1632/2011. Dėl to ši aplinkybė leidžia manyti, jog yra piktnaudžiaujama proceso teisėmis ir šiems proceso dalyviams yra pagrindas skirti baudas (CPK 95 str.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovas Visagino futbolo klubas „Interas“ pripažintas nemokiu ir jam iškelta bankroto byla.
Šiame kontekste pažymėtina, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo iš rinkos yra pašalinamas nemokus subjektas ir taip užtikrinamas ekonomikos gyvybingumas. Tačiau pradedant bankroto procesą, yra itin svarbu išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant ją kaip rinkos dalyvį. Tai yra sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla iškeliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-18 nutartis civilinėje Nr. 2-1031/2008; 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; ir kt.).
Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nepagrįstai nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė jokių veiksmų nustatyti tikrąją apelianto turtinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu: iš viešųjų registrų, valstybės institucijų neišsireikalauti reikšmingi įrodymai apie atsakovo skolas valstybės, socialinio draudimo biudžetams, finansinės atskaitomybės duomenys ir kt. Tai yra teismas atsakovo mokumo – nemokumo būseną vertino ne pagal įstatyme nustatytus kriterijus, bet rėmėsi prielaida, kad atsakovas yra galimai nemokus, nes, nors ir buvo įspėtas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 35 433,72 Lt skolos nesumokėjo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Kaip žinoma, CPK 265, 270 straipsniai draudžia teismo sprendimus grįsti prielaidomis. Kita vertus, jei atsakovas nevykdė pareigos per nustatytą terminą pateikti reikalaujamus dokumentus, teismas turėjo teisę ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu svarstyti klausimą dėl baudos atsakovo vadovui skyrimo.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011-07-01 balansą, pagal kurį bendrovė turi turto už 1 059 311 Lt (iš jų 1 059 048 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 295 062 Lt. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik minėti duomenys šiame bylos nagrinėjimo procese neleidžia vienareikšmiai spręsti apie atsakovo mokumo būklę, nes nėra duomenų apie debitorių realų mokumą, apie pradelstų įsipareigojimų pobūdį, bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, turimų finansinių sunkumo pobūdį ir kt. Kita vertus, pirmosios instancijos teisme minėtos aplinkybės iš viso nebuvo tiriamos.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai taikė imperatyvias materialinės ir proceso teisės normas ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, skundžiama teismo nutartis panaikintina, o nesant galimybės šią bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsižvelgdama į priimto procesinio sprendimo turinį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, nes šios aplinkybės bus tiriamos pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Milašienė
Gintaras Pečiulis