Administracinė
byla Nr. AS63 – 599/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus
(kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Matuizų
plytinė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo
atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas AB „Matuizų plytinė“ (toliau – ir
pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją per 30
kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintą
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo tvarkos aprašą organizuoti
Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą
pagal Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštu Nr.
PSD-325-(17.1) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų
plotų tikslinimo“ pateiktą dokumentaciją ir priimti sprendimą dėl valstybinės
reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo ir jos rengimą bei derinimą pavesti Valstybinei
miškų tarnybai; priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas
taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad padavė skundą teismui tik
savo aktyviais veiksmais įsitikinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
pozicija, kuria remiantis buvo atsisakyta organizuoti Varėnos rajono
savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą pagal Varėnos rajono
savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1), ir taip bendrovė
siekė visais įmanomais būdais išvengti bylinėjimosi. Tuo tikslu laikotarpiu nuo
2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. spalio 12 d. bendrovės vadovai ir atstovai ne
kartą buvo susitikę su Aplinkos ministerijos Miškų departamento atstovais ir
Aplinkos ministru. 2009 m. gruodžio 14 d. bendrovė ir Varėnos rajono
savivaldybė gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (12‑2)‑D8‑10912,
kuriuo atsisakyta organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės
miškų plotų tikslinimą, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2010
m. balandžio 30 d. bendrovės atstovai buvo keletą kartų susitikę su Aplinkos
ministru, siekdami išsklaidyti ir paneigti kilusias teisines abejones dėl
Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo. Tačiau
tik 2010 m. birželio 15 d. bendrovė gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos atsakymą įsitikino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
nepaisant visų bendrovės pateiktų argumentų, galutinai atsisakė organizuoti
Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio
4 d. nutartimi atmetė AB „Matuizų plytinė“ prašymą atnaujinti praleistą
terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą; nutarė, įsiteisėjus
nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, jog Varėnos rajono savivaldybės
administracija 2009 m. vasario 21 d. raštu Nr. PSD-325-(17.1) kreipėsi į
Aplinkos ministeriją, prašydama tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų
schemą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2009 m. kovo 24 d. atsakymu
Nr. (12-2)-D8-2540 Varėnos rajono savivaldybės administraciją informavo, kad
negali pritarti tokio masto (91,3 ha) valstybinės reikšmės miškų žemės
pavertimui kitomis naudmenomis. Pareiškėjas ir Varėnos rajono savivaldybės
administracija 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. PSD-1731-(17.1) vėl kreipėsi į
Aplinkos ministeriją, prašydami organizuoti Varėnos rajono savivaldybės
valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą pagal pateiktą dokumentaciją. Prašė
pakartotinai išnagrinėti Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d.
raštą Nr. PSD‑325-(17.1) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės
reikšmės miškų plotų tikslinimo“, kuriuo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją
su prašymu patikslinti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų
plotus pagal pateiktą dokumentaciją ir organizuoti valstybinės reikšmės miškų
plotų schemos tikslinimą. Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d.
raštu Nr. (12-2)-D8-10912 pareiškėjui ir Varėnos rajono savivaldybės
administracijai buvo atsakyta, kad nebuvo pateikta jokios naujos informacijos,
kuri turėtų esminės reikšmės ir būtų teisinis pagrindas pakartotinai nagrinėti
prašymą ir priimti kitą sprendimą, Aplinkos ministerijos nuomone, 2009 m. kovo 24
d. raštu NR. (12-2)-D8-2540 buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo prašymą, rašte
išaiškinta apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 49
kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas dar kartą išnagrinėti Varėnos
rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1) „Dėl Varėnos
rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“, kuriuo buvo
kreiptasi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti Varėnos rajono
savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus pagal pateiktą dokumentaciją ir
organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimą pagal
pateiktą dokumentaciją. Aplinkos ministerija 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr.
(12-2)-D8-5826, adresuotu pareiškėjui, atsakė, kad Aplinkos ministerija savo
poziciją dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų
tikslinimo, siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, išdėstė 2009 m.
kovo 24 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2540 ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr.
(12-2)-D8-10912. Šiame atsakyme pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo prašymo
nenagrinės, nes pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo
pagrindo ir leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, atsakyme
išaiškinta apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjas skunde teismui
nagrinėjamą ginčą inicijavo paduodamas atsakovui (kartu su Varėnos rajono
savivaldybe) 2009 m. spalio 12 d. prašymą (raštas Nr. PSD-1731-(17.1)), o pareiškėjo
2010 m. balandžio 30 d. prašyme nebuvo išdėstyta naujų reikšmingų aplinkybių,
prašymai yra identiški, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo subjektinės teisės
pažeistos jam gavus 2009 m. gruodžio 14 d. atsakymą ir būtent nuo šios datos
skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33
straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreiptis į administracinių ginčų
komisiją arba teismą. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14
d. atsakyme tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka. Įvertinęs prie skundo
pateiktus dokumentus, teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad pareiškėjas
siekė ginčą išspręsti taikiai, tik parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą
ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl aplinkybės,
kad pareiškėjas ar jo atstovai pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją
siekdami išspręsti ginčą neteisminiu būdu, teismas nelaikė svarbia termino
skundui paduoti praleidimo priežastimi. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog
kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia
kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai
nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz.,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006, taip pat 2005 m.
spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15‑313/2005 ir
2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5–383/2005).
Pažymėjo, kad teisės aktai privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos
nagrinėjamu atveju nenustatė, Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d.
sprendime Nr. (12.2)-D8-10912 aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka,
tačiau pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, ieškojo kitų būdų apginti savo
galimai pažeistas teises. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, nėra jokio
pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui
sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės ir įvertinęs
pareiškėjo nurodytas priežastis, teismas padarė išvadą, kad siekimas spręsti
iškilusius ginčus neteisminiu keliu, esant aiškiai nustatytam ginčų nagrinėjimo
reglamentavimui, yra susijęs su asmenų laisvai pasirinktu valiniu sprendimu ir
iš to kilusių pasekmių įvertinimu, t. y. su subjektyviomis priežastimis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, tenkinti prašymą atnaujinti
praleistą terminą skundui paduoti pagrindo nėra. Atmetęs prašymą atnaujinti
praleistą terminą skundui paduoti, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37
str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti,
atnaujinti skundo padavimo terminą ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad būtent 2010 m. birželio 15
d. gautas Aplinkos ministerijos atsakymas Nr. (12-2)-D8-5826 pažeidžia jo
teises ir interesus, kadangi tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota jo teisė naudoti
telkinio išteklius ir vykdyti veiklą telkinio teritorijoje. Pačiame atsakyme
taip pat yra aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta
tvarka, ką jis ir padarė nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto
termino 2010 m. liepos 15 d. padavęs skundą teismui. Pažymi, kad kreipėsi į
teismą galutinai išaiškėjus atsakovo atsisakymui organizuoti Varėnos rajono
savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą, taip pat nurodo, kad
ankstesniuose Aplinkos ministerijos atsakymuose buvo pateikta skirtinga
motyvacija. Remiasi teisėtų lūkesčių principu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1
dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas
(prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo
akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą)
įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai
baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis
teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad
terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo
priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir
tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios
nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti
skundo padavimo terminą nurodė, jog siekė išvengti teisminio bylinėjimosi ir
kreipėsi į teismą tik galutinai įsitikinęs atsakovo pozicija dėl atsisakymo
organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų
schemos tikslinimą pagal Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą
Nr. PSD-325-(17.1).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija jau 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr.
(12-2)-28-2540 atsakydama į Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2009 m.
vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1) nepritarė 91,3 ha valstybinės reikšmės
pavertimui kitomis naudmenomis. Tokią savo poziciją Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija palaikė ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr.
(12-2)-D8-10912, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo
išvadai, kad pareiškėjas apie savo galimai pažeistas teises vėliausiai galėjo
sužinoti gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14
d. raštą Nr. (12-2)-D8-10912. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad būtent
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr.
(12-2)-D8-5826 buvo pažeistos jo teisės ir interesai, laikytini nepagrįstais,
nes šiame rašte Aplinkos ministerija aiškiai nurodė, jog savo poziciją dėl
Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo,
siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, išdėstė 2009 m. kovo 24 d.
rašte Nr. (12-2)-D8-2540 ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (12-2)-D8-10912, o
naują prašymą atsisakė nagrinėti.
Įvertinusi byloje esančią
medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog
aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti taikiai, neteisminiu būdu, tik
parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai
priklausė nuo jo valios. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į Lietuvos
Respublikos aplinkos ministeriją, dalyvavo susitikimuose su atsakovo atstovais
siekdamas išspręsti ginčą derybų būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo
nelaikyta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Pareiškėjas,
veikdamas savo nuožiūra, nusprendė savo teises ginti kitais, ABTĮ nenumatytais,
būdais. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai
įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo
valios nepriklausančios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog
ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra
absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis
įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo
procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas
neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė
paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Esant tokioms aplinkybėms,
galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino
pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių
priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo akcinės
bendrovės „Matuizų plytinė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Virgilijus Valančius