Civilinė byla Nr. e2YT-3406-1008/2025

 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01172-2025-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;   

 2.5.5; 3.4.6.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

nustatė: 

pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mamos E. G. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko žemės sklypas, adresu Akmenės r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, adresu Akmenės r., (duomenys neskelbtini). Namas yra neįregistruotas VĮ Registrų centre. Name, adresu (duomenys neskelbtini), Akmenės r., pareiškėja gyvena apie 40 metų. Iš pradžių gyveno su mama, vėliau atsikraustė ir sutuoktinis. Name iki šiol gyvena ir juo rūpinasi kaip savo – moka mokesčius, prižiūri, sodina daržoves, padarė remontą, įvedė kanalizaciją, valdo dokumentus ir kt. Priėmus palikimą, imsis visų reikiamų veiksmų, kad įregistruotų namą. Taip pat prižiūrimas ir minėtas žemės sklypas, kad nebūtų apleistas. Į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes turėjo sveikatos problemų (auglys plaučiuose, daryta operacija), taip pat nežinojo ir tiksliai kokių veiksmų imtis, buvo atkalbinėjama priimti palikimą ir susidūrė su lėšų trūkumu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie E. G. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl galutinį sprendimą prašo priimti teismui įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu. Civilinę bylą prašo nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. D. (ikisantuokinė pavardė – G.) yra E. G. (pavardė iki santuokos – G.) dukra (Gimimo liudijimo Nr. 155208 kopija). Pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. G. (Santuokos liudijimas Nr. 005414). Taigi dėl pareiškėjos giminystės ryšių su turtą palikusiu asmeniu abejonių nėra. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama E. G. mirė.

Po pareiškėjos mamos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. 32/3640). Be to, pareiškėjos mama po mirties paliko ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav. Nors jis ir neįregistruotas viešame registre, tačiau šio pastato egzistavimo faktą patvirtina kiti duomenys – Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą nurodytu adresu, į šį pastatą yra tiekiamas vanduo ir tvarkomos nuotekos (UAB „Akmenės vandenys“ sąskaitos), be to, šio namo statyba buvo oficialiai užbaigta – 1977 m. birželio 29 d. išduotas aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui, iš kurio matyti, jog E. G. gyvenamasis namas priimtas eksploatavimui.

Kaip nurodyta Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2024 m. lapkričio 28 d. liudijime, mirus E. G. pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Be to, Testamentų registro duomenimis, Testamentų registre nėra registruota E. G. palikimo priėmimo fakto, kad po jos mirties atsiradusį palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Be to, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi. Gyvenamosios vietos adresu yra tiekiamas vanduo ir tvarkos nuotekos, o pareiškėja už tokias paslaugas apmoka, kaip matyti iš pateiktų UAB „Akmenės vandenys“ sąskaitų. Taip pat pareiškėja moka ir už atliekų tvarkymą bei elektros energiją (ką patvirtina prie pareiškimo pridėti mokėjimą patvirtinantys duomenys). Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., pareiškėjas yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo pat 1992 m. kovo 9 d., taigi dar iki savo mamos mirties. Akivaizdu, kad po palikėjos mirties pareiškėja toliau valdė šį turtą kaip savo, juo rūpinosi ir jį išlaikė. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad po mamos mirties palikimą sudarantį turtą ji priėmė faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po mamos mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio
1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia: 

pareiškėjos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai šį faktą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                              Daiva Maneikienė