Civilinė byla Nr. 2-18-884/2012
Teisminio proceso Nr.2-38-3-00241-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
14.5.; 18.2.2.; 99.7.; 99.9.; 114.11.; 125.7.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,
sekretoriaujant Stefanijai Družinskienei,
dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei
atsakovo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui ŽŪK „Rešketėnai“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2102,08 Lt darbo užmokestį už 2008 metų spalio, gruodžio mėnesius, 1649,83 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005-09-12 buvo priimtas dirbti pas atsakovą vauruotoju-pieno surinkėju, darbo sutartimi buvo sulygta mokėti už fizinio svorio 1 tonos surinkimo pieną po 18 Lt. Atsakovas atleido jį iš darbo nuo 2009-01-16 pagal Darbo kodekso 127 str. jo paties prašymu, su įsakymu nėra spažindintas. Atsakovas atleidimo dieną su juo neatsiskaitė, neišmokėjo darbo užmokesčio už 2008 metų spalio, gruodžio mėnesius, 2008 metų spalio mėnesį surinko 103704 kg pieno, o gruodžio mėnesį – 36432 kg, tokiu būdu už spalį turėjo būti paskaičiuota 1555,60 Lt, o gruodžio – 546,46 Lt. 2010-01-15 atsakovas į jo sąskaitą pravedė 894,84 Lt, vėliau paaiškėjo, kad į jo sąskaitą buvo pravestas atlyginimas jo tėvui V. B., minėtą sumą atsisako grąžinti, nes atsakovas su juo neatsiskaitė. Už paskutinius metus nebuvo suteiktos kasmentinės apmokamos atostogos, jam priklauso kompensacija už nepanaudotas 35 kalendorines dienas atostogų, vidutunis vienos dienos darbo užmnokestis buvo 67,34 Lt, todėl jampriteistina 1649,83 Lt piniginė kompensacija. Pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d. atsakovas privalo sumokėti už uždelstą atsiskaityti laiką, jo vidutinis darbo užmokestis buvo 1234 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė reikalavimus. Nurodė, kad darbo sutartyje buvo nustatytas 15 Lt užmokestis už toną, o ne 18 Lt, neaišku, kokiais dokumentais remiasi ieškovas nurodydamas, kad spalį surinkta 103704 kg, o gruodį – 36432 kg pieno, mano, kad ieškovas, nurodydamas procesiniuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis dėl ieškovo darbo užmokesčio, nepateikdamas jokių paaiškinimų dėl reikalaujamų sumų dydžių, nurodydamas vis naujas darbo pas atsakovą aplinkybes bei nuolat reikalaudamas vis naujų dokumentų iš atsakovo, sąmoningai vilkina procesą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į teismą po to, kai ŽŲK „Rešketėnai“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, patraukiant atsakovu ieškovo šioje byloje tėvą V. B.. Ieškovas preliminariai iki 2007 m. vasaros vidurio gyveno savo tėvų Vytauto baužio ir V. B. namuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2007 m. liepos mėn. Iki 2008 m. gruodžio ieškovas nebebuvo žymimas, kadangi jokio darbo pas atsakovą nedirbo. Ieškovui išvykus iš Aleksandrijos k, Skuodo r., ir nebesurinkinėjant pieno, darbdavys ne kartą siūlė nutraukti darbo santykius, tačiau V. B. vis prašydavo nenutraukti, nes jos vyras, taip pat dirbęs pieno surinkėju ŽŪK „Rešketėnai“, nuolat sirgdavo, bet ir sirgdamas surinkinėjo pieną, be to kasmetinių atostogų metu Baužių šeimos nariai taip pat dirbdavo, jų surinktus pienų kiekius V. B. užrašydavo sūnaus V. B. vardu, o atsakovas pervesdavo jam atitinkamas sumas. Tokiu būdu ieškovui ir po to, kai jis nebedirbo pas atsakovą, iki 2008 m. paskutinio ketvirčio į banko sąskaitą pervesdavo atitinkamas pinigų sumas. Ieškovui nebegyvenant Aleksandrijos kaime, atsakovas neturėjo galimybės nei žodžiu, nei raštu pasiūlyti nutraukti darbo santykius, atsakovas, nenorėdamas pyktis su savo darbuotojais, ilgai toleravo susiklosčiusią situaciją, tačiau nuolat prašydavo V. B. , kad V. B. pateiktų pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. 2009 metų pradžioje V. B. perdavė atsakovui sūnaus prašymą dėl atleidimo iš darbo ir sutartis 2009-01-16 buvo nutraukta. 2008 metų spalio ir gruodžio mėnesiais V. B. nepateikė jokių duomenų apie sūnaus surinktą pieną, todėl atsakovas jam nemokėjo atlyginimo.
Ieškinys netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2005-09-12 darbo sutarties pagrindu nuo 2005-09-13 pradėjo dirbti ŽŪK „Rešketėnai“ pieno surinkėju, darbdavys įsipareigojo mokėti už fizinio svorio 1 tonos surinkimo pieną 15 Lt (1 t., 47 l.). Ieškovo prašymu darbo sutartis nutraukta 2009-01-16 pagal Darbo kodekso 127 straipsnį (1 t., 97, 86 l.). Ieškovas tvirtina, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo tinkamai su juo neatsiskaitė – nesumokėjo už 2008 metų spalio mėnesį surinktą 103704 kg pieno 1555,60 Lt, už gruodžio mėnesį surinktą 36432 kg pieną nesumokėjo 546,46 Lt, taip pat nesumokėjo 1649,83 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Atsakovas gi tvirtina, kad nuo 2007 m. liepos ieškovas pas atsakovą faktiškai nebedirbo, į ieškovo sąskaitą banke atsakovas pervesdavo pinigų sumas už pieno kiekius, kuriuos surinkdavo jo tėvas, dirbdavęs turėdamas nedarbingumo pažymėjimą ar atostogų metu, bei kiti Baužių šeimos nariai, dirbę atostogų metu.
Ieškovas, patikslintame ieškinyje pateikdamas duomenis apie 2008 metų spalio ir gruodžio mėnesiais surinkto pieno kiekį, nenurodė šių duomenų šaltinio. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Didžiųjų Rūšupių pieno surinkimo punkte dirbo iki 2007-01-01, tiksliai mėnesio nurodyti negali, veliau pagal žodinį sutarimą perėjo dirbti į Aleksandrijos pieno surinkimo punktą pakaitiniu vairuotoju, skaičius apie surinkto pieno kiekį nurodė jo mama V. B., tuo metu dirbusi Aleksandrijos pieno surinkimo punkto surinkėja, anot ieškovo, ji taip pat žinanti, už kokį vairuotoją jis dirbęs. Liudytoja apklausta V. B. nurodė nepateikusi duomenų apie V. B. surinktą pieną 2008 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, nes jos sūnus V. B. dirbo su kita pieno surinkėja – S. B., su V. B. tais mėnesiais sūnus nedirbęs (2 t., 233 l.).Tačiau S. B. negalėjo tiksliai nurodyti mėnesių, kuriais jai pieną vežė V. B., taip pat negalėjo pasakyti, kur iš Didžiųjų Rūšupių pieno surinkimo punkto išėjo V. B. (2 t., 234 l.), nors jis pats buvo nurodęs, kad išėjo dirbti į Aleksandrijos pieno surinkimo punktą, kur, pasak jo mamos V. B., jis dirbęs su S. B.. Be to, iš pateikto protokolo kopijos (iš civilinės bylos pagal ieškovo V. B. (ieškovo tėvo) ieškinį atsakovui ŽŪK „Rešketėnai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.) matyti, kad ieškovo tėvas V. B., būdamas ieškovu kitoje byloje, aiškino, jog sūnus ŽŪK „Rešketėnai“ nebedirbo nuo 2007 metų, su juo nebuvo iki galo atsiskaityta (2 t. 189 l.), nagrinėjamos bylos metu ieškovo tėvo duoti parodymai, kad jis turėjęs galvoje tai, kad sūnus nebedirbo Didžiųjų Rūšupų pieno surinkimo punkte, nepaneigia abejonės šiuo metu duodamais parodymais. Nepasitikėjimą ieškovo duodamais paaiškinimais ir liudytojos V. B. parodymais kelia ir aplinkybė, kai teismo posėdžio metu ieškovas, paklaustas apie pareiškimo dėl atleidimo surašymo aplinkybes, nurodė, kad prašymą surašė ir pasirašė jo mama, jis pats tuo metu buvęs Klaipėdoje (2 t., 227 l.), V. B., duodama parodymus apie tas pačias aplinkybes nurodė, kad ji surašiui pareiškimą, sūnus per penkias minutes pasirašė, jis tuo metu buvo namuose (2 t. 233 l.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Esant minėtiems prieštaravimams tarp ieškovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų bei esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas nuo 2008-01-18 dirbo UAB „Tromina“ Klaipėdoje, nors ieškovas teismo posėdžio metu aiškino dirbęs antraeilėse pareigose ((2 t. 229 l.), tačiau iš dokumentų matyti, kad dirbdavo kiekvieną darbo dieną nuo 7 val. ryto iki 16 val. (1 t., 101, 145-196 l.), o Aleksandrijos pieno supirkimo pinkto darbo laikas nuo 7 iki 11 val. (1 t., 197 l.), labiau tikėtina buvus tokias aplinkybes, kaip kad atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas bei teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė S. L., ŽŪK „Rešketėnai“ direktorė, jog ieškovo tėvas dirbdavo turėdamas nedarbingumo lapelį (tokią prielaidą leidžia daryti ir byloje pateiktas V. B. ranka rašyti užrašai apie surinkto pieno kiekius, kur šalia V. B. (ieškovo tėvo) pavardės parašytas „biliotenis“), kasmetinių atostogų metu Baužių šeimos nariai taip pat dirbdavo, jų surinktus pienų kiekius V. B. užrašydavo sūnaus V. B. vardu, o atsakovas pervesdavo jam atitinkamas sumas, gavus ieškovo prašymą atleisti iš darbo buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo bei paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas (2 t., 230-232 l.).
Iš byloje esančio atostogų suteikimo (atleidimo) raštelio matyti, kad ieškovui buvo paskaičiuota 1123,86 Lt už nepanaudotas atostogas (1 t. 91 l.), priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad išmokėta 914,96 Lt (1 t.56 l.). Atsakovo atstovė teigia, kad pinigai grynaisiais buvo išmokėti ieškovo mamai V. B..
Ieškovas tvirtina jokios kompensacijos už nepanaudotas atostogas negavęs, jo mama niekur nepasirašiusi ir pinigų nepaėmusi. V. B. taip pat teigia pinigų negavusi, žiniaraštyje nepasirašiusi. Tačiau 2012-08-24 ekspertizės akte nurodyta, kad pateiktame ŽŪK „Rešketėnai“ 2009 m. sausio mėnesio priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštyje, skiltyje „gavusio asmens parašas“, V. B. vardu pasirašė V. B. (3 t., 13-14 l.). Be to, byloje esantis 2010-10-15 ŽŪK „Rešketėnai“ raštas, kuriame prašoma V. B. grąžinti per klaidą jam pervestus 894,84 Lt bei ieškovo 2010-10-26 atsakymas, jog pinigų negrąžins, nes 2008-12-01 išėjus iš ŽŪK „Rešketėnai“, negavo priklausančios kompensacijos (1 t., 55, 54 l.), kreipimąsis į teismą su ieškiniu praėjus dvejiems su puse metų, kelia pagrįstą abejonę, kad ieškovas turėjo kokių nors pretenzijų atsakovui dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, iki tada, kol tarp ieškovo tėvo ir ŽŪK „Rešketėnai“ kilo ginčas dėl neteisėtų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pateikiant ŽŪK „Rešketėnai“ ieškinį Klaipėdos apygardos teisme dėl žalos atlyginimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Civilinio proceso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamas ne didesnis, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo 10653 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant procesinius dokumentus, įrodymų rinkimą bei advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (2 t., 199 l.). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 2, 3, 8.2, 8.3, 8.17, 8.18 punktais, darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti turėtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomendacijose nurodytą dydį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, atsakovui priteistina suma mažintina iki 4000 Lt ir ši suma kartu su 500 Lt išlaidų, kurias atsakovas patyrė su ekspertizės skyrimu, iš viso 4500 Lt priteistina iš ieškovo atsakovui.
Iš ieškovo taip pat priteistina 39 Lt pašo išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Lt bylinėjimosi išlaidų ŽŪK „Rešketėnai“, įmonės kodas 280768590, bei 39 Lt pašto išlaidų valstybei, sumokant priteistą pašto išlaidų sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5660.
Grąžinti ŽŪK „Rešketėnai“ dėl ekspertizės skyrimo pateiktą 2009 m. sausio mėnesio priskaitymo-išmokėjimo žiniaraščio originalą.
V. B. eksperimentinius parašus palikti pridėtus prie bylos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Valinskytė